Civilinė byla Nr. e2A-846-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14962-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.2; 2.4.2.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 5 d.

Kaunas

         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,

         teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui ir tretiesiems asmenims: A. V. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia.

         Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė M. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama pripažinti buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia ir leisti šį nekilnojamąjį objektą įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre M. J. vardu. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vytauto Didžiojo universiteto visas jos turėtas šios bylos vedimo išlaidas

2.       Ieškovė nurodė, kad jos šeimai buvo suteiktas butas tuometiniame Lietuvos žemės ūkio akademijos (toliau – LŽŪA) bendrabutyje Nr. (duomenys neskelbtini). Prasidėjus gyvenamųjų patalpų privatizacijai, prašymą padavė tuometinės LŽŪA administracijai, o 1995 m. sausio 1 d. rektoriaus įsakymu akademija sutiko parduoti gyvenamąsias patalpas už įkainojimo akte Nr. 2-93 nurodytą kainą – 95,15 Lt (kas atitinka 27,55 Eur). Priėmus ir sutikus patenkinti prašymą dėl gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo, buvo užsakyta buto techninės apskaitos byla, kuri buvo parengta 1993 m. kovo 26 d. Tačiau perskirsčius negyvenamas patalpas, padidėjo perkamų gyvenamųjų patalpų plotas, dėl ko užtruko privatizavimo procesas. Nežiūrint to, visa priskaičiuota sumokėti už perkamas patalpas suma, t. y. 95,15 Lt, buvo pilnai apmokėta. Visi apmokėjimą liudijantys kvitai buvo pateikti LŽŪA. Žodžiu buvo pasakyta, kad yra įvykdytos visos buto privatizavimui numatytos sąlygos. Kad turi būti surašyta ir patvirtinta buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo nurodyta, todėl ieškovė buvo įsitikinusi, kad įvykdžiusi visas buto privatizavimo sąlygas, ji tapo jo savininke. Jokių abejonių dėl to, kad butas ieškovei priklauso nuosavybės teise nebuvo iki 2014 metų, kuomet atsakovas kaip savininkas, pareikalavo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Atsakovas nurodė, kad kol išsiaiškins visus ginčo buto privatizavimo niuansus, būtina pasirašyti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Ieškovei neliko nieko kito, kaip tik pasirašyti siūlomą nuomos sutartį. Galiausiai 2019 metais jai buvo pranešta, kad jos turimas gyvenamąsias patalpas ketinama parduoti aukcione, tuomet ji kreipėsi į teismą.

3.       Atsakovas VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė 1992 m. lapkričio 30 d. pateikė Kauno rajono valdybai pareiškimą, kuriuo prašė parduoti jos turimas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)-me bendrabutyje. Taip pat buvo pateiktas perkančiųjų asmenų susitarimas, kas iš jų taps gyvenamųjų patalpų savininku – šiuo atveju savininke turėjo tapti ieškovė. Valstybinės komisijos 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu ieškovei buvo leista privatizuoti jos turimas gyvenamąsias patalpas, esančias LŽŪA bendrabutyje (duomenys neskelbtini). LŽŪA rektoriaus 1995 m. sausio 6 d. įsakymu buvo duotas sutikimas parduoti ieškovei jos naudojamas patalpas, tačiau universitete neišlikę dokumentai, įrodantys apie ieškovei priklausančių patalpų pirkimą–pardavimą. 2012 metais buvo nustatyta, kad 8-me bendrabutyje yra neprivatizuotų patalpų, todėl ieškovei buvo pasiūlyta sudaryti jos naudojamų patalpų nuomos sutartį, o 2014 metais šios patalpos buvo įregistruotos kaip valstybei priklausanti nuosavybė. Ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta 2014 m. vasario 27 d., o 2019 m. liepos 25 d. ieškovei buvo pranešta, kad jos turimas gyvenamąsias patalpas ketinama parduoti viešajame aukcione. Atsakovas mano, jog ieškovė praleido bendrą dešimties metų senaties terminą dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl įvykusio sandorio pripažinimo galiojančiu.

