Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-1306-1028/2016

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00901-2016-3

Procesinio dokumento kategorija: 2.1.1.; 2.1.3.; 2.4.11.; 2.14.3.; 2.14.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. birželio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., jo gynėjui advokatui Andriui Kazakevičiui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą - Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento - įgaliotam asmeniui R. S.,

išnagrinėjęs S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 6 dalį,

n u s t a t ė :

S. B. 2016-03-16 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad atlikus tyrimą dėl galimai neteisėtai sumedžioto stirnos patino nustatyta, kad 2015-11-28 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio teisėtai organizuotos medžioklės varant metu medžiotojas S. B. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, t. y. draudžiamu stirnos patinus medžioti laiku sumedžiojo antrametį stirnos patiną. Stirnos patinai medžiojami nuo gegužės 1 d. iki spalio 15 d. Tuo padarė žalą laukinei gyvūnijai. Stirnos patiną sumedžiojo legaliai laikomu graižtviniu medžiokliniu šautuvu "TIKKA". Šiais veiksmais pažeidė LR aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4., 58.2.2. ir 74.1. punktų reikalavimus, už ką numatyta atsakomybė pagal ATPK 85 str. 6 d.

Teismo posėdžio metu S. B. nurodė, kad nesutinka padaręs pažeidimą. Parodė, kad vyko varyminė medžioklė. Pamatė per kirtimą einančias stirnas. Ėjo stirnos patelė, jai iš paskos ėjo jauniklis. Siekdamas nesumedžioti patelės šovė į mažesnį gyvūną, t.y. jauniklį. Atstumas buvo apie 80-90 metrų. Neįžiūrėjo, kad jauniklis turėjo „centimetrinius“ ragelius. Iš karto apžiūrėjo gyvūno dantis. Pieniniai dantys nebuvo pasikeitę. Jei gyvūnas būtų 18 mėnesių amžiaus, jam visi dantys turėtų būti pasikeitę. Vėliau atvyko medžioklės vadovas, dar keli medžiotojai: V. V., K. G.. Jie dar kartą apžiūrėjo gyvūno dantis. Visi priėjo prie bendros nuomonės, kad tai yra pirmametis stirniukas. Įvėrė licenziją, įrašė į medžioklės lapą. S. B. pasiėmė gyvūno galvą ir parsivežė namo su tikslu nuvirti ir pasidaryti kaip egzempliorių. Jei jis ankščiau iš medžioklės parsinešdavo atliekų, tai jas atiduodavo šunims. To stirniuko galvą buvo įdėjęs į kibirą. Ryte to kibiro neberado. Mama galvą sukapojo ir atidavė šunims. Nuo 2000 m. jis yra medžiotojas selekcininkas. Jam pažiūrėjus į stirnos apatinį žandikaulį abejonių nekilo, kadangi apatiniai pieniniai dantys buvo nepasikeitę. Viskas vyksta dėl to, kad medžiotojų būrelyje yra didelė nesantaika. Jo atžvilgiu yra nuolat rašomi įvairūs skundai. Medžioklės metu pagal žvėries kūno masę matė, kad patelė buvo žymiai didesnė, o stirniukas buvo žymiai už ją mažesnis. Jis savo telefonu padarė nuotrauką ir nieko neslėpdamas įsidėjo į savo „Facebook“, nes tai buvo įdomus individas. Fotonuotraukos (b.l. 16,17) yra iš medžioklės. Kai nušovė stirną, niekam abejonių dėl jos amžiaus nekilo. Apžiūrėjo gyvūno dantis ir visi vieningai nutarė, kad viskas tvarkoje. Tie ragiukai abejonių nesukėlė, nes ir ankščiau yra tekę tokius matyti. Nušautą stirną be jo dar apžiūrėjo medžioklės vadovas S. V., medžiotojai K. G. ir V. V., kurie abu taip pat yra selekcininkai.  Jie taip pat žiūrėjo gyvūno dantis. Medžioklės vadovui gyvūno amžius abejonių nekėlė. Jis įvėrė licenziją. Jo ekspertams pateikti gyvūnų kaulai galėjo būti ir kitų gyvūnų, iš gaišenų. Jis voljere rado ir daugiau tų kaulų fragmentų. Vieni kaulai jam pasirodė panašūs, tai juos ir pateikė. Iki šešių mėnesių užauga du galiniai krūminiai dantys vienoje žandikaulio pusėje ir trys pieniniai. Nuo šešių mėnesių iki aštuoniolikos mėnesių tie pieniniai dantys iškrenta ir užauga normalūs dantys, taip pat dar išauga vienas galinis krūminis dantis. 18 mėnesių gyvūnas turi būti su visais normaliais dantimis. Pas jo nušautą gyvūną buvo tie nepasikeitę dantys. Antrametis gyvūnas pieninių dantų nebeturi.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas asmuo R. S. apklaustas liudytoju parodė, kad Aplinkos ministerijoje karštąja linija buvo gautas pranešimas, jog S. B. neteisėtai sumedžiojo antrametį stirnos patiną, tuo pačiu viską paviešino savo „Facebook“ paskyroje. Iš „Facebook“ buvo paimta foto nuotrauka, o visa surinkta medžiaga buvo išsiųsta į departamentą. Tuo remiantis buvo pradėtas tyrimas, patikrinti medžioklės dokumentai. Jokių pažeidimų nerasta. Buvo apklaustas medžioklės vadovas ir dar ten buvę keli asmenys. Šie asmenys nusprendė, kad tai buvo stirnos jauniklis. Dėl dokumentacijos ar licenzijos panaudojimų jokių pažeidimų nebuvo rasta. Pagal ragų dydį departamentas nesugebėjo nustatyti žvėries amžių, todėl kreipėsi į apskrities komisiją. Komisija nurodė, kad amžiaus nustatymo pagrindai yra pagal dantų kaitą, o iš ragų nustatyti amžių yra sudėtinga. Kadangi tai buvo jauniklis ir nėra privaloma jį pateikti ekspertams apžiūrai, tai S. B. pasakė, kad galvą atidavė šunims. Po kiek laiko jis rado kažkokį žandikaulį ir atnešė, tačiau ekspertai nusprendė, kad jis buvo ne to nušauto žvėries. Klausimas buvo neaiškus, todėl departamente buvo priimtas sprendimas nutraukti bylos tyrimą. Aplinkos ministerijoje karštąja linija buvo gautas pakartotinis pranešimas, todėl Aplinkos apsaugos tarnybai buvo duotas nurodymas ištirti šį atvejį nepersiunčiant į departamentą. Atliekant tyrimą nuotrauka buvo paduota kitiems ekspertams. Išvadoje nurodyta, jog laikytina, kad tai yra antrametis gyvūnas. Ši išvada buvo atsiųsta į departamentą ir remiantis tomis išvadomis surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šiaulių apskrities medžioklės trofėjų vertinimo komisija yra patvirtinta Aplinkos ministro įsakymu. Ši ekspertų komisija, kai baigiasi medžioklės sezonas, įvertina amžių visų licenzijuotų, trofėjinių, t. y. tų, kurie yra su ragais, amžių. Jei komisija nusprendžia, kad buvo nušautas ne toks gyvūnas, ji gali uždrausti kitais metais sumedžioti, rašo rekomendacijas. Ši komisija vertina visus trofėjus. Kiek liudytojui teko kalbėtis su ekspertais, iš nuotraukoje matomų ragų nelabai įmanoma nustatyti gyvūno amžių. Fotoaparatas taip pat gali iškreipti vaizdą. Ekspertams yra labai sunku nustatyti amžių žiūrint vien tik į nuotraukoje matomus ragiukus. Jei būtų dantys, tuomet ekspertai galėtų  gana tiksliai pasakyti gyvūno amžių. Liudytojas yra matęs, kad pirmamečiai stirniukai turi ragiukus, kurie kartais būna apžėlę. Šiaulių apskrities medžioklės  trofėjų vertinimo komisijai buvo pateikta fotonuotrauka, kuri yra nagrinėjamos bylos 16 lape. Departamentas kartais kreipiasi į Šiaulių apskrities medžioklės  trofėjų vertinimo komisiją, kuomet kyla abejonių dėl sumedžioto žvėries. Paimama to žvėries galva ir pateikiama komisijai. Jei kyla klausimų, kreipiamasi tik į Šiaulių apskrities medžioklės trofėjų vertinimo komisiją, kuri yra patvirtinta Aplinkos ministro. Liudytojas negali atsakyti, ar pagal pateiktą nuotrauką tas stirninas yra pirmametis, ar antrametis.

Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad Šiaulių aplinkos apsaugos departamentas išsikvietė jį ir kolegas kaip ekspertus dėl šio atvejo. Pagal pateiktą nuotrauką nėra galimybės tiksliai nustatyti sumedžioto stirnos patino amžiaus. Pagal dabar Lietuvoje galiojančią metodiką gyvūno amžių galima nustatyti tik turint pilną žvėries kaukolę, apatinį žandikaulį. Tuomet galima tiksliai nustatyti žvėries amžių. Pagal fotonuotrauką galima tik spėti žvėries amžių. Yra metodika „Kanopinių žvėrių atrankos amžiaus nustatymas“. Yra atrankinės medžioklės nuostatai. Nustatant žvėries amžių yra vadovaujamasi šia metodika. Vien iš ragų fragmentų neįmanoma nustatyti žvėries amžiaus, nes gamtoje gali būti įvairiausių anomalijų. Tokius pat ragus gali turėti skirtingų amžiaus grupių žvėrys. Kiekvienais metais Aplinkos ministro įsakymu yra vykdoma trofėjų apžiūra. Liudytojas yra Trofėjų apžiūros komisijos Šiaulių rajone  pirmininkas. Ekspertai, teikdami išvadas, vadovaujasi  R. B., P. B., L. B. knyga „Lietuvos kanopiniai žvėrys“. Aplinkos apsaugos departamentas turi Aplinkos apsaugos ministro įsakymą, kuriuo liudytojas yra paskirtas komisijos vadovu. Turi trofėjų eksperto CIC pažymėjimą. Atliekant tyrimą buvo pateiktos kelios nuotraukos. Žvėries kūno išvaizda yra vienas iš požymių sprendžiant amžių, tačiau žvėris turi būti gyvas. Tačiau tai yra antrinis požymis. Pagal foto nuotraukose (b.l. 16-17) matomą žvėries kūno išvaizdą, kailio spalvą, sprando formą, galvos formą, ragų ir ragų kelmelių formą negalima spręsti apie žvėries amžių. Šiose nuotraukose ragų kelmeliai apskritai nesimato. Viduriniai ragai (b. l. 116) labai panašūs į nuotraukas, užfiksuotas tariamai padaryto pažeidimo metu (b. l. 16, 17). Tas žvėris gali būti ir iki vienerių metų amžiaus, ir vyresnis. Gamtoje būna atvejų, kuomet patelė turi ragus, nors tai ir reti atvejai. Liudytojo praktikoje yra buvę, kad tokius ragus (b. l. 16, 17) turėtų pirmamečiai žvėreliai. Tai būna pavieniai atvejai. Sunku vertinti Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ ekspertų pateiktas išvadas. Gal jie yra kitos kvalifikacijos. Liudytojas ir komisijos nariai yra ekspertai ir turi tarptautinę CIC kategoriją. CIC sistema yra oficialiai taikoma Europoje. Atskiros medžiotojų organizacijos gali turėti pasiruošę savo ekspertus, tačiau oficialus yra CIC ekspertas, oficialus matuotojas. Pažįsta S. B., bet neartimai.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra sertifikuotas CIC matuotojas medžioklės trofėjų ekspertas. Pagal pateiktus fragmentus komisija nustatė žvėries amžių, kad jis yra jaunas. Buvo pateiktos ir nuotraukos, ir kaukolės fragmentai. Dėl kaukolės fragmentų davė išvadą, kad jie ne to paties žvėries, kurio nuotrauka buvo pateikta ekspertams. Nustatant gyvūno amžių naudojamasi labiausiai naudojamu literatūros šaltiniu „Lietuvos kanopiniai žvėrys“. Ten pagal dantų kaitą yra aprašyta, kaip galima nustatyti sumedžioto žvėries amžių. Gyvo gyvūno amžius nustatomas pagal gyvūno išvaizdą, pagal kūno sudėjimą, patinams pagal ragų išsivystymą. Nušauto gyvūno amžius tiksliausiai nustatoma pagal nušauto žvėries apatinio žandikaulio dantis. Bėgant laikui apatinio žandikaulio dantys dyla. Jaunam, 3-4 mėnesių amžiaus žvėriui pradeda dygti pieniniai dantys. Po to pieniniai dantys keičiami tikraisiais dantimis. Pagal dantų kaitą ir jų išsivystymą, dilimo laipsnį galima nustatyti žvėries amžių. Dantys pradeda keistis 4-5 mėnesių amžiaus. Pirmiausia pradeda keistis priekiniai pieniniai dantys-kapliai. Po to pasikeičia apatiniai iltiniai dantys ir kitais metais, birželio mėnesį, pasikeičia visi prieškrūminiai dantys. Pirmametis gyvūnas turi po tris kaplius abiejose pusėse apatinio žandikaulio, po vieną iltinį dantį apatiniame žandikaulyje ir po tris prieškrūminius dantis apatiniame žandikaulyje. Viršutiniame žandikaulyje turi tris prieškrūminius dantis abiejose pusėse. Tai pieniniai dantys. Pagal fotonuotrauką stirnino amžiaus nustatyti negalima. Pagal išvaizdą žvėrys gali būti nevienodo išsivystymo lygio. Yra selekciniai, perspektyvūs ir labai perspektyvūs. Turi 20 metų eksperto patirtį. Jo praktikoje yra buvę atvejų, kad tokie rageliai, kokie parodyti nuotraukose, būtų pas pirmametį žvėrelį. Tai pastoviai pasitaikantys atvejai. Mano, kad nuotraukoje (b. l. 16.) esančiam žvėriui yra antri metai. Iš šių nuotraukų negali tiksliai pasakyti, kokio amžiaus šis žvėris. Tiksliausiai amžių galėtų pasakyti pagal dantis. Pagal nuotraukose matomą žvėries kūno išvaizdą, kailio spalvą, sprando formą, galvos formą tai nėra pakankamai informatyvu, kad būtų galima spręsti apie žvėries amžių. Ragai, užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 16 ir b. l. 116) yra labai panašūs. Jie nedaug kuo skiriasi. Iš nuotraukos (b. l. 16) nemato žvėries dantų kaitos, todėl negali tiksliai nustatyti gyvūno amžiaus.

