Civilinė byla Nr. e2A-19-555/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01145-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.12; 3.1.7.4;
3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.15; 3.3.1.18.2
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
sekretoriaujant Editai Vazgienei, Kristinai Rimašauskienei,
dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Storga“ atstovams R. Ž. ir advokatei S. Ž.,
atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui R. J.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-77-835/2020 pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Storga“ ieškinį atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Storga“ dėl netesybų (baudų) priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Storga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos 21 119,20 Eur piniginių lėšų už atliktus darbus pagal 2018 m. liepos 17 d. sutartį Nr. SUT-592 ir 18 339,20 Eur piniginių lėšų pagal 2018 m. liepos 17 d. sutartį Nr. SUT-593 (iš viso 39 458,40 Eur piniginių lėšų), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos buvo sudaryta 2018 m. liepos 17 d. sutartis Nr. SUT-592, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo per keturis mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos atlikti (duomenys neskelbtini) sporto aikštelės įrengimo darbus pagal parengtą (duomenys neskelbtini) sporto aikštelės įrengimo projektą ir preliminarius darbų kiekių žiniaraščius už 63 423,87 Eur sumą. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2018 m. liepos 17 d. sutartis Nr. SUT-593, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo per keturis mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos atlikti (duomenys neskelbtini) sporto aikštelės įrengimo darbus pagal parengtą (duomenys neskelbtini) sporto aikštelės įrengimo projektą ir preliminarius darbų kiekių žiniaraščius už 58 897,34 Eur sumą. Vykdant minėtomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė paskyrė statinių statybos vadovu R. Ž. bei 2018 m. liepos 18 d. informavo atsakovę, jog statinių statybos darbai pagal abi sutartis bus atliekami, pasitelkiant subrangovus S. B. individualią įmonę daliai žemės darbų atlikti ir UAB „Fortera“ sportinei dangai įrengti. 2018 m. liepos 19 d. atsakovė suteikė ieškovei statybvietės žemės sklypus, esančius prie (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini) Pradėjus vykdyti aikštelių įrengimo darbus, paaiškėjo, jog yra būtina atlikti papildomus darbus, kurių ieškovei nepradėjus atlikti sutartų darbų, negalėjo numatyti. Kadangi sutartyse buvo numatyta galimybė keisti sutartį, 2018 m. rugpjūčio 6 d. el. laišku ieškovė atsiuntė atsakovei raštus dėl nenumatytų darbų. Raštu Nr. 18-5 „Dėl nenumatytų ir nevykdomų darbų” atsakovei buvo pasiūlyta numatyti papildomas lėšas, reikalingas įrėminti (duomenys neskelbtini) sporto aikštelę vejos bordiūrais, kadangi kitu atveju aikštelė ženkliai greičiau susidėvės. Be to, raštu buvo pranešta, jog, nors projekte buvo numatytas senos fekalinės sistemos demontavimas ir naujos paklojimas iki 2 metų gylyje, tačiau atlikus kasinėjimo darbus paaiškėjo, jog fekalinės trasos gylis siekia net 6 metrus bei po įrengiama sporto aikštele patenka vandentiekio trasa su aptarnavimo šuliniu, dėl ko senos fekalijų sistemos demontavimui reikėtų skirti ženklią pinigų sumą. Dėl to minėtu raštu buvo pasiūlyta palikti esančius inžinerinius tinklus, sureguliuoti aptarnavimo šulinių aukštį ir įrengti specialius šulinių dangčius, pritaikytus sportinėms dangoms, kas tokiu atveju atėmus pagal projektą neatliekamus darbus, papildomai kainuotų 3 373,00 Eur sumą. 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 18-4 „Dėl nenumatytų darbų“ atsakovei buvo pasiūlyta numatyti papildomas lėšas, reikalingas įrėminti (duomenys neskelbtini) sporto aikštelę vejos bordiūrais, kadangi kitu atveju aikštelė ženkliai greičiau susidėvės, kas papildomai kainuotų 1 965,00 Eur sumą. Šie ieškovės nurodyti pasiūlymai buvo patvirtinti atsakovės žodžiu. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 6 d. el. laišku buvo informuota, jog pradėjus kasimo darbus (duomenys neskelbtini) sporto aikštelėje pagal sutartį Nr. SUT-592 buvo papildomai rasti trys šuliniai su veikiančiais tinklais, kas reiškia, jog iš viso į darbų zoną patenka 6 šuliniai, ko ieškovė numatyti negalėjo, dėl ko yra būtina koreguoti darbų atlikimo lokalinę sąmatą. Dėl to, atsakovė buvo informuota, jog visi papildomi darbai, atėmus pagal projektą nevykdomus darbus, kainuos 7 489,00 Eur sumą. Lokalinės sąmatos pakeitimui pagal sutartį Nr. SUT-592 atsakovė pritarė žodžiu. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 1 d. atsakovei el. paštu nusiuntė lauko treniruoklių modelius derinimui (duomenys neskelbtini) sporto aikštelėse, o 2018 m. rugsėjo 5 d. el. paštu nusiuntė abiejose sporto aikštelėse įrengtų stendų foto nuotraukas pagal sutartis. Treniruoklių modelių ir stendų tinkamumas taip pat buvo patvirtintas atsakovės žodžiu. Atsakovei ieškovė pasiūlė pakeisti abiejų įrengiamų sporto aikštelių projektinius sprendinius, nustatant, jog projektuose numatytas 8 cm storio asfaltbetonio aikštelių pagrindo sluoksnis keistinas į 6 cm asfaltbetonio aikštelių pagrindo sluoksnį. Šis pasiūlymas atsakovei buvo pateiktas, kadangi aikštele nenumatytas transporto priemonių kursavimas, o netgi pagal Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles (KPT SDK 07) kelio dangos konstrukcijoms, veikiamoms transporto eismo apkrovoms, kai kuriais atvejais parenkamas 6 cm asfaltbetonio dangos sluoksnis, dėl ko yra netikslinga ir neracionalu sporto aikštelių pagrindus dengti 8 cm asfaltbetonio sluoksniu, o sutaupyti pinigai dėl 6 cm asfaltbetonio sluoksnio įrengimo aikštelėse galėtų būti skirti sporto aikštelių vejos bortelių įrengimui. Dėl šių priežasčių 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo parengtas protokolas dėl (duomenys neskelbtini) sporto aikštelės projektinių sprendinių keitimo, ir nors minėtas protokolas nebuvo pasirašytas ir nebuvo parengtas kitas protokolas dėl (duomenys neskelbtini) sporto aikštelės sprendinių keitimo, atsakovė žodžiu pritarė ieškovės pasiūlytiems pakeitimams, kurie leido atsakovei sutaupyti lėšų įrengiant abi sporto aikšteles. 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovė informavo atsakovę, jog nors 2018 m. lapkričio 7 d. yra atlikta 70 procentų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sporto aikštelių įrengimo darbų ir ieškovė yra jau supirkusi visas medžiagas ir įrengimus, reikalingus likusiems darbams užbaigti, tačiau subrangovas UAB „Fortera“ atsisako atlikti guminės sporto dangos įrengimo sporto aikštelėse darbus, kadangi dėl netinkamų meteorologinių sąlygų asfalto danga yra drėgna, per žema asfalto ir oro temperatūra, todėl kokybiškas tokios dangos įrengimas nėra galimas, kol nepasikeis meteorologinės oro sąlygos. Nors terminas darbams atlikti pagal sutartis teoriškai buvo pakankamas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog dėl meteorologinių sąlygų nebuvo galimybės atlikinėti darbų, ieškovė ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių neturėjo jokios objektyvios galimybės pabaigti darbus minėtose sutartyse nustatytais terminais. Atsakovei išsiųstu minėtu raštu buvo prašoma stabdyti sutarties vykdymą iki darbų atlikimui bus tinkamos meteorologinės sąlygos. Atsakovė 2018 m. lapkričio 22 d. raštais Nr. (3.19)K26-4267 ir Nr. (3.19)K26-4271 atsisakė stabdyti sutarčių vykdymą bei nurodė, jog, vadovaujantis sutarčių 9.5 punkto nuostatomis, ieškovei bus taikoma 200,00 Eur bauda už kiekvieną sutarčių vykdymo uždelstą kalendorinę dieną iki visiško sutarčių įvykdymo. 