Baudžiamoji byla Nr. 2K-383/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.15.1.1.;
2.1.15.1.2.;
2.4.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Tomo
Šeškausko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,
gynėjai advokatei Lilijai Semaško,
nukentėjusiesiems A. K., G. K.,
nukentėjusiųjų atstovui advokatui Algirdui Putnai,
civilinio atsakovo Lenkijos DK PZU SA atstovei Dovilei Bogomolskytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. K., V. K., G. K. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės
teismo 2008 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. G. (J. A. G.)
pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį šešiems mėnesiams. Iš
civilinio atsakovo Lenkijos DK PZU SA nukentėjusiesiems ir civiliniams
ieškovams A. K. bei V. K. priteista
2390 Lt jų turėtų laidojimo, gedulingų pietų išlaidų. Nukentėjusiesiems ir
civiliniams ieškovams A. K., V. K. bei
G. K. pripažinta teisė į likusios civilinio ieškinio dalies
patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio
proceso tvarka.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nuosprendis,
kuriuo, iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų A. K., V. K., G. K. apeliacinį skundą, Kauno
rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nuosprendis pakeistas. Iš
civilinio atsakovo Lenkijos DK PZU SA nukentėjusiesiems ir civiliniams
ieškovams A. K., V. K., G. K. priteista 2390 Lt jų turėtų laidojimo, gedulingų pietų
išlaidų, taip pat nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A.
K. bei V. K. po 80 000 Lt, o G. K. –
40 000 Lt (iš viso 200 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų ir
civilinių ieškovų A. K., V. K., G. K. civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų priteisimo
atmesta. Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti
nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo
pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų ir jų
atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjos, civilinio
atsakovo atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
J. A. G. nuteistas už tai, kad
2006 m. rugpjūčio 16 d., apie 9.30 val., Kauno r., Garliavoje, Vytauto g.,
ties namu Nr. 67, vairuodamas autobusą „Setra“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių
eismo taisyklių 53, 75 punktų reikalavimus, dėl to sukėlė eismo įvykį, dėl
kurio žuvo žmogus. J. A. G., važiuodamas Kauno
kryptimi, priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos, laiku nestabdė autobuso tam, kad
praleistų pėsčiųjų perėja ėjusią R. K., ir ją partrenkė. Nuo
patirtų sužalojimų R. K. mirė.
Apeliacinės instancijos teismas 2010 m. sausio 25 d.
nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinį
ieškinį išnagrinėjo vienpusiškai ir nepagrįstai nukentėjusiesiems ir
civiliniams ieškovams A. K., V. K. bei
G. K. pripažino teisę į dalies civilinio ieškinio
patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso
tvarka. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios
instancijos teismas, teisingai nustatęs nukentėjusiųjų turėtų laidojimo,
gedulingų pietų išlaidų dydį, nepagrįstai šią civilinio ieškinio dalį priteisė
tik dviem iš trijų civilinių ieškovų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija,
nurodžiusi, kad visus nukentėjusiuosius su R. K. sieję
ryšiai buvo tikrai artimi ir, jai žuvus, nukentėjusieji patyrė dvasinius
išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, tačiau kiekvieno iš jų
išgyvenimai nevienodi, pripažino, jog tėvų A. ir V. K. patirti
dvasiniai išgyvenimai netekus dukters yra didesni negu sesers netekusio brolio G. K. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį
į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog po R.
K. žūties sutriko tėvų A. ir V. K. sveikata, o brolis
G. K. dėl sesers žūties neteko darbo. Apeliacinės
instancijos teismas, įvertinęs sunkius nusikaltimo padarinius, taip pat tai,
kad žala nukentėjusiems padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai
nesiekiant jiems sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų, kad nukentėjusieji A.
ir V. K. yra pensininkai, kad jie neteko labai brangaus ir
artimo žmogaus, kad dėl amžiaus yra nedarbingi, kad žuvus dukteriai neliko
vieniši, ir atsižvelgęs į nuteistojo šeimyninę bei turtinę padėtį, vadovaudamasis
sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, konstatavo, kad žuvusiosios R. K. tėvams A. ir V. K., broliui
G. K. buvo padaryta mažesnė nei nurodoma jų civiliniame
ieškinyje neturtinė žala. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios
instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir nukentėjusiesiems bei civiliniams
ieškovams A. K., V. K., G. K. priteisė 2390 Lt jų turėtų laidojimo, gedulingų
pietų išlaidų, taip pat nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams A. K. bei V. K. po 80 000 Lt, o G. K. – 40 000 Lt (iš viso 200 000 Lt) neturtinei žalai
atlyginti.