4.       Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje bei nemato pagrindo pasisakyti dėl visų ieškinio argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, nes priimtasis teismo sprendimas negali turėti įtakos VĮ Turto banko teisėms ir pareigoms. Prašė ieškovės ieškinio reikalavimus nagrinėti, atsižvelgiant į atsakovo argumentus šioje byloje. Taip pat prašė ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.

5.       Trečiasis asmuo A. V. (buvęs ieškovės sutuoktinis) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir teisingas, todėl teismas jį turėtų patenkinti. Taip pat nurodė, kad gyvenant santuokoje su ieškove jie atliko visus reikalingus gyvenamųjų patalpų privatizavimui veiksmus, tačiau dėl kokių priežasčių pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jam nėra žinoma. Jis, išsiskirdamas su ieškove, jai paliko ginčo butą ir į jį jokių pretenzijų neturi. Taip pat nurodė, jog sutinka, kad ginčo butas atitektų ieškovei nuosavybės teise.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, t. y. pripažino gyvenamųjų patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. J. ir VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto (LŽŪA teisių perėmėjo), galiojančia. Teismas priteisė ieškovei M. J. iš atsakovo VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto 5 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 2 000 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 2 005 Eur. Teismas taip pat grąžino ieškovei M. J. sumokėtą 50 Eur žyminio mokesčio permoką.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė įvykdė visas gyvenamųjų patalpų pirkimui reikalingas sąlygas: pateikė reikiamus dokumentus, gavo sutikimą patalpų pirkimui, ieškovės tuometinis sutuoktinis sumokėjo nustatytą pardavimo kainą. Savo atsiliepimu šis trečiasis asmuo sutiko, kad nuosavybės teisė į ginčo gyvenamąsias patalpas būtų pripažinta ieškovei. Atsakovei liko pareiga organizuoti sandorio notarinį patvirtinimą, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių sandoris nebuvo patvirtintas.

8.       Teismas laikė, kad nebuvo įstatymo nustatytų kliūčių patvirtinti sandorį. Atsakovas nepranešė ieškovei, kad dėl tam tikrų įstatymo numatytų priežasčių atsisako parduoti ieškovei suteiktas gyvenamąsias patalpas, todėl teismas priėmė ieškovės paaiškinimą, kad ji, sumokėjusi nustatytą kainą už perkamas patalpas, buvo įsitikinusi, jog šios patalpos jai jau priklauso nuosavybės teise. Teismas pastebėjo, kad ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, todėl jai sunku suvokti, kokius reikia atlikti veiksmus sudarant sandorius. Teismas laikė, kad sandoris nebuvo pabaigtas dėl atsakovo kaltės, nes jis nei ėmėsi priemonių, kad patalpų pardavimo sandoris būtų patvirtintas, nei oficialiai atsisakė ieškovei parduoti jos naudojamas patalpas.

9.       Kadangi teismas priėmė ieškovės paaiškinimą, jog ši buvo įsitikinusi esanti patalpų savininke, teismas laikė, kad ieškovė 2014 m. vasario 27 d. sudarydama patalpų nuomos sutartį, turėjo suprasti, jog ji vis dėlto nėra patalpų savininkė, todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014 m. vasario 27 d.

10.       Teismas, visiškai patenkinęs ieškovės ieškinį, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, archyvines dokumentų paieškas, siūlymą pabaigti ginčą taikos sutartimi, laikė, kad sumokėtos advokatės atstovavimo išlaidos yra adekvačios bylos sudėtingumui ir apimčiai, todėl priteistinos pilnai, jų nemažinant.

