Civilinė byla Nr. e2A-656-273/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06563-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.20.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Evaldo Burzdiko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. D. atstovo advokato A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13541-1070/2018 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovėms V. D., A. D. ir A. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės A. D. priešieškinį ieškovei L. D. ir atsakovėms V. D. bei A. D. dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. D. ieškiniu prašė atidalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 44 103 Eur, iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kiekvienai iš atsakovių V. D., A. D. ir A. D. lygiomis dalimis, t. y. po 1/18 dalį, ieškovės L. D. nuosavybės teise valdomą 1/6 dalį buto (duomenys neskelbtini), kurios vertė 7 350,50 Eur, priteisiant ieškovei iš atsakovės A. D. 2 450,17 Eur kompensaciją, iš V. D. – 2 450,17 Eur kompensaciją, iš A. D. – 2 450,16 Eur kompensaciją.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Ieškovė paveldėjo ginčo buto dalį kartu su atsakovėmis V. ir A. D. po jų tėvo S. D. mirties (duomenys neskelbtini) . Ieškovei priklauso 1/6 dalis ginčo buto, t. y. 10,16 kv. m. bendro ploto arba 6,19 kv. m. gyvenamojo ploto. Ieškovė iš jai priklausančios buto dalies negali suformuoti atskiro turtinio vieneto, be to, ieškovė gyvena užsienyje, į Lietuvą grįžta itin retai, todėl ieškovei nereikalinga buto dalis. Nurodė, kad šalys negali išspręsti byloje kilusio klausimo taikiai, todėl protingiausia būtų atidalyti šalių turimą turtą. Ieškovės teigimu, jos dalies negalima realiai atidalyti, nepadarius žalos turtui bei jo paskirčiai, todėl atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją šiuo atveju yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas. Pagal masinį buto vertinimą jo vertė yra 31 800 Eur, tačiau ši suma neatitinka realios buto kainos. Ginčo buto kaina šiuo metu galėtų svyruoti nuo 40 138 Eur iki 44 103 Eur. Interneto svetainės www.aruodas.lt duomenimis analogiško tipo trijų kambarių butai tame pačiame name, kuriame yra ginčo butas, kainuoja nuo 44 103 Eur iki 63 000 Eur, todėl ginčo butas galėtų kainuoti 44 103 Eur.
3. Atsakovė V. D. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nustatyti ginčo buto naudojimosi tvarką. Atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinio dalimi, jog buto dalys turi būti atidalintos, nustatant buto naudojimosi tvarką, bet nesutinka su kompensacijos ieškovei priteisimu. Nurodė, kad ieškovė turi galimybę savo buto dalį parduoti kitiems asmenims. Ieškovei buvo siūloma perleisti jos dalį už sumokėtus mokesčius už jai tenkančią buto dalį, tačiau ieškovė nesutiko. Atsakovė nesutiko su ieškovės pateiktu buto vertinimu. Ginčo butas yra devintame aukšte, todėl ši aplinkybė mažina buto vertę. Be to, butas nebuvo įvertintas realiai atvykus ir apžiūrėjus jo būklę, neįvertinus jo nusidėvėjimo kaštų, galimo remonto poreikio. Butas galėtų kainuoti tiek, kiek nurodo ieškovė, jei jis būtų parduodamas kaip vienas vienetas, o ne dalis, vertinant buto dalį, jos kaina būtų simbolinė. Ieškovės reikalaujama suma yra neprotingai didelė, atsakovės neturėtų finansinių galimybių sumokėti ieškovei jos nurodytą kompensaciją. Nurodė, kad atsakovė šiuo metu yra bedarbė, turi finansinių įsipareigojimų, moka paskolą, atsakovė A. D. yra pensininkė, kuri moka buto mokesčius ir už ieškovei priklausančią buto dalį.
4. Atsakovė A. D. priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką pagal buto planą: atsakovei A. D. paskiriant naudotis gyvenamąja patalpa Nr. 80-5 ir ½ dalimi gyvenamosios patalpos Nr. 80-8, ieškovei bei kitoms atsakovėms paskiriant naudotis gyvenamąja patalpa Nr. 80-6 ir ½ dalimi gyvenamosios patalpos Nr. 80-8, bendrai paskiriant naudotis virtuvę (Nr. 80-7), koridorių (Nr. 80-1), WC patalpą (Nr. 80-2), vonios kambarį (Nr. 80-3), sandėliuką (Nr. 80-9), prašė priteisti iš atsakovių A. D., V. D. ir ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.
5. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad jai priklauso ½ dalis ginčo buto, kuri yra jos vienintelė gyvenamoji vieta. Atsakovė gyvena šiame bute viena bei viena moka mokesčius, kitos turto bendrasavininkės neprisideda prie buto išlaikymo. Atsakovės nuomone, kitoms buto bendrasavininkėms nėra kliūčių naudotis jomis priklausančiomis buto dalimis: butas yra trijų kambarių, iš kurių A. D. naudojasi patalpa, pažymėta plane Nr. 80-5 (11,66 kv. m.) bei patalpa Nr. 80-8 (17,76 kv. m.), o patalpa Nr. 80-6 nenaudojama. Nurodyta patalpa Nr. 80-6 naudojosi atsakovės buvęs sutuoktinis S. D. – kitų atsakovių ir ieškovės tėvas, visos kitos patalpos (virtuvė, vonios kambarys, koridorius, WC patalpa, sandėliukas) buvo naudojamos bendrai. Atsakovė V. D. negyvena ginčo bute, turi savo butą, atsakovė A. D. gyvena Jungtinėje Karalystėje, tad atvykus jai į Lietuvą, ji galėtų naudotis minėtu butu, kaip ir ieškovė L. D., kuri taip pat negyvena Lietuvoje ir taip pat galėtų naudotis ginčo butu atvykusi į Lietuvą. Pati ieškovė buvo anksčiau išreiškusi savo valią dėl buto dalies naudojimo. Atsakovės nuomone, jos siūloma nustatyti naudojimosi butu tvarka nepažeis ieškovės ir kitų atsakovių interesų, nes būtent taip butu naudojosi miręs S. D., todėl siūloma buto naudojimosi tvarka atitinka susiklosčiusius faktinius naudojimosi buto dalimis santykius. Atsakovė nesutinka su ieškovės siūlomu atidalijimu, priteisiant iš atsakovių ieškovei kompensaciją po 2 450,17 Eur iš kiekvienos. Atsakovė yra pensijinio amžiaus, jos senatvės pensija yra 269,62 Eur, todėl patenkinus ieškovės ieškinį, tikėtina, kad vienintelė A. D. gyvenamoji vieta būtų parduota iš varžytynių, nes atsakovė neturi galimybės sumokėti ieškovei jos prašomą priteisti kompensaciją. Nustačius nurodytą naudojimosi butu tvarką, būtų užtikrinti visų bylos dalyvių interesai.
6. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad jai nereikalinga ginčo buto dalis, nes ji negali sudaryti atskiro turtinio vieneto, o ieškovė gyvena užsienyje, todėl atvykdama į Lietuvą apsistoja motinos būste Biržuose. Be to, tarp atsakovių ir ieškovės yra konfliktinė situacija dėl buto išlaikymo. Atsakovė nesiūlo ieškovei naudotis jokia atskira izoliuota patalpa, be to techninės galimybės nesudaro jokių galimybių ieškovei ginčo bute turėti izoliuotas patalpas. Naudojimosi butu tvarkos nustatymas užprogramuoja konfliktinę situaciją. Atsakovės pasiūlymas neprotingas, neracionalus, pažeidžiantis ieškovės ir kitų dviejų atsakovių teises ir teisėtus interesus.
7. Atsakovė V. D. atsiliepime į priešieškinį sutiko su priešieškiniu ir prašė jį patenkinti. Nurodė, kad ji gyvena nuosavame bute, motiną A. D. aplanko kartais, bute laiko kai kuriuos savo daiktus ir neturi galimybės sumokėti ieškovės prašomą kompensaciją, nes penkis mėnesius buvo bedarbė, šiuo metu gauna minimalias pajamas, iš kurių turi padengti kreditorinius įsipareigojimus.