Kasaciniu
skundu nukentėjusieji A. K., V. K. ir
G. K. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo 2010
m. sausio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesti jų reikalavimai dėl negautų
pajamų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, ir visiškai patenkinti jų
civilinį ieškinį, priteisiant jiems neatlygintas turtinės (118 147,24 Lt) bei
neturtinės žalos (100 000 Lt) dalis. Kasatoriai taip pat prašo atlyginti jų
turėtas advokato išlaidas – 27 000 Lt – pagal pateikiamus išlaidų dokumentus (2010
m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos–faktūros, serija AAP Nr. 003, 2000 (turėtų būti – 2010) m. balandžio 15 d.
pinigų priėmimo kvito, serija LAT Nr. 545589, 2010 m. balandžio 15 d. kasos
išlaidų orderio Nr. 01-2010/04 kopijas), nurodyti instituciją, kuri turi
išspręsti klausimą dėl J. A. G. bausmės atlikimo
vykdymo, pateikti teismams išaiškinimus, kuo šie turi vadovautis bei kaip
elgtis, kai eismo įvykio kaltininkas yra užsienio valstybės pilietis, ir kaip
suderinti Lietuvos Respublikos įstatymus bei Europos Sąjungos direktyvas
priimant teismų sprendimus šiuo klausimu.
Kasatoriai
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo bei
nepriteisė jiems žuvusiosios netektų pajamų, nes R. K. išlaikė
juos – realiai „kas mėnesį namų ūkio vedimui žuvusioji tėvams atiduodavo
vidutiniškai po 300–350 Lt“, todėl per darbingą periodą jie kaip šeima neteko
117 600 Lt, taip pat visos jų prašomos pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti,
ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir
BPK) 109–116 straipsnių nuostatas, visiško žalos atlyginimo principą (Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnio 2 dalis).
Kasatorių tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo protingumo,
sąžiningumo kriterijais ir tinkamai neįvertino turtinės bei neturtinės žalos,
kurią jie kaip šeima patyrė, taip pat to, kad R. K. žūtis
jiems sukėlė dvasinius išgyvenimus, skausmą ir skaudžias pasekmes: A. K. komplikavosi tireotoksikozė, V. K. susirgo
onkologine liga, o G. K. dėl sveikatos sutrikimų prarado
darbą.
Be to,
kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas neįvertino šios bylos
svarbos bei kaltininko veiksmų pavojingumo visuomenei ir nepatikrino bylos
tiek, kiek buvo nurodęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009 m. birželio 9 d.
nutartyje, taip pat nenustatė akivaizdžių bylą nagrinėjant pirmosios
instancijos teisme padarytų esminių BK pažeidimų, dėl kurių buvo paduotas jų
skundas, nepatikrino byloje esančios apeliacinės instancijos teismui pateiktos
papildomos medžiagos.
Nukentėjusiųjų A.
K., V. K. ir G. K. kasacinis
skundas atmestinas.
Dėl kasatorių argumentų dėl turtinės ir neturtinės žalos
1.
Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo
bei nepriteisė jiems žuvusiosios netektų pajamų, nes R. K. išlaikė
juos – realiai „kas mėnesį namų ūkio vedimui žuvusioji tėvams atiduodavo
vidutiniškai po 300–350 Lt“, todėl per darbingą periodą jie kaip šeima neteko 117
600 Lt, taip pat visos jų prašomos pinigų sumos (kiekvienam po 100 000 Lt) neturtinei
žalai atlyginti, ir taip pažeidė BPK 109–116 straipsnių nuostatas, visiško
žalos atlyginimo principą (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Kasatorių tvirtinimu,
apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo protingumo, sąžiningumo
kriterijais ir tinkamai neįvertino turtinės bei neturtinės žalos, kurią jie
kaip šeima patyrė, taip pat to, kad R. K. žūtis jiems
sukėlė dvasinius išgyvenimus, skausmą ir skaudžias pasekmes: A.
