Civilinės bylos Nr. 2-1946/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 114.11; 121.20; 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Š. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, E. S. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė kelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-797-124/2011 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kužių agroįmonė“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, E. S., V. S., J. G., R. K., R. A., akcinė bendrovė „DnB Nord bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Indebit“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas bankroto bylos iškėlimo klausimas.
Atskiraisiais skundais ginčijama teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą.
Ieškovė D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kužių agroįmonė“, nes pastaroji nevykdo įsipareigojimų – nesumoka 2010 m. lapkričio 4 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistų sumų: 966,52 Lt darbo užmokesčio, 1 600 Lt išeitinės išmokos, 2 250,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio bei po 38,80 Lt priteisto vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Kadangi iš priteistos sumos antstolis išieškojo tik 458,88 Lt ieškovė mano, kad atsakovas yra nemokus. Atsakovo bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Algsta“.
E. S. prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Kužių agroįmonė“. Nurodė, kad ji yra įmonės kreditorė, buvusi įmonės darbuotoja, su kuria darbo santykiai nutraukti 2010 m. spalio 22 d. Atsakovas jai nesumokėjo 2 714 Lt. Teismas įtraukė E. S. į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.
AB DnB Nord bankas prašė atsakovui iškelti bankroto bylą, administratoriumi skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“. Nurodė, kad atsakovui buvo suteiktos trys paskolos, o ieškinio padavimo metu atsakovo skola sudarė 704 946,47 Lt. UAB „Indebit“ taip pat palaikė ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Paaiškino, kad pagal reikalavimo sutartis Nr. 2011/04/06 iš UAB „Genba food“ perėmė reikalavimą į 1 934,46 Lt skolą bei 6 procentus metinių palūkanų, 15 Lt žyminio mokesčio. Atsakovo bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Ius positivum“. Nurodė, kad įmonės skolos ženkliai didėja ir viršija 1 mln. Lt, įmonė neatsiskaito su darbuotojais, kitais kreditoriais, nėra rezervų, iš kurių įmonė galėtų atsiskaityti su kreditoriais. V. S., J. G., R. K., R. A. prašė jas įtraukti į atsakovo bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus. Jos nurodė, kad palaiko ieškinį. Atsakovo bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Bankroto centras“. R. K. nurodė, kad yra buvusi įmonės darbuotoja, atsakovo skola nuo 2010 metų liepos mėnesio sudaro 3 096,96 Lt. Atsakovas siūlė mokėti po kelis šimtus litų per mėnesį, bet ji nesutiko. J. G. nurodė, kad jai, kaip buvusiai įmonės darbuotojai, atsakovo skola, skaičiuojant ją nuo 2010 metų liepos mėnesio sudaro 3 090,44 Lt. V. S. nurodė, kad atsakovas jai skolingas 2342,42 Lt, iš kurių 2011 sausio mėnesį atsakovas jai išmokėjo 100 Lt. R. A. nurodė, kad atsakovas nuo 2010 metų gegužės mėnesio skolingas 2 491,83 Lt.
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi J. G., R. K., R. A., AB DnB Nord banką, UAB „Indebit“ įtraukė į atsakovo bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus.