8. Atsakovė A. D. atsiliepime į priešieškinį prašė patenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutinka su priešieškinyje pasiūlyta naudojimosi butu tvarka, kadangi nemato trukdžių ją įgyvendinti. Atsakovė gyvena su šeima užsienyje ir retai būna Lietuvoje. Kai būna Lietuvoje, apsistoja V. D. bute. Nurodė, kad ji neturi galimybės sumokėti ieškovės prašomą kompensaciją, nes augina mažamečius vaikus ir gauna minimalias pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį atsakovėms ir patenkino atsakovės A. D. priešieškinį ieškovei L. D., atsakovėms A. D. ir V. D. bei nustatė butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal buto planą: A. D. paskyrė naudotis gyvenamąja patalpa, pažymėta plane Nr. 80-5 ir ½ dalimi gyvenamosios patalpos Nr. 80-8, L. D., V. D. ir A. D. paskyrė naudotis gyvenamąja patalpa, pažymėta plane Nr. 80-6, ir ½ dalimi gyvenamosios patalpos Nr. 80-8, A. D., L. D., A. D. ir V. D. bendrai paskyrė naudotis virtuve (Nr. 80-7), koridoriumi (Nr. 80-1), WC patalpa (Nr. 80-2), vonios kambariu (Nr. 80-3), sandėliuku (Nr. 80-9); priteisė A. D. iš L. D., A. D. ir V. D. po 191,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė valstybei iš L. D., A. D. ir V. D. po 5,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
10. Teismas nustatė, kad šalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės: atsakovei A. D. priklauso ½ dalis, ieškovei ir kitoms dviems atsakovėms A. D. ir V. D. priklauso po 1/6 dalį buto. Minėtas butas yra 9 aukšte, jį sudaro trys kambariai (pažymėti plane Nr. 80-5, 80-6, 80-8), virtuvė (Nr. 80-7), koridorius (Nr. 80-1), WC patalpa (Nr. 80-2), vonios kambarys (Nr. 80-3), sandėliukas (Nr. 80-9) (1 b. t. 102 l.). Buto negalima suformuoti kaip atskirą Nekilnojamojo turto kadastro objektą. Nekilnojamojo turto registro 2018 m. gruodžio 6 d. išrašo duomenimis vidutinė buto rinkos vertė pagal 2018 m. kovo 15 d. duomenis yra 31 800 Eur. Ieškovės į bylą pateiktos 2018 m. balandžio 6 d. rinkos kainų analizės dėl butų (duomenys neskelbtini), duomenimis butų kainos yra nuo 46 000 Eur iki 56 900 Eur, pirmame arba paskutiniame aukšte parduodamų butų kaina nuo 32 000 Eur iki 56 000 Eur. Bute gyvena tik atsakovė A. D., ieškovė šiuo metu gyvena užsienyje, ginčo bute niekada negyveno ir juo nesinaudojo, atsakovė V. D. šiuo metu gyvena kitame jai nuosavybės teise priklausančiame bute, o A. D. gyvena Jungtinėje Karalystėje. Pagal 2018 m. lapkričio 13 d. Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnybos įsakymą dėl bankroto A. D. leista bankrutuoti. Atsakovės A. D. pajamas sudaro 257,57 Eur per mėnesį senatvės pensija, ji viena apmoka ginčo buto sąskaitas, mokėdama per mėnesį nuo 33 Eur iki 92 Eur. Atsakovės A. D. vardu Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruota nuosavybės teisė į 2595/44692 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1019/3057 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 474/13169 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastatų (gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo rūsio bei kitų statinių), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. D. nuosavybės teise priklauso 17/100 dalys patalpos (pastogės), esančios (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), transporto priemonė. Atsakovė V. D. taip pat turi skolinių įsipareigojimų AB Swedbank pagal kredito sutartį, ji privalo iki 2036 m. gegužės 20 d. mokėti kas mėnesį 36,63 Eur kredito įmoką. V. D. nedirbo nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. ir gaudavo nedarbo draudimo išmoką, kurios dydis buvo apie 600 Eur į mėnesį.
11. Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Teismas nustatė, kad pagrindiniai motyvai, dėl kurių atsakovės nesutinka su byloje pareikštu ieškiniu, yra tie, kad jos neturi finansinių galimybių sumokėti ieškovei jos prašomą kompensaciją, nes atsakovių nuomone, kompensacijos dydis yra per didelis. Teismas iš esmės sutiko su ieškovės pozicija, kad jos pasiūlytas buto atidalijimo būdas būtų palankus atsakovei A. D., nes ši turi didesnę buto dalį nei kitos atsakovės ir ieškovė, jos turto dalis po ieškovės pasiūlyto atidalijimo tik padidėtų, o tai atitiktų A. D. interesus, nes ginčo buto dalis yra vienintelis jos gyvenamasis būstas. Tačiau, teismo nuomone, ieškovės pasiūlytas atidalijimo variantas prieštarautų kitų atsakovių A. D. ir V. D. interesams. A. D. finansinė padėtis nėra gera, nes jai Jungtinėje Karalystėje leista bankrutuoti, todėl patenkinus ieškovės ieškinį, teismo vertinimu, ir taip sunki atsakovės A. D. turtinė padėtis dar pasunkėtų, nes ieškovė papildytų atsakovės A. D. kreditorių ir kreditorinių reikalavimų sąrašą bankroto procese.
