Civilinė byla Nr. 2-89-328/2015

                     (Proceso Nr. 2-06-3-10022-2014-3)

Procesinio sprendimo kategorija: 34.1.; 34.4.10.; 93.2.11.; 99.5.; 114.11.; 116.1. 

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui E.– J. Š., civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui J. B. dėl paveldėjimo teisės pripažinimo, tretysis asmuo byloje Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M.,

n u s t a t ė :

ieškovė prašo pripažinti teisęs paveldėti mirusiosios močiutės A. B. turtą pagal 2004-01-16 testamentą Nr. 301; pripažinti, kad ieškovė priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi A. B. turtą valdyti. Nurodė, jog A. B. mirė 2013-09-03. Iki mirties A. B. gyveno bute, (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2014-07-02  iš Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro sužinojo, jog yra užvesta paveldėjimo byla, palikimą priėmė be ieškovės ir atsakovas, mirusiosios vaikaitis J. B.. Teigia, jog 2004-01-16 mirusioji sudarė testamentą, pagal kurį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą paliko savo sūnui, ieškovės tėvui, V. B. (V. B.), kuris mirė 2012-08-05. Ieškovė teigia, jog po tėvo mirties rūpinosi močiute, mokėjo buto mokesčius, močiutei mirus, toliau rūpinasi turtu, faktiškai pradėjo turtą valdyti, o atsakovas buvo pilnai nusišalinęs nuo močiutės A. B. priežiūros. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, jog mirusioji A. B. ir 1996 m. ir 2004 m. testamentais išreiškė valią palikti savo turtą sūnui V. B. (V. B.), tačiau V. B. (V. B.) mirė anksčiau nei A. B.. Atsakovas J. B. yra kito mirusiosios A. B. sūnaus vaikas.   

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio tvarka. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką pranešta tinkamai.

Tretysis asmuo pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog notarų biure yra vedama paveldėjimo byla po A. B. mirties, palikimą priėmė J. V., J. B.. Prašė nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog A. B. 1996-06-15 testamentu savo mirties atveju paliko savo turtą sūnui V. B. (V. B.), 2004-01-16 testamentu A. B. sudarė kitą testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą po A. B. mirties paliko sūnui V. B. (V. B.) (b. l. 8). A. B. mirė 2013-09-03 (b. l. 11). V. B. (V. B.) mirė 2012-08-05 (b. l. 10). Ieškovė pateikė Klaipėdos miesto 7-ajam notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (b. l. 7). Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro 2014-07-02 Liudijime nurodyta, jog yra vedama A. B. paveldėjimo byla. Palikimą priėmė vaikaitė J. V. V., vaikaitis J. B., paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b. l. 12).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (Civilinio kodekso 5.8 straipsnis). Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti teisę paveldėti mirusiosios močiutės A. B. turtą pagal 2004-01-16 testamentą Nr. 301, bei pripažinti, kad ieškovė priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Pagal Civilinio kodekso 5.5 str. įpėdiniais gali būti: paveldint pagal testamentą - fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu. Iš byloje esančio 2004-01-16 testamento nustatyta, jog mirusioji butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat turtą, į kurį atsirastų teisė po A. B. mirties, paliko sūnui, ieškovės tėvui V. B. (V. B.), kuris mirė 2012-08-05, tai yra anksčiau nei atsirado palikimas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovas J. B. buvo kito mirusiosios A. B. sūnaus, kuris mirė iki A. B. mirties sūnus.  

Civilinio kodekso 5.21 straipsnyje numatyta, jog testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Iš byloje esančio testamento nustatyta, jog kito įpėdinio, kuris priimtų palikimą pagal testamentą, mirusioji nepaskyrė. Civilinio kodekso 5.22 straipsnyje nurodyta, jog testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą. Kadangi V. B. (V. B.), kuriam testamentu testatorė paliko turto, mirė prieš atsirandant palikimui, kito įpėdinio, kuris priimtų palikimą, paskirtojo įpėdinio mirties atveju testatorė nepaskyrė, o po A. B. mirties vieninteliai įpėdiniai yra vaikaičiai J. V. ir J. B., taigi, šiuo atveju palikimą, atsiradusį po A. B. mirties paveldi antros eilės įpėdiniai – vaikaičiai lygiomis dalimis (Civilinio kodekso 5.21 straipsnis, 5.22 straipsnis).

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą pripažinti kad priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Savo reikalavimą grindžia įrodymais apie apmokėtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), sąskaitas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė 2013 m. padavė pareiškimą Klaipėdos miesto 7-ajam notarų biuro dėl palikimo priėmimo, be to iš notarės pateikto 2014-07-02 Liudijimo Nr. JP-4040 nustatyta, kad ieškovė priėmė palikimą kartu su atsakovu. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl pripažinimo, jog palikimas priimtas, pradėjus turtą valdyti, nepagrįstas. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl jos reikalavimai negali būti tenkinami.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2014-09-08 nutartimi paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Dalė Žukauskienė