Baudžiamoji byla Nr. 1-1575-667/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05820-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,

kaltinamajam G. M., jo gynėjui advokatui R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

G. M. 2023 m. vasario 15 d. apie 08.59 val., A 5 kelyje Kaunas- Marijampolė, Marijampolės miesto kryptimi, ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lieutvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. lapkričio 11 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę- jam priklausantį automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu „Drager Alcotest“ 7510 Nr. ARJK-0156 (patikros sertifikato Nr. 1752421) 09.15 val. jam buvo nustatytas 3,52 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. vasario 15 d. ryte apie 7 val. atvažiavus į darbą ja, pasidarė negerai su širdim, todėl jis išgėrė gudobelių tinktūros. Kadangi vis tiek jautėsi negerai, išgėrė „Starkos“, kurios turėjo automobilyje. Gėrė ją vaikščiodamas po sandėlį, ofisą, jam pasidarydavo geriau. Apie 8.30 val. dėl savijautos nusprendė važiuoti namo. Sėdo į jam priklausantį automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nevažiavus apie 5 km nuo darbovietės, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jie nustatė jam neblaivumą. Jis daug metų vartoja vaistus nuo širdies, alkoholį vartojo dėl širdies, nuo vaistų jam pankreatitas. Gailisi nusikaltęs, blogai vertina savo poelgį, daugiau taip nebesielgs. Nusikaltimo metu vairavo jam priklausantį automobilį. Žmona dirba, vairuoja kitą automobilį. Prašo jį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną, kuri yra jam autoritetas.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Liudytojas K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono PK 1-ojo VS tyrėju. 2023 m. vasario 15 d. patruliuojant nustatytame maršrute kartu su vyresniąja tyrėja K. M., 08.50 val. iš OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad A5 kelyje, nuo Raudondvario plento pavojingai po kelią laviruoja automobilis „Citroen“, smėlio spalvos. Apie 09.00 val. A5 kelyje, kryptimi Kaunas-Marijampolė, ties (duomenys neskelbtini)., kelio dešiniame kelkraštyje pastebėjo sustojusį apibūdinimus atitinkantį automobilį „Citroen C5“, smėlio spalvos. Nuėjo prie minėtos transporto priemonės. Vairuotojo pusėje pastebėjo snaudžiantį vyriškį, atidarė automobilio dureles, pastebėjo, kad automobilis užvestas, automobilio užvedimo spynelėje buvo automobilio raktas. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausė vairuotojo, prieš kiek laiko vartojo alkoholį. Šis aiškino, kad prieš 30 minučių. Pamena, jog nurodė, kad gėrė brendį. Ant automobilio galinės sėdynės buvo tuščias butelis alkoholinio gėrimo „Didikų starka“. Vairuotojas buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Vairuotojas teigė, kad automobilio nevairavo, jame tik sėdėjo. Vinguriuojantį po kelią „Citroen C5“ automobilį matė P. P., kuris visą kelią nuo Raudondvario plento Akademijos link vairuotojui važiavo iš paskos. „Citroen“ vairuotojui sustojus A5 kelyje, P. P. taip pat sustojo už „Citroen“ automobilio, laukė, kol atvyko pareigūnai. P. P. nurodė, kad visą laiką važiavo tas pats vairuotojas, išlipęs iš transporto priemonės nebuvo, apie galimai neblaivų vairuotoją jis ir informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Patikrinus vairuotojo neblaivumą alkotesteriu, pirmu patikrinimo metu buvo nustatytas 3,52 promilių girtumas, antru patikrinimo metu- 3,60 promilių girtumas. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo G. M., jis taip pat yra transporto priemonės savininkas. Automobilis „Citroen C5“ buvo priverstinai nutransportuotas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę. G. M. įteiktas šaukimas atvykti apklausai į Kauno AVPK Kauno rajono PK. G. M. atsisakė pasirašyti visus procesinius dokumentus (b. l. 34–37).