K. komplikavosi tireotoksikozė, V. K. susirgo
onkologine liga, o G. K. dėl sveikatos sutrikimų prarado
darbą.
1.1. Pagal
baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju,
turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą
veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos
atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos
patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese
pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems
asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas
baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas,
tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų,
kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio
proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas,
priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio
ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą
civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai,
remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad
ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė
ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra
priežastinis ryšys.
1.2. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto
netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir
negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali
tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo
numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu
nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti
pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas
dėmesys į tai, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į turtinės žalos
atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną
turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis,
nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat
mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Asmenims, turintiems teisę į žalos
atlyginimą, netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie
gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam (CK 6.284 straipsnio 1, 2
dalys). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad žuvusioji R. K. išlaikė nukentėjusiuosius A. K., V. K. ir G. K. ir kad jie kas
mėnesį būtų gavę jos gaunamų pajamų dalį. Vadinasi, apeliacinės instancijos
teismas teisingai nurodė, kad R. K. gaudavo 367 Lt
atlyginimą, o „[...] A. K. gauta apie 500 Lt pensija, V. K. apie 700 Lt gauta pensija bei G. K. gautas
apie 1000 Lt atlyginimas buvo daug didesni nei žuvusiosios gautas atlyginimas
[...]“, ir motyvuotai konstatavo, kad nė vieno iš nukentėjusiųjų R. K. neišlaikė ir jų išlaikyti negalėjo, o tai, kad, pasak
nukentėjusiųjų, kartu su jais viename name gyvenusi žuvusioji savo lėšomis
prisidėdavo perkant skalbimo mašiną, malkas ir pan., neduoda pagrindo teigti,
jog nukentėjusieji buvo jos išlaikomi.
Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos
teismas, spręsdamas negautų pajamų priteisimo klausimą, pagrįstai rėmėsi
objektyviais bylos duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis, ir
nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį dėl negautų pajamų priteisimo
išsprendė tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo proceso ar civilinės teisės
normų, reglamentuojančių turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą.
1.3. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.
Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis,
esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų,
nuteistų pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir
150 000 Lt, ir 120 000 Lt, ir 50 000 Lt, ir 40 000 Lt, ir 25 000 Lt,
ir 20 000 Lt, (kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009, 2K-399/2009). Kartu
atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio
1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (žr., pvz., kasacines
bylas Nr. 2K-444/2006, 2K-492/2006, 2K-408/2008), todėl pagal baudžiamojo
proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą,
privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą
civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų
normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, ir negali
padidinti ar sumažinti priteisto neturtinės žalos dydžio.
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens
fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas,
emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių
sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama
visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl
asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato
atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi
teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos
pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos
turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2
dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra
bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų
interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai
taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai
nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos
dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų
nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į
nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282
straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir
kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai,
kad neturtinės žalos atlyginimo
srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum)
objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos
(pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai
įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria
turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus
(ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų
ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra
ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės
bylos Nr. 3K-3-371/2003,
2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).
Apeliacinės instancijos teismas
nuosprendyje nurodęs, kad dėl J. A. G. padaryto nusikaltimo
nukentėjusieji A. K. ir V. K. neteko
dukters, o G. K. – sesers, kad nors ir atskiromis
šeimomis, bet su žuvusiąja visi jie gyveno vienuose namuose, kad visus juos
sieję ryšiai tikrai buvo artimi ir kad, R. K. žuvus, nukentėjusieji tikrai patyrė ir dvasinius
išgyvenimus, ir dvasinį sukrėtimą, ir emocinę depresiją, tačiau kiekvieno jų
išgyvenimai nevienodi, pagrįstai konstatavo, jog tėvų A. ir V.