Atsakovo atstovė su pareiškimu nesutiko. Manė, kad nėra pagrindo kelti bankroto bylą, nes įmonė yra veikianti, yra galimybė normaliai dirbti, tik dėl ekonominės krizės atsirado laikini finansiniai sutrikimai. Įmonė nėra pareiškusi, kad negali atsiskaityti su kreditoriais. Įmonė dar dirba su nedideliu pelnu, plečia darbo vietas. Įmonė ėmėsi priemonių, siekdama atsiskaityti su kreditoriais, žymiai – 103 dirbančiaisiais, sumažino dirbančiųjų skaičių, todėl vienu metu reikėjo išmokėti dideles pinigų sumas. Paaiškino, jog dirba mėsos perdirbimo cechas, pradės veikti skerdykla, kuri duodavo dideles pajamas, t.y. 50 tūkstančių litų per mėnesį. Taip pat nurodė, jog su ieškinį pareiškusia ieškove, kitais buvusiais darbuotojais įmonė žada atsiskaityti 2011 metų gegužės –birželio mėnesiais. Įmonė sumažino dalį skolos AB “Vakarų skirstomieji tinklai“, sumokėdami 18 500 Lt skolos. Pareiškimo pateikimo metu veikė 7-ios parduotuvės, turėjo dar 6-ias darbo vietas, kur prekiaujama mėsos produktais. Įmonė turi daug nekilnojamo turto. Kadangi pradelstos skolos neviršija 50 procentų turto, mano, kad nėra pagrindo kelti bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Kužių agroįmonė“. Konstatavo, kad atsakovas nėra nemoki įmonė, nes pradelsti įsiskolinimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, t.y. sudaro 47,85 procentų turto vertės. Byloje taip pat nėra duomenų, jog įmonė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Kužių agroįmonė“ ir išspręsti klausimą iš esmės– iškelti UAB „Kužių agroįmonė“ bankroto bylą ir paskirti bankroto administratoriumi UAB „Algsta“. Skundą grindžia šiais argumentais:
- Aiškinant ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p. įtvirtintas bankroto iškėlimo sąlygas, darytina išvada, kad vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs, teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo mokumo ar nemokumo. Pažymėtina, kad ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu.
- Lietuvos teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tik vėlavimas išmokėti darbuotojui atlyginimą negali būti pakankamas pagrindas iškelti bankroto bylą, nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą. Atsakovo reali finansinė būklė ir jo gebėjimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kelia pagrįstų abejonių, nes dalis atsakovo pastatų yra įkeisti ir yra įregistruota hipoteka, žemė priklauso Lietuvos Respublikai, jis turi 69 752, 26 Lt įsiskolinimą VSDFV Šiaulių skyriui, taip pat mokestinių nepriemokų valstybės, savivaldybės ir valstybės pinigų fondams. Be to, atsakovas nėra pateikęs VĮ Registrų centrui jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, pelno (nuostolių) ataskaitų už ataskaitinius laikotarpius, todėl atsakovo teismui pateiktas 2011 m. kovo 31 d. balansas negali būti pripažintas įrodymu, jog UAB „Kužių agroįmonė“ yra moki bendrovė.
- Jau iki D. Š. ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovo skolos mokėjimo terminai buvo suėję, ką patvirtino į bylą pateikti dokumentai, o tai suponuoja išvadą apie atsakovo nemokumą. Šių aplinkybių Šiaulių apygardos teismas visiškai neįvertino.
- Šiaulių apygardos teismas turėjo vadovautis ĮBĮ 10 str. 3 d., kurioje numatyta, kad teismas gali atsisakyti kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus.
Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, E. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus E. S. ieškinį ir iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Kužių agroįmonė“, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Skundą grindžia tuo, kad pagal ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p. bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. E. S. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kužių agroįmonė“, nes įmonė nesumoka darbo užmokesčio už keturis mėnesius ir jos įsiskolinimas pareiškėjai sudaro 2 714,00 Lt darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius. Ieškovė D. Š. į teismą kreipėsi taip pat dėl to, kad atsakovas nesumokėjo 2010 m. lapkričio 4 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo priteisto darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos. Tretieji asmenys R. K., J. G., R. A., V. S. savo reikalavimus atsakovui taip pat kildino iš nesumokėto darbo užmokesčio. Kadangi byloje nėra abejonių, kad atsakovas vėluoja atsiskaityti su darbuotojais, teismas turėjo pareigą iškelti atsakovui bankroto bylą ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p. pagrindu. Šiuo atveju teisės aktai bankroto bylos iškėlimo būtinybės nesieja su atsakovo nemokumo būkle, pakanka įrodyti, kad atsakovas vėluoja atsiskaityti su darbuotoju.
