Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-319/2018

                                                                            Proceso Nr. 1-01-1-42587-2017-9

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

nuteistojo E. A. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Alytaus rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, už ką jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta keturių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmės dalimi iš dalies bausmes sudedant, galutinė bausmė E. A. paskirta terminuotas laisvės atėmimas septyniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuota bausmė pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. A. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, E. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota iš E. A. išieškant valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 500 Eur (penkių šimtų eurų) sumą.

Teisėjų kolegija, 

n u s t a t ė :

1. E. A. nuteistas už tai, kad jis, 2017 m. rugpjūčio 19 d. apie 22 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotą T. A. (T. A.) vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas E. A. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, jo ankstesnius teistumus, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes. Teisingai taikė įstatymą ir tinkamai parinko baudžiamojo poveikio priemones.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Jo nuomone, teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis jauno amžiaus, turi sužadėtinę, kuri laukiasi jų pirmojo vaiko ir jeigu jam bus palikta tokia griežta bausmė, sužadėtinė pirmus mėnesius turės vaiku rūpintis viena. Nurodo, kad nei prokurorė, nei teisėja nesiaiškino, dėl kokių priežasčių jis yra bedarbis. Jis ieškojo darbo, tačiau darbdaviai nebuvo įkūrę jokios firmos, todėl oficialiai jis nebuvo dirbantis, kiti jį atleido, nes sužinojo, jog jis yra teistas. Apeliantas nurodo suprantantis savo problemą dėl alkoholio ir gydosi, jau praėjo 10 savaičių programą, kuri jam padėjo. Prašo atsižvelgti į jo jauną amžių, nes pataisos namuose daug nuteistųjų pradeda vartoti narkotikus ir alkoholį, o jis nori gydytis ir daugiau nevartoti alkoholio, dirbti ir gyventi normalų gyvenimą. Tai pat nesutinka su bausmių subendrinimu, nes ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę jau beveik atliko ir todėl, jo manymu, teismas paskyrė per griežtą subendrintą bausmę.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.
5. Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, nuosprendžio motyvų, susijusių su E. A. kaltės įrodytumu ir veikos kvalifikavimu plačiau nepasisako ir jų nevertina.
6. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Tačiau aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikęs bausmių bendrinimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas, nuteistajam neteisingai paskyrė bausmę, todėl Alytaus apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 2 p.).
7. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. A. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir pagrįstai iš straipsnio sankcijoje numatytų kelių alternatyvių bausmės rūšių parinko pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę.

7.1. E. A. anksčiau yra teistas 9 kartus, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė praėjus vos mėnesiui po analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, už kurią jau yra nuteistas. Ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusiję bausmės, taip pat trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė –areštas,  tačiau jis ir vėl darė naujas tyčines nusikalstamas veikas, be to, jis ne kartą baustas ir administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taigi, apylinkės teismo šios aplinkybės buvo įvertinos teisingai ir aukštesnysis teismas sutinka su išvada, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys. Šių aplinkybių įvertinimas apylinkės teismui leido pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai E. A. gali būti pasiekti paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę. Nors skunde apeliantas prašo atsižvelgti į jo šeiminę padėtį, kad sužadėtinė turės vaiką, kad jis stengiasi susirasti darbą, kas rodo jo norą gyventi dorai, tačiau įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes neabejotinai pagrindžiančias apelianto nusikalstamus veiksmus atlikus ne atsitiktinai, o leidžiančias jo elgesį vertinti kaip sistemingą, linkusį nusikalsti, nerodantį noro pasitaisyti, šie skundo argumentai negali būti vertinti kaip išskirtiniai ir prioritetiniai, leidžiantys pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskyrus apeliantui griežčiausios įstatyme numatytos bausmės rūšies. Pažymėtina, kad nors apelianto įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau sankcijoje be kitų bausmių rūšių, yra numatyta ir laisvės atėmimo bausmė, todėl, atsižvelgus į E. A. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas, parinkdamas jam šią bausmės rūšį, įstatymo nepažeidė. Nustatant bausmės dydį, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybės ypatumus, ir paskyrė artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad E. A. paskirta tinkama bausmė, ji neprieš­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.).

8. Apylinkės teismas šiuo nuosprendžiu E. A. paskirtą bausmę subendrindamas su 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tinkamai pritaikė įstatymą ir bendrindamas bausmes, teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis ir 65 straipsniu. Baudžiamasis įstatymas numato, kad bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, t. y. pridedama dalis paskirtosios švelnesnės bausmės. Nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, o Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė 90 parų areštas. Pagal 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį, pakeitus jam skirtą areštą į suėmimą, ši bausmė atitinka trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė yra švelnesnė, todėl prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės turėjo pridėti dalį Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos trijų mėnesių (pakeista iš 90 parų arešto) laisvės atėmimo bausmės, tačiau kaip matyti iš nuosprendžio, teismas E. A. galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 7 mėnesiams, t. y., bausmes sudėjo visiškai, o ne iš dalies, tokiu būdu neteisingai paskyrė bausmę.  

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl  bausmių subendrinimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmės dalimi iš dalies bausmes sudedant, paskirti ir E. A. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                        Algirdas Jaliniauskas

                                                                                                     Jurgis Kiškis

                                                                                                               Rimas Švirinas