K. patirti dvasiniai išgyvenimai netekus dukters yra didesni negu sesers
netekusio brolio G. K.. Apeliacinės instancijos teismas taip
pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog po R. K. žūties brolis G. K. prarado
darbą, sutriko tėvų A. ir V. K. sveikata, o joje esantys
išrašai iš medicininių dokumentų apie jiems diagnozuotas ligas (aukštą kraujo
spaudimą, osteochondrozę, prostatos vėžį ir kt.) neduoda pagrindo jų atsiradimą
sieti su dukros netektimi. Iš apeliacinės instancijos teismo 2010 m. sausio 25
d. nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo
klausimą nuteistojo J. A. G. baudžiamojoje byloje, įvertino
sunkius nusikaltimo padarinius, taip pat tai, kad žala nukentėjusiems padaryta
neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jiems sukelti dvasinių,
moralinių išgyvenimų, kad nukentėjusieji neteko labai brangaus ir artimo
žmogaus, kad nukentėjusieji A. ir V. K. dėl amžiaus yra
nedarbingi, kad žuvus dukteriai neliko vieniši (kiti du jų vaikai yra gyvi ir
gali jiems padėti bei juos išlaikyti), atsižvelgė į nuteistojo šeiminę bei
turtinę padėtį. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo,
kad žuvusiosios R. K. tėvams A. ir V.
K., broliui G. K. buvo padaryta mažesnė nei jų
civiliniame ieškinyje nurodoma 300 000 Lt dydžio neturtinė žala.
Taigi, kolegijos nuomone,
apeliacinės instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos
aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų
vertybių svarbą, teisingai įvertino J. A. G. nusikalstamos
veikos padarinius, nukentėjusiųjų A. K., V.
K. ir G. K. interesus, teisingai suprato įstatyme (CK
6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos
įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Priteisdamas iš
nuteistojo J. A. G. neturtinę žalą nukentėjusiesiems,
apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ir CK 1.5 straipsnyje nustatytais
teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekdamas išlaikyti skirtingų interesų
(nukentėjusiųjų ir nuteistojo) interesų pusiausvyrą. Dėl to kolegija neturi
pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas, šioje baudžiamojoje
byloje nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems
klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas,
reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu
pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, J. A.
G. baudžiamojoje byloje spręsdamas su nukentėjusiesiems A.
K., V. K., G. K. atlygintinos
neturtinės žalos vertinimu susijusius klausimus, nenukrypo ir nuo
susiformavusios teismų praktikos.
Dėl kasatorių argumentų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinė tvarka
Kasatoriai
skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino šios
bylos svarbos bei kaltininko veiksmų pavojingumo visuomenei ir nepatikrino
bylos tiek, kiek buvo nurodęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009 m. birželio 9
d. nutartyje, taip pat nenustatė akivaizdžių bylą nagrinėjant pirmosios
instancijos teisme padarytų esminių BK pažeidimų, dėl kurių buvo paduotas jų
skundas, nepatikrino byloje esančios apeliacinės instancijos teismui pateiktos
papildomos medžiagos.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą
patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3
dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimų (nuosprendžio,
nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl
apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 2 dalis). Vadinasi,
apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir
motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų
praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo,
jog apeliacinės instancijos teismo sprendimų aprašomojoje dalyje privalo
išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti
kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios
apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į
teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo
aplinkybes (kasacinės bylos Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-142/2009,
2K-279/2010).
Iš
bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2010 m. sausio 25
d. nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K.
apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl
jų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir dalis pirmosios instancijos
teismo 2008 m. birželio 28 d. nuosprendžio keičiama, o kita šio nuosprendžio
dalis pripažįstama teisinga bei pagrįsta ir paliekama nepakeista. Iš apeliacinės
instancijos 2009 m. spalio 7 d., spalio 28 d., gruodžio 10 d. teismo posėdžių
protokolų ir 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžio taip pat matyti, kad, priešingai
nei tvirtina kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas įvykdė Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
birželio 9 d. nutartyje pateiktus nurodymus: siekdamas išsamiai patikrinti
pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies
nuostatomis, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė visus tris
nukentėjusiuosius, nuteistąjį, civilinio atsakovo atstovus, išreikalavo bylos
nagrinėjimui reikšmės turinčius dokumentus ir juos pridėjo prie bylos, taip pat
prie bylos pridėjo ir nukentėjusiųjų atstovo, civilinio atsakovo atstovės
pateiktus dokumentus, juos analizavo ir, kaip minėta, išdėstė motyvuotas
išvadas dėl esminių nukentėjusiųjų apeliacinio skundo motyvų, tarp jų ir dėl negautų
pajamų, laidojimo išlaidų, neturtinės žalos priteisimo.
