ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1760-457/2018 pagal pareiškėjų M. M. ir R. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai M. M. ir R. M. kreipėsi į teismą prašydami nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Nurodė, kad bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, bandymai pakeisti tarpusavio santykius jokio rezultato nedavė, galimybių gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebėra. Pažymėjo, kad klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, auklėjimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, pavardžių, turto padalijimo ir kt. yra aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu nusprendė: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) B. R. katalikų bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytą Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir R. M. (iki santuokos – Zinkevičiūtė), asmens kodas  (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; 2) po santuokos nutraukimo R. M. palikti ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), M. M. pavardę – (duomenys neskelbtini); 3) patvirtinti tarp pareiškėjų 2017 m. gruodžio 28 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią sutuoktiniai M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) laisva valia susitaria, kad po santuokos nutraukimo:

1. R. M. pasilieka ikisantuokinę pavardę – Z, M. M. pavardę – M.

2. Dukros A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su mama R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3. Dukros A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo klausimas išspręstas byloje Nr. 1709247, kur dukros tėvas M. M., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui įsipareigoja mokėti po 2100 Norvegijos kronų (212,97 Eur) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, todėl nepilnametės dukros išlaikymo klausimas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nesprendžiamas.

4. Dukros A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama mama R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

5. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kartu rūpinasi dukros A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), auklėjimu, jos priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja dukros auklėjime.

6. R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiko tėvui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra ir dalyvauti dukros auklėjime.

7. Pareiškėjai nurodo, kad kitų nepilnamečių vaikų neturi.

8. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruota transporto priemonė - priekaba BRENTEX-TRAILER (duomenys neskelbtini) VIN kodas (identifikavimo numeris) (duomenys neskelbtini), - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise lieka M. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

9. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruota transporto priemonė - automobilis OPEL TIGRA, VIN kodas (identifikavimo numeris) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise lieka M. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

10. Pareiškėjai vienas iš kito kompensacijų nereikalauja.

11. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad šios sutarties sudarymo metu abu yra darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, susitaria, kad po santuokos nutraukimo vienas kitam išlaikymo neteiks ir išlaikys save patys.

12. Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos, indėliai lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.

13. Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki santuokos nutraukimo.

14. Pareiškėjai patvirtina, kad kito dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams neturi.

15. Pareiškėjai nurodo, kad sutartyje numatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas atitinka pareiškėjų tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams.

16. Pareiškėjai pareiškia, kad dėl santuokos nutraukimo turtinės ir neturtinės žalos vienas kito atžvilgiu neatsirado.

17. Šalys susitaria, kad visas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis atlygina M. M. ir R. M..

18. Pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su šios sutarties turiniu ir jos vykdymo sąlygomis, būdu bei tvarka, ši sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti peržiūrėta ir pakeista įstatymų nustatyta tvarka.

19. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną sutarties egzempliorių tenka M. M. ir R. M., ir vienas pateikiamas teismui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

3. Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėja (apeliantė) R. M. prašo skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo patvirtinta pareiškėjų 2017 m. gruodžio 28 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jos valios, pažeidžiančią jos teises ir teisėtus interesus, o būtent dėl turto padalijimo – sutartyje nėra nurodytas ir padalintas pareiškėjų santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas (nekilnojamojo turto buvimo vieta – (duomenys neskelbtini)).

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą pareiškėjas M. M. prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad šalys žodžiu susitarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įskaitant turto ir skolų padalijimo klausimus. Pažymėjo, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių parengė pareiškėja, todėl jam nesuprantama, kodėl apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėja buvo apgauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

5. Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia pareiškėjos (apeliantės) kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Pareiškėja (apeliantė) prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus (pažymą apie nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įgytas santuokoje; paskolos pranešimą). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių pareiškėjos (apeliantės) įrodymams priimti ir įvertinti kartu su kita bylos medžiaga.

Apeliantės (pareiškėjos) R. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjų santuoka bei patvirtinta pareiškėjų 2017 m. gruodžio 28 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje numatyta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.52 straipsnio 2 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).

8. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.

9. Pareiškėja (apeliantė) nurodė, kad skundžia teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi joje nėra susitarta dėl nekilnojamojo turto padalijimo, o pareiškėjai tarpusavyje dėl jo susitarti negali. Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, pareiškėjas M. M. nurodė, kad santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą, turto įgijimui buvo panaudotos lėšos, gautos iš banko, taip pat ir jo asmeninės lėšos; kad nors paskola buvo paima abiejų sutuoktinių vardu, paskolą mokėjo tik jis; kad jis taip pat mokėjo ir mokesčius už komunalinius patarnavimus, kitus turto išlaikymo mokesčius, dengė turto remonto išlaidas. Pareiškėjas pažymėjo, kad žodiniu susitarimu jis asmeniškai prisiėmė visos paskolos bankui grąžinimą, kad šalys buvo susitarusios, jog tiek turtas, tiek visos skolos lieka pareiškėjui, o santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 14 punktas, numatantis, kad pareiškėjai dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, skolinių ar kitų įsipareigojimų kreditoriams neturi, atitiko faktinę situaciją ir šalių valią.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta: 1) (duomenys neskelbtini) B. R. katalikų bažnyčioje buvo įregistruota santuoka tarp M. M. ir R. M. (iki santuokos – Z.), santuoka (duomenys neskelbtini) buvo apskaityta Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje; 2) pareiškėjams M. M. ir R. M. buvo suteikta paskola būstui; 3) M. M. vardu 2013 m. vasario 12 d. įregistruota nuosavybės teisė nekilnojamam turtui; 4) skundžiamu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 14 punkte nurodyta, jog pareiškėjai patvirtina, kad kito dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams neturi.

11. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo dėl to, kad santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, tarp bylos šalių nėra. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium (CK 3.116 straipsnio 1 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, liko neišspręstas šio turto padalijimo klausimas. Kadangi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 14 punkte buvo nurodyta, jog pareiškėjai patvirtina, kad kito dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams neturi, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės šių klausimų įvertinti. Kaip minėta, įstatyme imperatyviai numatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo aptarti visi klausimai, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį privalo būti aptarti; pirmosios instancijos teismas neišsprendė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimo; šalių pozicija dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo lieka neaiški, todėl tokio turto pasidalijimo klausimas turi būti šalių aptartas ir teismo įvertintas iš naujo.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs ir santuoka laikoma nutraukta, tačiau iš esmės yra neišspręsti kai kurie su santuokos nutraukimu susiję klausimai, naikinama ne visas teismo procesinis sprendimas, kuriuo yra patvirtinta santuokos nutraukimo padarinių sutartis, bet jo dalis, dėl kurios šalys nėra susitarusios, ir byla dėl šios dalies perduodama nagrinėti iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2011). Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 2018 m. sausio 29 d. Pareiškėja (apeliantė) apeliacinį skundą pateikė 2018 m. kovo 1 d., kuris, ištaisius trūkumus, pirmosios instancijos teisme buvo priimtas. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo neįsiteisėjo, atsižvelgdamas į CK trečios knygos IV skyriaus antro skirsnio nuostatas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju naikintina ne dalis, bet visas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.