Baudžiamoji byla Nr. 1-2885-673/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36654-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 24 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,

sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:

prokurorei Ingai Balkūnei,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. G.,

kaltinamojo T. M. gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:                 T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) r. sav., gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas, teistas 5 kartus:

1) 2014 m. vasario 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2014 m. rugsėjo 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 10 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme;

3) 2016 m. kovo 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4) 2018 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

5) 2019 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atlikęs (2020 m. rugpjūčio 17 d. paleistas iš pataisos įstaigos),  teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu žmogui), ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimu nužudyti žmogų), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

2022 m. rugsėjo 25 d. apie 01.30 val., T. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia peiliu sudavė vieną kartą A. G. į galvą ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, bei, grasindamas nužudyti nukentėjusiąją A. G. ir šiuos žodžius išreikšdamas žodžiais „papjausiu tave“ ir veiksmais – prispausdamas peilį prie nukentėjusiosios kaklo, o po to sugriebęs ranka už kaklo ir ją smaugdamas, savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai pjautines žaizdas viršugalvio srityje, kaklo srityje, apatinio žandikaulio srityje, kairės plaštakos antro piršto srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies srityje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą ir savo elgesiu sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis T. M. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. vartojo ir alkoholinius gėrimus, ir psichotropinę medžiagą - amfetaminą. Įvykio neatsimena, bet neneigia, kad galėjo pasielgti taip, kaip nurodyta kaltinime, tai yra jis smurtavo prieš A. G., grasino ją nužudyti, tam naudojo peilį. Kai 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 07.30 val. pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, atsikėlęs pamatė savo kruvinas rankas. Policijos pareigūnai bute, kuriame jis miegojo, ant spintelės rado jo peilį su geltonos spalvos rankena, kuris buvo kruvinas. Asmeniškai A. G. nepažįsta, su ja jokių konfliktų nėra turėjęs. Pripažįsta, kad kai yra apsvaigęs, tampa ūmus ir neprognozuojamas. Gailisi. Su ligonių kasos ieškiniu ir nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutinka. Iš jo sulaikymo metu išimtus pinigus - 39,44, prašo perduoti nukentėjusiajai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), ji su S. nuo ryto gėrė alų. Išgertuvių metu užmigo ir prabudo 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 01.30-2.00 val., nes kažkas smarkiai daužė buto duris. Duris atidarė J. V. ir įleido kažkokį vaikiną, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, rankoje turėjo peilį, iš karto jai ir S. liepė išeiti iš buto. Ji atsikėlė ir dar sėdėjo ant lovos, S. gulėjo, o J. V. sėdėjo ant tos pačios lovos. Jai pasirodė, kad vaikinas galimai pavartojęs narkotinių medžiagų. Vaikinas šūkaudamas priėjo prie jos ir rankoje turėtu peiliu, jo ašmenimis, vieną kartą sudavė jai per galvą. Smūgio metu ji pajuto fizinį skausmą, jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Po smūgio vaikinas iš karto vieną kartą kumščiu trenkė jai į veidą. Nuo smūgio iš nosies jai pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu J. V. vaikinui liepė baigti ir nedaužyti, tačiau šis į jo žodžius nereagavo, pridėjo peilį ašmenimis jai prie kaklo ir plūsdamasis necenzūriniais žodžiais pasakė, kad ją papjaus. Ji labai išsigando, jo grasinamai buvo realūs, prie kaklo jis jai laikė peilį. Po to jis peilį atitraukė, bet juo švaistėsi, įpjovė jai kairėje pusėje į smakrą ir dešinės pusės antakį, iš visur bėgo kraujas. Juto skausmą ir dešinėje veido pusėje ties ausimi, mano, kad jis peiliu sužalojo ir minėtoje vietoje. Vaikinas vėl jai prie kaklo pridėjo peilį sakydamas, kad papjaus ir ji juto, kaip jis spaudė peilį jai į kaklą ir įpjovė. Ji labai išsigando, prašė jo liautis, nuolat sakė, kad ji išeis, tačiau jis tik rėkė ir neklausė. Atitraukęs peilį nuo kaklo vaikinas ranka sugriebė jai už kaklo ir stipriai smaugė, jai trūko oro. Šalia buvę vyrai nieko nesakė, nes to vaikino bijojo. Po kiek laiko jis pats paleido jos kaklą. Tuomet ji iškart atsistojo ir pasiėmė daiktus išbėgo iš buto. Parėjusi į nakvynės namus nuėjo pas budinčią darbuotoją ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus bei greitosios medicinos pagalbą. Ligoninėje jai buvo susiūta galva, dešinės pusės antakis, kairės pusės smakras. Kaklo nesiuvo, tik užklijavo, taip pat užklijavo žaizdą dešinėje pusėje prie ausies. Minėtą jaunuolį ji žino iš matymo, jis gyvena (duomenys neskelbtini) name, trečiame aukšte, galimai vardu T.. Nežino dėl kokių priežasčių vaikinas ją sužalojo, grasino, nes jokių konfliktų su juo nėra turėjusi, su juo nebendraudavo (1 t., b. l. 64-71).