Tretysis asmuo AB „DnB Nord bankas“ atsiliepimu į ieškovės D. Š. atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas nevertino savarankiškos bankroto bylos iškėlimo sąlygos dėl vėlavimo išmokėti darbuotojui atlyginimą, o vertino tik aplinkybes, susijusias su įmonės mokumo nustatymu. Tokiu būdu apygardos teismas, pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas, nepagrįstai susiaurino ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p. įtvirtintų pagrindų iškelti įmonei bankroto bylą sąrašą.
- Vien faktas, kad atsakovas daugiau nei 6 mėnesius neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo realios finansinės būklės ir jo gebėjimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Todėl teismas, nustatydamas tik atsakovo mokumo faktą pagal atsakovo pateiktą įmonės vadovo patvirtintą balansą, bet netirdamas ir nevertindamas kitų aplinkybių, tarp jų susijusių su vėlavimu ieškovei sumokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, neišsamiai bei nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
- Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą teismas privalo nustatyti realią įmonės turtinę padėtį, t.y. ar atsakovo balanse nurodytos įmonės pradelstų įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo turtą sudaro 2 387 857 Lt, iš kurio 1 775 729 Lt yra ilgalaikis turtas. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad atsakovo ilgalaikis turtas sudaro 1 591 327 Lt. Teismas nesiaiškino, kokiu būdu atsirado toks ilgalaikio turto vertės skirtumas. Taip pat teismas nenurodė, kodėl įvertino atsakovo nekilnojamąjį turtą kaip paklausų. Taigi pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrosios atsakovo turto vertės, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad atsakovas yra mokus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų normų, suteikiančių teisę kreditoriui (kreditoriams) inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei tuo atveju, kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, tikslas – apsaugoti darbuotoją, kaip silpnesniąją darbo sutarties šalį, sustiprinti įmonėse finansinę drausmę, užkirsti kelią piktybiškam pajamas gaunančių įmonių vengimui laiku išmokėti darbuotojams darbo užmokesčius ir su darbo santykiais susijusias išmokas bei sumažinti pavėluotų bankroto bylų iškėlimo atvejų skaičių, kai įmonėms neinicijuojamas bankroto bylų iškėlimas, nors realiai jos yra nemokios. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šioje dalyje įtvirtintų sąlygų, tame tarpe ir tuo atveju, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdas, kadangi tol, kol darbdavys neturi bankrutuojančios įmonės statuso, t.y. jam neiškelta bankroto byla, tol darbuotojas neturi galimybių pasinaudoti Garantinio fondo lėšomis, gaudamas įstatyme nustatyto dydžio išmokas, skirtas bankrutuojančios įmonės įsiskolinimams, susijusiems su darbo santykiais, padengti.
Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-467/2009; 2010 m. liepos 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1173/2010).
Taigi nors pagal teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimus faktas savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą, o būtina šią aplinkybę vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo, tačiau šis faktas, atsižvelgiant į darbuotojams nesumokėtų sumų dydžius, praleistus terminus joms sumokėti, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo tokiai įmonei.