2018 m. lapkričio 28 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, jog yra pateikusi prašymą Vilniaus pramonės, prekybos ir amatų rūmams dėl Force Majeure pažymos išdavimo, bei nurodė, jog atsakovė iki 2018 m. lapkričio 22 d. nėra atsiskaičiusi už skaldos pagrindo statybų aikštelėse įrengimo darbus, kurie buvo atlikti dar 2018 m. rugpjūčio mėn., nėra dėl šių darbų pareiškusi pretenzijų ir nepagrįstai nėra šių darbų priėmusi, tuo pažeisdama sutarčių 8.1 punkto nuostatas. Atsakovei ir toliau neapmokant už jau atliktus darbus, ieškovė sustabdė darbų vykdymą ir su 2019 m. vasario 11 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl piniginės prievolės įvykdymo Nr. 19-1, pakartotinai informuojant atsakovę, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už ieškovės atliktus darbus sutarties Nr. SUT-592 pagrindu pagal 2018 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 2, taip pat pagal 2018 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 ir 2018 m. gruodžio 31 d. papildomų nevykdomų darbų aktą Nr. 4, dėl ko atsakovė ieškovei 2019 m. vasario 11 d. buvo skolinga 21 119,20 Eur už atliktus darbus ((duomenys neskelbtini) sporto aikštelės įrengimo darbus). Ieškovė taip pat sustabdė darbų vykdymą ir (duomenys neskelbtini) sporto aikštelėje, 2019 m. vasario 11 d. atsakovei pateikiant pretenziją Nr. 19‑2 ir pakartotinai informuojant, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi už atliktus darbus sutarties Nr. SUT-593 pagrindu pagal 2018 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 2, bei pagal 2018 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 ir 2018 m. gruodžio 31 d. papildomų darbų aktą Nr. 4, dėl ko ieškovė 2019 m. vasario 11 d. buvo skolinga 18 339,20 Eur už atliktus darbus ((duomenys neskelbtini) sporto aikštelės įrengimo darbus). Atsakovė 2019 m. vasario 25 d. raštais Nr. (3.19)BC26-634 ir Nr. (3.19)K26-636 atsisakė apmokėti už ieškovės atliktus darbus pagal sutartis. Taip pat atsakovė 2019 m. kovo 14 d. raštais Nr. (3.19)K26-781 ir Nr. (3.19)K26-782 informavo ieškovę, jog nuo 2019 m. balandžio 15 d. vienašališkai bus nutrauktos sutartys, vadovaujantis 12.1.4 punkto nuostatomis (kai rangovas nesilaiko sutarties vykdymo termino) bei ir toliau (iki 2019 m. balandžio 15 d.) už kiekvieną uždelstą dieną dėl kiekvienos sutarties nevykdymo nustatytais terminais bus taikoma 200,00 Eur dydžio bauda. Atsakovė už ieškovės atliktus aikštelių įrengimo darbus pagal sutartis šiuo metu yra skolinga 39 458,40 Eur sumą ir skolą nepagrįstai atsisako sumokėti. Ieškovė teigė, kad ji yra atlikusi didžiąją dalį aikštelių įrengimo darbų pagal sutartis, tačiau atsakovė ne tik, kad yra nesumokėjusi ieškovei už atliktus darbus, tačiau dar ir nepagrįstai reikalauja iš jos sumokėti neadekvataus dydžio baudas už visų darbų neatlikimą nustatytu terminu, kas akivaizdžiai prasilenkia su įstatyme įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovė prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
3. Atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama priteisti jai iš ieškovės MB „Storga“ 59 600,00 Eur netesybų (baudų), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad ji pripažįsta dalį ieškinio reikalavimų dėl 14 516,80 Eur už objektą (duomenys neskelbtini) kaime bei 11 736,80 Eur už objektą (duomenys neskelbtini) (iš viso 26 253,60 Eur), tačiau nesutiko su ieškiniu likusioje dalyje. Atsakovė prašė atmesti ieškinio reikalavimus dėl atsiskaitymo už nekokybiškus, ne pagal projektą atliktus darbus (borteliai, asfalto danga) dėl 6 602,40 Eur sumos už objektą (duomenys neskelbtini) kaime, bei dėl 6 602,40 Eur sumos už objektą (duomenys neskelbtini) (iš viso 13 204,80 Eur), tenkinti priešieškinį ir priteisti 59 600,00 Eur netesybas (baudą). Atsakovė taip pat prašė, tenkinus priešieškinį, sudengti galutines sumas su iš atsakovės ieškovei priteistomis sumomis, jei tokios būtų priteistos. Atsakovė įrodinėjo, kad papildomi darbai negalėjo būti priimti, kadangi papildomi darbai nebuvo tinkamai suderinti ir įforminti, t. y. atsakovės atstovai buvo tik informuoti apie papildomų darbų poreikį žodžiu, el. laišku, tačiau ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi dėl papildomų darbų įforminimo. Be to, papildomi darbai negalėjo būti priimti ir dėl jų defektų – borteliai įrengti ne pagal projektą (nebuvo 8 cm), dėl ne pagal projektą iškeltų dangčių, nes neiškėlė iki 8 cm. Nesant atsakovės sutikimo, ieškovė neturėjo pagrindo atlikti papildomų darbų, t. y. turėjo stabdyti darbų atlikimą ir (arba) atsisakyti sutarties, o ne savavališkai vykdyti nesuderintus papildomus darbus. Atlikusi papildomus darbus be suderinimo, ieškovė turi prisiimti dėl to kilusią riziką ir pasekmes, kad už papildomus darbus nebus apmokėta. Atsakovė taip pat teigė, kad papildomi darbai nėra tinkamai perduoti, nėra pateikta kontrolinių geodezinių nuotraukų ir kt. Ieškovė pirmą kartą reikalavo apmokėti už papildomus darbus tik 2019 m. vasario 11 d., tačiau jai buvo praneštos argumentuotos priežastys ir nurodyti defektai, dėl kurių apmokėjimas nebuvo atliktas. Dalis papildomų darbų negalėjo būti priimti ir dėl jų defektų (nebuvo 8 cm). Šie defektai buvo ištaisyti kito rangovo – UAB „Bildeka“. Tik defektų taisymo eigoje, t. y. UAB „Bildeka“ taisant ieškovės netinkamai atliktų darbų defektus ir pabaigiant ieškovės nebaigtus darbus, paaiškėjo, kad dalis ieškovės atliktų papildomų darbų negali būti atskirti ir turės būti faktiškai naudojami atsakovės. Ieškovės su defektais atlikti darbai, kurių dalį sudaro ir papildomi darbai (t. y. darbai atlikti su defektais ir (ar) darbai atlikti ne pagal projektą (nebuvo 8 cm)), kurie negali būti atsakovės priimti, turėtų būti vertinami pagal jų sąmatoje nurodytą kainą. Sąmatoje nėra atskirai išskirta medžiagų (asfalto, betoninių bortelių ir kt.) ir jų įrengimo darbų kaina, dėl to atsakovė turi pagrindą nemokėti visos sutarties sąmatoje nurodytos defektinių darbų sumos. Atsakovė pripažino dalį ieškinio reikalavimų ne dėl neva buvusių žodinių susitarimų, tačiau dėl objektyvių aplinkybių, kad dalis ieškovės darbų ir medžiagų yra faktiškai naudojama. Atsakovė taip pat nurodė, kad, vadovaujantis sutarčių 3.1. punktais, darbai turėjo būti atlikti per keturis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2018 m. lapkričio 17 d. Darbų atlikimo pratęsimo terminas sutartyse nėra numatytas. Rizika dėl darbų neatlikimo laiku ir dėl to kylanti atsakomybė tenka ieškovei. Darbų atlikimas per keturis mėnesius buvo esminė sutarčių sąlyga, nurodyta pirkimo dokumentuose. Keturių mėnesių darbų atlikimo terminas buvo protingas ir visiškai pakankamas siekiant tinkamai atlikti sutartyse nustatytus darbus. Dalį darbų ieškovė atliko nekokybiškai – asfalto dangos storis neatitinka projekto, asfalto danga užklota nekokybiškai, akivaizdžiai matosi defektai, todėl ji yra atsakinga už netinkamai atliktus darbus ir praleistą sutartyje nurodytą darbų atlikimo terminą. Atsakovė su priešieškiniu kreipėsi 2019 m. liepos 9 d., laikotarpis, už kurį apskaičiuotos netesybos (baudos), yra mažesnis nei šeši mėnesiai, nes pirmoji netesybų skaičiavimo diena yra 2018 m. lapkričio 18 d., o paskutinė delspinigių skaičiavimo diena yra 2019 m. balandžio 15 d. (sutarties nutraukimo diena), todėl netesybos (baudos) už mažesnį nei šešių mėnesių laikotarpį apskaičiuotos teisingai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 21 119,20 Eur piniginių lėšų už atliktus darbus pagal 2018 m. liepos 17 d. sutartį Nr. SUT-592 ir 18 339,20 Eur piniginių lėšų pagal 2018 m. liepos 17 d. sutartį Nr. SUT-593 (iš viso 39 458,40 Eur piniginių lėšų), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 39 458,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 16 d. iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo ir 2 317,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad šalys pripažino, kad (duomenys neskelbtini) aikštelėje asfaltbetonio danga buvo užklota vidutiniškai 6,2 cm asfaltbetonio sluoksniu, o (duomenys neskelbtini) kaime aikštelėje vidutiniškai 7,1 cm asfaltbetonio sluoksniu. Atsakovė šių darbų nepriėmė ir už juos neapmokėjo motyvuodama tuo, kad jai nebuvo jokio pagrindo mokėti už darbų dalį, kuri neatitinka projekto reikalavimų.
7. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovai prieštaravimų ieškovės išdėstytiems pasiūlymams ir argumentams nereiškė, pasikeitus aplinkybėms nepradėti darbų neuždraudė, todėl pagrindo ieškovei atsisakyti sutarties nesuteikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad papildomi aikštelių įrengimo darbai paaiškėjo tik pradėjus vykdyti sporto aikštelių įrengimo darbus, jie buvo būtini, siekiant įrengti sporto aikšteles, ir su jų atlikimu atsakovė sutiko, savo pritarimą nurodant žodžiu. Tai patvirtino ir veiksmais, apmokėdama ieškovės pateiktas 2018 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitas Nr. STO001 ir Nr. STO002 už pirmame etape atliktus darbus, iš kurių dalis buvo papildomi darbai. Šalys bendradarbiavo nuotoliniu būdu, nes tiek statybvietės perdavimo aktai, tiek ir visi kiti dokumentai buvo siunčiami el. paštu. Atsakovės direktoriaus mobiliojo ryšio abonento skambučių išklotinės patvirtino, jog šalys dėl atliekamų darbų bendraudavo telefonu. Pateikti el. laiškai, ieškovės direktoriaus ir atsakovės darbuotojų paaiškinimai patvirtino, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika tvirtinti visus sutarčių pakeitimus žodžiu, nors sutarčių nuostatos to nenumatė, ir atsakovė pritarė papildomų darbų atlikimui bei projekte numatyto aikštelių asfaltbetonio sluoksnio mažinimui nuo 8 cm iki 6 cm.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė, atlikusi darbus, pateikė atsakovei 2018 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 2, 2018 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 3, 2018 m. gruodžio 31 d. papildomų nevykdomų darbų aktą Nr. 4 pagal sutartį Nr. SUT-593 ir 2018 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 2, pagal 2018 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 3, 2018 m. gruodžio 31 d. papildomų nevykdomų darbų aktą Nr. 4 pagal sutartį Nr. SUT-592. Teismas sprendė, kad šių vienašalių perdavimo aktų pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo, nes atsakovė pripažino aplinkybę, jog ieškovė dalį (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) sporto aikštelių įrengimo darbų pagal byloje pateiktus darbų atlikimo aktus, kurių pagrindu prašo sumokėti pinigus už atliktus darbus, atliko tinkamai ir už jų atlikimą nėra atsiskaityta. Atsakovė pripažįsta dalį ieškinio reikalavimų dėl 14 516,80 Eur už objektą (duomenys neskelbtini) kaime bei dėl 11 736,80 Eur už objektą (duomenys neskelbtini).
9. Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs pateiktus rašytinius įrodymus, visumą nustatytų faktinių aplinkybių, padarė išvadą, kad atsakovė žodžiu pritarė visiems ieškovės siūlymams dėl nenumatytų, tačiau būtinų papildomų sporto aikštelių įrengimo darbų, sutiko mažinti techniniame projekte numatytą sporto aikštelių asfaltbetonio sluoksnį nuo 8 cm iki 6 cm, kad ieškovė sporto aikštelių įrengimo darbus atliko ir juos perdavė tinkamai, o atsakovė už juos neatsiskaitė.
10. Teismas akcentavo, kad atsakovė davė žodinius pritarimus tiek nenumatytų darbų atlikimui, tiek sporto aikštelių asfaltbetonio dangos storio mažinimui nuo 8 cm iki 6 cm, dėl ko ieškovė atliko sporto aikštelių įrengimo darbus pagal šalių susitarimus ir 2018 m. rugsėjo mėn. paruošė pagrindą sporto aikštelių guminės dangos įrengimui. Tačiau atsakovė šių darbų nepagrįstai nepriėmė ir už juos nepagrįstai neatsiskaitė, dėl to ieškovė negalėjo atlikti tolimesnių darbų ir visus darbus baigti iki 2018 m. lapkričio 17 d.
11. Teismas sprendė, kad bylos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus dėl ieškovės nebendradarbiavimo sutarties pratęsimo klausimais su atsakove, dėl informacijos neteikimo sutarčių vykdymo klausimais, dėl pasišalinimų iš objekto nepranešus atsakovei. Teismas nustatė, kad ieškovė visaip bandė spręsti susidariusią situaciją, kad baigtų darbus nustatytu laiku, t. y. prašė apmokėti už atliktus darbus, stabdyti sutarčių vykdymą ir duoti daugiau laiko darbų baigimui, bandė surasti abiem šalims priimtiną sprendimą susidariusioje situacijoje, o atsakovė buvo pasivyvi ir nei priėmė darbus, nei už atliktus darbus sumokėjo, nei sustabdė sutarčių vykdymą. Dėl to ieškovė, atlikusi didžiąją dalį aikštelių įrengimo darbų, nėra atsakinga, kad dėl atsakovės veiksmų negalėjo aikštelių įrengti pilnai. Teismas padarė išvadą, kad konstatuoti savavališką techniniame projekte numatyto sporto aikštelių asfaltbetonio sluoksnio nuo 8 cm iki 6 cm mažinimą ir darbų neatlikimą nustatytu laiku dėl ieškovės kaltės, kuris suteiktų pagrindą netesybų (baudų) priteisimui, pagrindo nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimus dalyje 6 602,40 Eur dėl (duomenys neskelbtini) objekto bei 6 602,40 Eur dėl (duomenys neskelbtini) objekto (iš viso 13 204,80 Eur) ir tenkinti priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, perskirstyti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo ir be aiškių teisinių argumentų, nepagrįstai konstatavo neva buvus žodinius atsakovės pritarimus mažinti techniniame projekte numatytą asfaltbetonio sluoksnį nuo 8 cm iki 6 cm, nors minėtos aplinkybės buvo paneigtos liudytojų parodymais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Nėra aišku, kokiais konkrečiais ištirtais įrodymais ar kokiomis aplinkybėmis vadovavosi teismas. Sprendime nėra pateikta jokių konkrečių argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti tokias teismo išvadas. Teismo išvada iš esmės paremta deklaratyviais ieškovės pateiktais argumentais, kas verčia abejoti teismo nešališkumu ir objektyvu nagrinėjant bylą. Priešingai teismo sprendime nurodytoms išvadoms, byloje pateiktų įrodymų visuma, jų teisinis vertinimas, pagrindžia, kad jokių žodinių susitarimų / pritarimų nebuvo sudaryta ir jų negalėjo būti.