Liudytojas S. A. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis su A. G. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Nakties metu prabudo, kai kažkas uždegė šviesą. Pamatė kambaryje stovintį vaikiną, kurį pažįsta iš matymo. Jaunuolis pradėjo garsiai rėkti, šaukti be jokio pagrindo, lovoje gulinčiai A. G. liepė keltis. A. G. atsisėdo ant lovos ir tuomet vaikinas kumščiu sudavė jai į veidą, rankose turėtu peiliu pradėjo mosikuoti prieš A. G. veidą, įpjovė jai prie kairės ausies ir į kitas vietas ant veido. Vaikinas plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino A. G. sakydamas, kad papjaus. A. G. pradėjo kraujuoti veidas. Jis išsigando, bijojo tiek dėl savęs, tiek dėl A.. Momento, kai vaikinas laikė peilį A. G. prie kaklo, nematė, nes stengėsi nežiūrėti, kad agresyvus vaikinas, kuris atrodė, kaip vartojęs narkotinių medžiagų, jam ko nors nepadarytų. Matė, kaip vaikinas peiliu sudavė A. per galvą ir jai pradėjo bėgti kraujas, po to jis ranka suėmė jai už kaklo ir smaugė, A. pradėjo dusti. Pamatęs, kad A. G. jau nebegali kvėpuoti, vaikinas ją paleido ir ji, susirinkusi savo daiktus, staigiai išėjo iš buto. Jis kelis kartus bandė raminti jaunuolį, prašė liautis, tačiau jis neklausė, liepė nesikišti. J. taip pat kažką sakė vaikinui. Kai A. išėjo iš buto, vaikinas taip pat išėjo. Po įvykio praėjus 20 minučių pas J. į butą atėjo tas pats vaikinas su savo tėvu aiškintis, kas įvyko, tačiau jie nieko jam nesakė, o vaikinas pasakė, kad jis pjaustė mėsą ir nieko nebuvo. Matė, kad A. užpuolusio jaunuolio rankos buvo kruvinos (1 t., b. l. 113-117).

Liudytojas J. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Savo bute leido laikinai gyventi S. A., o nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. pas jį bute buvo ir A., kuri su S. šventė savo gimtadienį. 2022 m. rugsėjo 24 d. namo sugrįžo apie 23.00-24.00 val. Bute miegojo A. ir S.. Parėjo namo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, namie išgėrė dar apie pusę butelio degtinės ir nuėjo miegoti. Dėl girtumo nelabai atsimena įvykio aplinkybių, negali pasakyti, ar jis atidarė buto duris. Prisimena, kad pamatė vaikiną, kuris kažkokiu daiktu švaistėsi prieš A. ar prieš S.. Konkrečių vaikino veiksmų negali nurodyti, nes pats sėdėjo ant lovos ir nelabai orientavosi aplinkoje. 2022 m. rugsėjo 25 d. ryte savo bute ant grindų pastebėjo nedideles kraujo dėmes. S. jam pasakojo kas vyko naktį. Ryte matė, kaip policijos pareigūnai iš 325 buto išsivedė jam pažįstamą vaikiną (1 t., b. l. 120-123).

