Civilinė byla Nr. e2A-77-390/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15311-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.4; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3679-435/2020 pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui Vincui Jokimui, tretieji asmenys – J. A. ir A. J. dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. A. dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo V. J. 1 000 Eur skolą ir 160 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu 2019 m. gegužės 11 d. susitarė iki 2019 m. gegužės 23 d. sudaryti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė sumokėjo atsakovui 1 000 Eur avansą. Atsakovas buvo įsipareigojęs iki pagrindinės sutarties sudarymo išspręsti įvažiavimo į šį žemės sklypą klausimą. Iš atsakovo 2019 m. birželio 15 d. pranešimo yra aišku, kad įvažiavimo klausimas nėra išspręstas. Kadangi per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, preliminarioje sutartyje šalys nebuvo aptarusios netesybų, todėl atsakovas 1 000 Eur įgijo be pagrindo ir ši suma turi būti iš atsakovo priteista kaip įgyta be pagrindo.
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 23 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-24455-435/2019, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
4. Atsakovas V. J. 2020 m sausio 3 d. pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.
5. Taip pat nurodė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis J. A. (toliau – sutuoktinis) 2019 m. gegužės 11 d. susitarė su atsakovu, jog ieškovė bei jos sutuoktinis iki 2019 m. gegužės 23 d. atsakovui sumokės iš viso 55 000 Eur už jų įsipareigotą pirkti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau sumokėjo dalį sutarties kainos – 1 000 Eur. Atsakovas nebuvo įsipareigojęs iki pagrindinės sutarties sudarymo „išspręsti įvažiavimo į minėtą žemės sklypą klausimo“. Ieškovė 2019 m. gegužės 11 d. buvo informuota, kad dėl servituto nustatymo privažiavimo keliui negalima išspręsti greitai ir be teisminių ginčų su gretimų sklypų savininkais, ir su tokiomis sąlygomis sutiko. Ieškovė ir jos sutuoktinis nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, likusių pinigų nesumokėjo, atsisakė bendradarbiauti, todėl elgėsi nesąžiningai ir neturi teisės pretenduoti į netesybas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
7. Teismas nurodė, kad 2019 m. gegužės 11 d. ieškovė su atsakovu sudarė susitarimą, pagal kurį ieškovė atsakovui sumokėjo 1 000 Eur, likusius 54 000 Eur įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. gegužės 23 d. (1 t., el. b. l. 4). 2019 m. birželio 15 d. atsakovas ieškovei pateikė pranešimą, paprašė ieškovės pateikti informaciją, reikalingą 2019 m. gegužės 11 d. preliminarioje sutartyje aptartos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui, pranešime nurodė, jog servituto nustatymo klausimą savo jėgomis ir lėšomis išspręs atsakovas.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2019 m. gegužės 11 d. šalys sudarė preliminarią sutartį, kuria susitarė parduoti/nupirkti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ateityje. Kad šalys minėtu susitarimu įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį patvirtina ir atsakovo 2019 m. birželio 15 d. pranešimas, kurio turinys patvirtina buvus būtent tokį susitarimą.
9. Teismas darė išvadą, kad šalys 2019 m. gegužės 11 d. sudarė preliminarią sutartį, tačiau šalys nurodė skirtingas pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis.
10. Teismas pažymėjo, kad ginčo susitarime nėra aptarta šalių nurodyta sąlyga – privažiavimo kelio prie atsakovo žemės sklypo problema ir jos sprendimo būdas, tačiau įvertinęs įrodymų visumą darė išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog tariantis dėl nekilnojamojo turto pirkimo šalys aptarė ir kitą galimą privažiavimą prie atsakovui priklausančios namų valdos.
11. Teismo vertinimu, atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo išspręsti kelio servituto nustatymo klausimą, todėl ieškovė ir jos sutuoktinis pagrįstai atsisakė sudaryti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.