11.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-365-717/2020 motyvuojamojoje dalyje – vietoje žodžių „Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 5,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 2 000 Eur advokatės atstovavimo išlaidos (b. l. 6, 141).“ įrašė „Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 5,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 1 000 Eur advokatės atstovavimo išlaidos (b. l. 6, 141).“. Teismas taip pat ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-365-717/2020 rezoliucinėje dalyje – vietoje žodžių „Priteisti ieškovei M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto, juridinio asmens kodas 111950396, 5,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 2 000,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidų, viso 2 005,00 Eur (du tūkstančiai penki Eur).“ įrašė „Priteisti ieškovei M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto, juridinio asmens kodas 111950396, 5,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1 000,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidų, viso 1 005,00 Eur (vieną tūkstantį penkis Eur).“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas, atstovaujamas įgaliotos atstovės V. P., apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-365-717/2020 ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškovės M. J. ieškinį atmesti. Apeliantas taip pat prašo sumažinti ieškovei priteistinų advokatės atstovavimo išlaidų dydį teismo nuožiūra, tuo atveju, jeigu teismas paliktų galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, kurios rodo, kad ieškovė apie savo pažeistas teises turėjo žinoti jau nuo 2009 m. (duomenys neskelbtini) kuomet buvo nutraukta santuoka su A. V., todėl nepagrįstai atsisakė ieškovės ieškiniui taikyti ieškinio senatį. Atsakovo nuomone, ieškovė, pateikdama teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo, privalėjo pateikti ir dokumentus apie turimą turtą, nepriklausomai nuo to, kad jie su sutuoktiniu turtą buvo pasidalinę faktiškai, t. y. tokiu būdu ieškovė galėjo matyti, kad nėra ginčo buto savininkė ir privatizavimo procedūra nėra tinkamai užbaigta;

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad nagrinėjama byla buvo nedidelės apimties ir nesudėtinga, todėl nepagrįstai nesumažino ieškovei priteistinų advokato atstovavimo išlaidų ir priteisė 1 000 Eur. Atsakovas nurodė, jog byla buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius, kurių pirmasis truko 19 min., o antrasis 1 val. 14 min. Maksimali mokėtina suma už atstovavimą teismo posėdžiuose – 131,76 Eur, tačiau, kadangi teismo posėdyje nebuvo apklausiami nei liudytojai, nei ekspertai, maksimalus dydis už atstovavimą teismo posėdyje neturėtų būti taikomas. Be to, pagal pareikšto ieškinio turinį, pateiktų įrodymų apimtį bei sprendžiamo klausimo naujumą ir sudėtingumą, atsakovo įsitikinimu, procesinių dokumentų rengimas byloje nereikalavo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų. Šių aplinkybių pagrindu atstovavimo išlaidos turi būti mažinamos.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė M. J., atstovaujama advokatės Neringos Grubliauskienės, Kauno apygardos teismo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, paliekant Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai terminą, nuo kurio pradedama skaičiuoti ieškinio senatis, susiejo su ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymu, t. y. nuo 2014 m. vasario 7 d., ir atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas yra 10 metų, pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Iki minėtos datos ieškovė neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad šis turtas jai nepriklauso, nes šį turtą ji tvarkė kaip savo, rūpinosi šiuo turtu, jį remontavo, prisidėjo prie bendrų patalpų remonto, gaudavo savo vardu sąskaitas ir jas apmokėdavo. Santuokos nutraukimo faktas pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo pripažintas terminu, nuo kurio skaičiuotinas ieškinio senaties terminas pažeistai teisei ginti dėl ginčo turto, nes šis turtas nors ir nebuvo registruotas ieškovės vardu, po santuokos nutraukimo liko jos valdyme, t. y. ginčo turtu ieškovė naudojosi ir po santuokos nutraukimo, jos vardu buvo teikiamos sąskaitos už paslaugų šiam turtui suteikimą;

13.2.                      Atsakovas, neigdamas savo neveikimą arba netinkamą veikimą, nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių pateisinti jo neveikimą – kad jis organizavo notarinės sutarties pasirašymą ir kvietė ieškovę sudaryti sandorį, kad privatizavimo procedūra būtų užbaigta. Todėl atsakovo apeliacinio skundo patenkinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, kuomet ieškovei atlikus visus privatizavimo veiksmus, tačiau atsakovui dėl neveikimo neužbaigus privatizavimo procedūros, t. y. veikus netinkamai, būtų sudaryta galimybė praturtėti ieškovės, kuri jau yra sumokėjusi už ginčo turtą, sąskaita;

13.3.                      Atsakovas bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčijo bylos nagrinėjimo metu, todėl, šioms išlaidoms neviršijant maksimalių priteistinų už teisinę pagalbų išlaidų dydžio, teismas neturėjo pagrindo šio dydžio sumažinti. Juolab, kad jos yra ne tik ženkliai mažesnės už nustatytus maksimalius dydžius, bet ir protingos bei pagrįstos.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Turto bankas nurodo, kad yra teisinis pagrindas tenkinti atsakovo VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo ir ieškovės ieškinio atmetimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1.                      Byloje esantys rašytiniai įrodymai visapusiškai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados apie tai, kad ginčo patalpos galėjo tapti M. J. nuosavybės teisės nekilnojamojo turto objektu. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo patalpų privatizavimo proceso ji negalėjo įgyvendinti dėl institucijos, veikiančios valstybės vardu, neveiklumo.

14.2.                      Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (14.1 papunktis) duomenys, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, patvirtina tai, jog nuo 1991 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. apeliantas ginčo patalpas valdė patikėjimo teise. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad ieškovė, apmokėjusi nustatytą pinigų sumą už perkamas ginčo patalpas, tačiau nesant įstatymų nustatyta tvarka įformintos jų pirkimo–pardavimo sutarties, buvo pagrįstai įsitikinusi, jog ji tapo šių patalpų savininke ir tik 2014 m. vasario 27 d. sužinojo, kad ji buvo jų nuomininkė, yra abejotinos.

         Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Apeliacinis skundas atmestinas.

16.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

17.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, jog teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir todėl nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, kas buvo pagrindu ieškinį atmesti.

18.       Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

19.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017).

20.       Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020).

21.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2014 m. vasario 27 d., kai ieškovė su atsakove sudarė ginčo patalpų nuomos sutartį. Apeliantė teigia, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009 m. (duomenys neskelbtini) kuomet buvo nutraukta ieškovės santuoka sutuoktinių bendru sutikimu, nes tada buvo dalinamas sutuoktinių turtas ir ieškovė galėjo matyti, jog nėra ginčo turto savininkė bei privatizavimo procedūra nėra tinkamai užbaigta.

22.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Kaip jau minėta, ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuojama nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki 2014 m. vasario 27 d. (iki ginčo patalpų nuomos sutarties) ieškovei tiesiogiai ar netiesiogiai buvo pranešta, jog ji yra praradusi teisę privatizuoti ginčo patalpas (patalpas, kuriose ji gyveno ir gyvena, dėl kurios buvo pateikti visi reikiami privatizavimui dokumentai, sumokėta nustatyta buto kaina – 95,15 Lt bei valstybinis mokestis – 1,06 Lt). Taigi, ieškovė iki 2014 m. vasario 27 d. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ji nėra ginčo patalpų faktinė savininkė ir kad apeliantė atsisako baigti ginčo patalpų privatizavimo procedūrą.

23.       Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009 m. (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimo momento). Nustatyta, kad ieškovės santuoka buvo nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu 2008 m. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu (įsiteisėjo 2009 m. (duomenys neskelbtini) paskelbus Kauno apygardos nutartį), kuriuo buvo patvirtinta sutuoktinių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje numatyta, kad „po santuokos nutraukimo M. V. lieka nuomos teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno raj., A. V. atsisako savo teisų į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno raj., ir įsipareigoja pakeisti savo deklaruotą gyvenamąją vietą iki 2008 06 01“. Šis teismo sprendimas ieškovės sutuoktinio A. V. buvo apskųstas apeliacine tvarka, o esminis skundo argumentas buvo – „teismo sprendimu neteisingai nustatyta, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia abiejų sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų bei neteisėtai nuspręsta, jog santuokoje turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys neįgijo, dalintino turto nėra, po santuokos nutraukimo M. V. lieka nuomos teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno raj., kadangi šios sutarties sudarymo metu ir vėliau apeliantas buvo veikiamas pareiškėjos nuolatinio psichologinio spaudimo, neturėjo jokios derybų patirties. Nurodo, jog 1992-1994 metais sumokėjęs investiciniais čekiais ir grynaisiais pinigais pagal buto įkainavimo aktą už privatizuojamą ginčo butą, tačiau, likus ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarčiai nesudarytai, laiko, kad skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia apelianto teisę ginčo butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis“ (Kauno apygardos teismo 2009 m. (duomenys neskelbtini) nutartis, civilinė byla Nr. 2A-90-42/2009). Taigi, nors ieškovės sutuoktinio apeliacinis skundas buvo atmestas, tačiau iš šio apeliacinio skundo galima suprasti, jog sutuoktiniai santuokos nutraukimo metu, laikė save ginčo patalpų faktiniais savininkais, turinčiais teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo patalpas. Vien tai, kad ieškovė, santuokos nutraukimo metu suprato (žinojo), jog ginčo patalpos nėra privatizuotos (nėra įregistruotos nuosavybės teisės jos vardu), nesudaro pagrindo spręsti, jog yra įvykęs jos teisių pažeidimas, t. y. kad atsakovė atsisakė tęsti ginčo patalpų privatizavimo procedūrą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė suvokė (turėjo suvokti), kad jai buvo pranešta, jog atsakovė neketina pabaigti ginčo patalpų privatizavimo procedūros. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent 2014 m. vasario 27 d., kai ieškovė su atsakove sudarė ginčo patalpų nuomos sutartį, ieškovė turėjo suprasti, kad ginčo patalpų privatizavimas nutrauktas (nuosavybės teisės į ginčo patalpas įregistruotos valstybės vardu) ir jos teisės yra pažeistos.

