LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Diatomas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo ir 2024 m. balandžio 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Diatomas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. P. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Diatomas“ 101 367 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad atsakovei UAB „Diatomas“ pagal 2002 m. birželio 4 d. paskolos sutartį Nr. 1 paskolino 30 410 Eur (105 000 Lt), pagal 2006 m. sausio 5 d. paskolos sutartį Nr. 2 – 29 830 Eur (103 000 Lt), pagal 2006 m. rugsėjo 8 d. paskolos sutartį Nr. 3 – 28 962 Eur (100 000 Lt), pagal 2006 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartį Nr. 4 – 28 962 Eur (100 000 Lt), pagal 2007 m. sausio 9 d. paskolos sutartį Nr. 5 – 28 962 Eur (100 000 Lt) (toliau visos kartu vadinamos Paskolos sutartimis). Taigi, ieškovas laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 4 d. iki 2007 m. sausio 9 d. pagal penkias Paskolos sutartis iš viso paskolino atsakovei 147 127 Eur (508 000 Lt).

3.       Ieškovas paaiškino, kad UAB „Diatomas“ veikloje nuolat buvo reikalingos apyvartinės lėšos, todėl įmonėje buvo įprasta praktika, jog bendrovė skolinasi grynuosius pinigus iš akcininko. Ieškovas iki 2009 m. kovo 9 d. buvo vienasmenis UAB „Diatomas“ akcininkas ir vadovas, jis savo turimas akcijas pardavė 2009 m. gegužės 25 d. Visas penkias Paskolos sutartis atsakovės vardu pasirašydavo atsakovės vyr. finansininkė A. S. Kasos pajamų orderių (toliau – ir KPO) ieškovas neišsaugojo, nes, pardavęs akcijas ir baigdamas darbą UAB „Diatomas“, juos paliko bendrovėje.

4.       Ieškovas pažymėjo, kad pagal Paskolų sutarčių 1 punktą paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui pinigus nuosavybėn. Paskolos sutarčių baigiamosiose nuostatose nurodyta, kad: paskolos sutartis sudaryta vienu egzemplioriumi, kuris yra laikomas pas paskolos davėją iki paskolos gavėjas įvykdys sutartį; paskolos sutarties buvimas pas paskolos gavėją yra vienas iš įrodymų, jog paskola grąžinta; paskolos neterminuotos. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

5.       Ieškovas paaiškino, kad nuo 2009 m. birželio mėn. vis pasiteiraudavo atsakovės direktoriaus A. K. (A. K.) dėl paskolų grąžinimo galimybių, tačiau jam būdavo atsakyta, jog atsakovė tokių galimybių neturi. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 2 dalimi, ieškovas 2023 m. kovo 20 d. raštu pareikalavo atsakovės per trisdešimt dienų nuo reikalavimo gavimo dienos grąžinti ieškovui 147 127 Eur (508 000 Lt), tačiau atsakovė 2023 m. balandžio 18 d. raštu pareiškė, kad atsakovė ieškovui nieko neskolinga. Atsakovė minėtame rašte nurodė, kad įmonės finansinėje apskaitoje nurodyta skola ieškovui nėra apskaityta, taip pat nėra jokių dokumentų ir (ar) duomenų, patvirtinančių apie tokio dydžio paskolos suteikimą. Taip pat 2023 m. gegužės 3 d. raštu atsakovė informavo ieškovą, kad rašto pateikimo dieną UAB „Diatomas“ neturi jokių apskaitytų skolų ieškovui.

6.       Atsižvelgęs į susiklosčiusias aplinkybes, ieškovas ėmėsi papildomų veiksmų patikrinti turimus dokumentus ir surado įrašus apie 101 367 Eur (350 000 Lt) atsakovės skolą. Neturėdamas kitų papildomų įrodymų, kurie pagrįstų didesnį skolos dydį, ieškovas pradinį ieškinį teikė tik dėl 101 367 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, o dėl likusios skolos nurodė, jog įrodymus pateiks po to, kai atsakovė pateiks jos turimus dokumentus teismui.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui A. P. (A. P.) iš atsakovės UAB „Diatomas“ 29 987,26 Eur skolą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė atsakovei UAB „Diatomas“ iš ieškovo A. P. 7 988,4 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad byloje yra pateiktos penkios Paskolos sutartys, kurios buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 4 d. iki 2007 m. sausio 9 d. Iš Paskolos sutarčių turinio teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė neterminuoti paskolos teisiniai santykiai, kuriems nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovas 2023 m. kovo 20 d. raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas per trisdešimt dienų nuo reikalavimo gavimo dienos grąžinti ieškovui 147 127 Eur (508 000 Lt) skolą, teismas konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje skaičiuojamas nuo nurodytos datos ir yra nepraleistas. Teismas ieškovo 2023 m. kovo 20 d. rašytinį reikalavimą grąžinti paskolas vertino kaip teisiškai įpareigojantį juridinį faktą, o dėl kitų ieškovo veiksmų (pinigų įnešimo į atsakovės kasą, ieškovo kreipimosi į atsakovę žodžiu 2009 m. liepos mėn.) pasisakė, jog jie negali būti vertinami kaip rašytinis reikalavimas grąžinti paskolas CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

9.       Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad paskolos sutartys yra realinės, todėl pripažįstamos sudarytos tik nuo pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 ir 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 suformuota kasacinio teismo praktika bei padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėtinos esminės aplinkybės – paskolos dalyko (pinigų) perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn faktas bei galimo paskolų grąžinimo ieškovui vertinimo aplinkybės.

10.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės finansinėje apskaitoje viso ginčo skola ieškovui nėra apskaityta, bylai aktualiu laikotarpiu sukurti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai 2019 m. lapkričio 27 d. buvo sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui. Teismo teigimu, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių apie 147 127 Eur (508 000 Lt) paskolų suteikimą.

11.       Teismas nusprendė, kad pats ieškovas kontroliavo bendrovės buhalterinę apskaitą, savarankiškai suformuodavo ir spausdindavo kontrolinių sąskaitų išrašus, tačiau neužsitikrino jokių paskolų suteikimo įrodymų išsaugojimo. Ieškovas teismui nepaaiškino, kodėl 2006 m. ir 2007 m. balansuose buvo atvaizduota 103 540 Lt (29 987,26 Eur) dydžio atsakovės skola ieškovui, kuomet, jo teigimu, negrąžinta atsakovės skola ieškovui sudarė 508 000 Lt (147 127 Eur). Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas, būdamas UAB „Diatomas“ vadovu, skirtingais laikotarpiais nuo 2002 m. iki 2007 m. sąmoningai ir (ar) nesąmoningai nepranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) apie UAB „Diatomas“ iš fizinio asmens gautą visą 147 127 Eur (508 000 Lt) paskolos sumą, tą buvo būtina padaryti, jeigu fizinio asmens paskola juridiniam asmeniui viršijo 600 Eur (2 000 Lt).