12. Ieškovė reikalavimą priteisti 1 000 Eur sumokėtą pinigų sumą grindė CK 6.237 straipsnio pagrindu, reglamentuojančiu pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Teismas nurodė, kad ieškovės atsakovui sumokėti 1 000 Eur teisine prasme yra avansas, o ne rankpinigiai, kaip teigė atsakovas. Avansas skirtingai nuo rankpinigių, niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai.
13. Teismas atsakovo argumentus, susijusius su ieškovės nesąžiningumu atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, atmetė, kaip teisiškai nepagrįstus. Tuo pačiu atmetė ir atsakovo argumentas, kad 1 000 Eur suma turi būti užskaityta kaip minimalūs atsakovo nuostoliai dėl pagrindinės sutarties nesudarymo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
14. Teismas konstatavo, kad šalys per sutartą terminą pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, nes atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo išspręsti įvažiavimo į perkamą sklypą klausimo, todėl atsakovas turi grąžinti ieškovei iš jos be pagrindo gautas pinigines sumas, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 000 Eur (CK 6.237 straipsnis).
15. Teismas šalių sudarytą 2019 m. gegužės 11 d. susitarimą teismas kvalifikavęs kaip preliminarią sutartį dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje, pažymėjo, kad šia sutartimi ieškovei nebuvo perduotas valdyti nekilnojamasis turtas, kas reiškia, kad šalys neatliko pirkimo – pardavimo sutarčiai būdingų veiksmų, todėl teisinio pagrindo pripažinti 2019 m. gegužės 11 d. Susitarimu šalis sudarius pirkimo – pardavimo sutartį, nėra.
16. Patenkinęs ieškovės ieškinį, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują galutinį sprendimą – ieškinį atmesti, panaikinti 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminarų sprendimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes teisėja Rūta Jankauskaitė – Jocė neturėjo teisės nagrinėti šitos civilinės bylos, atsisakė nustatyti atsakovo asmens tapatybę teikiant dokumentus pasirašytus elektroniniu parašu ir skirdama atsakovui baudą, be pagrindo atsisakė nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, tokiu būdu parodant akivaizdų šališkumą, pažeidžiant lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus.
17.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko padarė visiškai neteisingas išvadas ir neteisingai išsprendė bylą. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti atsakovo nurodytus liudininkus, prijungti ir įvertinti civilinių bylų Nr. 2-7122-802/2019, Nr. 2-4643-374/2019 (kurioje yra pateiktas servituto planas), Nr. 2-3226-983/2019 medžiagą, t. y. netyrė aplinkybių dėl servitutinio kelio įrengimo aplinkybių ir lėšų, užtvaro ant šio kelio pastatymo aplinkybių ir laiko, taip pat nevertino aplinkybės, ar yra galimybė įvažiuoti į ginčo žemės sklypą iš šiaurinės sklypo dalies, tačiau vadovavosi tik deklaratyviais ieškovės paaiškinimais.
17.3. Atsakovo vertinimu, ieškovė netinkamai įvykdė preliminariąją sutartį, nes iki nurodyto termino – 2019 m. gegužės 23 d. nesumokėjo atsakovui 53 000 Eur, nebendradarbiavo su atsakovu, neinformavo apie preliminariosios sutarties nutraukimą. Todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovės nesąžiningumo nevykdant įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį.
17.4. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis). Šalys žodžiu susitarė dėl netesybų baudos forma, t. y. ieškovės sumokėto 1 000 Eur avanso negrąžinimo už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas byloje įrodė, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal teismų praktiką sumokėtas avansas pagal preliminariąją sutartį kaip netesybos įskaitomas į nuostolių atlyginimą preliminariosios sutarties šaliai, įrodžiusiai, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl avansą sumokėjusios šalies kaltės. Ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kodėl jai, kaip preliminariosios sutarties neįvykdžiusiai šaliai, neturėjo būti taikomos netesybos, ir tik tokiu atveju būtų pagrindas grąžinti jos sumokėtą avansą.