1.2. Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, visi sutarčių pakeitimai ar papildymai privalėjo būti daromi tik raštu. Žodiniai susitarimai nėra numatyti sutartyse ir neatitinka jose nustatytos tvarkos. Techninio projekto pakeitimai pagal teisės aktus turi būti derinami ir daromi raštu. Jiems turi pritarti tiek užsakovas, tiek techninė priežiūra. Šiuo atveju, nei užsakovo (atsakovės), nei techninės priežiūros pritarimo nebuvo duota. Nesant rašytinio susitarimo / pritarimo dėl techninio projekto pakeitimo, ieškovė turėjo pareigą įrodyti ne tik šio žodinio susitarimo / pritarimo sudarymo aplinkybes, jo turinį, bet ir faktą, kad atsakovės atstovai ir techninė priežiūra tokiam susitarimui dėl techninio projekto pakeitimo pritarė. Tačiau byloje nėra duomenų ar rašytinių įrodymų dėl neva buvusių pritarimų projekto pakeitimams.
1.3. Abi šalys yra juridiniai asmenys, buvo vykdoma viešųjų pirkimų sutartis, o projektas buvo finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, todėl visi šalių papildomi susitarimai privalėjo būti įforminami raštu. Tuo atveju, jeigu žodinis atsakovės ir techninės priežiūros pritarimas visgi būtų buvęs, tai būtų egzistavęs neatitikimas tarp techninio projekto ir faktiškai atliktų darbų, o tokia aplinkybė bet kuriuo atveju būtų įpareigojusi susitarimą įforminti teisiškai ir raštu, tačiau to padaryta nebuvo.
1.4. Žodinių pritarimų dėl asfalto dangos storio keitimo iš 8 cm į 6 cm nebuvo. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad tarp šalių būtų buvę kokie nors žodiniai susitarimai ar pritarimai mažinti projekte numatytą sporto aikštelių asfaltbetonio dangos storį. Kadangi techninio projekto pakeitimų nebuvo atlikta, ieškovė laikytina neįvykdžiusi sutarčių reikalavimų. Abiejų objektų preliminariuose darbų kiekių žiniaraščiuose ir projektuose aiškiai nurodyta, kad asfaltbetonio dangos storis turi būti 8,0 cm (80 mm). Ieškovė šių reikalavimų neišpildė, todėl ieškovės darbai atlikti netinkamai ir nekokybiškai, nesilaikant projekto ir sutarčių nuostatų. Atsakovė turėjo teisę ir pagrindą nepriimti ieškovės netinkamai atliktų darbų, kurie neatitinka projekto reikalavimų.
1.5. Pirmosios instancijos teismas iš esmės be motyvų, vadovaudamasis vien deklaratyviais, neįrodytais ir bylos medžiagai prieštaraujančiais ieškovės argumentais, prieštaraujant įstatymo nuostatoms ir kasacinio teismo praktikai, nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovė byloje būtų įrodžiusi atsakovės žodinių pritarimų techninio projekto pakeitimams dėl asfaltbetonio sluoksnio mažinimo, atsakovės priešieškinis turėjo būti tenkinamas visiškai, nes ieškovė byloje neįrodė, kad būtų tinkamai įgyvendinusi sutartis nustatytais terminais. Teismas nepagrįstai siejo ieškovės atsakomybę ir pareigą mokėti netesybas su ieškovės kalte. Ieškovė, būdama verslininke, neįrodė, kad prievolės laiku neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, todėl turi atsakyti už sutarčių pažeidimus be kaltės. Ieškovė pirmoji neįvykdė tinkamai prisiimtų prievolių, todėl neįgijo teisės ir į sutarties vykdymo sustabdymą. Ieškove sustabdymo teise pasinaudojo nesąžiningai.
1.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.206 straipsnio taikymu. Atsakovei negali būti besąlygiškai taikomas nurodytame straipsnyje įtvirtintas draudimas remtis kitos šalies prievolių neįvykdymu, nes ieškovė pati nevykdė savo pareigų, t. y. ieškovė atliko darbus nesilaikydami projekto, praleido darbų atlikimo terminą. Ieškovė, kaip verslininkas, atsako be kaltės. Atsakovės veiksmai iš esmės nedaro įtakos ieškovės prievolių vykdymui ir kylančiai atsakomybei. Ieškovės argumentai ir veiksmai tik patvirtina, kad ieškovė visais būdais siekė išvengti atsakomybės už tinkamai ir laiku neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus, t. y. teigiant neva yra sudaryti žodiniai susitarimai, remiantis neegzistuojančiomis force majeure aplinkybėmis, nepagrįstai teigiant, kad ieškovė neva turėjo teisę sustabdyti darbų vykdymą dėl to, kad atsakovė neva nevykdė pareigos mokėti už darbus, ar kad atsakovė neva nekontroliavo rangos darbų vykdymo, nesavalaikiai teikiant sąskaitas ir pretenzijas.
1.7. Atsakovė dėl ieškovės netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų patyrė nuostolių: skelbė naują pirkimą, turėjo taisyti defektus pasitelkiant naują rangovą (UAB „Bildeka“) siekiant pabaigti darbus. Taip pat, turėjo sumokėti didesnę sumą už darbus, dėl brangesnės naujo rangovo kainos. Nuostolių paskaičiavimas pateiktas byloje ir yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Atsakovė pagrįstai skaičiuoja netesybas (baudą 200,00 Eur už dieną), už laikotarpį, neilgesnį nei 6 mėn. Atsakovė patyrė nuostolių dėl to, kad turėjo taisyti ieškovės defektus kitų rangovų pagalba. Atsakovės paskaičiuotos netesybos (baudos) negali būti mažinamos žemiau atsakovės tikėtinų nuostolių ribos.
13. Ieškovė MB „Storga“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde ne tik nutyli esmines aplinkybes, tačiau dalį jų ir neteisingai nurodo. Priešingai nei yra dėstoma apeliaciniame skunde, ieškovė atliko visus sporto aikštelių įrengimo darbus tinkamai ir kokybiškai, jų atlikimas buvo suderintas su atsakove, tačiau atsakovė, naudodamasi situacija, jog darbų derinimai buvo tvirtinami žodžiu, o ne raštu, nesąžiningai atsisakė apmokėti už atliktus darbus, nurodant, jog darbai buvo atlikti ne pagal projektą ir papildomai darbai neva nebuvo suderinti su atsakove.
2.2. Pirmosios instancijos teismas atliko nuoseklų įrodymų vertinimą ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė bei nenukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos, dėl ko teisingai išsprendė bylą. Ieškovės ir atsakovės elgesys, vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovės pozicijos nenuoseklumas bei byloje esančių duomenų viseto analizė leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika tvirtinti visus sutarčių pakeitimus žodžiu ir atsakovė sutiko su ieškovės nurodytu būtinu papildomų darbų atlikimu, taip pat, kad atsakovė pritarė ir ieškovės pasiūlymui techniniame projekte numatytos sporto aikštelių asfaltbetonio dangos mažinimui.
2.3. Byloje esantys duomenys, šalių elgesys sutarčių vykdymo metu, patvirtina, kad tarp šalių egzistavo praktika derinti darbų atlikimą žodžiu bei tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas mažinti sporto aikštelių dangos storį. Net ir laikant, kad neva nebuvo tokio susitarimo, atsakovė, neatsiskaitydama su ieškove, šiuo trūkumu negali remtis, nes tokiu atveju pati netinkamai vykdė darbų atlikimo techninę priežiūrą. Atsakovė apeliaciniame skunde nepasisako apie pačios pareigą kontroliuoti ieškovės vykdytus darbus nevykdymą.