12.       Teismas nustatė, kad ieškovas pagal KPO į atsakovės kasą laikotarpiu nuo 2000 m. rugpjūčio 25 d. iki 2002 m. birželio 4 d. iš viso įnešė 12 366,77 Eur (42 700 Lt), o tai nesutampa su pagal 2002 m. birželio 4 d. Paskolos sutartį įnešta 30 410 Eur (105 000 Lt) suma. Teismas iš Kontrolinės sąskaitos 4422 turinio taip pat nustatė, kad ieškovas atliko dar du piniginius įnešimus 9 876,04 Eur (34 100 Lt) ir 7 744,44 Eur (26 740 Lt) sumoms, bei pažymėjo, jog ieškovas negalėjo paaiškinti teismui, kodėl įnešant grynuosius pinigus į kasą 2002 m. birželio 7 d. ir rugsėjo 5 d. buvo išrašomi KPO, o 2002 m. birželio 4 d., 2006 m. sausio 5 d., rugsėjo 8 d. ir gruodžio 18 d., 2007 m. sausio 9 d. KPO nebuvo išrašomi, nors įnešimo sumos buvo didesnės.

13.       Teismas ieškovo paaiškinimus dėl pinigų perdavimo dokumentų nepateikimo į bylą laikė prieštaraujančiais faktinėms aplinkybėms. Teismas vadovavosi tuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 ir 11 punktais, pagal kuriuos ieškovas paskolintus grynuosius pinigus privalėjo priimti į įmonės kasą pagal KPO, o juos priėmus – išduoti paskolos davėjui, t. y. sau, KPO antrus egzempliorius ar jų kvitus. Teismo vertinimu, ieškovas visuose KPO privalėjo nurodyti dokumentus, kurių pagrindu į kasą turėjo būti priimti pinigai bei visus KPO išrašyti pinigų priėmimo dieną.

14.       Teismas, įvertinęs Paskolos sutartis formos aspektu, padarė išvadą, kad visų ginčo paskolų tekstai tiek turiniu, tiek forma yra identiški. Liudytojos vyr. buhalterės A. S. parodymus teismas vertino kritiškai, kadangi ji tik perpasakojo pateiktus rašytinius dokumentus, tačiau nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių. Teismas vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. sausio 25 d. teismo ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, kuriose, be kita ko, konstatuota, kad tirti pateiktose Paskolos sutartyse esantys atsakovės antspaudai atspausti ne dokumentuose nurodyta data, o vėlesniu laiku – didelė tikimybė, kad antspaudas „DIATOMAS“ yra atspaustas tuo pačiu laikotarpiu, tikėtina nuo 2007 m. kovo 27 d. iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio.

15.       Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, neabejojo dėl aplinkybės, kad ieškovas skolino pinigus atsakovei, tačiau laikė, jog visos ieškiniu prašomos priteisti Paskolos sutarčių tekste nurodytos paskolų sumos suteikimo faktas neįrodytas. Esmine aplinkybe, pagrindžiančia teismo padarytą išvadą, teismas laikė tai, jog ieškovas yra pateikęs VMI pranešimus pagal FR0711 formą (Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas) (toliau – FR0711 forma) dėl 29 987,26 Eur (103 540 Lt) paskolos suteikimo atsakovei. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė su akcine bendrove (toliau – AB) DnB NORD banku 2005 m. rugsėjo 18 d. buvo sudariusi Kredito linijos sutartį, kurios sąlygos buvo keistos 2007 m. spalio 30 d. susitarimu Nr. 1, dėl 147 706 Eur kredito linijos suteikimo. Tokią pat 29 987,26 Eur (103 540 Lt) paskolos sumą ieškovas deklaravo ir AB DnB NORD bankui 2007 m. spalio 30 d. susitarime Nr. 1, keisdamas Kredito linijos sutarties sąlygas dėl 147 706 Eur kredito linijos suteikimo.

16.       Teismas pasisakė, kad įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovės nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 27 ir 28 punktuose pateiktais išaiškinimais, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, jog teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas.

17.       Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, padarė išvadą, kad yra pakankamai duomenų nuspręsti, jog ieškovas skolino pinigus atsakovei, kuri nepateikė jokių įrodymų į bylą, patvirtinančių paskolų grąžinimą. Teismas nurodė, kad duomenys apie ieškovo paskolos atsakovei sumą, kurie buvo teikiami VMI ir kredituojančiam bankui, privalėjo sutapti su įrašais apie ūkines operacijas UAB „Diatomas” apskaitos registruose (Didžiojoje knygoje). Teismas pažymėjo, kad nors finansinės apskaitos duomenys neišsaugoti, tačiau byloje yra iš dalies išlikę prieštaringi atsakovės kontrolinių sąskaitų duomenys apie skolos sumą. Nešališki tretiesiems asmenims VMI ir AB DnB NORD bankui pateikti oficialūs atsakovės duomenys leido teismui nuspręsti, kad negrąžinta atsakovės skola ieškovui yra 29 987,26 Eur (103 540 Lt).

18.       Teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kad ieškovas, būdamas UAB „Diatomas“ vadovu, klastojo dokumentus, nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo priimti atskirosios nutarties dėl ieškovo galimai padarytų įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimų. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad eksperto išvados dėl Paskolos sutarčių antspaudavimo laikotarpiu neatitikimo yra tik tikėtinos, tačiau, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką, teigė, jog negalima daryti vienareikšmės išvados, kad yra nustatyti asmenų padaryti įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimai arba jog nustatyti galimi įstatymo pažeidimai, kurie reikštų viešojo intereso pažeidimą.

19.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 22 d. papildomu sprendimu ištaisė rašymo apsirikimus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyje, priteisė ieškovui A. P. iš atsakovės 390 Eur atstovavimo išlaidų ir, atlikęs šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, nusprendė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieškovui A. P. iš atsakovės priteisiama 29 987,26 Eur skola bei jog atsakovei UAB „Diatomas“ iš ieškovo A. P. priteisiama 7 598,4 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi ištaisyta rašymo apsirikimo klaida Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. papildomo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, jog atsakovei UAB „Diatomas“ iš ieškovo A. P. priteisiama 7 598,4 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Diatomas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovo A. P. ieškinys, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovei būtų atmestas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1                      Pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo nagrinėjimo ribas, kadangi priteisė ieškovui skolą, kurios jis ieškinyje neprašė priteisti. Ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai neįvardijo, kokiu pagrindu jis grindžia 101 367 Eur (350 000 Lt) skolos atsiradimą. Teismas ignoravo atsakovės procesinio pobūdžio prašymus, kad ieškovas aiškiai nurodytų savo reikalavimo faktinį pagrindą. Dėl to ieškovui buvo suteiktas pranašumas laisvai disponuoti reikalavimo faktiniu pagrindu.

