Administracinė byla Nr. I1-7888-505/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01714-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus pataisos namai, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas E. R. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas

Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–33). Nurodė, kad Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriai, įsteigti įkalinimo įstaigose, įgyvendinus įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros padalinių pertvarką nuo 2019 m. spalio 1 d. yra pavaldūs Laisvės atėmimo vietų ligoninei. Paaiškino, jog remiantis pareiškėjo įrašais Asmens sveikatos istorijoje pacientui nuo 2020 m. gegužės 19 d. gydytojo infektologo paskirti vaistai (duomenys neskelbtini) ligai gydyti išduoti nebuvo dėl paskirtų vaistų tiekimo sutrikimo Lietuvoje, dėl to pareiškėjas buvo nukreiptas nuotolinei gydytojo infektologo konsultacijai Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kuris dėl vaistų tiekimo sutrikimo rekomendavo vaistą (duomenys neskelbtini) pakeisti į tos pačios grupės vaistą (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas atsisakė vartoti naują vaistų derinį, motyvuodamas tuo, kad toleruoja tik nuolat išduodamus vaistus. Pažymėjo, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. pareiškėjui buvo tęsiamas gydymas ir išduodami anksčiau skirti vaistai. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui išduotame medicinos pažymėjime Nr. PPG-APN-58 neteisingai yra nurodytas laikotarpis, kuriuo buvo nutrūkęs (duomenys neskelbtini) ligos gydymas, nes ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lape bendrosios praktikos slaugytojos yra pažymėjusios, kad vaistai yra išduoti iki 2020 m. gegužės 18 d., taigi pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ligos gydymas buvo nutrūkęs laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Atsakovės atstovės nuomone, gydymą paskiria gydantis gydytojas pagal paciento ligos anamnezę, bet ne pagal paciento pageidavimus, todėl nutrūkus skundžiamų vaistų tiekimui ir pareiškėjui pasiūlius kitus tos pačios grupės vaistus, kurių jis atsisakė, niekaip nebuvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai ir teisės gauti tinkamą gydymą. Mano, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, neišduodama pagal pareiškėjo pageidavimą norimų vaistų, nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatų. Įrodymų, patvirtinančių, jog dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, nepateikta. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 8–9) nurodė, kad Asmens sveikatos priežiūros paslaugas ginčo laikotarpiu teikė Laisvės atėmimo vietų ligoninė. Pažymėjo, kad pareiškėjui iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo išduodami gydytojo infektologo paskirti vaistai (duomenys neskelbtini) ligai gydyti, tačiau, sutrikus vaisto (duomenys neskelbtini) tiekimui Lietuvoje, gydytoja infektologė rekomendavo pareiškėjui vaistą (duomenys neskelbtini) pakeisti į tos pačios grupės vaistą (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas atsisakė vartoti naują vaistų derinį, motyvuodamas tuo, kad toleruoja nuolat išduodamus vaistus. Teigė, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ligos gydymas buvo nutrūkęs laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. ir tik todėl, kad jis atsisakė vartoti gydytojo infektologo naujai paskirtą antiretrovirusinių vaistų derinį, jau nuo 2020 m. birželio 1 d. pareiškėjui buvo išduodami anksčiau skirti vaistai.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė neužtikrino vaistų išdavimo laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. 

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 20 d.) 174 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose.

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija su pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Nuostatai), Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes ir teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo bausmė (toliau – suimtieji ir nuteistieji) (1 punktas). Laisvės atėmimo vietų ligoninė, siekdama nustatyto veiklos tikslo asmens sveikatos priežiūros srityje, užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems būtinąją medicinos pagalbą visą parą (8.1 punktas); teikia suimtiesiems ir nuteistiesiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos Laisvės atėmimo vietų ligoninei išduotoje licencijoje (8.2 punktas); užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrą ir kontrolę (8.3 punktas); užtikrina lygias suimtųjų ir nuteistųjų teises į teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (8.7 punktas).

Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 (galiojęs iki 2021 m. gegužės 6 d., toliau – ir Aprašas), 4 punkte numatyta, kad įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Aprašo 19–20 punktuose numatyta, kad vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros padalinyje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais remiantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