Taigi,
kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K.
apeliacinį skundą neperžengdamas jo ribų išnagrinėjo išsamiai, visapusiškai
ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė. Kartu teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas,
pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi BPK
326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir priėmė ne tą procesinį dokumentą. BPK 326
straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje,
dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinė instancijos teismas priima nuosprendį pakeisti
nuosprendį BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais,
t. y. jei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar neteisingai paskirta
bausmė. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas tik
pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, turėjo
vadovautis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir priimti nutartį, o ne
nuosprendį. Kita vertus, dėl šio apeliacinės instancijos teismo padaryto
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos
kaltinamojo (nuteistojo) teisės ir (ar) tai nesukliudė apeliacinės instancijos
teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti šią bylą ir priimti iš esmės
teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl to minėtas apeliacinės
instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas
nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas esminiu, dėl kurio reikėtų keisti ar
naikinti šioje byloje priimtą apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos 2010 m.
sausio 25 d. sprendimą.
Dėl kitų kasatorių prašymų
1. Kasatoriai
prašo nurodyti instituciją, kuri turi išspręsti klausimą dėl J. A.
G. bausmės atlikimo vykdymo, pateikti teismams išaiškinimus, kuo teismai
turi vadovautis bei kaip elgtis, kai eismo įvykio kaltininkas yra užsienio
valstybės pilietis, ir kaip suderinti Lietuvos Respublikos įstatymus bei
Europos Sąjungos direktyvas priimant teismų sprendimus šiuo klausimu.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios
bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami
teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y.
jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį
įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimų. Taigi minėti kasatorių prašymai nesusiję nei su netinkamu
baudžiamojo įstatymo pritaikymu, nei su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimais ir pagal baudžiamojo proceso įstatymą nėra bylos nagrinėjimo
kasacine tvarka dalykas bei yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų
nagrinėjant kasacinę bylą ribų. Dėl to šie kasatorių prašymai teisėjų kolegijos
paliekami nenagrinėti.
2. Kasatoriai skundu taip
pat prašo atlyginti jų iki šio kasacinio proceso turėtas advokato išlaidas (27
000 Lt) pagal pateikiamus išlaidų dokumentus (2010 m. balandžio 14 d. PVM
sąskaitos–faktūros, serija AAP Nr. 003, 2000 (turėtų būti – 2010) m. balandžio 15 d. pinigų priėmimo kvito, serija
LAT Nr. 545589, 2010 m. balandžio 15 d. kasos išlaidų orderio Nr. 01-2010/04 kopijas).
Pažymėtina, kad kasatoriai nepateikė dokumentų, kuriuose būtų apibrėžtas
advokatui mokėtino užmokesčio už jų atstovavimą dydis, jo apskaičiavimo forma.
Vadinasi, sprendžiant nukentėjusiems atlygintinų jų turėtų išlaidų advokato
darbui apmokėti klausimą, iš esmės byloje turėtų būti renkami faktiniai
duomenys – teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas, nukentėjusiuosius
atstovavusio advokato teisinės pagalbos kompleksiškumas, specialių žinių
reikalingumas, teisinės pagalbos teikimo vietoje nusistovėję teisinių paslaugų
įkainiai ir pan. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d.
nutarimu Nr. 69 patvirtintos Advokato ir advokato padėjėjo, teikiančių
valstybinę teisinę pagalbą, darbo dydžių ir mokėjimo taisyklės
(2008 m. gruodžio 30 d. redakcija)). Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kaip
minėta, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl
kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio
1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus
įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar
teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia
apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų
įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių
nenustatinėja. Dėl to ir šis kasatorių prašymas teisėjų kolegijos paliekamas
nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus
argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K.
kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis Tomas Šeškauskas
Jonas Prapiestis