17.5. Iš ginčo 2019 m. gegužės 1 d. susitarimo teksto matyti, kad atsakovas sutartį įvykdė – turtą parduoda ir sudarė sąlygas ieškovei turtą pirkti, o ieškovė patvirtino, kad sumokės likusius pinigus iki 2019 m. gegužės 23 d. ir bendra neįvykdyta prievolė yra 54 000 Eur. Atsakovas pateikė teismui prašymą pripažinti sutartį galiojančia, tačiau teismas tokio prašymo nenagrinėjo ir dėl jo sprendime nepasisakė.
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Atsiliepimas grindžiamas argumentais:
18.1. Atsakovo argumentai dėl teismo šališkumo ir sudėties neturi jokio objektyvaus pagrindo ir yra vertintini kaip išsigalvojimai.
18.2. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kurias, jo nuomone, būtų patvirtinę jo nurodyti liudytojai D. D., M. D., M. T., nėra susijusios su įrodinėjimo dalyku. Be to, atsakovas nuosekliai teigė, kad apskritai nebuvo įsipareigojęs išspręsti privažiavimo prie žemės sklypo.
18.3. Aiškinant 2019 m. gegužės 11 d. susitarimo tekstą tiek eksplicitiškai, tiek implicitiškai jame negalima atkoduoti nuostatų, kuriose būtų aptartos netesybos arba bet kokios kitos sankcijos kuriai nors iš šalių.
18.4. Nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo nuomone, kad ieškovė veikė nesąžiningai. Be to, atsakovas nereiškė jokio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ir neįrodinėjo, kad kokius nors nuostolius patyrė. Taip pat argumentai, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes bylos skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis.
18.5. Šalių sudarytas 2019 m. gegužės 11 d. susitarimas nėra notarinės formos ir negali būti laikomas sutartimi, kuria atsakovas perleido ieškovei nekilnojamąjį daiktą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad šalių sudarytas 2019 m. gegužės 11 d. susitarimas gali būti pripažintas galiojančiu nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoriu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas V. J. pateikė įvairių teismo sprendimų kopijas prašydamas priimti į nagrinėjamą bylą, kaip įrodymus, patvirtinančius teismų šališkumą ir tyčinius nusikaltimus prieš politinį kalinį, disidentą V. J.. Tačiau atsakovas nenurodo, kad pateikiami dokumentai yra susiję su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu ir vertinimu, ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų priėmimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktų dokumentų nelaiko naujais įrodymais ir jų priėmimo klausimo nesprendžia (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
20. Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
21. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju byloje faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys davė paaiškinimus žodžiu. Šalims nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo sudarytos galimybės reikšti prašymus ir teikti įrodymus ir atsikirtimus. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.
Dėl apeliacinio skundo esmės
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
23. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 11 d. šalys sudarė Susitarimą dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo, pagal kurį ieškovė atsakovui sumokėjo 1 000 Eur, likusius 54 000 Eur įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. gegužės 23 d. 2019 m. birželio 15 d. atsakovas ieškovei pateikė pranešimą, paprašė ieškovės pateikti informaciją, reikalingą 2019 m. gegužės 11 d. preliminarioje sutartyje aptartos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui, nurodė, jog servituto nustatymo klausimą savo jėgomis ir lėšomis išspręs atsakovas. Pagrindinė atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys 2019 m. gegužės 11 d. sudarė preliminarią sutartį, tačiau atsakovui neįvykdžius savo įsipareigojimo išspręsti kelio servituto nustatymo klausimą, ieškovė ir jos sutuoktinis pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo sumokėtą 1 000 Eur avansą yra pagrįstas.
24. Nustatyta, kad esminis nesutarimas tarp bylos šalių kilęs dėl kitos šalies elgesio ikisutartinių santykių metu ir kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo: atsakovo vertinimu, ieškovė pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti nepagrįstai, o ieškovės įsitikinimu, jos atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo teisėtas, dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kaltas atsakovas, nuslėpęs nuo ieškovės informaciją, turinčią esminę reikšmę pagrindinės sutarties sudarymui, bei neišsprendęs kelio į žemės sklypą klausimo. Bylą nagrinėjęs teismas kvalifikuodamas priežastis, nulėmusias pagrindinės sutarties nesudarymą, konstatavo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės.