12. Teismas nurodė, kad nors V. D. turtinė padėtis nėra tokia bloga kaip atsakovės A. D., tačiau V. D. turėdama nuosavybės teisę į 1/6 dalį buto, juo nesinaudoja, todėl teismo vertinimu, esant tokiai situacijai neracionalu, nesąžininga ir neprotinga būtų reikalauti iš atsakovės V. D., kad ji parduotų jai nuosavybės teise priklausantį turtą (duomenys neskelbtini), vien tam, kad būtų patenkinti ieškovės reikalavimai, neatitinkantys visų bendraturčių interesų, bei kad V. D. įsigytų jai iš esmės nereikalingą ginčo buto dalį.
13. Teismas nurodė, kad esant faktinei situacijai, kai atsakovėms V. D. ir A. D. nereikalingos ginčo buto dalys ir jos sutinka su atsakovės A. D. priešieškiniu pasiūlyta buto naudojimosi tvarka, todėl byloje turi būti sprendžiama, ar atsakovės pasiūlyta buto naudojimosi tvarka iš esmės galima ir ar atitinka visų bendraturčių interesus. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovei priklausanti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra gana maža, todėl nėra galimybės suteikti jai visiškai izoliuotas patalpas. Tačiau atsakovės A. D. nurodytoje naudojimosi butu tvarkoje numatyta, kad tam tikros buto patalpos (virtuvė, vonios, WC kambariai, koridorius, bei vienas didelis kambarys) gali būti naudojamos bendrai. Teismo vertinimu ši naudojimosi tvarka atitinka teismų praktikoje keliamą reikalavimą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkai, kai nėra galimybės suteikti bendraturčiui visiškai izoliuotą patalpą. Kitos atsakovės (ieškovės seserys) neprieštarauja tam, kad ieškovė, iškilus poreikiui, naudotųsi ir joms priklausančiomis buto dalimis. Teismo nuomone, nustačius atsakovės A. D. nurodytą naudojimosi butu tvarką, nėra užprogramuojamas konfliktas, kadangi minėtame bute nuolat gyvena tik viena atsakovė A. D.. Kitos atsakovės gyvena kitur, ginčo bute apsilanko, kai aplanko motiną A. D.. Ieškovė taip pat neketina gyventi minėtame bute nuolat, bet dar 2017 m. neatmetė galimybės, kad tokia būtinybė galėtų iškilti ateityje jai grįžus atostogoms į Lietuvą.
14. Teismas sprendė, kad nustačius atsakovės pasiūlytą naudojimosi butu tvarką, kitoms atsakovėms faktiškai jame negyvenant ir leidžiant ieškovei naudoti didesnę nei jai priklauso buto dalį, labiau tikėtina, jog konfliktų tarp šalių nebus. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilęs ginčas teisme dėl komunalinių išlaidų už butą mokėjimo, nepatvirtina, kad tarp šalių yra tokio masto konfliktas, kuris ribotų jų galimybę naudotis butu pagal atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką.
15. Teismas konstatavo, kad ieškovės pasiūlytas buto dalies atidalijimo variantas neatitinka visų bendraturčių interesų, o atsakovės pasiūlyta naudojimosi butu tvarka labiau atitinka proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, todėl ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atsakovės A. D. priešieškinį atmesti, o ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas konstatavo, jog priešieškinį pareiškusios atsakovės interesus geriau atitiktų apeliantės ieškinio reikalavimas. O tai reiškia, kad teismas sprendimu nustatė, kad ieškinį ir priešieškinį pareiškusių bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas būtų išlaikytas patenkinus apeliantės ieškinį. Aptartos aplinkybes patvirtina, jog ieškinys turėjo būti patenkintas. Tačiau teismas padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlytas atidalijimo variantas prieštarautų kitų atsakovių A. D. ir V. D. interesams. O tai reiškia, kad teismas šioje byloje nusprendė ginti tų bendraturčių interesus, kurios byloje nėra pareiškusios jokio reikalavimo. Teismas privalėjo atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, kurioje pasisakyta, jog tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (LAT 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016);