2.4. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ir aiškindamas CK 6.206 straipsnio nuostatą, pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, ieškovė įrodė, kad sutarčių įvykdymas nebuvo galimas dėl pačios atsakovės veiksmų ir neveikimo, dėl to teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį, vadovaudamasis CK 6.206 straipsnio pagrindu.
2.5. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovės atsakomybė šiuo atveju kyla be kaltės. Šiuo atveju asmeniui atsakomybė nekyla be kaltės, t. y. ta aplinkybė, kad atsakovė yra atleidžiama nuo kaltės, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, įrodinėjimo dėl kaltės prezumcijos, nereiškia, kad atsakomybės gali būti taikoma paneigus kaltės prezumciją. Šioje byloje buvo įrodyta ne tik tai, kad nėra ieškovės kaltės dėl sutartyse numatytų visų darbų neatliko sutartyse nustatytais terminais, tačiau nėra ir kitų CK nurodytų sąlygų visumos atsakovės priešieškinio tenkinimui. Atsakovė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo viseto.
2.6. Tuo tarpu net ir laikant, kad neva ieškovė padarė sutarčių pažeidimus, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog tokiu atveju teismas turėtų priteisti didesniąją netesybų sumą, apimančią mažesniąją nuostolių sumą, yra neadekvatus ir prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nors šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų (baudos) dydžio, šis dydis negali būti neadekvačiai per didelis, prieštaraujantis minėtiems principams. Sprendžiant klausimą dėl priteistino netesybų dydžio, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia prievolės dalis yra įvykdyta. Tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad ieškovė neva pažeidė sutartis, neatliekant visų darbų nustatytu terminu, atsakovės prašoma priteisti netesybų suma, atsižvelgiant į pačios atsakovės skolą, atliktų darbų dalį, užsakymo sumą bei visų darbų neatlikimo aplinkybes, yra neadekvačiai per didelė, prieštaraujanti minėtiems principams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė MB „Storga“ savo reikalavimą priteisti skolą už atliktus statybos ir papildomus darbus, tiek atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija reikalavimus dėl nuostolių priteisimo kildina iš jų sudarytų sutarčių netinkamo vykdymo.
16. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad 2018 m. liepos 17 d. ieškovė MB „Storga“ ir atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija sudarė sutartį Nr. SUT-592, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) sporto aikštelės įrengimo darbus pagal parengtą (duomenys neskelbtini) sporto aikštelės įrengimo projektą ir preliminarius darbų kiekių žiniaraščius už 63 423,87 Eur sumą ir sutartį Nr. SUT-593, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo per keturis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos atlikti (duomenys neskelbtini) sporto aikštelės įrengimo darbus pagal parengtą (duomenys neskelbtini) sporto aikštelės įrengimo projektą ir preliminarius darbų kiekių žiniaraščius už 58 897,34 Eur sumą. Šalys sutarčių nuostatose aptarė sutarčių vykdymo terminus. Pagal sutarčių 3.1. punktą ieškovė įsipareigojo darbus atlikti per keturis mėnesius nuo sutarčių pasirašymo dienos.
17. Nagrinėjamojoje byloje ginčas tarp šalių, kad nustatytu terminu sporto aikštelių įrengimo darbai pagal abejas sutartis nebuvo atlikti, nekyla. Ieškovė byloje laikosi pozicijos, kad darbus atsakovė privalėjo priimti ir už juos apmokėti etapais, t. y. ieškovei parengus atliktų darbų aktus, todėl, ieškovės teigimu, negavusi apmokėjimo už atliktų darbų dalį, ieškovė pasinaudojo teise stabdyti darbų atlikimą. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės argumentais, nurodė, kad sutartyje darbų atlikimo terminas buvo apibrėžtas konkrečiu laikotarpiu ir sutarčių sąlygose nebuvo numatyta galimybė pratęsti sutarčių vykdymo terminų.
18. Šios nutarties 16 punkte minėta, kad pagal sutarčių 3.1. punktą ieškovė įsipareigojo darbus atlikti per keturis mėnesius nuo sutarčių pasirašymo dienos. Atliktų darbų priėmimas reglamentuotas sutarčių 8.1 punkte, kuriame nurodyta, jog užsakovas per 5 dienas nuo darbų baigimo privalo priimti pagal sutartį atliktą darbą. Prieš priimdamas darbą, užsakovas apžiūrį jį, pastebėjęs jame trūkumų ar nukrypimų nuo sutarties sąlygų ar kitokių trūkumų, praneša apie juos rangovui ir nustato terminą jiems pašalinti. Pašalinus trūkumus, užsakovas privalo priimti darbus, pasirašant darbų perdavimo ir priėmimo aktą.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytų sutarčių sąlygas, neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turėjo teisę skaidyti darbų atlikimą ir įgijo teisę į apmokėjimą už juos etapais. Sutarties sąlygose yra aiškiai nustatytas gana glaudus terminas darbų atlikimui, nustatyta darbų priėmimo–perdavimo procedūra ir įtvirtinta rangovo teisė į atlygį už atliktus darbus tik sudarius baigiamąjį darbų perdavimo ir priėmimo aktą bei tiekėjui (ieškovui) informacinėje sistemoje „E-sąskaita“ pateikus PVM sąskaitą faktūrą. Nustatytos aplinkybės, jog sutarčių sąlygose šalys nėra susitarusios dėl ieškovės teisės į apmokėjimą už atliktų darbų etapą, net ir paaiškėjus, jog užsakovas (apeliantė) ieškovės darbų atlikimo metu atliko dalinius mokėjimus pagal ieškovės pateiktus darbų atlikimo aktus, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė, fiksuodama atliktus darbus etapais, teisės į jų apmokėjimą iki baigiamojo darbų perdavimo ir priėmimo akto sudarymo neįgijo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius, kad užsakovas pagal sutarties sąlygas neturėjo prievolės atlikti dalinius mokėjimus, spręstina, kad ieškovė, negavusi apmokėjimo už atliktų darbų etapą, nepagrįstai pasinaudojo teise stabdyti darbus, dėl to ieškovei, pažeidus sutartimis nustatytą darbų atlikimo terminus, atsakovė teisėtai, dėl ieškovės kaltės, pasinaudojo sutartyse nustatyta galimybe nutraukti sutartinius santykius.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsakovas, nutraukęs sutartį po sutarties nutraukimo privalo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti, t. y. įstatyme nustatyta, kad rangovas tokiais atvejais turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nutraukiama rangos sutartis dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus. Rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnaša“ v. Vilnius savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-235/2005). Taigi darytina išvada, kad, net ir nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus.
22. Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovė pripažįsta dalį ieškinio reikalavimų dėl 14 516,80 Eur už objektą (duomenys neskelbtini) kaime bei 11 736,80 Eur už objektą (duomenys neskelbtini) (viso 26 253,60 Eur). Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus 6 602,40 Eur sumai už objektą (duomenys neskelbtini) kaime, bei 6 602,40 Eur sumai už objektą (duomenys neskelbtini) (viso 13 204,80 Eur). Atsakovė savo nesutikimą su ieškovės reikalavimais argumentuoja tuo, kad ieškovės atlikti darbai (borteliai, asfalto danga) atlikti nesilaikant projektinių reikalavimų.
23. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pasiūlė atsakovei pakeisti abiejų įrengiamų sporto aikštelių projektinius sprendinius, nustatant, jog projektuose numatytas 8 cm storio asfaltbetonio aikštelių pagrindo sluoksnis keistinas į 6 cm asfaltbetonio aikštelių pagrindo sluoksnį. Ieškovė įrodinėja, kas šis pasiūlymas buvo derinamas su atsakovės atstovu Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėju M. L., kuris pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles (KPT SDK 07) net ir kelio dangos konstrukcijoms, veikiamoms transporto eismo apkrovoms, kai kuriais atvejais parenkamas 6 cm asfaltbetonio dangos sluoksnis. Ieškovė, laikydama, kad netikslinga ir neracionalu sporto aikštelių pagrindus dengti 8 cm asfaltbetonio sluoksniu, o sutaupyti pinigai dėl 6 cm asfaltbetonio sluoksnio įrengimo aikštelėse galėtų būti skirti sporto aikštelių vejos bortelių įrengimui, 2018 m. rugsėjo 3 d. parengė protokolą dėl (duomenys neskelbtini) sporto aikštelės projektinių sprendinių keitimo. Ieškovės teigimu, nors šis protokolas atsakovės nebuvo pasirašytas, tačiau ieškovė, negavusi prieštaravimų ir draudimo vykdyti darbus pagal pakeistus projektinius sprendimus, juos atliko. 2018 m. rugsėjo 30 d. ieškovė surašė aktą Nr. 2 apie atliktų darbų pridavimą 2018 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) kaime ir aktą Nr. 2 apie atliktų darbų pridavimą 2018 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 1 d. techninės priežiūros vadovas informavo MB „Storga“ apie aikštelėse nustatytus asfaltbetonio dangos nelygumus, kuriuos ji pataisė.
24. Byloje tarp šalių nėra ir ginčo, kad (duomenys neskelbtini) aikštelėje asfaltbetonio danga buvo užklota vidutiniškai 6,2 cm asfaltbetonio sluoksniu, o (duomenys neskelbtini) kaime aikštelėje vidutiniškai 7,1 cm asfaltbetonio sluoksniu. Atsakovė, akcentuodama, kad rangos sutartys buvo sudarytos vykdant viešojo pirkimo procedūras ir, kad projektas buvo finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, teigia, kad žodinių pritarimų dėl asfalto dangos storio keitimo iš 8 cm į 6 cm nebuvo. Atsakovės teigimu, visi šalių papildomi susitarimai privalėjo būti įforminami raštu. Kadangi techninio projekto pakeitimų nebuvo atlikta, atsakovė laiko, kad ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, nes abiejų objektų preliminariuose darbų kiekių žiniaraščiuose ir projektuose nurodyta, kad asfaltbetonio dangos storis turi būti 8,0 cm (80 mm).
25. Minėta, kad kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. Nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo sulygusios, jog atliktus darbus užsakovas priima pasirašydamas baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą (Sutarčių 8 punktas). Ieškovė atsakovei pateikė vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus, t. y. kurių pagrindu buvo siekiama gauti dalinį apmokėjimą už etapais atliktus darbus ir kurių užsakovo (atsakovės) įgaliotas asmuo nebuvo pasirašęs. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė argumentuotai pranešė apie priežastis, dėl kurių atsisakė apmokėti už atliktus darbus, taip pat nurodė ir atliktų darbų defektus.
26. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Šalių sudarytose sutarties sąlygose įtvirtintos nuostatos, kad sutarties (sutarčių) kaina yra fiksuota ir nekintama ir nesiskiria nuo kainų, nurodytų rangovo pasiūlyme pirkimui, išskyrus sutartyse numatytos kainų koregavimus (Sutarčių 2.3 punktas). Prie sutarčių pridedami ir neatskiriama jos dalimi laikomi sporto aikštelių projektai, darbų kiekių žiniaraščiai, techninės užduotys (Sutarčių 18 punktas). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad įvykdžius pirkimą ir sudarius sutartis, kurių pagrindu kilo ginčas, šalims žodiniu susitarimu pakeitus techninės užduoties sąlygose numatytą 8 cm storio asfaltbetonio aikštelių pagrindo sluoksnio įrengimą į 6 cm asfaltbetonio aikštelių pagrindo sluoksnį, laikytina, kad ieškovė tinkamai yra įvykdžiusi asfaltbetonio aikštelių pagrindo sluoksnio įrengimo darbus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais ieškovės argumentais.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras Pirkimo dokumentuose turi būti nurodoma prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai; techninė specifikacija (to paties straipsnio 8, 10 dalys). Tuo atveju, jei ieškovei rengiant pasiūlymus kilo abejonės, dėl darbų atlikimo tinkamumo, kolegijos vertinimu, ji galėjo kreiptis į atsakovę dėl kilusių neaiškumų prieš teikdama pasiūlymą, tačiau kaip nustatyta, ieškovė nekėlė pretenzijų atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, dėl konkurso sąlygų netikslumų, neprašė paaiškinti atskirų pirkimo objektų darbų apimties, ir tik vykdant ginčo sutartis, iškilo klausimas dėl darbų apimties, todėl teisėjų kolegija šiuo atveju laiko, kad ieškovei konkurso sąlygos buvo aiškios ir suprantamos.
28. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės įsigyti darbai buvo nurodyti techninėse užduotyse, kurios yra ir šalių pasirašytų ginčo sutarčių priedai, nustatantys sutartinių darbų apimtis, todėl ieškovė, rengdama pasiūlymą, o vėliau, vykdant sutartinius įsipareigojimus turėjo vadovautis techninėje užduotyje nustatyta darbų apimtimi. Ieškovė šių reikalavimų neišpildė, o byloje surinkti duomenys neįgalina spręsti, kad sutarties šalys žodiniu susitarimu nusprendė pakeisti pirkimo dokumentuose suformuluotas užduotis asfaltbetonio aikštelių pagrindo sluoksnio įrengimui.
29. Byloje pateiktų sutarčių turinys įgalina spręsti, kad sutarčių nuostatose šalys nustatė joms tenkančios rizikos paskirstymą – pagal sutarčių sąlygas rangovas, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartis, savo sąskaita įsipareigojo atlikti visus darbus, kurie buvo numatyti lokalinėje sąmatoje, arba būtini pagal darbų technologiją, bet rangovas (ieškovė) jų nenumatė teikdamas pasiūlymą pirkimui (Sutarčių 2.4 punktas). Šalys nurodytame ginčo sutarčių punkte taip pat susitarė, kad papildomas apmokėjimas už papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė, nors privalėjo numatyti, nebus atliekamas. Sutartimis taip pat buvo įtvirtinta, kad darbai, kurie nėra ginčo sutarčių dalykas, yra atskiro viešojo pirkimo objektas (Sutarčių 12.6 punktas), be to, šalis, inicijuojanti pirkimo sutarties sąlygą, turi pateikti atitinkamus, būtinybę pakeisti sutarties sąlygas, pagrindžiančius dokumentus, pirkimo sutarties sąlygų keitimas įforminamas protokolu, pasirašomu abiejų pirkimo sutarties šalių.
30. Šios nutarties 29 punkte aptartos ginčo sutarčių sąlygos patvirtina, kad bylos šalys sutartimis nustatė konkrečią kainą, į kurią buvo įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis, ir visi darbai, kuriuos tiekėjas galėjo numatyti pagal pateiktas konkursines sąlygas, atliekami už ginčo sutartimis suderintą kainą. Be to, kaip sutarčių priedai ieškovei buvo perduotos ir techninės užduotys. Teisėjų kolegijos vertinimu, rangovas, teikdamas pasiūlymą pirkimui, bei manydamas, kad aikštelės neįrėminimas bordiūrais kelia grėsmę darbų rezultatui ar būtina pagal technologiją atlikti kitus darbus, privalėjo su perkančiąja organizacija aptarti kilusius neaiškumus, o to neatlikęs, prisiėmė riziką, prekančiajai organizacija nepritariant, šiuos darbus (bordiūrus) įrenginti savo sąskaita (Sutarčių 2.4 punktas).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Kauno vandenys“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo, bylos Nr. 3K-7-304/2011). Tiek perkančioji organizacija, tiek tiekėjas negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tos, kuri, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusi tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus (arba pasiūlymus pateikti pirkime nedalyvavusiems tiekėjams); jei sutarties vykdymo metu būtų leista pakeisti pirkimo sąlygas, pastarųjų, tokių, kokios buvo paskelbtos iš pradžių, turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pateisinamas rangovo (ieškovės) siekis, nesilaikant sutarties ar įstatymo reikalavimų, pakeisti pirkimo sąlygas, t. y. neviršijant galutinės sutarties kainos atlikti papildomus darbus, asfaltbetonio aikštelių pagrindo sluoksnio sumažinimo sąskaita.