21.2                      Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo 28 ir 29 punktuose išvadas dėl ieškinio reikalavimo patenkinimo grindė atsakovei siurprizinėmis aplinkybėmis, kurios nei ieškovo procesiniuose dokumentuose, nei teisminio nagrinėjimo metu ieškovo nebuvo įvardytos kaip ieškinio faktinis pagrindas. Iš skundžiamo sprendimo 50 punkto matyti, kad teismas savarankiškai pakeitė ieškinio pagrindą ir priteisė ieškovui skolą, kurios jis net neprašė priteisti. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių ieškovas nenurodė.

21.3                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepraleido dešimties metų ieškinio senaties termino. Atsakovės nuomone, teismas neįvertino ir neatsižvelgė į savo paties nustatytą aplinkybę, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina 147 127 Eur (508 000 Lt) perdavimo atsakovei pagal penkias Paskolos sutartis fakto. Tai reiškia, kad šių sutarčių pagrindu nėra ir negali būti reiškiamas joks materialinio pobūdžio reikalavimas. Be to, pats ieškovas 2005 m. ir 2006 m. pateiktose VMI FR0711 formose nurodė paskolos suteikimo terminą nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. Todėl, priešingai nei konstatavo teismas, ieškinio senaties terminas turėjo prasidėti 2006 m. sausio 2 d. ir pasibaigti 2016 m. sausio 2 d. Kadangi ieškovas byloje neprašė teismo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, teismas turėjo atmesti ieškinį dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo.

21.4                      Teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas. Ieškovui neįrodžius paskolos dalyko (pinigų) perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn, ieškinio reikalavimas negalėjo būti patenkintas net ir iš dalies. Teismas visiškai ignoravo įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies 49 punkte padarė prieštaringas, nelogiškas ir aiškiai prieštaraujančias byloje esantiems objektyviems duomenims išvadas.

21.5                      Atsakovė nurodo, kad vien Paskolos sutartys ir ieškovo pateiktos Kontrolinės sąskaitos 4422 įrašai nėra tiesioginiai įrodymai, galintys neabejotinai patvirtinti pinigų perdavimą atsakovei. Byloje duomenų, patvirtinančių pinigų perdavimą atsakovei, nėra. Atsakovė paaiškino, kad iš Kontrolinės sąskaitos 4422 turinio matyti, jog ieškovas pagal KPO į UAB „Diatomas“ kasą laikotarpiu nuo 2000 m. rugpjūčio 25 d. iki 2002 m. rugsėjo 5 d. iš viso įnešė 29 987,26 Eur (103 540 Lt), o laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d. ieškovui pagal KPO iš atsakovės iš viso išmokėta 29 987,26 Eur (103 540 Lt). Taigi, skola buvo grąžinta. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad ieškovas, būdamas bendrovės direktoriumi, nuo 2007 m. VMI nėra pateikęs duomenų apie UAB „Diatomas“ iš fizinių asmenų gautas paskolas (FR0711 forma); UAB „Diatomas“ 2008 m. finansinių ataskaitų rinkinio duomenyse nėra atvaizduota 29 987,26 Eur (103 540 Lt) atsakovės skola ieškovui; liudytoja A. K. (buvusi – F.) parodė, kad per 2008 m. iš atsakovės kasos ieškovui buvo išmokėta 29 987,26 Eur (103 540 Lt), šią sumą mokant dalimis po 2 867,23 Eur (9 900 Lt). Dėl minėtos liudytojos parodymų teismas nepagrįstai nepasisakė; pagal atsakovės susitarimą su AB DnB NORD banku, ieškovas negalėjo sau išsimokėti balanse apskaitytos ir VMI deklaruotos 29 987,26 Eur (103 540 Lt) paskolos sumos, nes bankui buvo įsipareigojęs to nedaryti iki 2008 m. rugsėjo 18 d. Atsakovės teigimu, minėtą paskolos sumą ieškovas išsimokėjo sau 2008 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais.

21.6                      Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Diatomas“ akcijų pirkėjas buvo susipažinęs su įmonės balansais ir jam jokių klausimų dėl UAB „Diatomas“ skolos ieškovui nekilo. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad jokios atsakovės skolos ieškovui nebuvo, kadangi akcijų pirkimo–pardavimo sandoris dėl 100 proc. akcijų pardavimo yra tvirtinamas notaro. Tuo atveju, jeigu skola būtų egzistavusi, tai būtų atskirai aptarta atsakovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje.

21.7                      Teismas, formuodamas savo vidinį įsitikinimą, visų pirma turėjo vadovautis sąžiningumu, kaip bendruoju civilinės teisės principu; sutarčių teisės principu, ir principu, kurio turi paisyti patys teismai, taikydami ir aiškindami teisės normas.

21.8                      Teismas netinkamai atliko eksperto išvados vertinimą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti atskirąją nutartį. Teismas turėjo įvertinti įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia eksperto išvadoje esančias aplinkybes, arba motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos, dėl ko teismas jomis, kaip įrodymais, nesivadovaus. Kaip matyti iš ginčijamo teismo sprendimo, teismas to nepadarė.

22.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

22.1.                      Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad atsakovė tyčia suklaidino ieškovą nurodydama, jog iki 2008 m. įmonė nepateikė VMI FR0711 formos. Jeigu ikiteisminėje stadijoje atsakovė būtų sąžiningai bendravusi ir pateikusi tikrus, iš VMI gautus duomenis, ieškovas būtų svarstęs dėl galimybės reikšti reikalavimą atsakovės atžvilgiu tik dėl 29 987,26 Eur (103 540 Lt) skolos priteisimo. Ieškovas anksčiau buvo kreipęsis į atsakovę, prašydamas pateikti informaciją, ar tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę piniginiai santykiai (pvz., paskolų, dividendų išmokėjimo ar kt.), tačiau atsakovė tik 2023 m. gegužės 2 d. pateikė atsakymą, nesusijusį su ieškovo užduotu konkrečiu klausimu. Į pakartotinį prašymą pateikti tokią informaciją atsakovė neatsakė.

22.2.                      VMI 2011 m. kovo 23 d. pažyma įrodo, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2000 m. egzistavo paskoliniai teisiniai santykiai dėl 26 500,23 Eur (91 500 Lt). Ieškovas ėmėsi papildomų veiksmų patikrinti turimus dokumentus ir surado įrašus apie 101 367 Eur (350 000 Lt) atsakovės skolą, todėl ieškinį teikė tik dėl minėtos skolos priteisimo. Paaiškino, kad dėl likusios skolos ieškovas norėjo apsispręsti po to, kai atsakovė pateiks jos turimus dokumentus teismui, nes tiksliai negalėjo nurodyti, ar jam buvo grąžinta kokia nors dalis suteiktų paskolų. Jeigu taip, tai kada ir kokio dydžio. Ieškovas tikėjosi pagal dokumentus, kuriais atsakovė turėjo įrodinėti, kad paskolas grąžino, ar jų nesuteikė, nustatyti, kokios sumos buvo apskaitytos, suteiktos ir grąžintos ar negrąžintos. Tačiau atsakovė nurodė, kad visi buhalteriniai dokumentai buvo sunaikinti, suėjus 10 m. saugojimo terminui, duomenų, esančių elektroninės buhalterinės (finansų apskaitos) programos Paulita „Didžiojoje knygoje“, nepateikė dėl programos užšifravimo virusu. Ieškovas mano, kad atsakovė tyčia klaidina teismą ir nuslėpė, jog turi užšifruotus programos Paulita duomenis, kadangi prie atsakovės pateikto R. Paulavičiaus firmos „Paulora“ 2023 m. rugsėjo 21 d. akto yra pridėta kompiuterio ekrano nuotrauka su failų sąrašu, iš kurio matyti, kad užšifruoti failai egzistuoja.

22.3.                      Pirmosios instancijos teismas neperžengė ginčo nagrinėjimo ribų. Ieškovas teismui pateikė paskolų suteikimo pagrindą – Paskolos sutartis, tačiau, gavus duomenis iš VMI, ieškovui pavyko įrodyti tik 29 987,26 Eur (103 540 Lt) paskolos suteikimą. Atsakovė neįrodė, kad grąžino ieškovui minėtą paskolos sumą. Paskolos suteikimo faktą patvirtina ir tai, kad atsakovė su AB DnB NORD banku 2005 m. rugsėjo 18 d. buvo sudariusi Kredito linijos sutartį, kurios sąlygos buvo keistos 2007 m. spalio 30 d. susitarimu dėl 147 706 Eur kredito linijos suteikimo. Tokią pat 29 987,26 Eur (103 540 Lt) paskolos sumą ieškovas deklaravo ir AB DnB NORD bankui 2007 m. spalio 30 d. susitarimu, keisdamas Kredito linijos sutarties sąlygas dėl 147 706 Eur kredito linijos suteikimo.

22.4.                      Byloje esantys įrodymai paneigia atsakovės argumentus, kad byloje nėra duomenų apie 29 987,26 Eur (103 540 Lt) dydžio paskolos suteikimą. Tai, kad ieškovas nežinojo, kokios sumos jam buvo grąžintos ar negrąžintos, buvo nurodyta ieškinyje. Nors atsakovei 2002 m. birželio 4 d. Paskolos sutartimi buvo suteikta 30 410 Eur (105 000 Lt) paskola, o 2005 m. kovo 31 d. buvo deklaruota negrąžinta 29 987,26 Eur (103 540 Lt) dydžio paskola, šios aplinkybės įrodo tik tiek, kad laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 4 d. iki 2005 m. kovo 31 d. atsakovė ieškovui galbūt grąžino 422,85 Eur (1 460 Lt) paskolos, kuri buvo suteikta 2002 m. birželio 4 d., arba buvo padarytas koks įskaitymas. Atsakovė neįrodė likusios paskolos dalies grąžinimo, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 29 987,26 Eur (103 540 Lt) ir ginčo nagrinėjimo ribų tuo neperžengė.

22.5.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus byloje ir visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad yra pakankamai duomenų nuspręsti, jog ieškovas skolino pinigus atsakovei. Pareiga įrodyti, kad paskolos sutartys sudarytos nebuvo, pinigai nebuvo paskolinti arba skola buvo grąžinta, kilo atsakovei.

22.6.                      Ieškovas nepraleido dešimties metų ieškinio senaties termino, kadangi tik 2023 m. kovo 20 d. raštu kreipėsi į atsakovę reikalaudamas per trisdešimt dienų nuo reikalavimo gavimo dienos grąžinti ieškovui 147 127 Eur skolą. Ieškovas anksčiau tik žodžiu yra teiravęsis atsakovės direktoriaus, kada įmonė bus pajėgi grąžinti jam skolas, bet atskiro reikalavimo dėl paskolų grąžinimo nereiškė.

22.7.                      Ieškovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad eksperto išvados dėl paskolos sutarčių antspaudavimo laikotarpių neatitikimo yra tik tikėtinos bei kad nagrinėjamoje byloje negalima daryti vienareikšmės išvados, jog yra nustatyti asmenų padaryti įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimai arba kad nustatyti galimi įstatymo pažeidimai, kurie reikštų viešojo intereso pažeidimą.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo (sprendimų) negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

25.       Byloje pateiktos penkios Paskolos sutartys, kuriose nurodyta, kad ieškovas atsakovei pagal 2002 m. birželio 4 d. Paskolos sutartį Nr. 1 paskolino 30 410 Eur (105 000 Lt), pagal 2006 m. sausio 5 d. Paskolos sutartį Nr. 2 – 29 830 Eur (103 000 Lt), pagal 2006 m. rugsėjo 8 d. Paskolos sutartį Nr. 3 – 28 962 Eur (100 000 Lt), pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Paskolos sutartį Nr. 4 – 28 962 Eur (100 000 Lt), pagal 2007 m. sausio 9 d. Paskolos sutartį Nr. 5 – 28 962 Eur (100 000 Lt). Paskolos sutartis su ieškovu atsakovės UAB „Diatomas“ vardu pasirašė bendrovės vyr. finansininkė A. S. Taigi, ieškovas byloje įrodinėjo, kad laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 4 d. iki 2007 m. sausio 9 d. pagal penkias Paskolos sutartis iš viso paskolino atsakovei 147 127 Eur (508 000 Lt).

26.       Atsakovė UAB „Diatomas“ neteikė FR0711 formos už 2002–2003 m., 2006–2022 m. Tačiau 2005 m. ir 2006 m. ieškovas, kaip UAB „Diatomas“ vadovas, yra pateikęs VMI FR0711 formas už ataskaitinius 2004 m. ir 2005 m. FR0711 formose nurodyta, kad ieškovas yra suteikęs atsakovei 29 987,26 Eur (103 540 Lt) paskolą.

27.       Iš Kontrolinės sąskaitos 4422 matyti, kad ieškovas pagal KPO į UAB „Diatomas“ kasą laikotarpiu nuo 2000 m. rugpjūčio 25 d. iki 2002 m. rugsėjo 5 d. iš viso įnešė 29 987,26 Eur (103 540 Lt), o 2008 m. gruodžio 8 d. – 101 367 Eur (350 000 Lt).

28.       Tarp atsakovės ir AB DnB NORD banko sudaryto 2007 m. spalio 30 d. susitarimo Nr. 1 skilties „Susitarimo sudarymo tikslai ir prielaidos“ d punkte yra nurodyta, jog A. P., kaip atsakovės akcininkas, bendrovei yra suteikęs 103 540 Lt (29 987,26 Eur) dydžio neterminuotą paskolą.

29.       Atsakovės UAB „Diatomas“ 2009 m. vasario 27 d. skolininkų sąraše nurodyta, jog atsakovė skolinga ieškovui 101 777,10 Eur (351 416 Lt).

30.       Ieškovas 2023 m. kovo 20 d. raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas per trisdešimt dienų nuo reikalavimo gavimo dienos grąžinti ieškovui 147 127 Eur (508 000 Lt). Atsakydama į ieškovo paklausimą, atsakovė 2023 m. balandžio 18 d. raštu pažymėjo, kad įmonės finansinėje apskaitoje nurodyta skola ieškovui nėra apskaityta, taip pat nėra jokių dokumentų ir (ar) duomenų, patvirtinančių apie tokio dydžio paskolos suteikimą. Atsakovė nurodė, kad pats ieškovas iki 2008 m. nėra pranešęs VMI (FR0711 forma) apie iš fizinio asmens gautą 147 127 Eur (508 000 Lt) paskolą.

31.       Ieškovas 2023 m. balandžio 25 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas pranešti, ar bendrovės duomenimis ieškovą ir atsakovę siejo kokie nors piniginiai santykiai, o jeigu taip – pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovė 2023 m. gegužės 2 d. raštu informavo ieškovą, kad informacijos pateikimo dieną UAB „Diatomas“ neturi jokių apskaitytų skolų ieškovui nei kaip buvusiam įmonės direktoriui, nei kaip įmonės akcininkui.

32.       Ieškovas 2023 m. gegužės 3 d. pakartotinai raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas pranešti, ar ieškovas iki 2002 m. birželio 4 d. atsakovei skolino pinigines lėšas ir ar atsakovė grąžino skolas ieškovui. Byloje duomenų, kad buvo atsakyta į nurodytą raštą, nėra.

33.       UAB „Diatomas“ buhalterė A. K. 2023 m. liepos 7 d. buhalterinėje pažymoje Nr. 2023-1 pažymėjo, kad Paskolos sutartys Sutarčių registre nebuvo registruotos, jokios piniginės lėšos pagal visas Paskolos sutartis UAB „Diatomas“ nei per įmonės kasą, nei per įmonės atsiskaitomąją sąskaitą banke nebuvo perduotos.

34.       Atsakovės UAB „Diatomas“ finansinėje apskaitoje nurodyta skola A. P. nėra apskaityta. Atsakovės UAB „Diatomas“ buhalterinės apskaitos ginčo laikotarpiu dokumentai sunaikinti, nes apskaitos programa buvo užšifruota virusu. Atstatyti juos buvo galima tik turint atsarginę apskaitos programos kopiją, tačiau šios kopijos atsakovė neturi. Bylai aktualiu laikotarpiu sukurti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai 2019 m. lapkričio 27 d. buvo sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui.

35.       Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. sausio 25 d. teismo ekspertizės akte pateiktos išvados, kad: Paskolos sutartyse esantys atsakovės antspaudo atspaudai yra atspausti vienu ir tuo pačiu antspaudu; atspaudai atspausti vienodais dažais; atspaudai atspausti ne dokumentuose nurodyta data, o vėlesniu metu. Didelė tikimybė, kad antspaudo „DIATOMAS“ atspaudai yra atspausti tuo pačiu laikotarpiu, tikėtina nuo 2007 m. kovo 27 d. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. (pagal pateiktus 2002–2012 m. atspaudų pavyzdžius).

36.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 101 367 Eur skolą ir procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas skundžiamu 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu ir 2024 m. balandžio 22 d. papildomu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas: 1) peržengė ginčo nagrinėjimo ribas, kadangi priteisė ieškovui skolą, kurios jis ieškinyje neprašė priteisti; 2) netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir nepagrįstai laikė, kad šis terminas nėra praleistas; 3) netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas; 4) nepagrįstai nevertino ir nesivadovavo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. sausio 25 d. teismo ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti atskirąją nutartį. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų ir ar nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą.

Dėl bylos ribų (ne)peržengimo

37.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą, rėmėsi aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė pats ieškovas, ir dėl to priteisė ieškovui skolą, kurios jis neprašė priteisti.

38.       Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, negali peržengti šių ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

39.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, kad pagal penkias Paskolos sutartis laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 4 d. iki 2007 m. sausio 19 d. atsakovei paskolino 147 127 Eur (508 000 Lt). Ieškovas pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad gali įrodyti 101 367 Eur (350 000 Lt) skolos pagrįstumą, todėl ieškinio reikalavimą formuluoja tik dėl tokio dydžio skolos priteisimo, bei pažymėjo, jog, gavęs iš atsakovės aktualius dokumentus, reikalavimą (ieškinio dalyką) dėl likusios skolos patikslins. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo priešingai, t. y. jog Paskolos sutarčių pagrindu jokios paskolos jai nebuvo suteiktos, todėl, atitinkamai, atsakovė į bylą jokių įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovo argumentus, nepateikė. Byloje nustatyta, kad atsakovės buhalterinės apskaitos ginčo laikotarpiu dokumentai buvo sunaikinti, nes apskaitos programa buvo užšifruota virusu. Atstatyti juos buvo galima tik turint atsarginę apskaitos programos kopiją, tačiau šios kopijos atsakovė neturi. Bylai aktualiu laikotarpiu sukurti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai 2019 m. lapkričio 27 d. buvo sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui. Taigi, bylos nagrinėjimo dalyką pirmosios instancijos teisme sudarė aplinkybių, susijusių su paskoliniais teisiniais santykiais, nustatymas pagal byloje esančius įrodymus ir jų teisinis vertinimas. 

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 52 punktas). Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-701/2023, 47 punktas).

41.       Iš pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo turinio matyti, kad teismas, be kita ko, ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, o būtent – VMI ir AB DnB NORD bankui pateiktus oficialius atsakovės duomenis bei atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 27 ir 28 punktuose pateiktus išaiškinimus, konstatavo, jog negrąžinta atsakovės skola ieškovui yra 29 987,26 Eur (103 540 Lt). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nelaikytina ieškinio pagrindo keitimu ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimu, kadangi, kaip minėta, teismas vertino aplinkybes, susijusias su paskoliniais teisiniais santykiais, pagal ieškovo reikalavimus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius kvalifikavo ir, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, priėmė kitokį sprendimą, nei jo tikėjosi atsakovė, nesudaro pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl ginčo nagrinėjimo ribų peržengimo.

42.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė atsakovei siurprizinėmis aplinkybėmis, t. y. 2004 m. ir 2005 m. VMI pranešimais pagal FR0711 formą bei atsakovės ir AB DnB NORD banko 2007 m. spalio 30 d. susitarimu, kuriame yra nurodyta, kad ieškovas atsakovei yra suteikęs 29 987,26 Eur (103 540 Lt) paskolą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia tuo, kad pati atsakovė pirmosios instancijos teismui 2023 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakovės ir AB DnB NORD banko sudarytą 2007 m. spalio 30 d. susitarimą. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2023 m. rugsėjo 15 d. įvykusiame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo atsakovės atstovai, ieškovas pateikė teismui prašymą išreikalauti iš VMI atsakovės pateiktas deklaracijas už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2022 m. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi tokį ieškovo prašymą tenkino. VMI 2004 m. ir 2005 m. pranešimus pagal FR0711 formą pateikė 2023 m. rugsėjo 19 d., nurodyti dokumentai teisėjo rezoliucija buvo pridėti prie bylos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė 2024 m. kovo 19 d. į bylą pateikė baigiamąją kalbą, kurioje vadovavosi bei teisiškai vertino 2004 m. ir 2005 m. VMI pranešimus pagal FR0711 formas bei atsakovės ir AB DnB NORD banko 2007 m. spalio 30 d. susitarimą. Taigi, nurodytų faktinių aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui teigti, kad apie aukščiau nurodytus įrodymus atsakovė žinojo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo nagrinėjimo ribas ir savo išvadas grindė atsakovei siurprizinėmis aplinkybėmis.

Dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo fakto įrodinėjimo ir ieškinio senaties taikymo

43.       Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).

44.       Kasacinio teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

45.       Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo turinio, teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti paskolos dalyko (pinigų) perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn faktą, o atsakovė turėjo įrodyti, jog paskolą grąžino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, todėl tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą proceso šalims.

46.       Visgi, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl paskolos priteisimo. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė paskolos dalyko (pinigų) perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn; teismo priteista 29 987,26 Eur (103 540 Lt) skola buvo grąžinta, be to, ši suma nebuvo paskolinta Paskolos sutarčių pagrindu.

47.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, šalių argumentus ir byloje esančių įrodymų visumą, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Paskolos sutarčių pagrindu negrąžinta atsakovės skola ieškovui yra 29 987,26 Eur (103 540 Lt).

48.       Pirma, ieškovas neįrodė Paskolos sutarčių pagrindu pinigų perdavimo atsakovės nuosavybėn fakto. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės įrodinėjo aplinkybėmis, jog laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 4 d. iki 2007 m. sausio 9 d. jis pagal penkias Paskolos sutartis iš viso paskolino atsakovei 147 127 Eur (508 000 Lt). Ieškovas kaip įrodymą, patvirtinantį pinigų atsakovei pagal penkias Paskolos sutartis perdavimo faktą, pirmosios instancijos teismui pateikė Kontrolinę sąskaitą 4422. Sulyginus Kontrolinėje sąskaitoje 4422 pateiktus duomenis dėl pinigų įnešimo į atsakovės kasą su Paskolos sutartyse nurodytomis atsakovei paskolintomis sumomis matyti, kad šios sumos tarpusavyje visiškai nesutampa. Kontrolinėje sąskaitoje 4422 nurodyta, kad 2002 m. birželio 7 d. pagal KPO9611658 įnešta 9 876,04 Eur (34 100 Lt), 2002 m. rugsėjo 5 d. pagal KPO9611752 įnešta 7 744,43 Eur (26 740 Lt); duomenų, kad buvo išrašyti KPO pagal penkias Paskolos sutartis 2002 m. birželio 4 d., 2006 m. sausio 5 d., 2006 m. rugsėjo 8 d., 2006 m. gruodžio 18 d., 2007 m. sausio 9 d., byloje nėra. 

49.       Pagal tuo metu (kuomet buvo sudarytos Paskolos sutartys) galiojusių Taisyklių 3 ir 11 punktus, pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2007 m. vasario 16 d. buvo paskirtas atsakovės kasininku, A. S. nuo 2002 m. birželio 3 d. bendrovėje ėjo vyriausiosios buhalterės pareigas. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad Paskolų sutarčių sudarymo metu ieškovas bendrovėje ėjo kasininko pareigas, ši aplinkybė nepaneigia Taisyklių 3 punkte nustatyto reikalavimo, jog pagal penkias Paskolos sutartis turėjo būti išrašyti KPO.

50.       Liudytoja A. S., kuri, kaip minėta, Paskolos sutarčių sudarymo metu ėjo bendrovės vyriausiosios buhalterės pareigas, ir kuri pasirašė Paskolos sutartyse kaip atsakovės atstovė, 2023 m. rugsėjo 28 d. įvykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad KPO būdavo išrašomi Paskolos sutarčių sudarymo dieną, liudytoja pati perskaičiuodavo ieškovo pagal Paskolos sutartis įnešamas pinigines lėšas, kurios vėliau būdavo įdedamos į seifą. Tačiau tokie liudytojos parodymai vertinami kritiškai ir laikomi nepatvirtinančiais fakto, kad Paskolos sutarčių pagrindu atsakovės nuosavybėn būdavo perduodami pinigai. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 28 d. A. S. buvo suteiktos apmokamos atostogos, kai Paskolos sutartis Nr. 3 buvo sudaryta 2006 m. rugsėjo 8 d., t. y. A. S. atostogų metu. 2024 m. kovo 7 d. įvykusio teismo posėdžio metu liudytoja A. S. pateikė priešingus parodymus, nei teikė 2023 m. rugsėjo 28 d. įvykusio posėdžio metu, kadangi paaiškino, jog Paskolos sutarties Nr. 3 ji negalėjo pasirašyti sutarties sudarymo dieną dėl kasmetinių atostogų. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta Paskolos sutarčių teismo ekspertizė, kurią atlikus nustatyta, kad: Paskolos sutartyse esantys atsakovės antspaudo atspaudai yra atspausti vienu ir tuo pačiu antspaudu; atspaudai atspausti vienodais dažais; atspaudai atspausti ne dokumentuose nurodyta data, o vėlesniu metu. Didelė tikimybė, kad antspaudo „DIATOMAS“ atspaudai yra atspausti tuo pačiu laikotarpiu, tikėtina nuo 2007 m. kovo 27 d. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. (pagal pateiktus 2002–2012 m. atspaudų pavyzdžius). Tai reiškia, kad Paskolos sutartys buvo sudarytos vėliau, nei nurodyta pačiose Paskolos sutartyse.

51.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas turėjo būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą. Ieškovas nuo 1994 m. lapkričio 23 d. iki 2009 m. kovo 3 d. ėjo atsakovės vadovo pareigas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam įmonės darbuotojui; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas, būdamas verslo teisinių santykių subjektu, kuriam, kaip minėta, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nebuvo pakankamai rūpestingas, siekdamas tinkamai užsitikrinti paskolų suteikimo įrodymus: nesiėmė priemonių, jog būtų išrašyti KPO pagal penkias Paskolos sutartis; nepranešė VMI pagal FR0711 formą apie atsakovės iš fizinio asmens gautą visą 147 127 Eur (508 000 Lt) paskolos sumą; 5 kartus skirtingais laikotarpiais neįtraukė ginčo paskolų sumų į įmonės balansą. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovės buhalterinės apskaitos ginčo laikotarpiu dokumentai sunaikinti, tai nepaneigia ieškovo pareigos tinkamai užsitikrinti paskolų suteikimo įrodymų.

52.       Antra, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad Paskolos sutarčių bei Kontrolinės sąskaitos 4422 pateikimas nagrinėjamoje byloje savaime yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas skolino pinigus atsakovei, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Kaip minėta, paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).

53.       Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė Paskolos sutarčių pagrindu pinigų perdavimo atsakovės nuosavybėn fakto. Todėl, vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo suformuota praktika, konstatuotina, kad neegzistuoja vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų pripažįstant, jog tarp šalių buvo susiklostę teisiniai pinigų paskolos santykiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pateiktos Paskolos sutartys ipso facto (savaime) nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovės nuosavybėn fakto, juolab kad, kaip nustatyta šio teismo sprendimo 51 punkte, Paskolos sutartys buvo sudarytos vėliau, nei nurodyta pačiose Paskolos sutartyse. Be to, apeliacinės instancijos teismas šio teismo sprendimo 49 punkte konstatavo, kad Kontrolinėje sąskaitoje 4422 pateikti duomenys apie KPO nepatvirtina aplinkybių, jog ieškovas skolino atsakovei pinigus pagal Paskolos sutartis. Skundžiamame 2024 m. balandžio 8 d. sprendime pirmosios instancijos teismas į šias svarbias aplinkybes neatsižvelgė.

54.       Trečia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad VMI pranešimuose pagal FR0711 formą bei atsakovės ir AB DnB NORD banko 2007 m. spalio 30 d. susitarime nurodyta 29 987,26 Eur (103 540 Lt) skola ieškovui yra ta pati skola, kuri buvo suteikta Paskolos sutarčių pagrindu.

55.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). 

56.       Naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, išaiškinta, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

57.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visose Paskolos sutartyse yra nurodyta, jog paskolos yra suteikiamos neterminuotai, tačiau, kaip matyti iš VMI pranešimo pagal FR0711 formą už ataskaitinius 2004 metus, C8 eilutėje yra nurodoma, jog 29 987,26 Eur (103 540 Lt) paskolos gavimo data yra 2004 m. sausio 1 d., o pagal C9 eilutę – paskolos grąžinimo data yra 2006 m. sausio 1 d.; iš VMI pranešimo pagal FR0711 formą už ataskaitinius 2005 metus matyti, kad C8 eilutėje 29 987,26 Eur (103 540 Lt) paskolos gavimo data yra 2005 m. sausio 1 d., o pagal C9 eilutę – paskolos grąžinimo data yra 2006 m. sausio 1 d. Pažymėtina ir tai, kad Paskolos sutartyje Nr. 1 nurodyta suma – 30 410 Eur (105 000 Lt) nesutampa su VMI pranešimuose pagal FR0711 formą bei AB DnB NORD banko 2007 m. spalio 30 d. susitarime nurodyta 29 987,26 Eur (103 540 Lt) suma. Pirmosios instancijos teismas pirmiau aptartų aplinkybių nevertino, todėl, nors ir vadovavosi iš esmės analogiška kasacinio teismo suformuota praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, negalėjo vienareikšmiškai konstatuoti, jog tai yra ta pati paskola, kuri buvo suteikta Paskolos sutarties Nr. 1 pagrindu. Be to, net jeigu ir būtų nustatyta, kad atsakovė skolinosi iš ieškovo 29 987,26 Eur (103 540 Lt) Paskolos sutarties Nr. 1 pagrindu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojos A. K. (buvusi – F.) byloje teiktų parodymų, jog 2007 m. atsakovė turėjo tik vieną skolą ieškovo atžvilgiu – 29 987,26 Eur (103 540 Lt), kuri ieškovui 2008 m. buvo grąžinta visiškai, taip pat nevertino Kontrolinėje sąskaitoje 4422 nurodytų kasos išlaidų orderių, kurių pagrindu iš atsakovės laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d. ieškovui iš viso išmokėta 29 987,26 Eur (103 540 Lt). Byloje nėra duomenų apie vėliau atsakovės VMI teiktus pranešimus pagal FR0711 formą ir kitų duomenų apie šios skolos egzistavimą, o tai taip pat leidžia manyti, kad nurodyta 29 987,26 Eur (103 540 Lt) skola buvo grąžinta. 

58.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas iki 2009 m. kovo 10 d. ėjo UAB „Diatomas“ direktoriaus pareigas, iki 2009 m. gegužės 29 d. buvo UAB „Diatomas“ akcininkas. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovui perleidžiant atsakovės akcijas, akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje šalys būtų aptarę atsakovės 147 127 Eur (508 000 Lt) skolos ieškovui pagal Paskolos sutartis egzistavimą. Ieškovas, pardavęs atsakovės akcijas, ilgą laiką (apie 14 metų) grąžinti skolos nereikalavo. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Paskolos sutarčių pagrindu atsakovės skola ieškovui neegzistuoja.

59.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šioje byloje ieškovas neįrodė, jog Paskolos sutarčių pagrindu suteikė atsakovei 147 127 Eur (508 000 Lt) dydžio paskolą, t. y. nepateikė objektyvių ir įtikinamų duomenų, kurie patvirtintų, kad pinigai atsakovei buvo perduoti, o atsakovė įsipareigojo juos grąžinti. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2024 m. balandžio 8 d. sprendime nepagrįstai konstatavo, kad nėra abejonių, jog ieškovas skolino pinigus atsakovei, ir dėl to nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovui 29 987,26 Eur (103 540 Lt), kurie, kaip nustatyta šiame teismo sprendime, nėra ta pati skola, kuri buvo suteikta Paskolos sutarčių pagrindu.

60.       Atsakovė apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepraleido dešimties metų ieškinio senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo teiginius, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Paskolos sutartyse nurodyta, jog paskolos buvo suteiktos neterminuotai, todėl ieškinio senaties terminas yra 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Šis terminas yra skaičiuojamas nuo tada, kai kreditorius pareikalauja įvykdyti prievolę (grąžinti skolą), o kita pusė atsisako tai padaryti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2023 m. kovo 20 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas per trisdešimt dienų nuo reikalavimo gavimo dienos grąžinti ieškovui 147 127 Eur (508 000 Lt) skolą. Toks kreipimasis, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atitinka CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nustatytus pareikalavimo požymius. Taigi, senaties terminas skaičiuojamas nuo šios datos ir, ieškovui 2023 m. gegužės 22 d. pateikus ieškinį teismui, yra nepraleistas.