Liudytoja N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad santuokoje su G. M. yra nuo 2007 m., gyvena kartu, turi du vaikus, viena jų - nepilnametis. 2023 m. vasario 15 d. ji darbą pradėjo 12.00 val. Kai sutuoktinis išvažiavo į darbą, buvo jau prabudus. Kad prastai jaustųsi ar negaluotų, sutuoktinis jai nieko nesakė. Ji net neįtarė, jog jam kažkas galėtų būti negerai. Jis vartoja vaistus nuo spaudimo. Apie 11.00 val., tiksliai nepamena, jis jai paskambino, pasakė, kad reikia pasiimti iš Garliavos, vėliau suprato, kad iš (duomenys neskelbtini), iš policijos komisariato. Ji labai nustebo, kadangi jos sutuoktinis niekada gyvenime nėra turėjęs reikalų su policija. Nėra niekad net jokios administracinės tvarkos pažeidęs, o jau ką kalbėti apie teistumus ir pan. Kad sutuoktinį pagavo vairuojantį neblaivų, taip pat labai nustebo. Jis ne iš tų žmonių, kurie galėtų vairuoti išgėrę. Jeigu jau taip atsitinka, kad kur nors svečiuose išgeria, visada skambina jai arba namo grįžta taksi. Prašo, esant galimybei, atleisti sutuoktinį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, leisti jai už jį laiduoti. Ji neteista, dirba (b. l. 40–43).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta. Užfiksuota, kad magistralėje A5 ties (duomenys neskelbtini), šalikelėje, rastas šviesiai rudos spalvos automobilis „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis tvarkingas, nesudaužytas, langai sveiki, nesuskilę, veidrodėliai sveiki. Automobilio viduje ant galinės sėdynės rastas butelis alkoholinio gėrimo, kiti daiktai. Po apžiūros automobilis, jo užvedimo rakteliai paimti. Kartu paimtas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 11–23).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktas pagalbos skambučio (duomenys neskelbtini) garso įrašo matyti, kad jame užfiksuotas šio centro darbuotojo ir vyro pokalbis, kurio metu pastarasis praneša, kad Kaune, Raudondvario plente po visą kelią blaškosi neadekvatus vairuotojas, suka autostrados link, nurodo, kad vairuotojas vos važiuoja, blaškosi, galimai neblaivus, automobilis „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), universalas, smėlio spalvos, jis važiuoja paskui šį automobilį, kuris suka Akademijos miestelio link, toliau važiuoja Garliavos kryptimi, vos neatsitrenkė į kitą mašiną (b. l. 24–29).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0156, patikros sertifikato Nr. 1752421, G. M. 2023 m. vasario 15 d. 09.15 val., nustatytas 3,52 promilių neblaivumas, 09.35 val. - 3,60 promilių neblaivumas (b. l. 51).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso G. M. (b. l. 57).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Citroen C5 Tourer HDi 140 FAP Exclusive M6“, 2009 m. vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 4150 Eur (b. l. 56).

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. 

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. M. 2023 m. vasario 15 d. apie 08.59 val., A 5 kelyje Kaunas- Marijampolė, Marijampolės miesto kryptimi, ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. lapkričio 11 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę- jam priklausantį automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu „Drager Alcotest“ 7510 Nr. ARJK-0156 (patikros sertifikato Nr. 1752421) 09.15 val. jam buvo nustatytas 3,52 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad darbe ryte vartojo alkoholį, o po to, suprasdamas, kad yra neblaivus, sėdo už savo automobilio vairo ir važiavo namo. Policijos pareigūnas K. A. iš budėtojo gavęs pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją. Važiuodami pastebėjo, kas nurodytas automobilis stovi kelkraštyje, vairuotojo pusėje snaudė vyriškis, nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas aiškino, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių. Galimai neblaivų vairuotoją pastebėjęs bendruoju pagalbos telefonu paskambino P. P., kuris visą kelią nuo Raudondvario plento (duomenys neskelbtini)link vairuotojui važiavo iš paskos. „Citroen“ vairuotojui sustojus A5 kelyje, P. P. taip pat sustojo už „Citroen“ automobilio, laukė, kol atvyko pareigūnai. P. P. nurodė, kad visą laiką važiavo tas pats vairuotojas, išlipęs iš transporto priemonės nebuvo. Policijos pareigūnams patikrinus vairuotojo neblaivumą alkotesteriu, pirmu patikrinimo metu buvo nustatytas 3,52 promilių girtumas, antru patikrinimo metu- 3,60 promilių girtumas, alkotesterio parodymai užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina alkotesterio duomenys, apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. 

Kaltinamajame akte nurodyta, kad G. M. 2023 m. vasario 15 d. 9.15 val. buvo nustatytas 3,52 promilių neblaivumas, 09.35 val. - 3,60 promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad G. M. 2023 m. vasario 15 d. 09.35 val. nustatytas 3,60 promilių neblaivumas ir paliekama tik aplinkybė, jog 2023 m. vasario 15 d. 9.15 val. buvo nustatytas 3,52 promilių neblaivumas, tai yra nurodomas tik kaltinamajam palankesnis (mažesnis) girtumo laipsnis.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo G. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu pareikštas kaltinamojo žmonos N. M. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. N. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Jie kartu gyvena 25 metus, santuokoje – 15 metų, turi du vaikus. Vyras gailisi nusikaltęs. Prašo atleisti sutuoktinį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ją paskiriant laiduotoja. Laidavimą prašo skirti be užstato. Jos alga – 600 eurų, vyro – 1150 eurų.

Prokuroras siūlė taikyti laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. M. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 66), pakaltinamas (b. l. 61, 62), dirba. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad G. M. nebaustas administracine tvarka (b. l. 68). 

G. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Bylos duomenys patvirtina, jog N. M. kaltinamojo G. M. žmona, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, charakterizuojama teigiamai. Ji su vyru sutaria gerai, kartu gyvena, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad N. M. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo vyrui ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant N. M. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams be užstato žmonos N. M. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad G. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus G. M. padarytą nusikalstamą veiką, nustatyto neblaivumo sunkumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. vasario 23 d. (b. l. 93–95).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad G. M. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Citroen C5 Tourer HDi 140 FAP Exclusive M6“, 2009 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 4150 Eur (b. l. 56).

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Kaltinamajam G. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini)) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: G. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

G. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.

G. M. perduoti laiduotojos N. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti G. M. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 23 d.;

– konfiskuoti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini)) paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą G. M. vardu, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti G. M., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai N. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                       Alvydas Rimkevičius