32. Siekdama pakeisti sutarčių sąlygas ieškovė parengė protokolą, tačiau procedūros dėl sutarčių sąlygų keitimo nebuvo užbaigtos. Perkančiajai organizacijai raštu neišreikus sutikimo dėl techninės užduoties keitimo, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė negalėjo vienališkai priimti sprendimą dėl asfaltbetonio aikštelių pagrindo sluoksnio sumažinimo. Šuo atveju spręstina, kad rangovas (ieškovė) (duomenys neskelbtini) aikštelėje asfaltbetonio dangą užklojęs vidutiniškai 6,2 cm asfaltbetonio sluoksniu, o (duomenys neskelbtini) kaime aikštelėje vidutiniškai 7,1 cm asfaltbetonio sluoksniu pažeidė šalių sudarytų sutarčių nuostatas, t. y. ieškovės atlikti darbai turi trūkumų (CK 6.695 straipsnis). Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė sporto aikštelių įrengimo darbus atliko ir juos perdavė tinkamai.
33. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 59 600,00 Eur netesybas. Kaip vienašalį sutarties nutraukimo faktinį pagrindą užsakovas (atsakovė) nurodė sutartyje nustatytų terminų darbams pagal sutartį atlikti nesilaikymą. Sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Užsakovo (atsakovės) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš rangovo (ieškovės) atlyginti užsakovo patirtus nuostolius yra įtvirtinta ginčo sutarčių 4.2.3 punkte. Pažymėtina, kad rangos sutartyse nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Vadovaujantis CK 6.652 straipsnio 2 dalimi, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino praleidimą, t. y. turi pareigą atlikti darbus per rangos sutartyje nustatytą terminą.
34. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Atsižvelgiant į CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas, atsakovės sudarytus susitaromus su UAB „Bildeka“ yra pagrindas pripažinti pakeičiančiosiomis sutartimis darbams, kurių neatliko ieškovė MB „Storga“ vykdydama ginčo sutartis Nr. SUT-592 ir Nr. SUT-593. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės pasitelktas asmuo UAB „Bildeka“ (duomenys neskelbtini) kaime esančiame objekte atliko darbų 45 979,06 Eur sumai, iš kurios 14 504,68 Eur ieškovės atliktų darbų defektų taisymas ir 31 474,38 Eur likę objekto pabaigimo darbai. Atitinkami (duomenys neskelbtini) objekte atlikti darbai 41 891,68 Eur sumai, iš kurios 13 301,08 Eur ieškovės atliktų darbų defektų taisymas ir 28 590,60 Eur likę objekto pabaigimo darbai.
35. CK 6.258 straipsnio 5 dalies nustatytų nuostolių apskaičiavimo būdas, kainų skirtumas tarp kainų, numatytų nutrauktoje sutartyje ir ją pakeičiančioje sutartyje, yra siejamas tik su protingu terminu. Teisęjų kolegijos vertinimu, terminas, per kurį buvo sudaryti pakeičiantieji susitarimai, yra protingas, nes susitarimai sudaryti iš karto, nustačius ieškovės atliktų darbų trūkumus ir apimtis, ieškovė neginčijo ir neįrodinėjo, kad kiti kontrahentai galėjo atlikti darbus mažesne kaina, todėl atsakovės sudaryti pakeičiantieji sutarimai pripažintini sudaryti protingomis sąlygomis. Pažymėtina, kad atsakovės sudarytų pakeičiančiųjų susitarimų tikslas buvo realus neįvykdytos prievolės įvykdymas, nes atsakovei reikšmės turėjo tikslinis investicijų panaudojimas.
36. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad šalių sudarytos sutarties Nr. SUT‑592 kaina yra 63 423,87 Eur, pagal ieškovės pateiktus aktus šiame objekte ieškovė atliko darbų 43 398,16 Eur sumai, taigi ieškovė neatliko darbų 20 025,71 Eur sumai. Atsakovė pasitelktam rangovui šiame objekte už ieškovės neatliktus darbus sumokėjo 31 474,38 Eur sumai, todėl kainų skirtumas tarp ieškovės neatliktų darbų ir atsakovės sumokėtos sumos rangovams yra 11 448,67 Eur. Atitinkamai šalių sudarytos sutarties Nr. SUT-593 kaina yra 58 897,34 Eur, pagal pateiktus aktus šiame objekte ieškovė atliko darbų 38 799,64 Eur sumai, taigi ieškovė šiame objekte neatliko darbų 20 097,70 Eur sumai, todėl kainų skirtumas tarp ieškovės neatliktų darbų ir atsakovės sumokėtos sumos rangovams nuostatas yra 8 492,90 Eur, taigi kainų skirtumas gali būti pripažįstamas atsakovės patirtais nuostoliais pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas.
37. Atsakovė byloje pareiškė reikalavimą dėl netesybų. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta. CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Sutarčių 9.5 punktą ieškovei neatlikus darbų pagal sutartyse numatytus terminus už kiekvieną dieną taikytina 200 Eur dydžio bauda. Taigi netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipnis), kurio pagrindinis bruožas – akcesoriškumas, įtvirtintas CK 6.74 straipsnyje. Todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę.
38. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus.
39. Šioje byloje nustatyta, kad pradėjusi darbus ieškovė, sutinkami su šalių sudarytų sutarčių 12.6 punkto nuostatomis, inicijavo sutarčių sąlygų pakeitimus. Manydama, kad tiklinga atlikti papildomus darbus, įrėminant įrenginėjamas aikšteles bordiūrais, bei siekdama neviršyti pirkimo dokumentuose nurodytų sutarčių kainų, perkančiajai organizacijai pateikė pasiūlymą dėl plonesnės dangos įrengimo, organizavo susitikimus su perkančiosios organizacijos atstovais, parengė protokolą dėl sporto aikštelės projektinių sprendinių keitimo.
40. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas konstatuoti jo kaltę, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Etnomedijos intercentras“ v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-535/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės įgalina spręsti, kad užsakovo (apeliantės) elgesys vykdant sutartis neatitinka CK 6.691 straipsnyje įtvirtintos pareigos bendradarbiauti, nes, rangovui inicijavus sutarčių sąlygų pakeitimus, atsakovės pozicija nebuvo nuosekli. Rangovas vienu atveju ir be rašytinių pritarimų sutiko su ieškovės atliekamų papildomu darbų atlikimu (fekalinės sistemos darbai, bordiūrų įrengimas), atlikdavo etapais atliktų darbų apmokėjimą, nors sutinkamai su sutarties nuostatomis darbų apmokėjimas buvo numatytas po baigiamojo akto sudarymo. Kitu atveju, ieškovei pagal sutartyje įtvirtintas procedūras inicijavus techninių sprendimų pakeitimus, užsakovas ignoravo ieškovės pasiūlymus, neišreiškė savo valios dėl nepritarimo (pritarimo) techninės užduoties pakeitimui, žinodamas, kad ieškovė atlieka darbus nukrypdama nuo techninės užduoties, neinformavo ieškovės apie pasekmes, nesiėmė priemonių stabdyti statybos darbus.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovo (apeliantės) veiksmus, kuriais nutylėjimu yra pritariama šalių sudarytų sąlygų pakeitimams, rangovas galėjo suprasti ir vertinti kaip akivaizdžiai formalią ir nereikšmingą neatiktį šalių sudarytų sutarčių nuostatoms dėl techninės užduoties keitimo, kuri sutarties dalyviui negalėjo lemti griežčiausių neigiamų padarinių – nepripažinimo atlikto darbo rezultato atitinkančiu sutarties sąlygas. Užsakovo (apeliantės) nenuoseklūs veiksmai, ieškovei inicijavus techninių sąlygų pokyčius bendradarbiavimo stoka, pretenzijų nereiškimas, suvokiant, kad ieškovė atlieka darbus nukrypdama nuo sutarčių sąlygų, kolegijos vertinimu, galėjo turėti įtakos nuostolių dydžiui. Taigi dėl patirtų nuostolių yra ir paties atsakovės kaltės, todėl byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovės atsakomybę sumažinti.