1.2. Teismas nustatė tokią naudojimosi butu tvarką, pagal kurią apeliantei nėra jokios galimybės naudotis kokia nors izoliuota buto patalpa pagal jos turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir vien tuo yra pažeidžiamos jos teisės bei teisėti interesai. Teismas nustatė visiems bendraturčiams naudotis butu bendrai, tuo sukurdamas dar didesnę konfliktinę situaciją tarp bendraturčių, negu iki šiol ji buvo. Teismo sprendimas prieštarauja CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytoms teisės normoms ir kasacinio teismo praktikai;
1.3. Byloje yra įrodyta, kad apeliantės turima nedidelė buto dalis neleidžia suformuoti bute atskiro turtinio objekto. O tai reiškia, kad pagal apeliantės turimą nuosavybės dalį bute, neįmanoma nustatyti ir tokios naudojimosi tvarkos, pagal kurią jos turima bendro turto dalis būtų visiškai ar maksimaliai izoliuota nuo kitoms bendraturtėms skirtinų naudotis bendro turto dalių. Apeliantei nedidelė buto dalis nereikalinga, bute niekada nėra buvusi ir nėra jo net mačiusi. Teismas turėjo atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius;
1.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tenkinus ieškinį, nukentėtų atsakovės A. D. interesai. Teismas padarė prieštaringas išvadas, kurios be kita ko grindžiamos vien tik prielaidomis, o ne byloje esančiais įrodymais. A. D. jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, nors buvo teismo įpareigota tai padaryti. A. D. pateiktas leidimas bankrutuoti nėra niekieno pasirašytas ir visiškai neaišku kas jį yra išdavęs, todėl leidimas negali būti rašytiniu įrodymu šioje byloje, patvirtinančiu sunkią A. D. turtinę padėtį;
1.5. Teismo išvada, kad patenkinus ieškinį, ieškovė papildytų atsakovės A. D. kreditorių ir kreditorinių reikalavimų sąrašą, nepagrįsta. Patenkinus ieškinį, A. D. turtinė padėtis niekaip nepasikeistų, atvirkščiai jos turtinė padėtis pagerėtų, nes kompensacijos dydis, kurio prašo apeliantė, pagal jos į bylą pateiktus įrodymus apie buto vertę, yra mažesnis už tikrąją tokio nekilnojamojo turto rinkos vertę Kaune šiuo metu. Kompensacijos suma nėra didelė. Be to, net jei kompensacijos išieškojimas būtų nukreiptas į A. D. buto dalį, jos interesai nenukentėtų dar ir dėl to, kad atsakovei ši buto dalis nėra reikalinga. Jei A. D. siekia bankrutuoti, ji, vadovaudamasi CK 1.137 str. 2 d. nustatytais principais, turėtų siekti įgyti kuo daugiau turto tam, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, o ne vengti įgyti turto. Teismo išvada, jog tenkinus ieškovės ieškinį būtų pažeisti A. D. interesai, prieštarauja CK 1.137 straipsnyje įtvirtintiems principams;
1.6. Teismas vertindamas atsakovės A. D. turtinę padėtį ir pripažindamas, kad apeliantės ieškinys pažeidžia jos interesus, nesilaikė CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo reikalavimų;
1.7. Nesuprantami teismo argumentai kodėl V. D. turėtų parduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą (duomenys neskelbtini), tam, kad būtų patenkinti ieškovės reikalavimai. Atsakovė V. D. turi nekilnojamojo turto ir gauna pastovias pajamas, todėl turi realias galimybes sumokėti kompensaciją;
1.8. Teismo išvada, kad V. D. butu nesinaudoja, jai buto dalis nereikalingi ir todėl patenkinus apeliantės ieškinį, būtų pažeisti V. D. interesai, prieštarauja CPK 185 straipsnyje įtvirtintiems įrodymų vertinimo kriterijams, nes nesuprantama, kaip dėl to galėtų būti pažeisti V. D. interesai;
1.9. Teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas neatitinka visų bendraturčių interesų yra deklaratyvi ir nesuprantama. Atsakovės A. ir V. D. sutinka su atsakovės A. D. priešieškinio reikalavimu nustatyti bendraturčių naudojimosi butu tvarką. Joms, kaip ir apeliantei buto dalys nereikalingos, nes jos butu nesinaudojo ir nesinaudos. Visu butu ir toliau naudosis išimtinai tik atsakovė A. D.. O tai reiškia, kad apeliantės siekis atidalyti jos turimą buto dalį nepažeidžia ir niekaip negali pažeisti visų atsakovių interesų;
1.10. Teismo išvada, kad nustačius atsakovės A. D. nurodytą buto naudojimosi tvarką, nėra užprogramuojamas konfliktas, kadangi minėtame bute nuolat gyvena tik viena atsakovė A. D., yra nepagrįsta. Apeliantei nesuteikta jokia izoliuota patalpa bute, todėl apeliantė su visomis atsakovėmis butu turėtų naudotis išimtinai tik bendrai. Tokia situacija iš karto užprogramuoja galimus mažiausiai du konfliktus: 1) dėl bendro naudojimosi butu; 2) dėl jo išlaikymo;