25. Atsakovas apeliaciniu skundu su teismo išvadomis nesutinka, nes atsakovo nuomone, apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, ieškovės pateiktiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, o atsakovo liudytojų neapklausė, t. y. nevertino aplinkybių dėl servitutinio kelio įrengimo aplinkybių ir lėšų, užtvaro ant šio kelio pastatymo aplinkybių ir laiko, galimybės įvažiuoti į ginčo žemės sklypą iš šiaurinės sklypo dalies ir kt. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto apeliacinio skundo argumentacija.
18. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra išplėtota ir išsami. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kurias, jo nuomone, būtų patvirtinę jo nurodyti įrodymai, nėra susiję su įrodinėjimo dalyku byloje, ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados yra motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Kaip matyti iš bylos eigos, kad pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovės bei atsakovo pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime.
27. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
28. Apeliacinės instancijos teismas, CK 6.165 straipsnio 4 dalies kontekste įvertinęs teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, jog atsakovo argumentai, kuriais jis remiasi įrodinėdamas ieškovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstumą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji buvo nesąžininga iki sutartinių teisinių santykių, susiformavusių pagal preliminariąją sutartį, dalyvė ir kad ieškovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra nepagrįstas.
29. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovės sumokėtas avansas pagal preliminariąją sutartį turi būti įskaitytas į minimalius nuostolius, atsakovo patirtų dėl ieškovės nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimą, nes šalys žodine tvarka buvo susitarę dėl netesybų.
30. Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu iki sutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams.
31. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).
32. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).
33. Pagal nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje. Nagrinėjamoje byloje pagal šalių sudarytos preliminariosios sutarties turinį akivaizdu, kad ieškovės sumokėtas atsakovui avansas atlieka tik mokėjimo ir atsiskaitymo, bet ne netesybų funkciją. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturi įstatyminio pagrindo reikalauti ieškovės sumokėtą avansą pagal preliminariąją sutartį panaudoti kaip netesybas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.72 straipsnis).
34. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ginčo Susitarimas atitinka galiojančios pirkimo – pardavimo sutarties požymius, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai šiuo klausimu nepasisakė.
35. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai iki sutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
36. Pagal ginčijamo teismo sprendimo turinį nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčo susitarimą pripažino preliminariąja sutartimi (tarp šalių ginčo dėl sutarties kvalifikavimo preliminariąja nėra) ir nenustatė pagrindinių nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo elementų. Teismas sprendime nurodė teismų praktiką, išsamius argumentus, kurių pagrindu darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo šalių sudarytą preliminarią sutartį pripažinti pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl šalių 2019 m. gegužės 11 d. sudaryto susitarimo pripažinimo galiojančia nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi.
37. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, nes nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nepagrįstai skyrė atsakovui baudą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
38. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011 ir kt.). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).
39. Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjančiai bylą teisėjai nušalinimas atsakovo nebuvo reiškiamas. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiai teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, atsakovui buvo leista pasinaudoti visomis jam suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismui atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teismo šališkumo, nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu.
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam byloje ginčui arba pakartoja jau anksčiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, taip pat nesutinkama su apelianto argumentais dėl rėmimosi nagrinėjamojoje byloje kasacinio teismo išaiškinimais, kadangi minėtų apeliaciniame skunde kasacinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos apeliacinė tvarka civilinės bylos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų apelianto argumentų plačiau procesiniame dokumente nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 100 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikia šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju, atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovui Vincui Jokimui buvo atidėtas 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Todėl išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo V. J. priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis valstybei.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei N. A. 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo V. J. 15 Eur žyminį mokestį valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Algimantas Kukalis