Liudytojas R. S. parodė, kad jis yra T. M. patėvis, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). T. M. pas jį apsigyveno nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. 2022 m. rugsėjo 26 d. T. M. buvo išėjęs į darbą ir namo sugrįžo apie 16.00-17.00 val. Jie kartu išgėrė alaus, vėliau T. gėrė degtinę. Gerdamas alkoholinius gėrimus T. ne vieną kartą buvo išėjęs į bendro naudojimo tualetą, tačiau ką jis ten darė, nežino. T. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 1.00 val. T. nusprendė nueiti pas kaimyną pravarde „V.“, gyvenantį (duomenys neskelbtini) bute, norėjo jį pasikviesti išgerti degtinės. Po pusvalandžio T. grįžo, rankose laikė didelį peilį geltonos spalvos rankena, peilis buvo visas kruvinas, T. rankos taip pat buvo kruvinos. Tai pamatęs jis labai išsigando, klausė kas atsitiko. T. pasakė, kad „papjovė pusę kiaulės“, peilį numetė kambaryje ant spintelės. Tuomet jis su T. nuėjo pas kaimyną įsitikinti ar viskas gerai. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivūs „V.“ ir S.. Paklausus kas atsitiko vyrai nieko neatsakė. Kambaryje kraujo nematė, nes buvo labai prastas apšvietimas. Kadangi nieko nepastebėjo, o vyrai nieko nesakė, pagalvojo, kad nieko neatsitiko ir sugrįžo į savo butą. T. buvo agresyviai nusiteikęs, buvo panašu, kad jis pavartojęs narkotinių medžiagų. Jis išsigando, kad jam ko nepadarytų, todėl T. paliko bute, o pats išėjo. 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 8.00 val., grįžęs į namus T. neberado. Vėliau iš namo gyventojų kalbų sužinojo, kad T. nakties metu peiliu sužalojo A. G., kuri tuo metu buvo pas „V.“ bute (1 t., b. l. 126-129).

Liudytoja R. C. parodė, kad dirba nakvynės namuose adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 1.00-2.00 val., į nakvynės namus atėjo A. G., kurios veidas, kaklas, rūbai buvo kruvini. Paklausus kas atsitiko ji pasakė, kad pažįstamas, vardu T., jai perpjovė kaklą ir pabėgo. Kodėl jai perpjovė ir kokiomis aplinkybėmis neklausinėjo, iškart paskambino 112 (1 t., b. l. 132-134).???

Rašytiniai įrodymai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2173/2022 (02) nurodyta, kad A. G. konstatuota: pjautinės žaizdos viršugalvio srityje, kaklo srityje, apatinio žandikaulio srityje, kairės plaštakos antro piršto srityje, poodinės kraujosruvos akies srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022-09-25. Pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos peiliu, kraujosruvos akies srityje - kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 98-100).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus A. G. pareiškimą, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 01.30-2.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus ir agresyviai nusiteikęs vaikinas, turėjęs didelį peilį, plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino papjauti, sudavė smūgį kumščiu į veidą, peilio ašmenimis sužalojo galvą, kaklą, smaugė. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaltą asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 17-19, 22-25).

Apžiūros metu buto (duomenys neskelbtini), kambaryje, ant sekcijos rastas peilis, geltonos spalvos rankena. Peilio rankena ir geležtė ištepti raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Peilis paimtas (1 t., b. l. 28-36).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra ūkinės/buitinės paskirties ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (1 t., b. l. 40-47).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. 01.49 val., buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, jog į nakvynės namus atėjo moteris, kurios kaklas perpjautas peiliu, ji kraujuoja (1 t., b. l. 56-57).

Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad nukentėjusioji A. G. atpažino T. M. kaip asmenį, kuris 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 01.30- 02.00 val., ją sužalojo ir grasino peiliu (1 t., b. l. 72-77).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant A. G. veido matėsi sužalojimai, galva, kaklas ir veido dalis sutvarstyti (1 t., b. l. 78-83).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad T. M. 2022 m. rugsėjo 25 d. 7.52 val. nustatytas 1,48 promilių girtumas (1 t., b. l. 138).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados. 

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 01.30 val., T. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia peiliu sudavė vieną kartą A. G. į galvą ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, bei, grasindamas nužudyti nukentėjusiąją A. G. ir šiuos žodžius išreikšdamas žodžiais „papjausiu tave“ ir veiksmais – prispausdamas peilį prie nukentėjusiosios kaklo, o po to sugriebęs ranka už kaklo ir ją smaugdamas, savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai pjautines žaizdas viršugalvio srityje, kaklo srityje, apatinio žandikaulio srityje, kairės plaštakos antro piršto srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies srityje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą ir savo elgesiu sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusiosios pareiškimą, kuriame buvo prašoma nubausti kaltininką.

Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, nors ir nurodė, kad dėl girtumo bei apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų įvykio neatsimena, tačiau neneigė, jog galėjo atlikti veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra nukentėjusiajai suduoti peiliu ir kumščiu į veido/galvos sritį, peiliu grasinti nužudyti, spausti peilį prie kaklo, smaugti nukentėjusiąją, ją sužaloti, sukelti skausmą, sudaryti pakankamą pagrindą manyti, jog jis gali grasinimą nužudyti realizuoti.

Nors kaltinamasis tvirtino, kad įvykio neatsimena, byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad darydamas nusikaltimą veiką, nors ir buvo apsvaigęs, tačiau - kaip nurodė liudytojas S. A. - prašant kaltinamąjį liautis, šis jam liepė nesikišti, aplinkybė, kad iš esmės tuoj po įvykio kaltinamasis grįžo kartu su patėviu aiškintis ir pats aiškino, jog peiliu pjaustė mėsą ir nieko čia nebuvo, kaip nurodė nukentėjusioji - atėjęs kaltinamasis liepė jai išeiti, kaip nurodė liudytojas R. S. - kaltinamasis tikslingai nuėjo į įvykio butą norėdamas pasikviesti šeimininką išgerti - kaltinamasis visgi elgėsi pakankamai sąmoningai, tai yra orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Kaltinamasis psichiką veikiančias medžiagas vartojo savo valia, žinojo, kad apsvaigęs pasidaro agresyvus, ką įrodo ir jo teistumų priešistorė, todėl, prieš vartodamas svaigalus, kaltinamasis turėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas apsvaigęs.

Kaltinamojo kaltę įrodo ir anksčiau aprašyti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, kurie visiškai įrodo kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų turinį, nurodytą kaltinime, kuriais, kaip nuosekliais ir logiškais, teismas neturi jokio pagrindo netikėti.

Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją bei grasino ją nužudyti, patvirtina ištirti ir taip pat anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, tai yra sužalotos nukentėjusiosios apžiūros protokolas, nukentėjusiosios atliktas kaltinamojo atpažinimas, užfiksuotas protokole, teismo medicinos specialisto išvada, išimtas kruvinas nusikaltimo padarymo įrankis – peilis, pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Į kokią veido/akies pusę buvo suduota nukentėjusiajai, įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai neturi, klaida, ištaisyta kaltinime, kaltinamojo teisės į gynybą nepažeidžia.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, ne vieną kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teismo įsitikinimu, nors ir būdamas apsvaigęs, tačiau orientuodamasis, suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti neigiamas pasekmes ir to, teismo įsitikinimu - siekdamas pademonstruoti savo tariamą viršenybę, norėjo.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes sukeltos inkriminuotų straipsnių dispozicijoje nurodytos pasekmės, tai yra smurtaudamas kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo, be to, suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos/gyvybės, ir tokių tikslų pasiekė, nes nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo, turėjusio peilį, grasinimų, grasinimus, ypač sužalota peiliu, suprato kaip realius.