24.        Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Apeliantė prašo sumažinti priteistas advokatės atstovavimo išlaidas (1 000 Eur) teismo nuožiūra, nes priteista suma neatitinka bylos apimties ir sudėtingumo.

26.        Ieškovė prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad atstovavimo išlaidas sudaro: 800 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir 200 Eur už atstovavimą byloje.

27.        Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 punktas).

28.        Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistos advokatės atstovavimo išlaidos iš atsakovės yra pagrįstos ir teisėtos, jos atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes:

28.1. Pagal rekomendacijas už ieškinio surašymą maksimalus užmokesčio dydis ieškino surašymo metu buvo 3 156,75 Eur (2019 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis x 2,5), o ieškovei priteista 800 Eur. Be to, ieškovės advokatė rengė ir kitus procesinius dokumentus byloje (pranešimas atsakovei ginčą spręsti taikiai; prašymas įpareigoti atsakovę pateikti įrodymus), už kuriuos numatytas maksimalus užmokesčio dydis – po 515,60 Eur (2019 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis x 0,4). Taigi, vien už šių procesinių domunentų parengimą galimas maksimalus užmokesčio dydis – 4 187,95 Eur, t. y. 5,2 karto didesnis, negu yra priteista;

28.2. Pagal rekomendacijas už vieną atstovavimo teisme valandą numatyta 131,76 Eur. Byloje vyko du teismo posėdžiai, kurių bendras laikas – 1 val. 34 min., todėl teisinių paslaugų teikimo laiko suma yra 2 val. (rekomendacijų 9 punktas). Be to, sutiktina su ieškovės atsiliepimo argumentais, kad buvo reikalingas laikas pasirengti teismo posėdžiams (susipažinti su atsiliepimu, teikiamais įrodykais). Nors ieškovė išsamiai nedetalizavo savo prašymo priteisti 200 Eur už atstovavimą byloje, tačiau galima spręsti, jog priteista 200 Eur suma, ne tik neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už suteiktas teisines paslaugas, o yra žymiai mažesnė.  

29. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė prašymą, priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nors prašymas ir pinigų priėmimo kvitas pateikti jau atidėjus teismo sprendimo priėmimą (pavėlavus vieną dieną), tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į valstybėje paskelbtą karantiną (tam tikrais atvejais ribojamas asmenų judėjimas, darbas vykdomas nuotoliniu būdu ir kt.), į tai, kad ieškovė dirba medicinos sesele Kauno klinikose ir dėl darbo negalėjo atvykti pas advokatę sutartu laiku (2020 m. balandžio 27 d.) sumokėti ir pasirašyti pinigų priėmimo kvito, į tai, kad terminas praleistas nežymiai (1 dieną), į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad prašymas priimtinas ir svarstytinas.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra pagrįstas. Šios išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių (yra žymiai mažesnės), jos atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.   

         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

         Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

         Priteisti ieškovei M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto, j. a. k. 111950396, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

         Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.