Liudytojas T. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad juos iškvietė į aplinkos apsaugos departamentą kaip ekspertus. Turi CIC dokumentą. Buvo pateiktos nuotraukos, iš kurių nebuvo galima konkrečiai pasakyti, ar nušautas žvėris yra jauniklis, ar suaugęs stirnos patinas. Prielaidas ir spėjimus daryti galima tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Literatūroje yra aprašomi tokie atvejai, kai jauniklis taip pat turi tokius „vaikiškus“ ragus, kurie gali būti jau nuvalyti. Tiksliai žvėries amžius yra nustatomas pagal dantų kaitą. Stirninas, sumedžiotas lapkričio mėnesį, turi turėti išsiauginęs antrą krūminį dantį. Gimęs stirniukas turi priekinius prieškrūminius dantis. Pieniniai dantys dar turėjo būti, nes pieniniai dantys į nuolatinius  yra keičiami kitų metų birželio mėnesį. Nuolatiniai dantys pas stirniną susiformuoja, kai jis būna vienerių metų amžiaus. Stirninas gimsta gegužės mėnesio pabaigoje, birželio mėnesio pradžioje. Jei laikyti, kad šis gimė birželio 1 dieną, tuomet kitų metų birželio 1 d., jis maždaug turėtų turėti visus nuolatinius pakeistus dantis. Atliko Aplinkos apsaugos departamento užsakymą. Jie yra apžiūrų komisijos nariai Šiaulių apskrityje. Jis yra pavaduotojas. Aplinkos apsaugos ministras skyrė pavaduotoju. Įsakymas yra skelbiamas viešai lmžt.lt. Kiekvienais metais yra organizuojamos trofėjų apžiūros pasibaigus medžioklės sezonui. Buvo pateiktos sumedžioto žvėries nuotraukos (b. l. 16-17). Pagal nuotraukose užfiksuotą  gyvūno bendrą kūno išvaizdą, sprando išvaizdą, negalima spręsti apie to gyvūno amžių.  Net ir esant gyvam gyvūnui, apie jo amžių galima spręsti tik vyresnio amžiaus gyvūnui. Pagal nuotraukose užfiksuotą galvos formą sudėtinga spręsti apie gyvūno amžių. Nėra aišku, koks yra ragų ilgis. Vizualiai gali pasakyti, kad jei pagal selekciją gyvūno ausis yra laikoma 10 cm, tai čia matoma, kad ragai yra ženkliai mažesni. Pagal kailio spalvą matosi, kad stirninas yra įsišėręs į žieminį kailį. Pagal kailio spalvą spręsti apie gyvūno amžių negalima. Jo, kaip eksperto, nuomone, pagal pateiktą nuotrauką negalima  tiksliai spręsti apie gyvūno amžių. Čia gali būti „vaikiški“ ragai. Tiksliai galėtų pasakyti pagal apatinio žandikaulio dantis. Visur yra patvirtinta tvarka, kad per apžiūras amžius nustatinėjamas pagal apatinį žandikaulį. Praktikoje yra tekę matyti, kuomet pirmų metų stirninas turėtų ragelius. Tai nedažnas reiškinys. Šiuo konkrečiu atveju gali būti ir šiaip, ir taip. Žino, kad yra toks S. B., bet asmeniškai nei draugauja, nei turi artimesnių ryšių. Tyrimui buvo pateikti kaukolės ir žandikaulio fragmentai. Pagal dantis nustatė, kad stirninas turėjo būti sumedžiotas birželio mėnesį. Tai skirtingi žvėrys.

Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta S. B. tiek laiko, kiek medžioja Ginkūnų medžiotojų būrelyje nuo 2000 m. Dalyvavo medžioklėje, kurios metu S. B. sumedžiojo stirnino jauniklį. Buvo įverta licencija, dokumentai užpildyti kaip sumedžiotam stirnino jaunikliui. Po medžioklės buvo priėjęs prie sumedžioto stirnino jauniklio, apžiūrėjo. Pasiūlė apžiūrėti dantis. S. B. praplėtė žvėries žandikaulius. Pamatė, kad yra pieniniai dantys. Tame dalyvavo ir medžioklės vadovas, Vyšniauskas. Buvo nuspręsta, kad tai yra stirnos jauniklis. Tuo metu jokių abejonių dėl stirniuko amžiaus nebuvo. Egzempliorius buvo įdomus, gal perspektyvus, todėl pasiūlė S. B. pasiimti galvą. Tai buvo įdomus stirnos jauniklis, su ragiukais, todėl ir pasiūlė pasilikti galvą. Medžioja nuo 1983 m., turi medžiotojo selekcininko kvalifikaciją. Savo praktikoje yra susidūręs su atveju, kuomet vienerių metų amžiaus neturintis stirniukas turėtų ragelius. Pats yra sumedžiojęs stirnos patelę su 3-4 cm ragų gumbiukais. Šiuo atveju  bėgo stirnos patelė, o jai iš paskos jauniklis. Jis buvo vienas, reiškia gerai išsivystęs, tai jis pilnai galėjo turėti tokius „ragiukus“. „Rožės“ požymių, ant ragelių nebuvo. Tai nei labai dažnas, nei labai retas atvejis. Liudytojas pažiūrėjo į stirniuko dantis. Apačioje buvo pieniniai dantukai. Jei būtų pasitaikę taip, kad medžioklėje tas stirniukas būtų atsidūręs prieš jį, mano, kad realiai tų ragiukų nebūtų pamatęs, nes būtų užstojusios jo ausys. Jei būtų matęs ragiukus, nebūtų šovęs. Medžioklės metu jokių kitokių nuomonių apie stirniuko amžių nebuvo.

Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu parodė, kad su S. B. susitinka medžioklėje. Nebuvo susidūręs su tokiu atveju, kad tokiu metu stirniukas turėtų centimetro ilgio ragiukus. Vizualiai ragiukai atrodė labai maži. Nušautas žvėris jam atrodė kaip jauniklis. Jokių abejonių dėl nušauto žvėries amžiaus nebuvo. Ragiukai buvo apie 1 cm ilgio. Jei būtų ilgesni ragai, tuomet tai yra pažeidimas, praneša specialistams. Į žvėries dantis nežiūrėjo. Jei asmuo šaunant žvėrį suklysta, tuomet forminamas aktas. Bėgant žvėriui medžiotojui sunku nustatyti žvėries amžių. Tokiu atveju turi telefono numerį, kuriuo skambina. Specialistai tai užregistruoja, yra užpildomas aktas, kad buvo padaryta klaida, tuomet nuobaudų nebūna. Šiuo atveju klaidos padaryta nebuvo. Būna, kad antramečiai stirniukai turi ir 5 cm ir 10 cm ilgio ragus. Nušautą žvėrelį apžiūrėjo 10-12 medžiotojų. Visi ten buvę medžiotojai dalyvavo licenzijos vėrime. Nei vienas iš jų nesakė, kad jis, kaip medžioklės vadovas, daro ką nors neteisingai. Turi selekcininko kvalifikaciją. Mano, kad nušautas žvėrelis buvo pirmametis. Nušautas žvėrelis buvo vidutinio sudėjimo. Jis nebuvo didelis, buvo panašesnis į pirmametį. Tuo metu, kai medžiojo, stirninai jau būna numetę ragus. Gamtoje visko pasitaiko. Vieni numeta ankščiau, kiti vėliau.