43. Šios nutarties 22 punkte minėta, kad atsakovė pripažįsta dalį ieškinio reikalavimų dėl 14 516,80 Eur už objektą (duomenys neskelbtini) kaime bei 11 736,80 Eur už objektą (duomenys neskelbtini) (iš viso 26 253,60 Eur). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės pasitelktam rangovui už ieškovės neatliktus darbus sumokėtų kainų skirtumas tarp ieškovės neatliktų darbų ir atsakovės sumokėtos sumos rangovams yra 11 448,67 bei 8 492,90 Eur, taip pat nustatyta, kad atsakovė ieškovės atliktų darbų defektų taisymui patyrė atitinkamai 14 504,68 Eur ir 13 301,08 Eur.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovė abiejuose objektuose yra atlikusi didesnę pagal sutartis numatytas apimtis darbų dalį, taip pat, kad atsakovė (užsakovas) yra pripažinusi poreikį atlikti abiejuose objektuose papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti sutarties sąlygose ir už kuriuos atsakovė (rangovas) juos priėmusi nėra apmokėjusi, taip pat, kad kreditorius (apeliantė) nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės iš ieškovės reikalaujamų nuostolių dydį ir patirtų nuostolių sumą prilyginti atsakovės ieškovei už atliktus darbus neapmokėtos sumos dydžiui. Kadangi ieškovės ir atsakovės reikalavimai dėl skolos už atliktus darbus bei dėl nuostolių priteisimo netinkamai vykdant rangos sutartį yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl atsakovės nuostolius prilyginus atsakovės ieškovei neapmokėtos sumos dydžiui, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
45. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pripažinus atsakovės teisę į dalį netesybų (26 253,60 Eur sumoje), o taip pat pripažinus, kad ieškovė nepagrįstai reiškė reikalavimą dėl dalies užmokesčio už atliktus darbus pagal ginčo sutartis (13 204,80 Eur sumoje), teisėjų kolegija sprendžia, kad nors priimamu sprendimu, įskaičius vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, ieškovės ir atsakovės reikalavimai nėra tenkinami, tačiau laikytina, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti 66,53 procentais (26 253,60 Eur x 100 proc. / 39 458,40 Eur), o atsakovės – 44,05 procentais (26 253,60 Eur x 100 proc. / 59 600,00 Eur). Taigi, atsižvelgus į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek ir priešieškinis, laikoma, kad atitinkamai ieškovė apsigynė nuo priešieškinio dalyje (55,95 proc. (100 proc. – 44,05 proc.)), o atsakovė apsigynė nuo ieškinio dalyje (33,47 proc. (100 proc. – 66,53 proc.), t. y. ieškovė bylą pirmosios instancijos teisme laimėjo 61,24 procentais (66,53 proc. + 55,95 proc.), o atsakovė – 38,76 procentais (33,47 proc. + 44,05 proc.). Atsižvelgiant į nustatytą proporcija, tarp ieškovės ir atsakovės yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
47. Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis minėta CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teismas, priteisdamas šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat turi atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas taip pat atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
48. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 317,00 Eur bylinėjimosi išlaidas: 817,00 Eur žyminį mokestį ir 1 500,00 Eur už advokatės ir advokatės padėjėjos teisines paslaugas (300,00 Eur už pretenzijos parengimą, 400,00 Eur už ieškinio parengimą, 400,00 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir 400,00 už atstovavimą teisme). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės turėtos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 1 418,93 Eur (2 317,00 Eur x 61,24 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
49. Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 5 920,00 Eur bylinėjimosi išlaidas: 200,00 Eur už antstolio paslaugas ir 5 720,00 Eur už teisines paslaugos (2 250,00 Eur už atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, 3 040,00 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme, 430,00 Eur už baigiamosios kalbos rengimą). Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas yra tik iš dalies pagrįstos dalyje dėl 3 040,00 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad byloje yra įvykę tik du teismo posėdžiai (2019 m. rugsėjo 23 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d.), kurių bendra trukmė apie 4 val. 30 min., duomenų apie teisinių paslaugų trukmę byloje nėra. Taigi, atsakovės prašomos išlaidos už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme viršija nustatytus Rekomendacijose maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.19 p.) ir daugiau nei 7 kartus viršija analogiškas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovės prašomos priteisti 3 040,00 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme priteisti išlaidos mažinamos iki 580,41 Eur (128,98 Eur (131,76 + 128,90 + 126,27 / 3) x 4,5 val.) sumos, o atsakovės pagrįstomis išlaidomis laikoma 3 460,41 Eur (200,00 Eur + 580,41 Eur + 2 250,00 Eur + 430,00 Eur) suma, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 1 341,25 Eur (3 460,41 Eur x 38,76 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
50. Kadangi ieškovės ir atsakovės reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl įskaičius į didesnį mažesnį, ieškovei iš atsakovės priteisiama 77,68 Eur (1 418,93 Eur – 1 341,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
51. Kadangi atsakovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinį, todėl iš ieškovės valstybės naudai yra priteisiama 44,05 procentai (priešieškinio tenkintų reikalavimų dalis) mokėtino žyminio mokesčio už priešieškinį. Kadangi priešieškinio suma yra 59 600,00 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 119,00 Eur sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir, atitinkamai, iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 492,92 Eur (1 119,00 Eur x 44,05 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
52. Pripažinus atsakovės teisę į dalį netesybų (26 253,60 Eur sumoje), o taip pat pripažinus, kad ieškovė nepagrįstai reiškė reikalavimą dėl dalies užmokesčio už atliktus darbus pagal ginčo sutartis (13 204,80 Eur sumoje), teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 54,20 procentais (39 458,40 Eur (26 253,60 Eur + 13 204,80 Eur) x 100 proc. / 72 804,80 Eur (59 600,00 Eur + 13 204,80 Eur) ir, atitinkamai, atmestas 45,80 procentais (100 – 54,20), todėl tarp šalių yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų dalimi.
53. Kadangi atsakovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, todėl iš ieškovės valstybės naudai yra priteisiama 54,20 procentai (apeliacinio skundo tenkintų reikalavimų dalis) mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinio skundo suma yra 72 804,80 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 317,00 Eur sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis) ir, atitinkamai, iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 713,81 Eur (1 317,00 Eur x 54,20 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio.
54. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės turėtos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 549,60 Eur (1 200,00 Eur x 45,80 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
55. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 780,00 Eur apeliacinio skundo parengimas, 270,00 Eur rašytinių paaiškinimų parengimas ir 550,00 Eur pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas yra tik iš dalies pagrįstos dalyje dėl 550,00 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad byloje yra įvykęs tik vienas teismo posėdis, kurio trukmė yra apie 2 val., tuo tarpu duomenų apie teisinių paslaugų trukmę byloje nėra. Taigi, atsakovės prašomos išlaidos už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme viršija nustatytus Rekomendacijose maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.19 p.), todėl šios išlaidos yra mažinamos iki 290,96 Eur, o atsakovės pagrįstomis išlaidomis laikoma 2 340,96 Eur (290,96 Eur + 1 780,00 Eur + 270,00 Eur) suma, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 1 268,80 Eur (2 340,96 Eur x 54,20 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
56. Kadangi ieškovės ir atsakovės reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl įskaičius į didesnį mažesnį, atsakovei iš ieškovės priteisiama 719,20 Eur (1 268,80 Eur – 549,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
57. Atsižvelgiant į tai, kad priimamu procesiniu sprendimu yra naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl valstybės naudai iš ieškovės yra iš viso priteisiama 1 206,73 Eur (492,92 Eur + 713,81 Eur) žyminio mokesčio ir atsakovės naudai iš ieškovės iš viso yra priteisiama 641,52 Eur (719,20 Eur – 77,68 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Storga“, j. a. k. 304841039, atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos, j. a. k. 188718528, naudai 641,52 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Storga“, j. a. k. 304841039, valstybės naudai 1 206,73 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešis eurus 73 ct) žyminio mokesčio (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė