Civilinė byla Nr. e2A-2172-854/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00550-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1.; 2.6.18.2.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

    (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

        2023 m. lapkričio 14 d.        

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Sanelas“ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Sanelas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. K. 6 011 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. gruodžio mėn. tarp jos ir atsakovo susiklostė bendradarbiavimo santykiai, kurių esmė buvo rangos darbai objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Darbai buvo pradėti gavus išankstinį mokėjimą, o 2020 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašyta rangos sutartis (toliau – Sutartis). Sutartyje numatytas 1 000 Eur mokestis buvo preliminarus, nes pasirašant Sutartį darbų kiekiai nebuvo aiškūs, todėl šalys buvo sutarusios, kad darbai bus apmokami pagal faktinius darbų kiekius. Atsakovui buvo pateikta apmokėti 2021 m. gruodžio 17 d. sąskaita, tačiau atsakovas jos neapmokėjo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas už paslaugas yra iš dalies atsiskaitęs, t. y. 2020 m. gruodžio 11 d. iš viso atsakovas sumokėjo už paslaugas 2 000 Eur, 2021 m. sausio 11 d. sumokėjo 1 000 Eur, o 2021 m. gruodžio 17 d. – dar 1 000 Eur.

3.       Atsakovas S. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sanelas“ darbų per Sutartyje numatytą terminą neatliko, darbus užbaigė 2021 m. gruodžio mėn. Sutartis buvo pasirašyta abiejų šalių sutarimu su nurodytu darbų atlikimo terminu ir suma (1 000 Eur). Vykstant darbams nebuvo suderintos jokios papildomos sutartys, sąmatos ar kiti svarbūs dokumentai. Rangovė objekte atliko tik plytelių klijavimo darbus, kurių kiekis nesikeitė nuo Sutarties pasirašymo. Atlygis už darbus buvo sumokėtas 2021 m. sausio 11 d. Jokie kiti mokėjimai rangovei nebuvo atlikti.

4.       Ieškovė teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimus nurodė, jog vykdant Sutartį buvo susitarta su atsakovu, kad bus atliekami papildomi darbai, buvo susitarta dėl papildomos darbų kainos. Tą patvirtina susirašinėjimas su atsakovu. Pretenzijas dėl darbų kokybės atsakovas pradėjo reikšti tik po darbų atlikimo ir priėmimo.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas patikslino, kad ieškinyje yra klaidingai nurodyta, jog atsakovas 2021 m. gruodžio 17 d. sumokėjo 1 000 Eur. Pažymėjo, kad tokių duomenų byloje nėra.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad jo ir ieškovės apskritai jokie santykiai nesieja, nes Sutartis yra sudaryta su UAB „Sanelas“. Atsakovas pažymėjo, kad žodiniai susitarimai teisinės reikšmės neturi.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei MB „Sanelas“ iš atsakovo S. K. 6 011 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 011 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 635 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 9,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

8.       Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo iš rangos teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644, 6.645 straipsniai).

9.       Teismas iš šalių sudarytos Sutarties nustatė, kad 2020 m. gruodžio 14 d. UAB „Sanelas“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. S., ir atsakovas susitarė, jog UAB „Sanelas“ iki 2021 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sumontuos didelių gabaritų plyteles, o atsakovas už laiku ir kokybiškai atliktus darbus per 5 kalendorines dienas nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos sumokės UAB „Sanelas“ 1 000 Eur (Sutarties 2.1 ir 3.1 punktai). Sutartyje nebuvo nurodytas UAB „Sanelas“ juridinio asmens kodas, tačiau nurodytas bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos banke numeris ((duomenys neskelbtini)).

10.       Teismas iš akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą nustatė, kad atsakovas 2021 m. sausio 11 d. pervedė į ieškovės banko sąskaitą 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už darbus“. Atsakovas šį pavedimą padarė į banko sąskaitą, kurios numeris buvo nurodytas Sutartyje. Iš viešų Juridinio asmens registro duomenų teismas nustatė, kad juridinis asmuo, kurio juridinio asmens kodas 305214413, yra registruotas 2019 m. liepos 19 d. Iš byloje esančio valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2022 m. kovo 31 d. elektroninio sertifikuoto išrašo nustatė, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo, kurio kodas 305214413, įregistruota 2019 m. liepos 19 d. Iš viešų Juridinio asmens registro duomenų nustatė, kad 2022 m. kovo 28 d. įregistruota nauja minėto juridinio asmens teisinė forma (vietoje UAB – mažoji bendrija (MB)). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad juridinio asmens teisinės formos pasikeitimas juridinio asmens teisėms ir pareigoms, susijusioms su šio juridinio asmens iki teisinės formos pakeitimo sudarytais sandoriais, įtakos neturi, nepripažino pagrįstais atsakovo argumentus, susijusius su tuo, kad jo ir ieškovės nesieja jokie santykiai.

11.       Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas Sutartimi susitarė dėl rangos darbų vietos ((duomenys neskelbtini)), rangos darbų pobūdžio (didelių gabaritų plytelių sumontavimo), termino (iki 2021 m. sausio 31 d.), kainos (1 000 Eur) ir jos sumokėjimo termino (per 5 kalendorines dienas nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos), tačiau nesusitarė dėl rangos darbų kiekio. Atsakovas 2021 m. sausio 11 d. sumokėjo ieškovei 1 000 Eur, nurodydamas, kad sumoka „už darbus“. Byloje nepateiktas joks atliktų darbų aktas, nors būtent po jo pasirašymo Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad bus sumokėta ieškovei 1 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad tai buvo išankstinis mokėjimas, o, pasak ieškovės, tai buvo dalinis mokėjimas už tam tikrą dalį darbų. Pasak ieškovės, šalys susitarė, kad darbai bus apmokami pagal faktinius darbų kiekius, o Sutartyje įvardinta 1 000 Eur kaina yra tik preliminari, nes nebuvo iš anksto žinomi darbų kiekiai. Atsakovas teismo posėdyje tvirtino, kad žodiniai susitarimai jokios teisinės reikšmės neturi.

12.       Teismas pažymėjo, kad CK normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nekelia reikalavimo, kad rangos sutartis turi būti rašytinė, todėl sprendė, kad teisinę galią turi taip pat ir šalių susitarimas, nepaisant to, buvo ar ne sudaryta rašytinė sutartis.

13.       Teismas nurodė, kad ieškovė šioje byloje privalėjo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturėjo įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą, turėjo įrodyti atsakovas.

14.       Teismas nustatė, kad į bylą pateikta 2021 m. gruodžio 17 d. ieškovės atsakovui (nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini)) išrašyta sąskaita faktūra Nr. SAN014. Iš sąskaitos matyti, kad ieškovė nurodė, jog už 5 218 Eur atliko 150 kv. m plytelių klijavimo darbus, už 600 Eur atliko židinio apklijavimo plytelėms darbus, už 155 Eur atliko skylių gręžimo darbus, už 620 Eur atliko 17,8 m 45 laipsnių pjovimo darbus, už 945 Eur atliko 27 m apdailinės juostos su metaliukais klijavimo darbus, už 40 Eur atliko 8 m hidroizoliacijos darbus, už 260 Eur atliko 52 m grindjuosčių pjovimo darbus, už 312 Eur atliko 52 m grindjuosčių klijavimo darbus, už 145 Eur atliko 97 m silikonavimo darbus, už 1 050 Eur atliko eboksinį plytelių glaistymą, už 126 Eur samdė kitą firmą atlikti plytelių pjaustymo darbus, už 40 Eur atliko bortelio montavimo darbus, už 450 Eur atliko grindų apdailinių juostų keitimo ir klijavimo darbus. Be to, sąskaitoje įrašyta 50 Eur už medžiagas. Ieškovės advokatas teismo posėdyje paaiškino, kad tai yra glaistas ir plytelių klijai. Sąskaitoje nurodyta suma iš viso 10 011 Eur. Į bylą pateiktas ekrano vaizdas, iš kurio teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 26 d. 18 val. 17 min. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad siunčiama sąskaita faktūra už padarytus darbus. Iš ekrano vaizdo teismas taip pat nustatė, kad prie laiško pridėtas vienas priedas .pdf formatu pavadinimu „Sask.F.ak.Nr.SAN014.pdf“. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas patikslino, kad laiškas buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šį elektroninio pašto adresą naudoja, tačiau nurodė, kad nepamena, jog būtų gavęs iš ieškovės elektroniniu paštu sąskaitą.

15.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė neprašė priteisti visos sąskaitoje nurodytos sumos. Pasak ieškovės, atsakovas 2020 m. gruodžio 11 d. sumokėjo iš viso 2 000 Eur ir 2021 m. sausio 11 d. sumokėjo dar 1 000 Eur. Ieškovė prašo priteisti 6 011 Eur, nors iš 10 011 Eur atėmus 3 000 Eur yra 7 011 Eur, o ne 6 011 Eur. Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovei yra sumokėjęs ne 3 000 Eur, o tik 1 000 Eur.

16.       Teismas nurodė, kad į bylą ieškovė pateikė telefono ekrano nuotraukas, iš kurių matyti susirašinėjimas, vykęs telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jis naudojasi šiuo telefono numeriu. Teismas darė išvadą, kad ieškovė pateikė ieškovės vadovo (A. S.) susirašinėjimą su atsakovu. Iš susirašinėjimo nustatė, kad atsakovas ieškovės vadovui objekto adresą ((duomenys neskelbtini)) nurodė dar 2020 m. spalio 23 d. Iš susirašinėjimo taip pat nustatė, kad ieškovės vadovas dar 2020 m. lapkričio 25 d. parašė: „14 vnt plyteliu 160x80 blizgiu reikia. Jau baigiau darba“. 2020 m. lapkričio 26 d. ieškovės vadovas parašė atsakovui žinutę: „Baigiau“. Analogiškas žinutes ieškovės vadovas išsiuntė atsakovui ir 2020 m. lapkričio 27, 30 d., 2020 m. gruodžio 2, 4, 7, 8 ir 9 d. Taigi, iš susirašinėjimo turinio teismas darė išvadą, kad darbai objekte, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pradėti dar iki Sutarties pasirašymo (t. y. iki 2020 m. gruodžio 14 d.).

17.       Teismas iš susirašinėjimo taip pat nustatė, kad ieškovės vadovas 2020 m. gruodžio 10 d. išsiuntė žinutę atsakovui su darbų detalizacija ir kainomis, nurodydamas, kad už didelę vonią iš viso 1 356 Eur (1 088 Eur už 31,11 kv. m plytelių, 75 Eur už 15 vnt. skylių išpjovimo, 28 Eur už silikoną ir 165 Eur už 4,72 m 45 laipsnių pjūvius) bei 600 Eur už 4 dienas židinio plytelių klijavimą. Ieškovės vadovas 2020 m. gruodžio 10 d. nurodė atsakovui, kad rytoj pabaigs didelę vonią ir jau norėtų, kad atsiskaitytų ryt, taip pat nurodė, kad mažą vonios kambarį paskaičiuos, kai sudės visas plyteles. Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovas paprašė atsiųsti sąskaitą, į ką ieškovės vadovas 2020 m. gruodžio 11 d. atrašė atsakovui: „(duomenys neskelbtini) S. A.“. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovas pervedė A. S. iš viso 2 000 Eur per tris kartus (900 Eur, 1 000 Eur ir 100 Eur). 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovas parašė ieškovės vadovui: „Bus lygi suma 900 1000 100“. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad 2 000 Eur paskolino ieškovės vadovo sutuoktinei, o ši už savaitės juos grąžino. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės vadovas 2020 m. gruodžio 10 d. paprašė atsakovo, kad jis 2020 m. gruodžio 11 d. sumokėtų 1 965 Eur (pagal darbų sumų detalizaciją turėtų būti 1 956 Eur) už nurodytus darbus didelėje vonioje ir židinio apklijavimo plytelėmis darbus, o atsakovas ieškovės vadovo sutuoktinei 2020 m. gruodžio 11 d. pervedė 2 000 Eur, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, kad šia suma atsakovas atsilygino už paminėtus darbus, o ne paskolino ieškovės vadovo sutuoktinei. Tokią išvadą teismas darė, atsižvelgdamas ir į ieškovės vadovo ir atsakovo susirašinėjimą žinutėmis.

18.       Teismas iš šalių susirašinėjimo taip pat nustatė, kad po to, kai atsakovas sumokėjo 2 000 Eur, darbai buvo tęsiami, o 2020 m. gruodžio 14 d., t. y. dieną, kai buvo pasirašyta Sutartis dėl plytelių montavimo, ieškovės vadovas parašė atsakovui žinutę: „Baigiau“. Analogišką žinutę ieškovės vadovas išsiuntė atsakovui ir 2020 m. gruodžio 15, 17, 18, 23, 24, 28, 29 d. ir 2021 m. sausio 4, 5, 8, 11, 13, 14 d., 2021 m. vasario 15 d., 2021 m. kovo 5 d. Teismas pastebėjo, kad paprastai tokios žinutės buvo išsiunčiamos vakarais, išskyrus 2020 m. gruodžio 24 d., t. y. Šv. Kūčių dieną tokia žinutė buvo išsiųsta anksčiau (14 val. 35 min.). Teismo vertinimu, šios žinutės iš esmės reiškė tik darbų baigimą objekte konkrečią dieną, o ne darbų baigimą apskritai.

19.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas 2021 m. sausio 11 d. ieškovei sumokėjo 1 000 Eur. Mokėjimo paskirtyje atsakovas nedetalizuodamas nurodė „už darbus“. Teismas, atsižvelgdamas į šalių susirašinėjimą pastebėjo, kad matyti, jog darbai tęsėsi ir po 2021 m. sausio 11 d., todėl laikė labiau tikėtina, kad 2021 m. sausio 11 d. atsakovas ne atsiskaitė su ieškove iki galo, o sumokėjo tik už tam tikrus darbus, t. y. už nekonkretizuotą darbų dalį. Po šio apmokėjimo darbai vykdyti toliau, iš susirašinėjimo matyti, kad 2021 m. sausio 21 d. ieškovės vadovas teiravosi atsakovo, ką daryti, kad visos plytelės yra kito atspalvio, klausė, ką daryti, ar klijuoti. 2021 m. sausio 29 d. ieškovės vadovas klausė atsakovo, ar gali ryt ir sekmadienį dirbti ukrainietis, kuris padeda užglaistyti siūles. Atsakovas atsakė, kad gali, papildomai nurodydamas, kad reiks pakeisti koridoriuje plyteles į kito atspalvio. Ieškovės vadovas atsakė: „Ok“. 2021 m. vasario 3 d. ieškovės vadovas klausė atsakovo, ar jis sumokės papildomai už visą pakeitimą? Į tai atsakovas atsakė: „Sutarsim“. 2021 m. vasario 8 d. ieškovės vadovas parašė atsakovui, kad šeštadienį, sekmadienį ukrainietis išlups plyteles, o pirmadienį jis pats atvažiuos klijuoti. 2021 m. vasario 11 d. ieškovės atstovas rašė apie plytelių pjaustymą, o atsakovas nurodė išlupti plyteles. 2021 m. kovo 1 d. ieškovės vadovas rašė atsakovui, kad reikia, jog jis atvažiuotų ir parinktų atspalvius, nes jie visur skiriasi. 2021 m. kovo 8 d. ieškovės vadovas klausė atsakovo, ar grindų juosteles suvesti 45 laipsn. ar paprastai. Į tai atsakovas atrašė: „45 Būtinai“. 2021 m. kovo 11 d. ieškovės vadovas parašė atsakovui, kad pabaigė jo objektą ir, kad kitą dieną atvažiuos išplauti grindis. 2021 m. balandžio 13 d. ieškovės vadovas paklausė atsakovo, ar su jo sudėtom plytelėm viskas gerai, nurodė, kad atsiųstų mokėjimą. Į tai atsakovas atsakė, kad: „Gerai nebus, nes juostelės visos sugadintos, kurias rodžiau. Yra vonioj subraižytos juodos blizgios plytelės, taip pat rodžiau. Mažoj vonioj kur dušas juoda plytelė kreivai priklijuota ir ant šviesos labai matosi. Yra įskėlimų, kur pjaustei plyteles, didžiojoj salėj. Mažoj vonioj kur tualetas kabės yra nuskeltas plytelės gabaliukas. Kai grįšim bus dar darbų, nes reikia ištaisyti tas klaidas.“ Atsakovas taip pat paklausė, kur buvo siųsta sąskaita.

20.       Teismas iš aptarto susirašinėjimo nustatė, kad iš esmės darbai buvo baigti 2021 m. kovo mėn., atsakovas nors ir nurodė tam tikrus darbų trūkumus, tačiau iš esmės atliktus darbus matė ir juos 2021 m. balandžio 13 d. priėmė su tam tikromis pastabomis, pasiteiraudamas apie sąskaitą už darbus. Kitą dieną, t. y. 2021 m. balandžio 14 d. ieškovės vadovas išsiuntė tuo pačiu telefono numeriu atsakovui darbų detalizaciją ir apibendrino, kad viso atlikta darbų už 8 055 Eur plius didelė vonia su židiniu jau minėti 1 965 Eur, iš viso 10 020 Eur. Žinutėje taip pat nurodyta: „4000 jau davei. 10,020-4,000=6,020 VISO liko sumokėti 6,020€“. Taigi, apie tai, kad ieškovės vadovas reikalauja už darbus sumokėti likusią sumą, t. y. 6 020 Eur, teismo vertinimu, atsakovui tapo žinoma dar 2021 m. balandžio 14 d. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų ginčijęs atliktų darbų kiekius ar ieškovės vadovo jam įvardintas darbų kainas.

21.       Teismas iš šalių susirašinėjimo taip pat nustatė, kad ieškovės vadovas 2021 m. balandžio 21 d. parašė atsakovui, paklausdamas, ar šis yra Lietuvoje ir gal galėtų su juo atsiskaityti. Atsakovas atsakė, kad reikia ištaisyti ukrainiečio padarytą užglaistymo broką. Taip pat atsakovas nurodė, kad ukrainietis subraižė juosteles. 2021 m. gegužės 17 d. ieškovės vadovas parašė atsakovui, kad plytelės užglaistytos. Taigi iš susirašinėjo teismas sprendė, kad ieškovės vadovas atsižvelgė į atsakovo pastabas dėl glaistymo broko ir ėmėsi jo ištaisymo. 2021 m. gegužės 31 d. ieškovės vadovas paklausė atsakovo, ar jis galėtų persiųsti 5 000 Eur žmonai. Pasiūlė likusius pervesti, kai grįš. Į tai atsakovas atrašė, kad pinigai nėra problema, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vonioje juodos plytelės yra visos subraižytos, o geltonos juostelės taip pat, nelaiko, kad tai yra kokybiškas darbas. Atsakydamas ieškovės vadovas nurodė, kad juodas plyteles galės pakeisti. 2021 m. liepos 15 d. ieškovės vadovas paprašė atsakovo, kad jis pasakytų, kas blogai, kad būtų galima pataisyti. Į tai atsakovas atsakė, kad visos plytelės ištepliotos, dalis subraižytos, juostelių daug subraižyta. Be to, atsakovas pridūrė: „Atliksi darbą kokybiškai, atsiskaitysiu“. Iš aptarto susirašinėjimo teismas darė išvadą, kad atsakovas sulaikė likusios sumos sumokėjimą ieškovei iš esmės dėl subraižytų juodų plytelių ir geltonų juostelių, tačiau leido ieškovės vadovui suprasti, kad su juo bus atsiskaityta, kai bus pašalinti jo nurodyti darbų trūkumai.

22.       Teismas iš šalių susirašinėjimo nustatė, kad netrukus ieškovės vadovas atsakė atsakovui, kad subraižyta yra tose vietose, kur atsakovas liepė pakeisti plyteles. Ieškovas pasiūlė kaip galima problemą išspręsti, taip pat pasiūlė pakeisti tualete subraižytas juodas plyteles. Atsakovas į tai atsakė: „Ok“. Iš tolesnio susirašinėjimo teismas nustatė, kad ieškovės vadovas klausė atsakovo, kada jis bus Lietuvoje, kad būtų galima atvažiuoti. Atsakovas atsakė, kad lapkričio mėnesį, tačiau į lapkričio mėnesį siųstas žinutes su klausimu, ar galima atvažiuoti, atsakovas neatsakė. 2021 m. gruodžio 15 d. ieškovės vadovas dar kartą paklausė atsakovo, ar gali atvažiuoti, kad išspręsti problemą. Atsakovas į tai atsakė, kad plytelės ištepliotos epoksidine fūga, subraižytos ir juostelės subraižytos. Atsakovas taip pat nurodė, kad broko ištaisymas finansiškai neapsimokės. Į tai ieškovės vadovas atsakė, kad jei kyla klausimų siūlo kviesti statybos ekspertus, kurie pasakys, kas blogai padaryta. Ieškovės vadovas nurodė, kad sutinka tik pakeisti tualete ant sienos blizgančias mažas plyteles ir išplauti grindis. Ieškovės vadovas pridūrė, kad nori gauti už darbą pinigus. Į tai atsakovas atsakė: „Jūsų žmonai pervedžiau pinigus pagal mūsų pasirašytą sutartį“. 2021 m. gruodžio 26 d. ieškovės vadovas parašė atsakovui, kad išsiuntė sąskaitą faktūrą į el. paštą (duomenys neskelbtini).

23.       Taigi, iš aptarto susirašinėjimo, teismo vertinimu matyti, kad atsakovas išvardijęs tai, kas, jo nuomone, padaryta nekokybiškai, nurodė atsiskaitysiantis, kai bus kokybiškai atliktas darbas, be to, ieškovės 2021 m. liepos mėnesį vadovui pasiūlius atvykti pakeisti tam tikras plyteles, atsakovas sutiko, tačiau vėliau persigalvojo ir galiausiai gruodžio mėnesį nurodė, kad broko ištaisymas ieškovės vadovui neapsimokės finansiškai. Ieškovės vadovui griežčiau pareikalavus pinigų, atsakovas pareiškė, kad pagal pasirašytą sutartį pinigai yra pervesti ieškovės vadovo sutuoktinei. Teismas pažymėjo, kad ieškovė sąskaitą faktūrą atsakovui išrašė tik tada (2021 m. gruodžio mėn.), kai suprato, kad gražiuoju su atsakovu nebepavyks susitarti.

24.       Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas ieškovės 2023 m. sausio 31 d. raginimas atsakovei, kuriame nurodyta, kad atsakovo neapmokėta už darbus suma yra 6 011 Eur. Raginama buvo sumokėti skolą iki 2023 m. vasario 20 d. Nurodyta, kad negavus apmokėjimo bus kreipiamasi į teismą. Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad atsakovas būtų kaip nors sureagavęs į minėtą raginimą. Ieškovė 2023 m. vasario 22 d. pateikė teismui ieškinį.

25.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad žodiniai susitarimai jokios teisinės galios neturi. Atsakovas byloje nereiškė priešieškinio, susijusio su jo galimai patirtais nuostoliais dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo. Teikiant atsikirtimus jokių įrodymų, susijusių su atliktų darbų trūkumais, atsakovas į bylą neteikė. Atsakovo užimta gynybinė pozicija, kad neva buvo sumokėta už darbus tik 1 000 Eur ir tai yra viskas dėl ko šalys buvo susitarusios, teismo vertinimu, neatitinka byloje esančių duomenų ir CK 6.158 straipsnio 1 dalyje numatytos sąžiningos dalykinės praktikos, t. y., kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.

26.       Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas teismo posėdyje akcentavo tai, kad nėra pasirašytas darbų priėmimo perdavimo aktas. Šiuo aspektu teismas pastebėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Taigi, vien aplinkybė, kad ieškovė nesudarė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, teismo vertinimu, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad ji neįvykdė savo sutartinės pareigos – neatliko 2021 m. gruodžio 17 d. sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų ir todėl atsakovui neatsirado pareiga už juos sumokėti.

27.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 6 011 Eur skolą.

28.       Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanass už priteistą sumą (6 011 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29.       Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 135 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 500 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, todėl, patenkinęs ieškovės ieškinį, šias išlaidas (635 Eur) priteisė ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30.       Teismas, įvertinęs tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (9,30 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), šias išlaidas priteisė valstybei iš atsakovo.

 

III. Apeliacinio skundo ir rašytinių paaiškinimų argumentai

 

31.       Atsakovas S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai ir to, kad ieškovė, iki sutarties sudarymo, prieš pradėdama darbus, turėjo pareigą nurodyti atsakovui konkrečią darbų kainą ir darbų kiekius (CK 6.674 straipsnio 1 dalis).

31.2.                      Ieškovei puikiai buvo žinomi darbų kiekiai, tačiau Sutartyje ji jų nenumatė. Antra, Sutartyje numatyta konkreti darbų kaina (1 000 Eur). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė su atsakovu derino darbų kiekius ir kainas. Vien tai, kad ieškovės vadovas elektroniniu paštu 2021 m. gruodžio 26 d. išsiuntė atsakovui 2021 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN014 su nurodytais atliktais darbais ir kaina už juos (10 011 Eur), nesuteikia pagrindo teigti, kad atsakovas, kaip vartotojas, buvo supažindintas su darbų kiekiais ir kainomis prieš atliekant darbus. 

31.3.                      Nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovės į bylą pateiktu susirašinėjimu su atsakovu per programėlę ,,Viber“, tačiau šis susirašinėjimas taip pat neatskleidžia dėl kokių konkrečių darbų ir kainų šalys susitarė.

31.4.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2021 m. balandžio 14 d. ieškovės vadovas išsiuntė atsakovui darbų detalizaciją ir apibendrino, jog viso atlikta darbų už 8 055 Eur plius didelė vonia su židiniu jau minėti 1 965 Eur, iš viso 10 020 Eur. Žinutėje taip pat nurodyta: „4000 jau davei. 10,020-4,000=6,020 VISO liko sumokėti 6,020€“. Visgi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 3 punkte nurodoma, jog pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Tuo tarpu ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad atsakovui išdavė kasos pajamų orderį ir nurodyta 4 000 Eur suma įtraukta į ieškovės apskaitą. Be to, ieškovė patvirtino, kad piniginės lėšos pervestos į ieškovės vadovo sutuoktinės A. S. asmeninę banko sąskaitą (2020 m. gruodžio 11 d. atsakovas per tris kartus iš viso pervedė 2 000 Eur).

31.5.                      Atsakovas ne kartą susirašinėjime su ieškovės vadovu nurodė, kad darbai atlikti nekokybiškai (2021 m. balandžio 13 d., 2021 m. gruodžio 15 d. žinutės). Visa tai tik patvirtina, kad ieškovė ne tik kad nesuderino su atsakovu darbų kiekio ir kainos, tačiau darbus atliko nekokybiškai.

31.6.                      Atsakovas kreipėsi į  MB ,,Laupetra“, kuri parengė Apžiūros–defektų nustatymo aktą Nr. 2023/-7/-71. Šiame akte konstatuota, jog apžiūrėjus gyvenamajame name suklijuotas grindų plyteles nustatyta, kad plytelės įrengtos nesilaikant įprastai šiems darbams keliamų reikalavimų, kurie taip pat aprašyti Lietuvos Respublikos statybos taisyklėse (ST 121895674.210.01.03:2019), reglamentuojančiose šių darbų atlikimą ir jiems keliamus kokybinius reikalavimus. Atsakovas pagal akte nustatytus defektus kreipėsi į UAB ,,Ventos ranga“, kad paskaičiuotų ieškovės nekokybiškai atliktų darbų pašalinimo darbus. UAB ,,Ventos ranga“ nurodė, kad darbų kaina būtų – 30 834,18 Eur. Taip pat atsakovas, šalinant defektus, papildomai privalėtų įsigyti medžiagų, t. y. akmens masės plytelių už 14 839,42 Eur (UAB ,,Vokiška keramika“ išankstinio mokėjimo sąskaita), aliuminio profilį už 1 230,33 Eur (UAB „Mproducts“ sąskaita išankstiniam apmokėjimui).

31.7.                      Atsakovas, prašydamas netenkinti ieškovės ieškinio dėl skolos priteisimo už atliktus darbus, siekė įgyvendinti savo teisę gintis nuo ieškinio naudodamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu teisių gynimo būdu – teise reikalauti sumažinti darbų kainą, tačiau dėl specialių žinių neturėjimo aiškiai šios pozicijos neišdėstė. Toks atsakovo pasirinktas teisių gynimo būdas procesiškai nėra draudžiamas. Rangovui pareiškus ieškinį, užsakovas turi teisę rinktis, ar prašyti teismo atmesti ieškinį (arba tenkinti ne visa apimtimi) ir taip sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ar reikšti priešieškinį ir prašyti taikyti kitokį teisių gynimo būdą (CK 6.665 straipsnio 2 dalis, 6.678 straipsnio 1 dalis).

31.8.                      Apžiūros–defektų nustatymo aktas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, nesilaikydama keliamų reikalavimų plytelių klijavimui, sugadindama plyteles, todėl iš esmės būtina iš naujo įsigyti sugadintas plyteles, glaistą, aliuminio profilį ir atlikti iš naujo darbus, šalinant ieškovės atliktus nekokybiškus darbus. Medžiagų ir darbų kaina kelis kartus viršija ieškovės prašomą priteisti skolą.

32.       Ieškovė MB „Sanelas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą per įstatyme numatytą terminą nepateikė, tačiau, bylai esant apeliacinės instancijos teisme, pateikė rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 42 straipsnį, be kita ko, numatantį šalies teisę raštu teismui teikti paaiškinimus, siekdama užtikrinti šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir neužkirsti kelio ieškovei pateikti savo poziciją dėl atsakovo apeliacinio skundo, ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus priima.

33.       Ieškovė MB „Sanelas“ rašytiniuose paaiškinimuose dėsto šiuos argumentus:

33.1.                      Atsakovas byloje neteikė priešieškinio ir neprašė sumažinti darbų kainą, ar kitaip nesiekė ginti savo teisių dėl tariamai nekokybiškai atliktų darbų (CK 6.665 straipsnis). Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad darbai atlikti nekokybiškai. 

33.2.                      Atsakovas įrodinėjo, kad iš viso su ieškove neturi atsiskaityti, nes darbų neužsakė, sutarties nesudarė. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad sutarties nesudarė dėl visų atliktų darbų, tačiau pripažįsta, kad atliko mokėjimus didesnei sumai negu numatė sutartis, pripažįsta, kad tarėsi dėl papildomų darbų atlikimo. 

33.3.                      Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad darbus atliko ieškovė. Darbų apimčių atsakovas neginčijo. Jeigu ir būtų kilęs ginčas dėl darbų kainos, įkainių, tai būtų galima vadovautis vidutinėmis darbų kainomis, tačiau byloje atsakovas iš esmės pripažino ieškovės atliktus darbus, apimtis ir neginčijo įkainių. Todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, kad jis nesutinka su darbų apimtimis ir įkainiais yra deklaratyvi.

33.4.                      Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi MB ,,Laupetra“ išvada. Neeilinė statinio apžiūra atlikta 2023 m. liepos 27 d., o ieškovė darbus baigė 2021 m. gegužės 10 d. Jeigu ir nustatyti subraižymai, plytelių įmušimai, tai jie galėjo atsirasti po to, kai ieškovė atliko statybos darbus. Jokie trūkumai ieškovei atlikus darbus ir juos pridavus atsakovui nebuvo užfiksuoti.

33.5.                      Pateiktini paaiškinimai dėl tariamų atsakovo nurodomų trūkumų: 

33.5.1.                      Įrengiant grindų plyteles, klijuojant vieną ir tą pačią plokštumą, neišlaikytas vienodas vienos plokštumos plytelių aukštis. Plytelės suklijuotos skirtingame lygyje viena kitos atžvilgiu. Šiai išvadai padaryti būtina nustatyti, kokios tai plytelės ir turėti plytelių eksploatacinių savybių deklaraciją. Pagal tai galima nustatyti, kokie yra leistini plytelių matmenų nuokrypiai ir būtų galima vertinti, ar pagrįstai yra konstatuojami defektai. Plytelių matmenys gali būti skirtingi, skirtingas plytelių storis (galima paklaida), plyteles pirko pats atsakovas, jis atsako už medžiagų kokybę. 2.9 pav. nematyti, kad plytelės suklijuotos skirtingame lygyje, skirtingais tarpusavio tarpais, ištepta epoksidiniu glaistu. MB ,,Laupetra“ turėjo uždėti gulščiuką ir parodyti, kur yra skirtingas lygis (per plytelės vidurį ar tarp skirting plytelių). Taip pat norint įrodyti defektą, tai turėjo būti padaryta su matavimo juosta, kuri patvirtintų, kad tarpai yra skirtingi. Fotonuotraukose nesimato jokių glaisto dėmių. 2.10 pav. matyti, kad pati medžiaga – plytelės, yra nekokybiškos, išsilenkusios ties kraštais. Kairėje pusėje kampainio matavimo skalėje ties 600 mm ir 300 mm matomas tarpelis (plytelė išsilenkusi), kita plytelė dešinėje tiesi, o vidurinė plytelė yra taip pat išsilenkusi pati savaime. Dekoratyvinius intarpus negalima lankstyti. Todėl, kad plytelės išgaubtos, ir matomas pusės milimetro plyšelis ties vidurinės plytelės kampu. 2.20 pav. matyti kokios plytelės yra išgaubtos. Dekoratyvinis intarpas dedasi ties plytelės pabaigos plokštuma. Jei bus pakeltas intarpas, bus nelygu viena kitos plytelės atžvilgiu. Ir dar šitoje vietoje buvo klijuojama membrana dėl betoninių grindų įtrūkimų, siekiant apsaugoti plyteles nuo įtrūkimų. Membranos storis su klijais jau sudarė 3 mm. Betoninių grindų lygis jau buvo skirtingas. Plytelės buvo suklijuotos gerai viename lygyje ir vienoje plokštumoje. MB ,,Laupetra“ padarytose išvadose net nenaudojo gulščiuko. Gulščiukas 3 m parodyų visus nelygumus ir aukščius. MB ,,Laupetra“ naudojo tik 600 mm kampainį, kur net neįmanoma nustatyti, kokius nors nelygumus. Akivaizdžiai matyti, kad 2.10 ir 2.20 pav. dėl plytelių savaiminio išlenkimo, ekspertas, uždėdamas kampainį, neatskleidė dėl ko plytelės nelygios, dėl blogo jų sudėjimo ar dėl pačių plytelių savybių (defektų).

33.5.2.                      Klijuojant grindų pagrindo plyteles ir jų tinkamai neapsaugant buvo padaryti daugybiniai grindų plytelių pažeidimai – atsiradusios įdaužos, nepataisomai pažeistas plytelių paviršiaus glazūros sluoksnis. Didžiausios įdaužos stebimos: svetainėje prie lovos, šalia mažosios virtuvės prie sienos, mažojoje vonioje ties dušo kabina. Konstatuojant defektus nėra būtina pateikti detalias visų įdaužų nuotraukas. Pakanka reprezentatyvių fotonuotraukų. Nenustatyta, kokios yra plytelių įdaužų atsiradimo priežastys. Plytelių įdaužų atsiradimo priežasties įprastai nustatyti nėra galimybės. Jos galėjo atsirasti plytelių įrengimo metu, atliekant kitus statybos darbus arba naudojant patalpas. Matyti, kad 2.2 pav. 2.3 pav. 2.4 pav. yra ta pati plytelė su įdauža, kuri yra šalia mažosios virtuvės, prie sienos. Šitą plytelę su maža 3 mm skylute galėjo sugadinti bet kas. Be ieškovės dar dirbo dažytojai, šeimininkai, baldininkai ir kt. Kiekvienas iš nurodytų asmenų galėjo, nešant sunkius daiktus, su juo sutrenkti plytelę, padarydamas įdaužą. Kita įdauža yra nematomoje zonoje. Kas ją padarė neaišku, tokią plytelę ieškovė klijavo. Įdauža uždengta silikonu, matosi 2 mm. Buvo būtiną plytelę klijuoti, nes kitu atveju ieškovė būtų pritrūkusi plytelių. Plytelė yra nematomoje zonoje. Visa tai aprašyta žinutėje 2021. M. gruodžio 15 d. Svetainėje, prie lovos pabaigus darbus, nebuvo įdaužos ir niekur nėra apie tai kalbama.

33.5.3.                      Atliekant plytelių klijavimo darbus, plytelių klijais išteptas glazūruotas plytelių paviršius kuris laiku nenuvalius klijų negrįžtamai pažeistas. Didžiausios klijų dėmės stebimos: prie įėjimo į mažąją vonią, didžiojoje vonioje ties klozetu. Ar plytelės išteptos, kuo išteptos, ar nusivalo, galima būtų nustatyti tik jas apžiūrėjus natūroje. Iš pateiktų nuotraukų ištepimų nesimato. Nėra duomenų, kad negalima ištepimų nuvalyti. Nėra jokios nuotraukos, kuri parodytų sugadinimus dėl plytelių klijų. Akmens masės plytelių vandens įgeriamumas (< 0,5 proc.). Tai parodo, kad negali būti dėmių nuo plytelių klijų. 

33.5.4.                      Įrengiant grindų plytelių dangą neišlaikyti vienodi tarpai tarp skirtingų tos pačios plokštumos plytelių. Kai kurie tarpai itin platūs, kiti siauresni negu 3 mm. Vertinant plytelių formatą, nesukurti reikiami plytelių tarpai taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos taisykles ( ST 121895674.210.01.03:2019), kuriose numatyta, kad „13.3. Didelio formato plytelių siūlių plotis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm.“ Šiuo atveju vietomis sukurti nuo 1 iki 1.4 mm tarpai. Siūlių plotis nėra tinkamai užfiksuotas. Norint padaryti išvadą, kad toks siūlių skirtumas yra pagrįstas, reikėtų peržiūrėti plytelių eksploatacinių savybių deklaracijas ir jas pamatuoti vietoje. 2.1 pav. nėra parodytas skirtumas tarp siūlių ir matavimo juostos. Jei ir būtų tokia vieta, paaiškinimas – šitos grindų plytelės yra nevienodų matmenų ir kai kurios neturinčios 90 laipsnių kampo. Norint, kad sueitų visos keturios siūlės dėl nekokybiškų plytelių matmens ir kampo, turi būti visą laiką reguliuojami atstumai tarp plytelių. Plytelėmis buvo sudėtas didelis plotas grindų. Jei ieškovė nebūtų reguliavusi atstumų, tai per tokį didelį plotą būtų matomos nesueinančios siūlės (kryžiukai). Grindims buvo naudojama Lyginimo sistema VITE sukama, apatinė dalis 3/15mm (300 vnt), nupirkta 2021 m. sausio 6 d. S. K. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. MP-AN00700, yra prisegta foto Nr. 1. MB ,,Laupetra“ nerado nei vienos siūlės, kurios būtų nesusijusios išilgai ir skersai. Siūlės buvo suvestos tiesiai viena su kita. Tai, kad plytelės nėra tinkamos kokybės buvo pranešta atsakovui. Atsakovas sutiko, kad jo nupirktos plytelės būtų klijuojamos.

33.5.5.                      Įrengiant grindų dangą, dekoratyviniai intarpai tarp grindų plytelių sumontuoti nelygiai. Vietomis intarpai yra iškilę, vietomis įdubę. Taip pat dekoratyviniai intarpai daugelyje vietų stipriai subraižyti. Išvadai padaryti būtina nustatyti, kokios tai plytelės ir turėti plytelių eksploatacinių savybių deklaraciją. Pagal tai galima nustatyti, kokie yra gamintojo nustatyti leistini plytelių matmenų nuokrypiai ir būtų galima vertinti, ar pagrįstai yra konstatuoti trūkumai. Plytelių matmenys gali būti skirtingi, skirtingas plytelių storis (galima paklaida, leidžiama paties gamintojo, kuri ir nurodoma specifikacijoje), plyteles pirko pats atsakovas, jis atsako už medžiagų kokybę. Dekoratyviniai intarpai, jų sudėjimas priklauso nuo plytelių techninių savybių, jei plytelės nevienodos – nebus ir lygūs intarpai. Dėl plytelių išgaubimo, tai intarpai klijuojami lygiai su plytelių kraštais. 2.11 pav. matyti dešinėje pusėje sudėtos ant dekoratyvinių juostelių baldinės plokštės ir kairėje pusėje sudėtos plokštės. Šias plokštes sudėjo kiti pas atsakovą name dirbę asmenys. Nuo šių daiktų dekoratyvinės juostelės galėjo susibraižyti. Plytelės pabaigtos klijuoti 2021 m. gegužės 10 d. MB ,,Laupetra“ apžiūrą atliko 2023 m. liepos 27 d. Per šiek tiek daugiau nei dvejus metus jau turėjo visi dekoratyviniai intarpai nusidėvėti, atsirasti visokiausių įbrėžimų. Ieškovei atliekant darbus, dirbo santechnikai, elektrikai, parketo klijuotajai, dažytojai ir kiti. Po ieškovės darbų, grindys, tikėtina, nebuvo apklotos statybiniu popieriumi, kad apsaugotų plyteles. 2.16 ir 2.17 pav. yra ta pati vieta. Šioje vietoje atsakovo pageidavimu buvo pakeistos plytelės. Po plytelių pakeitimo buvo pastebėta, kad atsirado keli mikro lako įbrėžimai ant juostelės. O jau 1 m atstumu įbrėžimas nesimato. Tik pasišvietus gali pamatyti mikro įbrėžimus. 2021 m. liepos 15 d. žinutėje buvo parašyta, kad ieškovė gali pakeisti dekoratyvinį intarpą. Atsakovas to daryti nesutiko.

33.5.6.                      Koridoriuje bei katilinės zonoje suklijuotos skirtingų atspalvių plytelės. Medžiagas tiekė užsakovas, pretenzija yra nepagrįsta. Spalvų skirtumas pasimatė tik suklijavus visas plyteles. Atsakovas pirko visas medžiagas ir plyteles. Grindų plytelės buvo nekokybiškos. 2021 m. vasario 3 d. žinutėje matyti nuotrauka su nekokybiškomis plytelėmis. Ieškovė apie tai informavo atsakovą. Nulupus apsauginį popierių, pasimatė kraštuose juodi uždažyti plėmai. Kai kurios plytelės buvo šiek tiek skirtingų atspalvių. Apie tai parašyta 2021 m. kovo 1 d. ir 2021 m. vasario 21 d. žinutėse. Atsakovas nurodė naudoti plyteles, jas klijuoti. Plytelių defektų nebuvo galima ištaisyti, jų atpjauti, jos skildavo. Kita samdyta įmonė bandė taisyti plytelių trūkumus, taip pat negalėjo atpjauti. 2021 m. vasario 11 d. ir 2021 m. vasario 26 d. žinutėse atsakovui ši situacija aprašyta. Kai kurios plytelės neturėjo 90 laipsnių kampo, buvo išgaubtos į viršų ir apačią. Apie visus trūkumus atsakovas buvo įspėtas, jis prašė plyteles klijuoti.

33.5.7.                      Nebaigtos klijuoti grindjuostės iš plytelių. Grindjuosčių įrengimo darbai neįeina į ieškovės ir atsakovo sutartą kainą. Grindjuostės paskaičiuotos tik tos, kurios buvo sudėtos. Kaip jau buvo suklijuotos plytelės, atėjo dėti duris. Sudėjus duris, iki staktų, galima suklijuoti grindjuostes. Ieškovei pabaigus darbus dar nebuvo sudėtos kai kurios durys. 

33.5.8.                      Daugelyje namo erdvių suklijuotos grindų plytelės stipriai pažeistos, subraižytos. Įprastai tokie pažeidimai stebimi bandant pašalinti uždžiūvusį epoksidinį intarpų glaistą nuo plytelių mechaniniu būdu. Iš nuotraukų nesimato subraižymų. Subraižymai galėjo atsirasti eksploatuojant grindis per dvejus metus nuo baigtų plytelių dėjimo darbų. Plyteles galėjo pažeisti kiti darbus name atlikę asmenys ir pan.

33.5.9.                      Visos grindų pagrindo plytelės visuose gyvenamojo namo zonose išteptos epoksidiniu plytelių intarpų glaistu ir jo laikantis instrukcijų laiku nenuplovus, nepataisomai sugadintos. Dėl nesilaikytos intarpų užpildymo technologijos, o būtent laiku nuo plytelių paviršiaus (įprastai per 1-2 valandas) nenuplovus epoksidinio intarpų glaisto, plytelės netekusios įprasto estetinio vaizdo. Plytelės tapusios matinėmis vietoje blizgių. Tokia išvada nepagrįsta kokia nors technine specifikacija, epoksidinių plytelių intarpo glaisto naudojimo instrukcija. Prieš glaistant epoksidiniu glaistu, lipnia juosta buvo apklijuoti visi dekoratyviniai intarpai ir plytelės prie siūlių. Apklijuojama, kad nebūtų tiesioginio kontakto su plytele. Dėl lipnios juostos ir glaistymo yra žinutės, rašytos 2020 m. gruodžio 11 d., 29 d. ir 2021 m. kovo 21 d. Užtepus eboksidinį glaistą ant siūlių ir nuvalius su gumine glaistykle nuo lipnios juostos, tada yra nuimama lipni juosta. Tokiu būdu ieškovė apsaugojo nuo tiesioginio glaisto kontakto su plytele. Vėliau su kempine plaunama siūlė. Po epoksidinio glaisto nuplovimo ant plytelės lieka plėvelė. Reikia palaukti, kada ši plėvelė sudžius. Tik tada galima ją nuplauti. 2021 m. kovo 2 d. rašytoje žinutėje, nuotraukoje matosi, ką ieškovė naudojo epoksidiniam glaistui nuimti. MB ,,Laupetra“ neteisingai nustatė tariamus trūkumus. Pačios grindų plytelės nėra blizgios, jos yra pusiau matinės. Fuga–Shock Eco technologijos taikyme nurodyta, kad glaistas turi būti visiškai išdžiūvęs ir dideliuose plotuose naudoti valymo grindų mašiną su poliravimu. Ieškovė ir plovė su tokia mašina užsidėjusi veltinio padą. Tai patvirtina 2021 m. kovo 25 d. žinutė. Epoksidinę plėvelę nuplauti galima bet kada. Galėjo likti labai maža dalis neplautų grindų (kur nebuvo galima prieiti su valymo mašina), nes atsakovas neleido ieškovei pabaigti darbų. 

33.5.10.                      Įrengiant sienų plytelių dangą nesuformuoti statūs ir vienodi vidiniai plokštumų kampai. Plytelių klijavimu nėra ištaisomi netinkamai įrengti kampai. Plokštumos kampai yra formuojami tinkuojant sienas, darant sienas. 2.22 pav. ir 2.23 pav. yra nufotografuotas tas pats kampas. Matyti, kad ties kampainio galu ties 600 mm yra tarpas apie 2 cm. Siena yra 4 m ilgio. Jeigu būtų uždėtas 4 m kampainis, būtų apie 16 cm tarpas. Plytelių klijavimo šukos yra didžiausios 12 mm. Apie šitas kreivas sienas ieškovė pranešė atsakovui. Norint, kad būtų status kampas, reikia išgriauti sienas ir perstatyti iš naujo. 2.24 pav. nesimato tarpo. Matosi, kad dušo trapo atstumas iki sienos yra vienodas. MB ,,Laupetra“ nustatė sienų defektus, kuriuos padarė mūrininkai ir tinkuotojai, bet ne ieškovė. 

33.5.11.                      Mažojoje vonioje visos juodos spalvos sienų plytelės yra stipriai subraižytos, jas mechaniškai valant nuo intarpų glaisto/plytelių klijų. Neišlaikyta intarpų užpildymo glaistu technologija taip pažeidžiant STR 121895674.210.01:2014 „Apdailos darbai“ keliamus reikalavimus plytelių įrengimui. Tokia pozicija neleidžia padaryti išvados, kad subraižymus padarė ieškovė. Subraižytos tik 6 vnt. blizgių plytelių. Subraižymai matosi tik apšvietus šias plyteles specialiai. 1 m atstumu nesimato jokių subraižymų. 2.25 pav., 2.26 pav. yra viena sienelė. Jos plotis apie 120 cm. Kita sienelė pavaizduota 2.27 pav. 2.28 pav. yra taip pat apie 120 cm pločio. Plytelės galėjo būti pažeistos transportavimo metu ir specialiai neapšvietus jų, to negalima buvo pastebėti; taip pat plytelės galėjo būti pažeistos eksploatavimo metu. Šias plyteles ieškovė sutiko nupirkti ir suklijuoti iš naujo, nes pastebėjo subraižymus dar ieškovei dirbant. Situacija aprašyta 2021 m. liepos 6 d. ir 15 d. žinutėse.

33.5.12.                      Visose sienų plokštumose plytelių tarpai netolygiai užpildyti intarpų glaistu. Vietomis siūlės įdubusios. Šios išvados nepagrįstos nuotraukomis. Kodėl padaryta tokia išvada, neaišku. 

33.5.13.                      Visose sienų plokštumose plytelių tarpai netolygiai užpildyti intarpų glaistu. Vietomis siūlės įdubusios. Šią išvadą patvirtinančių nuotraukų nepateikta. Jei ir būtų tokių vietų, trūkumai labai lengvai pašalinami. 2021 m. gegužės 10, 17, 31 d. žinutėse tai aprašyta. 

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

 

34.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

35.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

36.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo už rangos darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

37.       Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – MB „Laupetra“ 2023 m. liepos 27 d. Apžiūros–defektų nustatymo aktą Nr. 2023/-7/-71, UAB „Ventos ranga“ 2023 m. liepos 28 d. lokalinę sąmatą, UAB „Mproducts“ 2023 m. liepos 31 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Serija Nr. 000146, UAB ,,Vokiška keramika“ 2023 m. liepos 31 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą.

38.       Atsakovas nurodo, kad jis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo be atstovo ir  neturėdamas specialių žinių, iš esmės negyvendamas Lietuvoje, negalėjo realizuoti savo teisės teikti duomenis dėl nekokybiškai atlikti darbų, nors ir gynėsi nuo jam pareikšto ieškinio tuo, kad jam nebuvo pateikti duomenys apie darbų apimtį ir kainą prieš pradedant darbus, taip pat tuo, jog darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovas teigia, kad jis, teikdamas papildomus įrodymus, siekia apginti savo, kaip vartotojo, pažeistas teises ir nepiktnaudžiauja procesu.

39.       Ieškovė prašo nepriimti atsakovo pateiktų naujų įrodymų. Pažymi, kad šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme ir atsakovas nepagrindė, jog jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Ieškovė teigia, kad pats atsakovas nurodo, kad šie įrodymai skirti atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje jo nurodytoms aplinkybėms, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, pagrįsti, taigi atsakovas turėjo pareigą pasirūpinti, kad jie būtų gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme. Vėliau atsiradusia būtinybe pateikti įrodymus nelaikytina tai, kad atsakovas nebuvo tinkamai atstovaujamas, neturėjo teisinių žinių.

40.       Ieškovė kartu su rašytiniais paaiškinimais taip pat pateikė naują įrodymą – priemonės, skirtos epoksidinių likučių ir dėmių pašalinimui – Fuga–Shock Eco, aprašymą.

41.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

42.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 95–97 punktai).

43.       Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas).

44.       Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais siekia įrodyti ieškovės atliktų rangos darbų kokybės trūkumus ir darbų kainą, reikalingą šiems trūkumams pašalinti, įskaitant kai kurių medžiagų įsigijimą. Visgi atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių bei objektyvių priežasčių, kodėl su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas, siekdamas įrodyti nurodytas aplinkybes, turėjo procesinę pareigą pateikti visus jo įrodinėjamą poziciją pagrindžiančius įrodymus būtent tam teismui.

45.       Tai, kad atsakovas neturi teisinių žinių, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, nesudaro pagrindo vertinti, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po atsakovui nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo, jam nusprendus šį sprendimą skųsti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalims, taigi ir atsakovui, 2023 m. balandžio 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas išaiškino jų teises ir pareigas, numatytas CPK 42 straipsnyje, įskaitant ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau šia teise atsakovas nepasinaudojo. Pastebėtina tai, kad šis parengiamasis teismo posėdis būtent ir buvo atidėtas, ieškovui pareiškus valią susirasti advokatą, tuo tarpu atsakovas tokios valios nepareiškė, ir ne tik nepritarė teismo posėdžio atidėjimui dėl šios ieškovės nurodomos priežasties, tačiau ir teigė, kad byloje ir taip viskas yra aišku, t. y. jog atsakovas neturi pareigos su atsakovu atsiskaityti dėl ieškiniu reikalaujamos sumos.

46.       Atsakovo, kaip vartotojo statusas, šiuo atveju taip pat nėra aplinkybė, pateisinanti civilinio proceso įstatyme numatytos tvarkos nesilaikymą ir nesudaro jokių prielaidų sudaryti palankesnes sąlygas įrodinėjimo procese, t. y. leisti teikti įrodymus bet kuriame proceso etape. Nepriklausomai nuo šalies statuso, kiekviena šalis įrodinėti bylos nagrinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes ir teikti su tuo susijusius įrodymus turi savalaikiai, nepiktnaudžiaudama jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.

47.       Teisėjų kolegijai nenustačius priežasčių, objektyviai ribojusių atsakovui galimybę pateikti prašomus priimti naujus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenustatyta ir sąlygų CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui. Todėl atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus atsisakytina priimti. 

48.       Įvertinus tai, kad ieškovė taip pat turėjo galimybę pateikti naują įrodymą (Fuga–Shock Eco aprašymą) dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenustačius jokių priežasčių dėl ko ji šio įrodymo savalaikiai pateikti nebūtų galėjusi, pačiai ieškovei to nepagrindus, jos apeliacinės instancijos teismui pateiktą naują įrodymą taip pat atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl pagrindo atsakovui atsiskaityti už ieškovės atliktus rangos darbus (ne)buvimo

49.       Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis yra skolingas ieškovei už šios atliktus darbus objekte – (duomenys neskelbtini). Savo nesutikimą atsakovas iš esmės grindžia šiomis argumentų grupėmis: i) pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad atsakovas yra vartotojas ir jis prieš darbų atlikimą ieškovės nebuvo informuotas apie konkrečią darbų kainą ir darbų kiekius; ii) pagal 2020 m. gruodžio 14 d. sutartį už sutartus darbus, kurių suma 1 000 Eur, su ieškove buvo atsiskaityta, o dėl kitų darbų (kainos, kiekio) šalių tartasi ir derinta nebuvo; šalių susirašinėjimas neatskleidžia dėl kokių konkrečių darbų ir kainos šalys susitarė, tuo tarpu ieškovė nepateikė duomenų, kad ieškovė 2021 m. balandžio 14 d. detalizacijoje nurodytą 4 000 Eur sumą, kurią įvardijo, kaip atsakovo jau duotą ieškovei, įtraukė į savo apskaitą, o 2020 m. gruodžio 11 d. 2 000 Eur suma per tris kartus buvo pervesta ieškovės vadovo sutuoktinei; iii) ieškovė ne tik nesuderino darbų kainos ir kiekio su atsakovu, tačiau juos atliko ir nekokybiškai; atsakovas, prašydamas netenkinti ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo už atliktus darbus, siekė įgyvendinti savo teisę gintis nuo ieškinio naudodamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pažeistų teisių gynimo būdu – teise reikalauti sumažinti darbų kainą, tačiau dėl specialių žinių neturėjimo, šios pozicijos aiškiai neišdėstė.