61.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė priimti atskirąją nutartį CPK 299 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos nenumato galimybės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis (nagrinėjamu atveju – sprendimą), kuriomis atmetamas byloje dalyvaujančio asmens prašymas priimti atskirąją nutartį informuojant prokurorą apie tam tikrus pažeidimus. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad teismo nutartis (nagrinėjamu atveju – sprendimas), kuria atsisakoma tenkinti šalies prašymą kreiptis į teisėsaugos institucijas informuojant jas apie galbūt neteisėtus šalies, ar jos atstovo veiksmus, nėra apeliacijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083-381/2017; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-346-823/2019; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5-943/2020). Paaiškėjus šiai aplinkybei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės prašymas priimti nagrinėjamoje byloje atskirąją nutartį, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

62.       Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje pasisakyta dėl esminių paskolos sutarčių sąlygų vertinant, ar paskolos sutartis buvo sudaryta, ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo bei papildomo sprendimo priėmimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimas ir 2024 m. balandžio 22 d. papildomas sprendimas panaikinami ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

63.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

64.       Apeliacinės instancijos teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą, 2024 m. balandžio 22 d. papildomą sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas, konstatuotina, kad atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovo.

65.       Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

66.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji patyrė 10 292,50 Eur (3 395,5 Eur + 6 897 Eur) išlaidų už teisines paslaugas, taip pat 1 864,24 Eur ekspertizės išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovę pirmosios instancijos teisme atstovavo du atstovai advokatai – Marius Navikas ir Loreta Paulavičienė. Atsakovė bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė PVM sąskaitas–faktūras Nr. 01512, Nr. 00054, Nr. 01540, Nr. 01542 už 6 897 Eur, bei mokėjimo nurodytus, kad visos sumos advokatei L. Paulavičienei apmokėtos, taip pat Sąskaitas už teisines paslaugas Nr. 00821, Nr. 00836, Nr. 00853, Nr. 00854, PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 00873, Nr. 00925, Nr. 00927 už 3 395,50 Eur ir advokato M. Naviko banko išrašą, patvirtinantį, jog atsakovė pagal nurodytas sąskaitas visiškai atsiskaitė.

67.       Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė: 3 630 Eur už procesinių dokumentų parengimą nagrinėjamoje byloje ir atsakovės interesų atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje; 1 452 Eur už priešieškinio parengimą; 1 815 Eur už atsakovės atstovės advokatės L. Paulavičienės dalyvavimą 2023 m. rugsėjo 15 d. ir 28 d., 2024 m. kovo 7 ir 19 d. įvykusiuose teismo posėdžiuose; 1 594,50 Eur už atsakovės atstovo advokato M. Naviko dalyvavimą 2023 m. liepos 5 d., rugsėjo 15 ir 28 d., 2024 m. kovo 19 d. įvykusiuose teismo posėdžiuose; 100 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga; 225 Eur už dokumentų teismui pateikimą ir konsultacijas; 300 Eur už prašymo pateikimą; 544,50 Eur už pareiškimo apie dokumentų suklastojimą parengimą; 450 Eur už susipažinimą su Paskolos sutarčių originalais, prašymo dėl ekspertizės paskyrimo parengimą; 181,50 Eur už lydraščio teismui parengimą, dokumentų peržiūrėjimą bei pristatymą į teismą.

68.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atstovo susipažinimas su byla, šalių procesiniais dokumentais (byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė), teismų praktikos paieška, kitos informacijos, reikalingos rengiant konkretų procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).

69.       Atsižvelgiant į atsakovės nurodytų teiktų teisinių paslaugų pobūdį bei aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, daroma išvada, kad advokato M. Naviko nurodytos teisinės paslaugos – susipažinimas su bylos medžiaga, laikytina sudėtine pasirengimo ir dalyvavimo 2023 m. liepos 5 d. įvykusio teismo posėdžio metu dalimi; susipažinimas su Paskolos sutarčių originalais laikytina sudėtine prašymo dėl ekspertizės paskyrimo parengimo dalimi. Atsakovės prašomos priteisti teisinių paslaugų išlaidos (iš viso 4 786,5 Eur) už procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį) parengimą nagrinėjamoje byloje (3 630 Eur), už dokumentų teismui pateikimą ir konsultacijas (225 Eur), už prašymo pateikimą (300 Eur), prašymo dėl ekspertizės paskyrimo parengimą (450 Eur), už lydraščio teismui parengimą, dokumentų peržiūrėjimą bei pristatymą į teismą (181,5 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio advokatui dydžio, todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovo. Nagrinėjamoje byloje buvo atsisakyta priimti atsakovės priešieškinį ir atskirąjį skundą CPK 299 straipsnio pagrindu, todėl atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už priešieškinio parengimą (1 452 Eur) ir už pareiškimo apie dokumentų suklastojimą parengimą (544,50 Eur) nepriteisiamos. Kadangi atsakovė patyrė 1 864,24 Eur ekspertizės išlaidų, šios išlaidos taip pat priteisiamos atsakovei iš ieškovo.

70.       Pažymėtina, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje teismo posėdžių metu buvo atstovaujama dviejų advokatų, kurių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsakovės atstovavimą Vilniaus apygardos teisme 2023 m. rugsėjo 15 ir 28 d., 2024 m. kovo 19 d. įvykusiuose teismo posėdžiuose dubliuojasi. Konstatuotina, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (iš viso – 3 246,50 Eur) už atsakovės atstovų dalyvavimą Vilniaus apygardos teisme įvykusiuose teismo posėdžiuose viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, įvykusių teismo posėdžių trukmę, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsakovės atstovavimą teismo posėdžiuose mažintinos iki 1 500 Eur. Taigi, atsakovei iš ieškovo iš viso priteisiama 8 150,74 Eur (4 786,5 Eur + 1 864,24 Eur + 1 500 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

71.       Atsakovė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis parengiant apeliacinį skundą. Atsakovė šioms išlaidoms pagrįsti pateikė: 2024 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą–faktūrą, kurioje nurodyta, kad mokėtina suma už apeliacinio skundo parengimą bei atsakovės interesų atstovavimą Lietuvos apeliaciniame teisme yra 3 025 Eur; 2024 m. balandžio 10 d. bei 2024 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina patirtų išlaidų apmokėjimą advokatui. Kadangi atsakovės prašoma priteisti 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą ir su šio procesinio dokumento parengimu susijusių teisinių paslaugų teikimą atitinka bylos sudėtingumą, neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, yra pagrindas atsakovės patirtas 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo.

72.       Atsakovė sumokėjo 675 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl nurodyta suma priteisiama atsakovei iš ieškovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso atsakovei iš ieškovo priteisiama 11 850,74 Eur (8 150,74 Eur + 3 025 Eur + 675 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir 2024 m. balandžio 22 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. P. ieškinį atmesti.

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Diatomas“ (juridinio asmens kodas 222769220) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 850,74 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. 

        Nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Diatomas“ prašymas priimti atskirąją nutartį.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                        Irmantas Šulcas

                                                        Alma Urbanavičienė