Nagrinėjamoje byloje šešios atsakovo darbuotojos padavė teismui procesinius dokumentus (ieškinį ir prašymus) dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kurioje jos dirbo. Atsakovo darbuotojų procesiniai dokumentai grįsti nesumokėtu darbo užmokesčiu. Ieškovė nurodė, kad įmonė jai skolinga 966,52 Lt darbo užmokesčio, 1 600 Lt išeitinės išmokos, 2 250,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio bei po 38,80 Lt priteisto vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną (t. 1, b.l. 1-4). Kitos įmonės darbuotojos, kurias teismas į bylą įtraukė trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, nurodė, kad atsakovas jiems iš viso nesumokėjo 13 735,65 Lt darbo užmokesčio (t. 2, b.l. 18-21). Procesinius prašymus byloje pareiškusios įmonės darbuotojos nurodė, kad atsakovas savo įsipareigojimų joms tinkamai nebevykdo nuo 2010 m. liepos mėnesio. Atsakovas V. S. 2011 sausio mėnesį sumokėjo 100 Lt, o 2011 m. birželio 29 d. pateikė teismui duomenis apie tai, jog sumokėjo dalį darbo užmokesčio ir kitoms procesą byloje inicijavusioms bei į bylą įsijungusioms darbuotojoms: ieškovei – 1000 Lt ir 890 Lt, o trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, į bylą įstojusioms darbuotojoms - po 650 Lt. UAB „Kužių agroįmonė“ teismui pateikė duomenis apie tai, jog pradėjo restruktūrizavimo procedūras ir teismas ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Kužių agroįmonė“ priėmė, taip pat pateikė įmonės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytus 2011 m. kovo 31 d. bei 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė teismui visų reikiamų finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių svarbiausias yra paaiškinantis įmonės susidariusią padėtį – aiškinamasis raštas. Pagal paties atsakovo pateiktus įmonės finansinius duomenis įmonė negali visiškai atsiskaityti su savo darbuotojais. 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys patvirtina, kad įmonės skola darbuotojams sudarė 75 953 Lt, o 2011 m. kovo 31 d. jau 156 919 Lt. Kaip minėta, su į bylos nagrinėjimą įtrauktais darbuotojais atsakovas neatsiskaito metus laiko (nuo 2010 m. liepos mėnesio). Nors atsakovas ir sumokėjo dalį su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų ieškovei ir tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tačiau iš esmės pripažino, kad nėra pajėgus mokėti darbuotojams darbo užmokestį, o su darbo teisiniais santykiais susijęs įsiskolinimas tik didėja.
2010 m. gruodžio 31 d. bei 2011 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, jog įmonė 2009 m. gavo 7 501 467 Lt pajamų, 2010 m. – 2 821 352, o per 2011 m. pirmąjį ketvirtį tik 140 208 Lt pajamų. Atitinkamai įmonės pelnas 2009 m. sudarė 255 014 Lt, 2010 m. 98 197 Lt, o 2011 m. pirmąjį ketvirtį – 414 Lt. Šie duomenys patvirtina, kad įmonės pajėgumai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą ženkliai pablogėjo, tuo pačiu didėja jos skolos kreditoriams, pirmiausiai - darbuotojams. Įmonė nėra pajėgi sumokėti savo darbuotojams ir pakankamai nedidelių, palyginus su jos deklaruojamo turto verte, sumų, susijusių su darbo užmokesčiu. Vien tai, kad įmonė dar tebevykdo ūkinę-komercinę veiklą ir planuoja gauti pajamų dar nereiškia, kad ji yra moki ir nesudaro pagrindo ignoruoti ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinto savarankiško bankroto bylos iškėlimo pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė bankroto bylos iškėlimą pagal darbuotojų ieškinį reglamentuojančias teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Žemesnės instancijos teismo nutartis, neatskleidus bylos esmės, naikintina. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio aštuntąja dalimi, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Todėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.). Tuo pačiu pastebėtina, kad iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad UAB „Kužių agroįmonė“ padavė teismui ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas ieškinį priėmė ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2011 m. rugpjūčio 25 d. (bylos Nr. B2-1025-372/2011). Tuo atveju, jeigu ieškinio dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nagrinėjimo metu teismas atsakovui iškeltų restruktūrizavimo bylą, o nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo dar nebūtų priimta, ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti paliktas nenagrinėtas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 9 d., CPK 296 str. 1 d. 12 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kužių agroįmonė“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus E. S., V. S., J. G., R. K., R. A., akcinė bendrovė „DnB Nord bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Indebit“, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Artūras Driukas
Vytas Milius
Gintaras Pečiulis