50.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šių atsakovo apeliaciniame skunde dėstomų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų.

51.       Pagal CK 6.664 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). CK 6.672 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

52.       Nagrinėjamu atveju įvertinus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė UAB „Sanelas“ (vėliau pakeitus teisinę formą – MB  „Sanelas“), priimdama atsakovo S. K. užsakymą dėl rangos darbų atlikimo (plytelių suklijavimo, kt.) veikė kaip savo srities profesionalė – verslininkė, taip pat kad atsakovo, kaip fizinio asmens, užsakyti darbai buvo skirti asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti (dėl to, kad darbai buvo atlikti atsakovo gyvenamajame name, ginčo nekilo). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini vartojimo rangos teisiniais santykiais, kuriems kaip specialiosios, visų pirma, taikytinos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) nuostatos.

53.       CK XXXIII skyriuje, reglamentuojančiame rangos teisinius santykius, įskaitant šio skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normas, nėra įsakmiai nustatytos rangos sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Vienas iš vartojimo rangos teisinių santykių reglamentavimo ypatumų yra tas, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis; jeigu pagal darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas (netinkamas vykdymas) suteikia užsakovui teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).

54.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir šalys neginčija to, kad tarp jų 2020 m. gruodžio 14 d. buvo sudaryta rašytinė rangos darbų sutartis, pagal kurią ieškovė iki 2021 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), įsipareigojo sumontuoti didelių gabaritų plyteles, o atsakovas įsipareigojo už laiku ir kokybiškai atliktus darbus per 5 kalendorines dienas nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos sumokėti ieškovei 1 000 Eur. Ginčo nėra ir dėl to, kad atsakovas ieškovei 2021 m. sausio 11 d. bankiniu pavedimu sumokėjo 1 000 Eur. Šiuo atveju atsakovas iš esmės nesutinka su tuo, kad tarp šalių buvo ir kiti – žodiniai susitarimai dėl papildomų rangos darbų atlikimo Objekte, kaip ir dėl apmokėjimo už šiuos darbus. Visgi teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimu, neturi pagrindo pritarti šiai atsakovo pozicijai dėl žemiau nurodomų motyvų.

55.       Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutarties 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, nutarties 44 punktas).

56.       Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas, atsakovo atlikti atsiskaitymai, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą apie tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas dėl kur kas didesnės apimties darbų, taigi ir didesnės jų kainos, negu užfiksuota šalių 2020 m. gruodžio 14 d. sudarytoje rašytinėje rangos sutartyje (CPK 178, 185 straipsniai). Šiuo atveju šalių 2020 m. gruodžio 14 d. rangos sutartis vertintina kaip dalis mišraus – rašytinio ir žodinio, šalių susitarimo dėl Objekte atliktinų rangos darbų. Ieškovės vadovo ir atsakovo susirašinėjimas patvirtina, kad šalys bendravo dėl darbų atlikimo / apmokėjimo už juos / trūkumų pašalinimo ir ieškovė darbus Objekte atliko laikotarpiais tiek iki 2020 m. gruodžio 14 d. sutarties pasirašymo (2020 m. spalio 23 d., lapkričio 25 d., 26 d., 27 d., 30 d., gruodžio 7, 8 ir 9, 10, 11 d.), tiek šios sutarties vykdymo metu (2020 m. gruodžio 14, 15, 17, 18, 23, 24, 28, 29 d., 2021 m. sausio 4, 5, 8, 11, 13, 14 d.), tiek ir po 2020 m. gruodžio 14 d. sutartyje numatyto darbų termino – 2021 m. sausio 31 d. (2021 m. vasario 3, 8, 11 d., kovo 1, 5, 8, 11, balandžio 13, 14, 21 d., gegužės 17, 31 d., liepos 15 d., gruodžio 15 d.).

57.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovas ieškovės vadovo sutuoktinei – A. S., pervedė iš viso 2 000 Eur (trimis pavedimais – 900 Eur, 1 000 Eur ir 100 Eur); 2021 m. sausio 11 d. bankiniu pavedimu ieškovei atsakovas pervedė 1 000 Eur. Remiantis šalių susirašinėjimu taip pat nustatyta, kad ieškovė Objekte darbus iš esmės baigė 2021 m. kovo mėn. (2021 m. kovo 11 d. žinutėje ieškovė nurodė, kad pabaigė objektą ir, kad kitą dieną atvažiuos išplauti grindis), o 2021 m. balandžio 14 d. ieškovė atsakovui išsiuntė darbų detalizaciją, nurodydama, kad iš viso atlikta darbų už 8 055 Eur plius didelė vonia su židiniu jau minėti 1 965 Eur, iš viso 10 020 Eur; žinutėje taip pat nurodyta: „4 000 jau davei. 10,020 – 4,000 = 6,020 VISO liko sumokėti 6,020 €“. Taigi, nustatyta, kad atsakovas už darbus sumokėjo 4 000 Eur – 1 000 Eur pavedimu ieškovei, 2 000 Eur pavedimais ieškovės vadovo sutuoktinei ir 1 000 Eur neaiškiomis aplinkybėmis, tačiau svarbu tai, kad ieškovė patvirtino tokią sumą gavusi.

58.       Anksčiau nurodytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo sprendime chronologiškai nurodytas šalių susirašinėjimas bei atskleistas jo turinys (žr. šios nutarties 16-23 punktus) nuosekliai patvirtina, kad šalys, priešingai nei apeliaciniame skunde bando įteigti atsakovas, iš esmės sulygo dėl didesnio nei 2020 m. gruodžio 14 d. rašytinėje sutartyje numatyta darbų kiekio ir jų kainos. Tą patvirtina ne tik ieškovės atsakovui pateiktų 2021 m. balandžio 14 d. detalizacijos, taip pat 2021 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitos faktūros duomenys, tačiau ir paties atsakovo ieškovei atlikti mokėjimai. Šiuo atveju atsakovas, teigdamas, kad šalių susitarimas apėmė tik darbus už 1 000 Eur, visgi taip ir nesugebėjo paaiškinti, kokiu pagrindu tuomet buvo atlikti kiti mokėjimai, viršijantys 1 000 Eur sumą, įtvirtintą 2020 m. gruodžio 14 d. rašytinėje šalių sutartyje. Nors atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teigė, kad 2 000 Eur pavedimas yra jo ieškovės vadovo sutuoktinei suteikta paskola, kuri jam vėliau buvo grąžinta, tačiau, tą teigdamas, šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėta 2 000 Eur suma, įvertinus tuo metu buvusį šalių susirašinėjimą, o būtent tai, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 10 d. paprašė atsakovo atsiskaityti su ja už atliktus darbus 2020 m. gruodžio 11 d. sumokant 1 965 Eur į ieškovės vadovo sutuoktinės banko sąskaitą, ir atsakovas 2020 m. gruodžio 11 d. pervedė į nurodytą sąskaitą 2 000 Eur, vertintina būtent kaip dalinis atsakovo atsiskaitymas už ieškovės atliktus rangos darbus, o ne ieškovės vadovo sutuoktinei suteikta paskola, kuri nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis (CPK 178, 185 straipsniai).

59.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl 4 000 Eur sumos, apie kurią ieškovė, kaip jau gautą iš atsakovo, užsiminė 2021 m. balandžio 14 d. žinutėje, (ne)apskaitymo ieškovės buhalterijoje ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Ieškovės veiksmai, susiję su iš atsakovo gautų lėšų apskaitymu, panaudojimu, kt., savaime nepaneigia šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, jų apimties, ieškovės atliktų rangos darbų fakto bei atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, dėl šių atsakovo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo atveju, plačiau nepasisakytina.

60.       Nors atsakovas apeliaciniame skunde remdamasis savo, kaip vartotojo statusu, nurodo, kad jam nebuvo aiškūs sulygtų darbų kiekis ir kaina, t. y. teigia, kad ieškovė, kaip rangovė, jam šios informacijos neatskleidė (CK 6.674 straipsnio 1 dalis), visgi teisėjų kolegija šiuos atsakovo teiginius visumos byloje esančių įrodymų kontekste vertina kritiškai ir tik kaip gynybinę poziciją, atsakovui siekiant paneigti šalių sulygtų darbų apimtis ir kainą, tokiu būdu ir pareigą visiškai atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus (CPK 185 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų (šalių susirašinėjimo) matyti, kad atsakovas iki bylos nagrinėjimo teisme nė karto nekėlė klausimo dėl darbų apimties, kainos, nekvestionavo ieškovės žinutėse nurodomų sumų už atliktus darbus, jų detalizacijos, dėl to nereiškė ieškovei pretenzijų, o tam tikros pastabos ieškovei iš esmės buvo susietos tik su atliktų darbų kokybe (dėl subraižytų juodų plytelių ir geltonų juostelių, plytelių ištepliojimo), taigi ne su darbų kiekiu ir kaina.