1.11. Teismas, išklausęs baigiamąsias kalbas, nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą ir įpareigojo atsakoves į bylą pateikti įrodymus apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išrašus iš banko sąskaitų apie jose esančias lėšas ir kitus atsakovių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Teismo sprendimas atnaujinti bylos nagrinėjimą įpareigojant atsakoves pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus;
1.12. Atsakovės V. ir A. D. nėra pareiškusios byloje jokių reikalavimų, todėl teismas tenkindamas priešieškinį, peržengė priešieškiniu pareikštų reikalavimų ribas. Teismas konstatuodamas, kad apeliantės ieškinys nepažeidžia atsakovės A. D. interesų ir konstatuodamas, jog buto dalys atsakovėms V. ir A. D. nereikalingos, nes jos ten negyvena, be jokio teisinio pagrindo sprendime nepasisakė dėl apeliantės pareikštų reikalavimų. Iš priešieškinio turinio matyti, kad atsakovė A. D. turi priešpriešinių reikalavimų ieškovei. Teismas neteisėtai konstatavo, jog priešieškinis pareikštas ir V. bei A. D.. Teismas savarankiškai nusprendė kas yra atsakovai pagal priešieškinį, kai tuo tarpu kas yra atsakovas gali išimtinai nuspręsti tik ieškovas. Teismas sprendimu peržengė priešieškiniu pareikštus reikalavimus ir tuo pažeidė CPK 265 str. 2 d. Tai laikytina esminiu proceso pažeidimu, galėjusiu turėti įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui;
1.13. Teismo išvada, kad naudojimosi tvarka ginčo butu atitinka teismų praktikoje keliamą reikalavimą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkai, kai nėra galimybės suteikti bendraturčiui visiškai izoliuotą patalpą, prieštarauja CK 4.81 str. 1 d. ir suformuotai teismų praktikai dėl CK 4.81 str. 1 d. taikymo ir aiškinimo.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. D. prašė palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą ir ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Nesutiktina, su apeliantės pozicija, kad teismo nustatyta naudojimosi butu tvarka suteikė pirmenybę išimtinai atsakovėms. Kadangi buto neįmanoma atidalinti, todėl tik naudojimosi butu tvarkos nustatymu yra užtikrinami bendraturčių interesai;
2.2. Nesuprantama apeliantės pozicija, kad teismas byloje nusprendė ginti tų bendraturčių interesus, kurios byloje nėra pareiškusios reikalavimo. Teisė, o ne pareiga reikšti reikalavimą. A. D. kaip ir apeliantė pateikė savo reikalavimus. Kiti bendraturčiai, t. y. A. D. ir V. D. savo atsiliepimuose pasirinko ir išsakė poziciją atitinkančią jų poreikius, t. y. nesutiko su ieškinio reikalavimais, bet palaikė priešieškinio reikalavimus. Apeliantė nebuvo suinteresuota ieškoti kompromiso ir pateikti byloje alternatyvų projektą dėl naudojimosi butu tvarkos. Apeliantė siekė tik savo interesų patenkinimo bei siekia savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita;
2.3. Tik apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl A. D. pateiktų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo. Leidimas bankrutuoti nekėlė teismui jokių abejonių dėl jo pagrįstumo, nes yra išverstas, jame yra visi rekvizitai;
2.4. Teismas teisingai sprendė, kad V. D. finansinė padėtis geresnė nei A. D., tačiau nėra gera. Apeliantė dar iki teisminių nagrinėjimų buvo pateikusi V. D., A. D. pranešimą dėl pirmumo teisės išsipirkti jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį, tačiau nei viena iš šalių neišreiškė noro pasinaudoti pirmumo teise. Tokiu būdu, apeliantei yra galimybė savo turimą turto dalį parduoti tretiesiems asmenims, neįpareigojant atsakovių kaip bendrasavininkių mokėti apeliantei kompensacijos;
2.5. Ieškovė pirmojoje instancijoje buvo atstovaujama advokato, todėl įtarusi teismą šališkumu, galėjo pareikšti nušalinimą teismui. Apeliaciniame skunde argumentai dėl teismo šališkumo yra apeliantės gynybinė pozicija.
18. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovės V. D. ir A. D. prašė pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovės yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės: atsakovei A. D. priklauso ½ dalis, ieškovei ir kitoms dviems atsakovėms A. D. ir V. D. priklauso po 1/6 dalį buto. Minėtas butas yra 9 aukšte, jį sudaro trys kambariai (pažymėti plane Nr. 80-5, 80-6, 80-8), virtuvė (Nr. 80-7), koridorius (Nr. 80-1), WC patalpa (Nr. 80-2), vonios kambarys (Nr. 80-3), sandėliukas (Nr. 80-9). Iš 2018 m. gegužės 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus rašto nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį negalima suformuoti kaip atskirą Nekilnojamojo turto kadastro objektą.
21. Ieškovė L. D. prašė atidalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 44 103 Eur, iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kiekvienai iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 1/18 dalį, ieškovės L. D. nuosavybės teise valdomą 1/6 dalį buto (duomenys neskelbtini), kurios vertė 7350,50 Eur, priteisiant ieškovei iš atsakovės A. D. 2450,17 Eur, iš V. D. – 2450,17 Eur kompensaciją, iš A. D. – 2450,16 Eur kompensaciją.
22. Atsakovė A. D. pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti buto naudojimosi tvarką pagal buto planą: atsakovei A. D. paskiriant naudotis gyvenamąja patalpa Nr. 80-5 ir ½ dalimi gyvenamosios patalpos Nr. 80-8, ieškovei bei kitoms atsakovėms paskiriant naudotis gyvenamąja patalpa Nr. 80-6 ir ½ dalimi gyvenamosios patalpos Nr. 80-8, bendrai paskiriant naudotis virtuvę (Nr. 80-7), koridoriumi (Nr. 80-1), WC patalpa (Nr. 80-2), vonios kambariu (Nr. 80-3), sandėliuku (Nr. 80-9), priteisti iš atsakovių A. D., V. D. ir L. D. A. D. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis.
23. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį atsakovėms ir patenkino atsakovės A. D. priešieškinį ieškovei L. D., atsakovėms A. D. ir V. D. bei nustatė butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal buto planą: A. D. paskyrė naudotis gyvenamąja patalpa, pažymėta plane Nr. 80-5 ir ½ dalimi gyvenamosios patalpos Nr. 80-8, L. D., V. D. ir A. D. paskyrė naudotis gyvenamąja patalpa, pažymėta plane Nr. 80-6, ir ½ dalimi gyvenamosios patalpos Nr. 80-8, A. D., L. D., A. D. ir V. D. bendrai paskyrė naudotis virtuve (Nr. 80-7), koridoriumi (Nr. 80-1), WC patalpa (Nr. 80-2), vonios kambariu (Nr. 80-3), sandėliuku (Nr. 80-9); priteisė A. D. iš L. D., A. D. ir V. D. po 191,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė valstybei iš L. D., A. D. ir V. D. po 5,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
24. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu nurodo tokius motyvus: 1) teismas neįvertino kiekvieno iš bendraturčių interesų remdamasis proporcingumo, teisingumo bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais; 2) teismas nustatė tokią naudojimosi butu tvarką, pagal kurią apeliantei nėra jokios galimybės naudotis kokia nors izoliuota buto patalpa pagal jos turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir vien tuo yra pažeidžiamos jos teisės bei teisėti interesai; 3) teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantės turima nedidelė buto dalis neleidžia suformuoti bute atskiro turtinio objekto; 4) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tenkinus ieškinį, nukentėtų atsakovės A. D. interesai; 5) Atsakovės V. ir A. D. nėra pareiškusios byloje jokių reikalavimų, todėl teismas tenkindamas priešieškinį, peržengė priešieškiniu pareikštų reikalavimų ribas, be to, nagrinėjant bylą buvo pažeisti rungimosi ir dispozityvumo principai.
25. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jiems nesutarus dėl atidalijimo būdo, jį gali nustatyti teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Bendraturčiui ieškiniu teismo prašant atidalyti natūra turimą daikto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies taisykles daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitu atveju vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
26. Aiškindamas CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Be to kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).
27. Bendraturtis taip pat turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
28. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ginčo bute šiuo metu gyvena tik atsakovė A. D.. Ieškovė L. D. gyvena užsienyje, ginčo bute niekada negyveno ir juo nesinaudojo. Atsakovė V. D. šiuo metu gyvena kitame jai nuosavybės teise priklausančiame bute, A. D. gyvena Jungtinėje Karalystėje. Atsakovės nesutiko su ieškovės pasiūlytu atidalijimo būdu, kadangi, jų teigimu, ieškovė prašo sumokėti už buto dalį per didelę kompensaciją, o jos neturi finansinių galimybių sumokėti ieškovei jos prašomų lėšų.