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš pusę metų gavo oficialų raštą, kuriame buvo prašoma įvertinti sumedžioto stirnino ragus pagal pateiktą nuotrauką (b. l. 16-17). Buvo pateiktos šios dvi nuotraukos. Medžiotojų ir žvejų sąjunga „Gamta“ turi 7000 narių, 43 medžioklės trofėjų ekspertus, iš jų 2 aukščiausio rango. Yra teikę ne vieną tokią išvadą. Daugelį tokių atvejų siunčia K. P. į A. S. universitetą medžioklėtyros laboratoriją. S. B. nepažįsta. Pagal pateiktas nuotraukas vertino gyvūno amžių. Stirniukai gimsta gegužės mėnesio pabaigoje, birželio mėnesio pirmą savaitę. Daugeliu atveju patelė stirniuką žindo net iki lapkričio mėnesio. Jei tas stirninas būtų su netikrais ragais sumedžiotas lapkričio mėnesį, tokių ragelių jis tikrai negalėtų turėti. Savo praktikoje su kolegomis išmatavo ne vieną tūkstantį stirninų, tokių ragų praktikoje nėra buvę. Medžiotojas, sumedžiojęs stirniną, kaukolę, jei ji nenaudojama, turėjo įmesti į sanitarinę duobę. Jei ten jos nerado, aplinkosauga turėjo nubausti medžiotoją už netinkamą jos sudorojimą ir panaudojimą. 13 mėnesių amžiaus žvėriui visi dantys būna pakeisti. Būna, kad stirnų amžius yra vienodas, bet jų ragai visiškai skiriasi. Jei medžiotojas sumedžioja netinkamai įvertinęs selekcinę grupę, tuomet taikomas tik įspėjimas. Jei sumedžiotų du perspektyvius gyvūnus, metams laiko suspenduotų veiklą tam gyvūnui. Tai numatyta teisės akte „Selekcinių žvėrių vertinimas“. Tai įteisinta Aplinkos ministerijos raštu. Jei medžiotojas sumedžioja stirniną pirmais ragais, tuomet jis iš karto paskambina į aplinkos apsaugos departamentą, surašo aktą dėl gyvūno sumedžiojimo. Iš sekančių metų limito nebegauna to vieno gyvūno. Tas pat būtų buvę ir jei stirninas būtų numetęs ragus. Mano, kad pažeidimas galėtų būti dėl dokumentų „nesuforminimo“, o ne dėl sumedžiojimo. Jų pateikta išvada nėra kategoriška, nėra šimtaprocentinė. Jei būtų matę žvėries dantis, tuomet išvada būtų kategoriška. Nuotraukoje gyvūnas gulėjo ant šono. Gali pasakyti, kad 80 procentų buvo taip, o 20 procentų kitaip. Visumoje žiūrima į ragą, į rago struktūrą, į jo buvimą. Kelmeliai yra truputėlį palinkę į šoną. Tai rodo, kad žvėrelis lyg tai nėra jaunas, nors gamtoje būna išsigimimų. Pagal visą tai sprendžia, kad tai yra pirmieji ragai. Tačiau šimtu procentu negali garantuoti, nes neturi apatinio žandikaulio. Jų išvada 80 procentų yra tokia, kad tai antrametis stirniukas ir 20 procentų, kad tai pirmametis stirniukas. Jaunų stirninų sprandas yra plonas ir ilgas. Nuotraukoje žvėris guli. Susidaro įspūdis, kad kūnas yra suspaustas, kūnas masyvus, gerai įmitęs. Visi šie požymiai yra antramečio stirnino. Tai, kad žvėrelis guli, gali iškreipti vaizdą. Jei žvėrelis stovėtų gamtoje, visada galima tiksliai atskirti pirmus ir nulinius. Varyminėje medžioklėje dauguma medžiotojų padaro klaidų, kadangi  žvėris bėga su visu būriu ir jei turi tokius mažus ragelius, yra sunku įvertinti bėgančio žvėries amžių. Gyvūno gulėjimas ant žemės kažkiek gali iškreipti jo amžių. Pirmamečių nosytė yra aiškiai juoda ir visiškai nėra baltos dėmės virš nosies. Balta dėmė virš nosytės atsiranda, kai gyvūnas būna su pirmais ragais. Balta dėmė virš nosytės yra vienas iš būdų gyvūnus atskirti. Kai gyvūnas būna iki metų, jis neturi jokio atspalvio, nosytė aiškiai išreikšta juoda spalva. Vertinant gyvūnų amžių naudojama metodika, tai yra atrankiniai požymiai, kurie surašyti „Lietuvos kanopiniai žvėrys“ ir „Lietuvos kanopinių gyvūnų atranka“. Vien iš ragų pagal kaukolę galima pasakyti gyvūno amžių. Jei bus kaukolės nuotrauka, taip pat pasakys amžių. Jei nuotraukoje bus gulintis gyvūnas, visada bus daroma paklaida. Joks ekspertas šimtu procentu tuomet nepasakys gyvūno amžiaus, ypač jei gyvūnas jaunas. Pagal nuotraukas išvados daromos retai. Nustato amžių pagal pieninius dantis. Šiuo atveju to padaryti negalima, nes neturėjo žandikaulio. Pieninių dantų pasikeitimas pasibaigia, kai jiems sukanka 13 mėnesių. Ypatingai perspektyvūs gyvūnai turi ragiukus. Pirmi ragai būna pas jauniklį, bet realiai praktikoje to nėra matęs. Dvi kaukolės iš kairės yra pirmieji netikrieji ragai (b. l. 116). Vidurinė kaukolė šioje nuotraukoje nėra labai panaši į kaukolę fotonuotraukoje (b. l. 16). Pirmamečio ragai realiai yra apaugę kailiu. Visi gyvūnai yra skirtingos fizinės būklės, todėl jie turi skirtingus ragelius. Ragelio „rožės“ nesimato, jos yra pasislėpusios. Bet matosi, kad šioje vietoje jos yra apaugę. Visos stirninų ausys yra nuo 16,5 cm iki 17,8 cm aukščio. Apie tai yra padarytas mokslinis darbas. Jei ausis būtų stačia, galima būtų pažiūrėti, kokio dydžio rageliai. Yra įsitikinęs, kad tai buvo pirmieji ragai, tačiau jei reikėtų vertinti visus požymius, jų nėra. Dantys būtų papildomas požymis.

Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ekspertas nuo 1985 metų, specializuojasi su stirninų ragais, todėl jam nesukėlė jokių abejonių, kad tai yra tikri pirmieji ragai. Netikrieji ragai labai retai pasitaiko ir jie yra visiškai kitokie. Kai buvo gauta ta nuotrauka, jie priėjo išvadą, kad tai yra tikrieji pirmieji to stirnino ragai. Labai tiksliai būtų buvę galima įvertinti, jei būtų buvusi kaukolė. Tai, kad ta kaukolė prapuolė, laiko, kad buvo pažeistos medžioklės taisyklės. Jei medžiotojas buvo įsitikinęs, kad tai pirmieji ragai, tai jis tą trofėjų turėjo paruošti apžiūrai, o jei tai buvo netikrieji ragai, tai jis tą kaukolę turėjo arba utilizuoti atliekų duobėje, arba pasiimti kaip trofėjų. Trofėjaus pristatymas apžiūrai yra reglamentuotas taisyklėse. Stirnino nuotraukose amžius yra metai ir septyni mėnesiai. Tai pirmi tikrieji ragai. Žvėrelio amžius yra apie pusantrų metų. Vertino pagal ragelių padėtį kaukolės atžvilgiu. Nuotraukoje žvėries kūno išvaizda nelabai matėsi. Antras objektyvus požymis yra sprando forma. Visų jaunų žvėrių galva ir sprandas yra daug smulkesni. Amžių vertino ne vien pagal žvėries sprando formą. Nuotraukoje (b. l. 16) sprando faktiškai nesimato. Nuotraukoje (b. l. 17) sprando formos požymių nelabai įžvelgė. Su amžiumi prasideda kailio žilimas nuo nosies. Nuotraukose žilimo nuo nosies nėra, tai reiškia, kad žvėris yra jaunas. Žvėrelis iki 1 metų amžiaus laikomas jaunikliu, po metų, jis laikomas pirmametis. Žilimas nuo nosies leidžia spręsti, kad žvėrelis nuotraukose yra iki metų amžiaus. Pagal kailio spalvą amžiaus nenustatysi. Nuotraukoje (b. l. 16) tikrai nėra ir nesimato ragų „rožytės“. Jos turėtų būti virš kailiuko. Negali būti taip, kad „rožytės“ būtų palindusios po kailiuku. Tuomet tai būtų „netikrieji“ ragai. Jei ragų „rožytės“ yra po kailiuku, tai reiškia, kad yra „netikrieji“ ragai. Kiek jam yra tekę matyti, „netikrieji“ ragučiai būna apaugę kailiuku. Jie niekada nebūna nuvalyti. Nuotraukoje matomi normalūs, pirmi ragai. Jo nuomone, jų pateikta išvada yra šimtaprocentinė, kad tai antramečio gyvūno pirmieji tikrieji ragai. Nekelia abejonių žvėries amžius, kadangi žiūrėti reikia į visumą, o ne į atskiras detales. A. S. universitete medžioklėtyros laboratorija atlieka miško žvėrių ekspertizes nustatant jų amžių. Tačiau tam reikalinga ir medžiaga-kaukolė. Pagal nuotraukas ekspertams sunku nustatyti žvėries amžių. Galima vadovautis  šia knyga (b. l. 116), ji yra kaip vadovėlis, jie ją naudojasi. Vidurinė kaukolė (b. l. 116) yra šiek tiek panaši į fotonuotraukose (b. l. 16) nušauto žvėries kaukolę. Bet ragai  yra daug trumpesni. Ragiukai yra apie 5 cm. Stirnino ausys yra apie 10 cm ilgio. Nuotraukoje (b. l. 16)  ragiukai yra nuvalyti. Netikrų ragų žvėris nevalo. Ragai valomi trinant į medį. Nuotraukoje ragai matomi nublizginti, reiškia jis kažkur juos stipriai trynė. Tai pirmų tikrų ragų požymis. Yra daug prielaidų teikiant išvadą. Tačiau jo nuomone, nuotraukoje matomi tikrieji pirmieji rageliai.

Liudytojas T. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad įvairūs kūno požymiai rodė, jog žvėris buvo vyresnis, nei metų. Nemano, kad gyvūno pozicija, ar jis stovi, ar jis guli, turėtų daug įtakos vertinant jo amžių. Užsakymą davė Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba. Tokios išvados davimas buvo pavienis atvejis. Mano, kad jų pateikta išvada yra šimtaprocentinė. Norint nustatyti gyvūno amžių yra tiriama ragų ilgis, kelmelių forma, kūno dydis, dantų kaita. Objektyviausias tyrimas yra atliekamas laboratorijos sąlygomis – akies vyzdžio tyrimas. Antras pagal objektyvumą tyrimas - pagal dantų kaitą. To pagal nuotrauką padaryti negalima. Trečias pagal objektyvumą tyrimo požymis - pagal visą žvėries kūno išvaizdą. Nuotraukose (b. l. 16-17) matosi, kad ragai yra nuvalyti. Jauniklis rudenį būna mažesnis, nei nuotraukoje. Foto nuotraukoje (b. l. 16) matosi, kad ragai nuvalyti, matosi kelmeliai. Žvėries kūno požymius vertino pagal nuotrauką, esančią b. l. 17. Vienas iš požymių - sprando forma. Sprando forma matosi foto nuotraukoje b. l. 17. Nemato nieko, dėl ko sprando forma būtų iškreipta. Pirmamečio žvėries sprandas būna plonesnis, laibesnis. Žvėries kailio spalva neleidžia spręsti apie žvėries amžių. Nuotraukoje (b. l. 16) yra žiemos kailis, jokio žilimo nėra. Tai, kad tai antri ragai galima spręsti iš to, kad ragai yra nuvalyti. „Rožės“ netikrais ragais nebūna. Kelmeliai „netikrais“ ragais sulenkti į vidų. Nuotraukoje yra „rožių“ užuomazgos. Matosi šiokie, tokie kauburėliai. Vidurinė kaukolė (b. l. 116) su rageliais, tai yra pirmieji ragai rudenį. Tai tokie ragai, kurie matosi, kad jie buvo be kailio. Jie yra balti. Tikrieji ragai nebūna su kailiu. Nuotraukoje ragai yra balti. Ragai šviesūs, minimaliai šviesiai ruda spalva. Stirnos ausys būna apie  10 cm ilgio. Mano, kad ragai foto nuotraukoje (b. l. 16) yra 3 cm ilgio. Paklaida gali būti iki 1 cm. „Netikri“ ragai būna sagos formos ir nebūna ilgesni nei 1 cm. Foto nuotraukoje (b. l. 116), trečia kaukolė iš kairės yra pusantrų metų gyvūno. Ragų ilgis nieko nesprendžia. Pirmi ragai gali būti ir 1 cm ir 10 cm ilgio, gali būti ir šakoti. Nėra matęs stirniuko su nuvalytais „netikrais“ ragais. Skirtingi žmonės turi skirtingas nuomones, pasakė savo nuomonę apie žieminį kailį, sprando formą. Jie vertino visus požymius, jokių abejonių tarp jų dėl išvados nebuvo. Ragų nuvalymas atmeta kitas paklaidas. Pagrindinis amžiaus požymis buvo ragų nuvalymas.

S. B. advokato Andriaus Kazakevičiaus nuomone bet kokios abejonės turi būti vertinamos asmens naudai. Vieni ekspertai sako, kad yra padarytas teisės pažeisimas, kiti sako, kad teisės pažeidimas nepadarytas. Byla buvo politizuota, į visą tai įsikišo Aplinkos ministerija. Logiška, kad aplinkos apsaugos departamentas nenorėjo nukentėti ir turėjo surašyti protokolą bei perduoti teismui tam, kad niekas iš jų neliktų kaltas. Neabejotinų, patikimų  įrodymų apie tai, kad S. B. padarė teisės pažeidimą, t.y. sumedžiojo stirniną, kuris buvo vyresnis nei metai, nėra. Trys ekspertai pasakė, kad pagal pateiktas nuotraukas išvadų duoti negali, o trys ekspertai išvadas pagal nuotraukas teikia. Keturi ekspertai pasisakė, kad išvados nėra kategoriškos ir tik du ekspertai pasakė, kad jų išvados yra šimtaprocentinės. Prieštaravimų byloje yra žymiai daugiau nei vienareikšmiškų atsakymų. Teismas turėtų vadovautis ATPK 301 str. ir netaikyti administracinės atsakomybės nuobaudos, jei įžvelgtų, kad pažeidimas yra formaliai įvykdytas.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1-2 d.). Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. B. atžvilgiu dėl ATPK 85 str. 6 d. numatyto pažeidimo negalima (ATPK 250 str.).

Gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu (ATPK 85 str. 6 d.). Pagal šią teisės normą atsako asmuo, kuris būdamas medžiotoju sumedžioja gyvūną, kurį sumedžioti neturi teisės.

Nagrinėjamu atveju S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis sumedžiojo stirnos patiną draudžiamu juos medžioti laiku. Stirnų patinus medžioti galima nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d., pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. (LR aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4. p. (aktuali red.)). Nagrinėjamu atveju medžioklė vyko 2015-11-28, taigi, tuo metu buvo galima medžioti tik stirnos pateles ir jauniklius. Esminis šios bylos klausimas – ar S. B. sumedžiojo stirnos jauniklį, ar antrametį stirnos patiną. Norint nustatyti šią aplinkybę reikalinga nustatyti sumedžioto gyvūno amžių. Administracinio teisės pažeidimo bylą S. B. atžvilgiu pradėti ir protokolą surašyti buvo nuspręsta po to, kai Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos prašymu ( b. l. 72) Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ pagal pateiktas nuotraukas (b. l. 16-17) 2016-02-12 pateikė išvadą, kad stirnos patinas, sumedžiotas 2015-11-28, yra laikytinas ne jaunesniu kaip antramečiu (b. l. 78), o A. S. universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vadovas K. P. 2016-02-17 pateikė išvadą, kad nufotografuotas stirnos patinas laikytinas antramečiu stirninu, ne jaunikliu (b. l. 79). Tačiau prieš tai byloje Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Šiaulių apskrities medžioklės trofėjų vertinimo komisiją dėl išvados tuo pačiu klausimu (b. l. 22) ir nurodytos komisijos pirmininkas M. B. 2015-12-14 pateikė informaciją, kad pagal fotonuotrauką nėra galimybių tiksliai nustatyti sumedžioto stirnos patino amžių (b. l. 23). Vėliau šios komisijos nariai M. B., R. B. ir T. Ž. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui pagal jo papildomą prašymą (b. l. 29) pateikė 2015-12-31 pateiktos medžiagos įvertinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad pagal nuotrauką nustatyti stirnino amžių komisija negali (b. l. 30). Vadovaujantis Šiaulių apskrities medžioklės trofėjų vertinimo komisijos pateikta informacija 2016-01-06 tyrimą dėl S. B. galimai padaryto pažeidimo buvo nuspręsta nutraukti (b. l. 12-13). Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas padarė išvadą, kad nustatyti, ar buvo padarytas medžioklės taisyklių pažeidimas, nėra galimybių (b. l. 41-42). Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui Šiaulių apskrities medžioklės trofėjų vertinimo komisijos narių pateiktos stirnino įvertinimo aplinkybės abejonių nesukėlė. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė šališką ir nepagrįstą sprendimą. Tyrimas buvo atnaujintas tik LR aplinkos ministerijos nurodymu (b. l. 33), vadovaujantis Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ ir A. S. universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vadovo K. P. pateikta informacija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad byloje yra surinkta viena kitai prieštaraujanti informacija apie stirnino amžių.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Šiaulių apskrities medžioklės trofėjų vertinimo komisija ir jos nariai M. B., R. B. ir T. Ž. dėl kokių nors priežasčių nagrinėjamo klausimo atveju buvo šališki ar nekompetentingi. Medžioklės trofėjai – teisėtai sumedžiotų gyvūnų dalys, kurios matuojamos ir vertinamos pagal Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) medžioklės trofėjų vertinimo formules arba kitas vertinimo sistemas (LR Medžioklės įstatymo 2 str. 16 d.). Medžioklės trofėjų vertinimo komisijos ekspertai M. B., R. B. ir T. Ž. yra sertifikuoti medžioklės trofėjų vertintojai pagal CIC standartą. Šią aplinkybę patvirtina jų teismo posėdžio metu pateikti pažymėjimai (padarytos jų kopijos – b. l. 134-136). Iš teismui pateikto, internete prieinamo, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės trofėjų ekspertų sąrašo taip pat nustatyta, kad M. B., R. B. ir T. Ž. yra sertifikuoti CIC matuotojai, M. B. ir T. Ž. – vyresnieji medžioklės trofėjų ekspertai, R. B. – medžioklės trofėjų ekspertas. Iš 2015-2016 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafiko, patvirtinto LR aplinkos ministro 2016-02-10 įsakymu Nr. D1-92, nustatyta, kad Šiaulių apskrities Medžioklės trofėjų apžiūros komisijai vadovauja M. B. ir T. Ž., kurie pagal atskirus rajonus yra atitinkamai komisijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad esant būtinybei jų departamentas dėl išvadų kreipiasi į šią komisiją. Taigi, komisijos nariai M. B., R. B. ir T. Ž. išvadą dėl negalimumo iš nuotraukos nustatyti gyvūno amžių davė ne kaip paprasti specialistai, o kaip institucija, patvirtinta LR aplinkos ministro, ir jų duota išvada konkrečiu atveju nebuvo pavienis vertinimas. Tokia yra viena iš komisijos funkcijų bendradarbiaujant su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentu. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju menkinti Šiaulių apskrities medžioklės trofėjų vertinimo komisijos ir jos narių M. B., R. B. ir T. Ž. išvadą, į ją neatsižvelgti, vertinti kritiškai, nenustatyta pagrindo.

Dėl Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ trofėjų vertintojų R. R. ir G. P. pastebėtina, kad jie taip pat organizuoja trofėjų apžiūrą pagal 2015-2016 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafiką, tačiau nėra duomenų apie tai, ar R. R., G. P., T. Z. yra sertifikuoti CIC matuotojai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes įvertintini tiek M. B., R. B. ir T. Ž., tiek R. R., G. P., T. Z. paaiškinimai dėl sumedžioto stirnino amžiaus. Taip pat įvertintinos kitų apklaustų asmenų teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės.

S. B. parodė, kad medžioklės metu ėjo stirnos patelė, jai iš paskos ėjo jauniklis. Siekdamas nesumedžioti patelės šovė į mažesnį gyvūną, t.y. jauniklį. S. V. taip pat parodė, kad gyvūnas atrodė kaip jauniklis, nebuvo didelis. S. B. ir K. G. parodė, kad stirninas buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad jis turėjo pieninius dantis. Aplinkybė apie tai, kad gyvūnas turėjo pieninius dantis, byloje jokiais duomenimis nebuvo paneigta.

S. B. parodė, kad kiti medžiotojai irgi apžiūrėjo gyvūno dantis. Visi priėjo prie bendros nuomonės, kad tai yra pirmametis stirniukas. Ragiukai abejonių nesukėlė, nes ir ankščiau yra tekę tokius matyti. Jo ekspertams pateikti gyvūnų kaulai galėjo būti ir kitų gyvūnų, iš gaišenų. K. G. parodė, kad medžioklės metu jokių kitokių nuomonių apie stirniuko amžių nebuvo. S. V. parodė, kad jokių abejonių dėl nušauto žvėries amžiaus nebuvo. Nušautą žvėrelį apžiūrėjo 10-12 medžiotojų.

S. B. ir K. G. parodė, kad anksčiau yra tekę susidurti su pirmamečiais stirniukais, kurie turėjo tokius ragus. Trofėjų ekspertai M. B. ir T. Ž. taip pat parodė, kad praktikoje yra tekę matyti pirmamečių stirninų su tokiais ragais, nors tai nedažnas reiškinys. R. R. parodė, kad pas jauniklį pirmi ragai būna, bet realiai praktikoje to nėra matęs. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas asmuo R. S. parodė, jog yra matęs, kad pirmamečiai stirniukai turi ragiukus, kurie kartais būna apžėlę. Atsižvelgiant į tai, atmesti galimybę, kad sumedžiotas stirnos patinas buvo jauniklis (pirmametis), nėra pagrindo.

Trofėjų ekspertai M. B., T. Ž., R. B. parodė, kad iš nuotraukos nėra galimybės tiksliai nustatyti sumedžioto stirnos patino amžiaus. Trofėjų ekspertas R. R. parodė, kad pagal nuotraukas išvados daromos retai. Trofėjų ekspertas G. P. parodė, kad pagal nuotraukas ekspertams sunku nustatyti žvėries amžių. M. B. parodė, kad pagal dabar Lietuvoje galiojančią metodiką gyvūno amžių galima nustatyti tik turint pilną žvėries kaukolę, apatinį žandikaulį. R. B. parodė, kad nušauto gyvūno amžius tiksliausiai nustatomas pagal nušauto žvėries apatinio žandikaulio dantis. T. Ž. parodė, kad tiksliai žvėries amžius yra nustatomas pagal dantų kaitą. R. R. parodė, kad nustato amžių pagal pieninius dantis. G. P. parodė, kad gyvūno amžių labai tiksliai būtų buvę galima įvertinti, jei būtų buvusi kaukolė. T. Z. parodė, kad objektyviausias tyrimas yra atliekamas laboratorijos sąlygomis – akies vyzdžio tyrimas. Antras pagal objektyvumą tyrimas - pagal dantų kaitą. To pagal nuotrauką padaryti negalima. Trečias pagal objektyvumą tyrimo požymis - pagal visą žvėries kūno išvaizdą. T. Ž. parodė, kad pieniniai dantys į nuolatinius yra keičiami kitų metų birželio mėnesį, nuolatiniai dantys pas stirniną susiformuoja, kai jis būna vienerių metų amžiaus. R. R. parodė, kad pieninių dantų pasikeitimas pasibaigia, kai stirninui sukanka 13 mėnesių. Iš to, kas nustatyta, darytina išvada, kad antrametis stirninas 2015-11-28, sumedžiojimo metu, turėjo būti apie pusantrų metų amžiaus, atitinkamai pieninių dantų pas gyvūną nebeturėjo būti, tačiau S. B. ir K. G. parodymais pieniniai dantys buvo. Tokiu atveju sumedžiotas gyvūnas negalėjo būti antrametis. Taip pat ekspertų parodymais nustatyta, kad iš nuotraukos amžius praktiškai nėra nustatinėjamas, dažniausiai tai daroma pagal gyvūno dantis, turint gyvūno kaukolę ir apatinį žandikaulį. Nagrinėjamu atveju gyvūno kaukolė ir apatinis žandikaulis neišliko, todėl nurodytu patikimu metodu sumedžioto stirnino amžių nustatyti galimybių nebėra.

Ta aplinkybė, kad gyvūno kaukolė ir apatinis žandikaulis neišliko, galbūt yra tam tikrų medžioklės tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, tačiau šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl tokio fakto įvertinimas priklauso administracinio teisės pažeidimo protokolą surašyti turinčios teisę institucijos - Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento - kompetencijai.

Išvadą, kad sumedžioto stirnino amžių tiksliai galima nustatyti pagal jo išvaizdą, iš nuotraukų, kritiškai vertinti duoda pagrindo ir tai, kad Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ trofėjų ekspertų R. R., G. P., T. Z., davusių išvadą, kad sumedžiotas gyvūnas yra antrametis, paaiškinimai apie gyvūno išvaizdą prieštarauja vieni kitiems. Pirma, R. R. parodė, kad jų visų išvada apie tai, kad gyvūnas nebuvo jauniklis, o antrametis, nėra kategoriška, nėra šimtaprocentinė. Jei būtų matę žvėries dantis, tuomet išvada būtų kategoriška. Jų išvada 80 procentų yra tokia, kad tai antrametis stirniukas ir 20 procentų, kad tai pirmametis stirniukas. Tuo tarpu G. P. ir T. Z. buvo įsitikinę, kad jų išvada yra 100 procentų teisinga, tačiau G. P. nurodė, kad yra daug prielaidų teikiant išvadą. Antra, R. R. parodė, kad kai gyvūnas būna iki metų, nosytė aiškiai išreikšta juoda spalva. G. P. parodė, kad su amžiumi prasideda kailio žilimas nuo nosies. Nuotraukose žilimo nuo nosies nėra, tai reiškia, kad žvėris yra jaunas. Tuo tarpu T. Z. parodė, kad žvėries kailio spalva neleidžia spręsti apie žvėries amžių. Nuotraukoje (b. l. 16) yra žiemos kailis, jokio žilimo nėra. Kad šioje nuotraukoje stirninas yra su žiemos kailiu, parodė ir T. Ž., nurodęs, jog pagal kailio spalvą matosi, kad stirninas yra įsišėręs į žieminį kailį, pagal kailio spalvą spręsti apie gyvūno amžių negalima. Trečia, R. R. parodė, kad jei nuotraukoje bus gulintis gyvūnas, visada bus daroma paklaida. Joks ekspertas šimtu procentu tuomet nepasakys gyvūno amžiaus, ypač jei gyvūnas jaunas. Tuo tarpu T. Z. parodė, jog nemano, kad gyvūno pozicija, ar jis stovi, ar jis guli, turėtų daug įtakos vertinant jo amžių. Šioje vietoje pažymėtina, kad M. B. parodė, jog žvėries kūno išvaizda yra vienas iš požymių sprendžiant amžių, tačiau žvėris turi būti gyvas. O T. Ž. parodė, kad net ir esant gyvam gyvūnui, apie jo amžių galima spręsti tik vyresnio amžiaus gyvūnui. Ketvirta, R. R. parodė, kad ragelio „rožės“ nesimato, jos yra apaugę. G. P. parodė, kad nuotraukoje (b. l. 16) nesimato ragų „rožytės“. Jos turėtų būti virš kailiuko. Negali būti taip, kad „rožytės“ būtų palindusios po kailiuku. Tuomet tai būtų „netikrieji“ ragai. Tuo tarpu T. Z. parodė, kad „rožės“ su netikrais ragais nebūna. Nuotraukoje yra „rožių“ užuomazgos. Matosi šiokie tokie kauburėliai. Šie nurodyti netikslumai leidžia daryti išvadą, kad vis dėlto nagrinėjimu atveju nustatyti abejonių nekeliantį gyvūno amžių pagal jo išvaizdą, iš nuotraukos, gyvūnui esant negyvam, nėra galimybės.

S. B. advokatas teismui pateikė knygą "Lietuvos kanopiniai žvėrys". Buvo padaryta aktualios nagrinėjamu atveju šios knygos dalies kopija (b. l. 114-118). R. B. parodė, kad nustatant gyvūno amžių naudojamasi labiausiai naudojamu literatūros šaltiniu „Lietuvos kanopiniai žvėrys“. R. R. parodė, kad vertinant gyvūnų amžių naudojama metodika, tai yra atrankiniai požymiai, kurie surašyti „Lietuvos kanopiniai žvėrys“. G. P. parodė, kad galima vadovautis  šia knyga (b. l. 116), ji yra kaip vadovėlis, jie ja naudojasi. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad nurodytą knygą nagrinėjamu atveju galima naudoti kaip įrodinėjimo priemonę. Šios knygos 94 psl. yra 57 paveikslėlis, kuriame pavaizduoti pusės metų amžiaus patinų pirmieji ragai rudenį (kairėje ir viduryje) bei 1,5 metų amžiaus patino ragai (dešinėje). Šios knygos 95 psl. esančiame 58 paveikslėlyje parodyti pusantrų metų amžiaus stirnino ragai. Teismo vertinimu, S. B. sumedžioto stirnino ragai (b. l. 16) turi panašumo su 57 paveikslėlyje viduryje esančio pusės metų amžiaus patino ragais. Taipogi vertintina, kad S. B. sumedžioto stirnino ragai (b. l. 16) akivaizdžiai nepanašūs į šios knygos 95 psl. esančiame 58 paveikslėlyje parodytus pusantrų metų amžiaus stirnino ragus ar į 57 paveikslėlyje parodytus 1,5 metų amžiaus patino ragus (dešinėje). M. B. parodė, kad viduriniai ragai (b. l. 116, 57 paveikslėlis) labai panašūs į nuotraukas, užfiksuotas tariamai padaryto pažeidimo metu (b. l. 16, 17). R. B. parodė, kad ragai, užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 16 ir b. l. 116, 57 paveikslėlis) yra labai panašūs, jie nedaug kuo skiriasi. R. R. parodė, kad dvi kaukolės iš kairės yra pirmieji netikrieji ragai (b. l. 116). Vidurinė kaukolė šioje nuotraukoje nėra labai panaši į kaukolę fotonuotraukoje (b. l. 16). Tuo tarpu G. P. parodė, kad vidurinė kaukolė (b. l. 116, 57 paveikslėlis) yra šiek tiek panaši į fotonuotraukose (b. l. 16) nušauto žvėries kaukolę.

Nurodytoje knygoje teigiama, kad pirmaisiais ragais vadinami tie ragai, kuriuos patinai užaugina kitą pavasarį, būdami maždaug metų amžiaus. Vidutinis pirmųjų ragų ilgis yra 10,3 cm, nors gali svyruoti nuo 1 cm iki 18 cm. S. B. parodė, kad stirninas turėjo „centimetrinius“ ragelius. S. V. parodė, kad ragiukai buvo apie 1 cm ilgio. T. Ž. parodė, kad pagal selekciją gyvūno ausis yra laikoma 10 cm, tai čia matoma, kad ragai yra ženkliai mažesni. R. R. parodė, kad visos stirninų ausys yra nuo 16,5 cm iki 17,8 cm aukščio. G. P. parodė, kad stirnino ausys yra apie 10 cm ilgio. T. Z. parodė, kad stirnos ausys būna apie  10 cm ilgio. Jo nuomone ragai foto nuotraukoje (b. l. 16) yra 3 cm ilgio. Paklaida gali būti iki 1 cm. Vertinant S. B. sumedžioto stirnino ragų ir ausies santykį nuotraukoje (b. l. 16) pastebėtina, kad ragai akivaizdžiai nėra labai ilgi ir yra gerokai trumpesni, nei ausis, kurios dešiniosios matyti tik dalis, o kairioji nesimato visai. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuotrauka daryta telefonu, o ne profesionaliu fotoaparatu, nuotraukoje ragai yra arčiau fotoobjektyvo, nei ausis, o arčiau objektyvo esantys daiktai dėl vizualinės perspektyvos atrodo didesni, nei toliau esantys objektai.

M. B. parodė, kad vien iš ragų fragmentų neįmanoma nustatyti žvėries amžiaus, nes gamtoje gali būti įvairiausių anomalijų. S. B. sumedžiotas žvėris gali būti ir iki vienerių metų amžiaus, ir vyresnis. R. B. parodė, kad pagal išvaizdą žvėrys gali būti nevienodo išsivystymo lygio. Asmeniškai manė, kad nuotraukoje (b. l. 16.) esančiam žvėriui yra antri metai, nors išvadoje patvirtino, kad amžiaus iš nuotraukos nustatyti neįmanoma. T. Ž. parodė, kad prielaidas ir spėjimus daryti galima tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Literatūroje yra aprašomi tokie atvejai, kai jauniklis taip pat turi tokius „vaikiškus“ ragus, kurie gali būti jau nuvalyti. R. R. parodė, kad ypatingai perspektyvūs gyvūnai turi ragiukus. G. P. parodė, kad žvėrelio amžius yra apie pusantrų metų. T. Z. parodė, kad žvėris buvo vyresnis, nei metų. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas asmuo R. S. parodė, jog negali atsakyti, ar pagal pateiktą nuotrauką tas stirninas yra pirmametis, ar antrametis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad S. B. sumedžiotas stirninas galėjo būti tiek pirmametis stirninas su nedideliais netikrais ragais, tiek antrametis stirninas su labai netipiškais, trumpais pirmaisiais ragais.

Atskirai pastebėtina, kad tuo atveju, jei S. B. būtų sumedžiojęs antrametį stirniną draudžiamu medžioti laiku ir kartu su kitais dalyvavusiais medžioklėje medžiotojais būtų nuslėpęs šį faktą nuo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, būtų tikrai neviešinęs sumedžioto gyvūno nuotraukų "Facebook" tinkle. Toks žingsnis būtų visiškai nelogiškas. Joks asmuo neviešintų savo padaryto pažeidimo. Iš šių aplinkybių taip pat galima daryti išvadą, kad S. B. sumedžiojo pirmametį gyvūną, jauniklį, kuriuos 2015-11-28 medžioti buvo galima, o amžių nustatė iš dantų.

Šaukiamas liudytoju į apklausą teismo posėdyje neatvyko A. S. universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vadovas doc. dr. K. P., nors šaukimas jam buvo įteiktas asmeniškai (b. l. 146). Asmuo neatvykimo priežasčių teismui nenurodė. Nagrinėjant bylą visi apklausti medžioklės trofėjų ekspertai parodė, kad tiksliai ir neabejotinai stirnino amžių galima nustatyti tik iš dantų. Atsižvelgiant į tai buvo nuspręsta, kad apklausti K. P. apie tas pačias aplinkybes, kaip ir kitus medžioklės trofėjų ekspertus, nebetikslinga, kadangi S. B. sumedžioto stirnino kaukolė neišliko, dėl ko objektyviai nustatyti stirnino amžių negalima.

Taip pat į apklausą neatvyko medžioklėje dalyvavęs medžiotojas V. V.. Šio asmens apklausa, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat nebebuvo tikslinga, kadangi be kitų aukščiau nurodytų aplinkybių, jis nėra ir medžioklės trofėjų ekspertas.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, galima teigti, kad neįmanoma neabejotinai ir neginčytinai nustatyti nei to, kad S. B. sumedžiotas stirninas buvo jauniklis, nei to, kad jis buvo antrametis. Taigi, įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti išvadą, jog S. B. draudžiamu medžioti laiku neteisėtai nušovė stirnos patiną. Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad S. B. 2015-11-28 padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 6 d., todėl, vadovaujantis pamatiniu teisės principu - in dubio pro reo, administracinio teisės pažeidimo byla S. B. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., teismas

n u t a r i a :

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.3.-1306-1028/2016, pradėtą S. B. atžvilgiu dėl ATPK 85 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymo, nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Iš S. B. paimtus graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini) 7mm Remington Magnum, Nr. (duomenys neskelbtini), medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), aštuonis šovinius, 7mm Remington Magnum, grąžinti S. B..

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                         Silvijus Balčytis