61.       Kaip jau minėta, ieškovė dar 2021 m. balandžio 14 d. išsiuntė atsakovui darbų detalizaciją, kurioje nurodė, kad atsakovui liko sumokėti 6 020 Eur sumą, tačiau atsakovas jokių pastabų nei dėl darbų apimties, nei kainos neišsakė, nesidomėjo, kodėl tokia kaina, nekėlė jos pagrįstumo klausimo, todėl darytina išvada, kad atsakovui, nepriklausomai nuo to, kad tas ir nebuvo įtvirtinta rašytine sutartimi, visgi buvo aiškios tiek ieškovės atliekamų darbų apimtys, tiek kaina ir jis jų neginčijo, kaip ir šalių dėl to pasirinktos bendravimo (susitarimų) formos. Pastebėtina, kad po 2021 m. balandžio 14 d. šalys iš esmės bendravo jau tik dėl atsiskaitymo ir trūkumų ištaisymo aplinkybių, ir nors atsakovas iš pradžių sutiko su tuo, kad ieškovė trūkumus ištaisytų, galiausiai poziciją pakeitė ir nurodė, kad trūkumų ištaisymas ieškovės vadovui neapsimokės finansiškai.

62.       Teisėjų kolegija pažymi, kad papildoma atsakovui, kaip vartotojui, suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojas gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jam suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdamas išvengti ar pakeisti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). 

63.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, iš esmės remdamasis vien tik savo, kaip vartotojo statusu, šiuo atveju nepagrįstai ir nesąžiningai siekia išvengti sutartinės prievolės atsiskaityti su ieškove vykdymo, kvestionuodamas ieškovės atliktų darbų apimtis ir kainą, nors sutarties vykdymo metu pretenzijų dėl to ieškovei nereiškė ir nei darbų kiekio, nei jų kainos neginčijo. Pabrėžtina tai, kad visas šalių susirašinėjimas vyko atsakovui priklausančios elektroninės pašto dėžutės adresu, jo telefono numeriu, ką bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pats atsakovas, todėl atsakovo teiginiai, kad būtent tam tikrų žinučių ir / ar elektroninių laiškų su darbų detalizacija, PVM sąskaita faktūra už atliktus darbus, jis iš ieškovės negavo (nebuvo supažindintas), vertintini kritiškai ir mažai tikėtini (CPK 185 straipsnis). Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, darbų perdavimo–priėmimo akto nebuvimas savaime nepaneigia ieškovės (rangovės) teisės į atlyginimą už atliktus darbus, esant nustatytam faktui, kad darbai buvo atlikti ir atsakovui perduoti.

64.       Papildomai teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos nevykdymas (netinkamas vykdymas) – informacijos dėl darbų kiekio, kainos nesuteikimas, suteikia užsakovui teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas, teigdamas, kad jam tokia informacija visgi nebuvo suteikta, būtų pasinaudojęs šia teise ir nutraukęs šalių sudarytą rangos sutartį ar juolab prašęs atlyginti kokius nors galimai dėl to patirtus nuostolius. Tokių reikalavimų atsakovas byloje nereiškė, nuostolių fakto ir dydžio byloje neįrodinėjo.

65.       Esant šioms aplinkybėms, atsakovo argumentai, susiję su informacijos dėl darbų kiekio ir kainos neturėjimu, atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo spręsti, jog atsakovas neturi pareigos atsiskaityti su ieškove dėl šios atsakovui atliktų rangos darbų.

66.       Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis, remdamasis darbų trūkumais, ir pirmosios instancijos teismo prašydamas netenkinti ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo už atliktus darbus, siekė įgyvendinti savo teisę gintis nuo ieškinio naudodamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pažeistų teisių gynimo būdu – teise reikalauti sumažinti darbų kainą, tačiau dėl specialių žinių neturėjimo, šios pozicijos aiškiai neišdėstė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems atsakovo teiginiams.

67.       Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas).

68.       Bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškiniu dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas).

69.       Taigi esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

70.       Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Įstatyme nenurodyta, kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, o kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą, visų pirma, nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 23 punktas).

71.       Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo anksčiau nurodomus argumentus, sutinka su tuo, kad rangovui pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, užsakovas, remdamasis darbų trūkumais ir nesutikdamas su mokėtina už atliktus darbus kaina, turi teisę atsikirtimuose ar priešieškinio forma remtis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu specialiu pažeistų teisių gynimosi būdu – darbų kainos sumažinimu, ir teismas tokiu būdu privalėtų vertinti atsakovo atsikirtimuose (ne tik priešieškinio forma) nurodytas aplinkybes dėl ieškovės (rangovės) galimai nekokybiškai atliktų darbų. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nei atsakovo atsiliepime į ieškinį dėstyti argumentai, nei teismo posėdžių metų duotų paaiškinimų turinys nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apskritai būtų rėmęsis šiuo pažeistų teisių gynybos būdu. To jis nenurodė nei aiškiai įvardindamas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynybos būdą, nei bendrai dėstydamas nesutikimo su ieškiniu argumentus. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas tiek ieškinyje, tiek atskirtimuose į ieškinį, ir savo iniciatyva imtis spręsti dėl atsakovo galimai pažeistų teisių gynybos būdo.

72.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas iš esmės laikėsi pozicijos, kad jis su ieškove už šios atliktus darbus pagal šalių sudarytą sutartį yra atsiskaitęs (sumokėjęs 1 000 Eur) ir kad dėl kitų darbų (kiekio, kainos) šalių tartasi nebuvo, o žodiniai susitarimai neturi teisinės galios. Pabrėžtina, kad nors atsakovas teigė, kad tam tikri ieškovės darbai ir buvo atlikti nekokybiškai, tačiau jis pirmosios instancijos teisme nereiškė jokių su tuo susijusių reikalavimų nei atsikirtimų, nei priešieškinio forma, kaip ir neteikė jokių tą pagrindžiančių įrodymų, o aplinkybes dėl savo pažeistų teisių gynybos būdo, ieškovės atliktų darbų trūkumų, jų pobūdžio, lėšų, reikalingų šiems trūkumams pašalinti iš esmės pradėjo dėstyti, kaip ir teikti dėl to įrodymus, tik po jam nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo – apeliaciniame skunde. Toks atsakovo elgesys nėra suderinamas ne tik su sąžiningo ir apdairaus asmens standartu, nepiktnaudžiavimo procesu principu, tačiau neatitinka ir apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal byloje ištirtas ir įvertintas aplinkybes bei įrodymus.

73.       Papildomai pastebėtina ir tai, kad atsakovo pozicija darbų kainos sumažinimo aspektu apskritai laikytina nenuoseklia ir prieštaringa. Viena vertus, atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepripažino to, kad buvo tartasi su ieškove dėl didesnės darbų apimties ir kainos nei numatyta 2020 m. gruodžio 14 d. rašytinėje šalių sutartyje, kita vertus, apeliaciniame skunde jau teigia, kad jis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neva siekė savo pažeistas teises ginti remdamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pažeistų teisių gynimosi būdu – darbų kainos sumažinimu, nors tuo pačiu teigia ir tai, kad jis su ieškove yra visiškai atsiskaitęs, t. y. sumokėjęs visą 2020 m. gruodžio 14 d. sutartyje sulygtą darbų kainą (1 000 Eur) ir nėra ieškovei skolingas už jokius kitus darbus. Taigi, atsakovui laikant, kad jis yra visiškai atsiskaitęs su ieškove, nepripažįstant didesnės apimties darbų atlikimo fakto ir kainos už juos, lieka neaišku, kokioje apimtyje, kaip kad atsakovas nurodo, jis visgi tuomet galimai siekė pasinaudoti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pažeistų teisių gynimosi būdu – darbų kainos sumažinimu. Tokia atsakovo užimta pozicija vertintina kritiškai ir tik kaip gynybinė, siekiant paneigti savo sutartinę pareigą atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus (CPK 185 straipsnis).

74.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nenustačiusi, jog atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų rėmęsis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu ar kitu pažeistų teisių gynimosi būdu, dėl ko teismas būtų turėjęs vertinti aplinkybes dėl atliktų darbų kokybės trūkumų, taip pat įvertinusi tai, kad atsakovas tik apeliaciniame skunde pateikė naujus argumentus dėl pažeistų teisių gynybos būdo, nustatytų rangos darbų trūkumų, jų masto, darbų kainos jiems pašalinti, medžiagoms įsigyti ir pan., dėl šių argumentų, kaip peržengiančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, plačiau šioje nutartyje nepasisako ir jų nevertina (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis). Dėl tos pačios priežasties nevertintini ir ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose dėl darbų trūkumų dėstomi argumentai, atsikertant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus.

75.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė atliko šalių sulygtus rangos darbus ir juos perdavė atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui kyla pareiga už juos su ieškove atsiskaityti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos baigties

76.       Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

77.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

78.       Ieškovė prašo priteisti 400 Eur išlaidas, patirtas už rašytinių paaiškinimų parengimą.

79.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.16 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

80.       Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

        

atsakovo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei mažajai bendrijai „Sanelas“, juridinio asmens kodas 305214413, 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjai                                                                                                                     Giedrė Čėsnienė

Kristina Lysionok

Renata Volodko