29. Teismas išanalizavo atsakovių finansinę padėtį ir nustatė, kad atsakovė A. D., nors ir turi kito nekilnojamojo turto (žemės sklypų bei gyvenamojo namo ir kitų statinių dalis), tačiau yra pensininkė, jos gaunamos pajamos į mėnesį sudaro apie 250 Eur. A. D. Jungtinėje Karalystėje leista bankrutuoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jos finansinė padėtis yra sunki. V. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, žemės sklypo dalis, pastogės dalis (duomenys neskelbtini), automobilis. V. D. paaiškinimais, ji šiuo metu kas mėnesį gauna apie 360 Eur, išlaiko save viena, turi turtinių įsipareigojimų AB Swedbank. Atsakovėms A. D. ir V. D. nurodžius, kad joms papildomos ginčo buto dalys nereikalingos ir dėl jų finansinės padėties ieškovės pasiūlytas atidalijimo variantas prieštarautų atsakovių interesams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl buto atidalijimo, priteisiant iš atsakovių piniginę kompensaciją ieškovei ir tenkino priešieškinį – nustatė ginčo butu naudojimosi tvarką.
30. Nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių. Tačiau nagrinėjamojoje byloje teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kuriame nurodyta, kad priklausomai nuo bendro turto pobūdžio, statuso ir kitų turto savybių, galimos tokios situacijos, kai tam tikros bendro turto dalys negali būti atskirtos ir izoliuotos, siekiant užtikrinti visų bendraturčių galimybes taikyti tokių turto dalių naudingąsias savybes savo poreikiams patenkinti. Tokiais atvejais yra leistina naudojimosi bendru turtu tvarka, pagal kurią bendraturčiai bendrai naudotųsi pirmiau įvardyto pobūdžio turto dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
31. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad aptartais išaiškinimais nėra pagrindo vadovautis nagrinėjamojoje byloje, nes minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi, tačiau teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir susidariusią situaciją, minėti išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamojoje byloje
32. Nustatydamas butu naudojimosi tvarką teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovei dalis bendrojoje nuosavybėje yra maža, todėl nėra galimybės suteikti jai visiškai izoliuotos patalpos. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nagrinėjamojoje byloje padarė pagrįstą išvadą, kad pagal priešieškiniu pasiūlytą naudojimosi butu tvarką, atitinkamos buto dalys gali būti šalių naudojamos bendrai. Atsakovė V. D. ir A. D. su tokia patalpų naudojimosi tvarka sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad nei atsakovės, nei ieškovė ginčo patalpose negyvena, darytina pagrįsta išvada, kad nustatyta butu naudojimosi tvarka nepažeis bendraturčių interesų ir nėra pagrindo išvadai, kad dėl tokios naudojimosi butu tvarkos užprogramuota konfliktinė situacija ateityje.
33. Teismas nustatęs, kad ieškovės pasiūlytas buto dalies atidalijimo variantas neatitinka visų bendraturčių interesų, tačiau atsakovės pasiūlyta naudojimosi butu tvarka labiau atitinka proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, pagrįstai tenkino priešieškinį ir nustatė naudojimosi ginčo butu tvarką.
34. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus, nes parengiamojo teismo posėdžio metu ėmėsi iniciatyvos, kad atsakovės A. D. atstovė pateiktų priešieškinį, be to, atnaujinus bylos nagrinėjimą įpareigojo atsakoves pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
35. Pagal CPK 230 straipsnį posėdžio pirmininkas parengiamojo posėdžio metu apklausia šalis, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, atlieka kitus veiksmus, reikalingus tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Kadangi parengiamojo posėdžio metu atsakovės A. D. atstovė nurodė, kad atsakovė sprendžia klausimą dėl priešieškinio pateikimo byloje, todėl teismas pagrįstai nustatė terminą apsispręsti dėl jo pateikimo.
36. CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Kadangi įstatymu yra reglamentuoti minėti teismo veiksmai įrodinėjimo procese, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas įpareigodamas atsakoves pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį pažeidė procesines teisės normas.
37. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad priešieškinys pareikštas ne tik L. D., bet ir A. ir V. D.. Apeliantės nuomone, iš priešieškinio formos ir turinio matyti, kad pagal priešieškinį atsakove laikoma tik L. D..
38. CPK 111 straipsnyje reglamentuota, kad dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį nurodo procesinį dokumentą teikiantis asmuo. Kaip matyti iš pateikto priešieškinio, A. D. suformulavo reikalavimus ne tik L. D., bet ir A. ir V. D., todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamos šalių procesinės padėties atmestini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
40. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Evaldas Burzdikas
Izolda Nėnienė