Kadangi kaltinamasis nusikaltimus padarė tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo pačiu laiku, esant vieningai tyčiai, tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai turi būti vertinami kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d., sutaptis.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad T. M. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti žmogų) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas žmogui). 

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos. 

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytos dvi tyčinės, nesunkios, baigtos nusikalstamos veikos; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi sunkinančias aplinkybes; į kaltininko asmenybę: teistas penkis kartus, tame tarpe keturis kartus už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu, paskutiniu nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja, dirba, registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų skyriuje dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, kitų psichikos ir elgesio sutrikimų, Psichikos sveikatos priežiūros grupėje neregistruotas.

Šeštą kartą teisiamam ir neišnykusį teistumą turinčiam kaltinamajam skirtinos straipsnio sankcijose numatytos griežčiausios - laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.), paskiriant maksimalią/didesnę bausmes, nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 str.), bausmes tarpusavyje subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.), subendrintą bausmę 1/3 mažinant (BK 641 str.), į laisvės atėmimo bausmę įskaitant laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos įstaigą, nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam galėtų būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Civiliniai ieškiniai.

1) Nukentėjusioji A. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 90-91), kurį grindžia patirtu skausmu, stresu, išgyvenimais, blogu miegu, nuotaikos nebuvimu ir atsiradusiu nesaugumo jausmu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ieškinį palaikė, nurodė, kad ir dabar perka ir vis dar geria vaistus nuo nemigos.  

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo, nurodė, kad 39,44 Eur, kurie iš jo buvo išimti sulaikius, būtų perduoti nukentėjusiosios civilinio ieškinio atlyginimui.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250). Neturtinė žala – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad T. M. tyčia peiliu sudavė vieną kartą A. G. į galvą, vieną kartą kumščiu į veidą, peiliu grasino nužudyti, prispaudęs peilį prie kaklo jį sužalojo, smaugė, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, sukėlė jai skausmą, sudarė realų pagrindą nukentėjusiajai bijoti, kad grasinimas nužudyti gali būti realizuotas.

Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, nesaugumo jausmą, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Sužalojimai nukentėjusiajai padaryti galvos, kaklo srityse, tai yra gyvybiškai svarbiose kūno dalyse, panaudojant peilį. Nukentėjusioji po įvykio kreipėsi į greitosios medicinos pagalbos medikus, Kėdainių ligoninėje jai buvo suteikta pirmoji pagalba, susiūtos ir sutvarstytos žaizdos, po to ji greitosios pagalbos automobiliu pervežta į Kauno klinikas, kur atliktas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas. Nors oficialių duomenų apie tolimesnį gydymąsi byloje nėra, tačiau nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio ji ir toliau blogai miega, vartoja vaistus, kuo teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi tai yra savaime suprantamos pasekmės patyrus tokio pobūdžio smurtinius veiksmus bei realiai buvus įbaugintai dėl savo gyvybės.

Kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, tai yra gali dirbti, išlaikytinių neturi.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, į nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į patirtus išgyvenimus, besitęsiančias pasekmes, taip pat atsižvelgiant į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra realus, todėl tenkintinas, iš kaltinamojo priteisiant 460,56 Eur (atskaičius iš kaltinamojo išimtus ir nukentėjusiajai civilinio ieškinio padengimui sumokėtinus 39,44 Eur) dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, tokio dydžio kompensacija atitinka kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą, kaltinamojo kaltės laipsnį, teismų praktikos tendencijas, suma nėra per didelė ar per maža, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, nepažeidžia priešingų interesų pusiausvyros (BPK 115 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

2) Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 178,09 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios gydymo, priteisimo iš kaltinamojo (2 t., b. l. 87-91).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo suteiktos medicinos paslaugos, tai yra atvyko greitosios pagalbos medikai, ji buvo nuvežta į Kėdainių ligoninę ir Kauno klinikas, ligoninėje buvo susiūtos žaizdos, atlikta kompiuterinė tomografija, nukentėjusioji buvo paskiepyta nuo difterijos ir stabligės. Kauno teritorinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiosios gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, civilinis ieškinys, pagrįstas įrodymais, tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisiant prašomos priteisti 178,09 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. 07.30 val. (1 t., b. l. 146-148), jam nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. spalio 24 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 11-14). Kadangi kaltinamasis padarė nusikaltimus, už kuriuos šioje byloje nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, todėl siekiant užtik­rinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą nuosprendžio vykdymą, kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo pinigams – 39,44 Eur (1 t., b. l. 156-161), kurie perduodami nukentėjusiajai, panaikintinas po nuosprendžio paskelbimo, nuosprendžiui neįsiteisėjus.

Daiktiniai įrodymai.

1) T. M. biologiniai lyginamieji pavyzdžiai, peilis, kaip nusikaltimo padarymo įrankis, biologiniai pėdsakai nuo peilio, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (1 t., b. l. 144-145, 2 t., b. l. 118-123), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini;

2) asmens kratos metu (1 t., b. l. 149-152) iš T. M. paimti pinigai - 39,44 Eur, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 162-164), perduotini nukentėjusiajai A. G. po nuosprendžio paskelbimo, nuosprendžiui neįsiteisėjus.

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidų nėra. Kaltinamojo gynybos išlaidos (155,00 Eur, 2022-10-21 pažyma Nr. APD-2022-11212), atsižvelgiant į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą, į tai, kad gynybą suimtam kaltinamajam užtikrino teismas, į kaltinamojo prioritetinę pareigą atlyginti žalą - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas žmogui), ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti žmogų), ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimu;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį –  1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu;

remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 641 straipsniu, bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos, tai yra nuo 2022 m. spalio 24 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo/suėmimo laiką šioje byloje nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2022 m. spalio 24 d. (1:1)

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo T. M. nukentėjusiajai A. G. 460,56 Eur (keturių šimtų šešiasdešimties eurų 56 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš kaltinamojo T. M. 178,09 Eur (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 09 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“). 

Prokuroro 2022 m. spalio 11 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. M. pinigams – 39,44 Eur, saugomiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje ir perduodamiems nukentėjusiajai, panaikinti paskelbus nuosprendį, nuosprendžiui neįsiteisėjus.

Daiktinius įrodymus:

1) T. M. biologinius lyginamuosius pavyzdžius, peilį ir biologinius pėdsakus nuo peilio, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių r. PK (2022-10-13 kvitas Nr. 011223 - žurnalo Nr. 199/22; 2022-10-20 kvitai 011234 ir 011233 - žurnalo Nr. 210/22 ir 209/22) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;

2) asmens kratos metu iš kaltinamojo T. M. paimtus pinigus - 39,44 Eur (trisdešimt devynis eurus 44 ct), saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2022-10-13 kvitas Nr. 005412), po nuosprendžio paskelbimo, tai yra nuosprendžiui neįsiteisėjus, pervesti į nukentėjusiosios A. G., gim. (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Proceso (VGTPT) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.  

Nuosprendžio kopiją dėl pinigų pervedimo nukentėjusiajai vykdymo - el. ryšio priemonėmis išsiųsti ir Kauno AVPK (Aptarnavimo skyrius), paštu siunčiama nebus.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja                                               Laima Šablevičienė