Pažymėtina, kad šiuo atveju Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra atsakinga už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė tinkamai vykdė šią pareigą.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog vaistų išdavimas jam nebuvo užtikrintas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 25 d., tačiau atsakovės atstovė bei trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose nurodė, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ligos gydymas buvo nutrūkęs laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. (b. l. 8–9, 31–33). Bylos duomenys, t. y. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus pataisos namų 2021 m. lapkričio 3 d. medicininis pažymėjimas Nr. PPV-APM-1559 (b. l. 34) patvirtina, kad 2020 m. liepos 7 d. pareiškėjui išduotame medicinos pažymėjime Nr. PPG-APN-58 (b. l. 3) neteisingai yra nurodytas laikotarpis nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 25 d., kurio metu buvo nutrūkęs (duomenys neskelbtini) ligos gydymas, kadangi ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lape bendrosios praktikos slaugytojos yra pažymėjusios, kad vaistai pareiškėjui išduoti buvo iki 2020 m. gegužės 18 d. Iš į bylą pateiktų ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapų matyti, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ligos gydymas buvo nutrūkęs laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. (b. l. 38, 39), todėl akivaizdu, jog vaistų išdavimas pareiškėjui buvo sutrikęs būtent šiuo atsakovės atstovės bei trečiojo suinteresuoto asmens įvardytu laikotarpiu, dėl kurio teismas ir pasisakys.

Teismo vertinimu, asmeniui diagnozuota liga ir gydymo vaistais rekomendacija yra pagrindas skirti efektyvų gydymą. Kaip minėta, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. buvo sutrikęs pareiškėjui paskirtų vaistų tiekimas (duomenys neskelbtini) gydymui. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 26 d. buvo konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojo infektologo, kuris išraše pažymėjo, kad yra sutrikęs vaisto (duomenys neskelbtini) tiekimas Lietuvoje, todėl yra indikacija nuteistajam keisti vaistų derinį, rekomenduojama vaistą (duomenys neskelbtini) pakeisti į tos pačios grupės vaistą (duomenys neskelbtini), tačiau nuteistasis atsisakė vartoti naują vaistų derinį, motyvuodamas tuo, kad toleruoja nuolat išduodamus vaistus (b. l. 21).

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas paskirtų vaistų negavo nuo 2020 m. gegužės 19 d., taip pat nustatyta, kad tik 2020 m. gegužės 26 d. pareiškėjui buvo pasiūlyti kiti tos pačios grupės vaistai, kurių jis atsisakė, t. y. atsakovės atstovė 7 dienas neaprūpino pareiškėjo vaistais, paskirtais jam nustatytos (duomenys neskelbtini) ligos gydymui. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie eliminuotų atsakovės atstovės pareigą užtikrinti pareiškėjui minėtas 7 dienas būtinąją medicinos pagalbą, t. y. aprūpinti pareiškėją jam paskirtais vaistais (Nuostatų 8.1 punktas) ir užtikrinti tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjui sudarius galimybę nuo 2021 m. gegužės 26 d. vartotą vaistą pakeičiant tos pačios grupės vaistu toliau gydyti jam nustatytą (duomenys neskelbtini) ligą, tačiau šia galimybe nepasinaudojus (atsisakius), turint išankstinį nusistatymą, kad toleruojami tik nuolat išduodami vaistai, net neišbandant gydytojo naujai rekomenduojamų vaistų, konstatuotina, kad atsakovės atstovė atliko pareigą užtikrinti pareiškėjui būtinąją medicinos pagalbą (Nuostatų 8.1 punktas), t. y. užtikrino tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje, kadangi dažnas atvejis, kai sutrikus laisvėje gyvenančių pacientų vartojamų vaistų tiekimui ar nustojus vaistus gaminti, jiems yra skiriami kiti tos pačios grupės vaistai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė netinkamai vykdė pareigą aprūpinti pareiškėją jam paskirtais vaistais, dėl to pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (7 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo nei išduoti gydytojo paskirti vaistai, nei rekomenduota vartoti kitus vaistus), todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Pakartotinai pažymėtina, jog pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės 26 d. rekomenduotus gydytojo kitus tos pačios grupės vaistus vartoti atsisakė, todėl laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų nenustatyta, nes buvo imtasi veiksmų užtikrinti pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas (nesant vartojamų vaistų, rekomenduota vartoti kitus tos pačios grupės vaistus). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gydymą pacientui skiria jį gydantis gydytojas pagal ligos anamnezę, bet ne pagal paciento pageidavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra nurodęs, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus) (kilti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme), tarp padaryto atsakovės atstovės pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys ir atsakovei kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020, 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020). Šios išvados nepaneigia ir nagrinėjamu atveju atsakovės atstovės nurodoma aplinkybė, kad dėl vaistų tiekimo sutrikimo Lietuvoje Laisvės atėmimo vietų ligoninė negalėjo aprūpinti pareiškėjo reikiamais vaistais, kadangi minėtai atsakomybei kilti kaltės sąlyga nėra būtina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (medikamentai pareiškėjui nebuvo išduoti 7 dienas), mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad 110 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 110 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja