Civilinė byla Nr. 2S-234-638/2018

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11359-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.26.; 3.2.9.1.; 3.3.2.5.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-578-962/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybė, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovės patikslintas ieškinys paliktas nenagrinėtu, asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M. laikytas netinkamu atsakovo E. V. atstovu byloje, neturinčiu teisės atstovauti teisme pagal pavedimą, atsisakyta priimti procesinius dokumentus, pateiktus teismui 2017 m. spalio 26 d., registracijos Nr. DOK-40511, pasirašytus „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininko P. M. (pateikta per EPP), kaip paduotus neįgalioto vesti bylą asmens.

Kauno apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 14 d. gautas atskirasis skundas dėl 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties, skundą pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M..

Atskiruoju skundu prašoma panaikinti 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį kaip nepagrįstą, nes teismas nenustatė jokio termino trūkumams pašalinti, o asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ yra teisėtas atsakovo atstovas, atstovavimo klausimas jau išspręstas Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. įsiteisėjusia, galiojančia ir neskundžiama nutartimi, ir klausimą dėl sprendimo už akių atmesti ieškinį priėmimo perduoti spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui; kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą su klausimu, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas tiek, kiek ši teisės norma apriboja vartotojo teisę į asociacijos atstovavimą tais atvejais, kai bylos šalį atstovauja ne advokatas pagal komercinio atstovavimo paslaugų vartojimo sutartį, o kitas teisėtas atstovas – asociacija, kurios įstatuose vartotojų atstovavimas teisme yra skirtas asociacijos tikslams ginti vartotojų teises pasiekti, neprieštarauja skunde nurodytų teisės aktų normoms.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis buvo priimta nagrinėjant bylą viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2017 m. lapkričio 9 d.  Atskirasis skundas teismui pateiktas 2017 m. lapkričio 14 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, praleisto termino atnaujinti neprašoma (CPK 78 straipsnis). Be to, skundžiama nutartimi asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M. laikytas netinkamu atsakovo E. V. atstovu, tačiau atskirąjį skundą pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė atstovas P. M.. Be to, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje nurodyta, kad ji skundžiama dalyje dėl patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu, kitoje dalyje nutartis neskundžiama, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atskirasis skundas teikiamas ir toje dalyje, kurioje 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis neskundžiama.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas E. V. prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį, atnaujinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties apskundimo terminą ir priimti atsakovo 2017 m. lapkričio 13 d. atskirąjį skundą, kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą su klausimu, ar CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas tiek, kiek ši teisės norma apriboja vartotojo teisę į asociacijos atstovavimą tais atvejais, kai bylos šalį atstovauja ne advokatas pagal komercinio atstovavimo paslaugų vartojimo sutartį, o kitas teisėtas atstovas – asociacija, kurios įstatuose vartotojų atstovavimas teisme yra skirtas asociacijos tikslams ginti vartotojų teises pasiekti, neprieštarauja skunde nurodytų teisės aktų normoms. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas praleido terminą apskųsti 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį, nes neįvertino, kad atsakovas nedalyvavo 2017 m. spalio 26 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d. bus skelbiamas sprendimas už akių, o ne nutartis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis nebuvo išsiųsta nei atsakovo atstovui, nei atsakovui, kuris minėtą nutartį gavo tik  2017 m. lapkričio 10 d. susipažindamas su byla.

Atsakovas pagristai prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti, jei terminas yra praleistas dėl netinkamo informavimo apie skundžiamos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties priėmimą, remdamasis tuo, kad atsakovas galimai 4 dienomis praleido 7 dienų apskundimo terminą dėl to, kad nebuvo informuotas apie 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties paskelbimą.

Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą ir 2017 m. spalio 26 d. rašytinius paaiškinimus. Atsakovas nurodo, kad 2017 m. spalio 26 d. atsakovo rašytinius prašymus ir paaiškinimus, taip pat atskirąjį skundą pateikė atsakovo atstovas, kurio atstovavimas buvo pripažintas tinkamu nuo 2015 m., todėl jeigu teismas manė, kad atstovas yra netinkamas, privalėjo apie tai informuoti atsakovą ir pasiūlyti pašalinti trūkumus tiek dėl atskirojo skundo, tiek dėl rašytinių paaiškinimų ir prašymų, o ne tiesiog atsisakyti juos priimti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą kaip paduotą praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pagrįstumo ir teisėtumo.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Įstatyme nustatyta, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau ir teikiant prašymą dėl termino atnaujinimo turi būti laikomasi CPK 307 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kuriais numatyta, jog prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio, šiuo atveju atskirojo skundo, terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 338 str.).

Taigi, įstatymas diferencijuoja atskirojo skundo padavimo terminus atsižvelgiant į tai, kokia nagrinėjimo tvarka - žodinio ar rašytinio proceso - priimta skundžiama teismo nutartis. Nagrinėjamos bylos atveju, teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, priimta žodinio proceso tvarka, todėl ji galėjo būti apskųsta per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos, t. y. iki 2017 m. lapkričio 9 d. (įskaitytinai) ( CPK 335 str. 1 d.).

Sutiktina, kad atskirasis skundas dėl minėtos nutarties pateiktas objektyviai praleidus nutarties apskundimo terminą. Tačiau pažymėtina, kad 2017 m. spalio 25 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą atsakovas E. V. pats asmeniškai nedalyvavo, o 2017 m. lapkričio 2 d. priimta ir paskelbta nutartis atsakovui nebuvo išsiųsta. Be to, pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi nusprendė nelaikyti atsakovą posėdyje atstovavusios asociacijos  „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atstovo tinkamu atstovu byloje, ir priimtos nutarties atstovui taip pat nesiuntė ( t.5, b.l.80-84), tuo pažeisdamas CPK 292 str. reikalavimą šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo priėmimo išsiunčiamos nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos. Nepaneigta, kad atsakovas minėtą nutartį gavo tik  2017 m. lapkričio 10 d. susipažindamas su byla teisme. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas, taisydamas savo paties klaidą, net ir ex officio ( savo iniciatyva) galėjo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ( CPK 307 str. 2 d.) 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas atskirajame skunde pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl 2017 m. lapkričio 2 d. d. nutarties paduoti. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia asmeniui teikti minėtą prašymą po to, kai teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl tos priežasties, kad yra praleistas terminas skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas, gavęs tokį procesinį dokumentą, nepagrįstai neišsprendęs klausimo dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, apelianto pateiktą atskirąjį skundą išsiuntė apeliacinės instancijos teismui, todėl vien dėl šių aplinkybių skundžiamos nutarties negalima laikyti pagrįsta ir teisėta. Nagrinėjamu atveju terminas atskirajam skundui paduoti praleistas nežymiai, t. y. keturias dienas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo valiai ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Užkirtus atsakovui kelią į apeliaciją ir apeliacinės instancijos teismui neišnagrinėjus atskirojo skundo dėl nutarties, priimtos civilinėje byloje, kai priimtas procesinis sprendimas galbūt pažeidžia atsakovo teises, būtų šiurkščiai pažeistos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus termino praleidimo mažareikšmiškumą, taip pat tai, kad nenustatytas apelianto piktnaudžiavimas procesu, priimta nutartis apeliantui apskritai nebuvo išsiųsta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atimti apeliantui galimybę pasinaudoti teise paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties. Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama teismo nutartis naikintina, o praleistas įstatymo nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujintinas (CPK 78 straipsnis), atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo tikslu patikrinti, ar nėra kitų procesinio pobūdžio trūkumų, taip pat atlikti reikalingus procesinius veiksmus paruošiant bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Atskiruoju skundu taip pat pateiktas prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas tiek, kiek ši teisės norma apriboja vartotojo teisę į asociacijos atstovavimą tais atvejais, kai bylos šalį atstovauja ne advokatas pagal komercinio atstovavimo paslaugų vartojimo sutartį, o kitas teisėtas atstovas – asociacija, kurios įstatuose vartotojų atstovavimas teisme yra skirtas asociacijos tikslams ginti vartotojų teises pasiekti, neprieštarauja skunde nurodytų teisės aktų normoms.

CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi, teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šios bylos teisinius ir faktinius aspektus, kilusio ginčo pobūdį, taikytinų įstatymų nuostatas, daro išvadą, kad išspręsti klausimą, ar apelianto iškeltos abejonės dėl konkrečių CPK normų neatitikties Konstitucijoje įtvirtintiems principams ir reglamentavimui, yra pagrįstos, bus įmanoma išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju apeliacijos objektas yra 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis, kurią panaikinus toliau turi būti sprendžiamas klausimas dėl 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl teismas šioje nutartyje nesprendžia klausimo dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

              Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti. Atnaujinti atsakovui E. V. terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties paduoti ir perduoti atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-578-962/2017 priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    Diana Labokaitė