Civilinė byla Nr. 2-1054/2013

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00632-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija 122.4.; 126.1; 126.5;126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų kreditorių AB ,,SEB lizingas” ir UAB „Swedbank lizingas” atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atmesti skundai dėl BUAB „Kavaska” 2012 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, civilinėje byloje Nr. B2-67-278/2013 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kavaska”,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

BUAB „Kavaska” kreditorius AB „SEB lizingas” kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2012 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimus administratoriaus ataskaitos tvirtinimo, kreditorių komiteto sudėties keitimo, administratoriaus atlyginimo nustatymo klausimais neteisėtais ir juos panaikinti. Nurodė, kad BUAB „Inrent” neturėjo teisėto pagrindo dalyvauti ir balsuoti 2012 m. lapkričio 13 d. įmonės kreditorių susirinkime, nes dėl minėtos įmonės įtraukimo į bankrutavusios UAB „Kavaska” kreditorių sąrašą yra paduotas atskirasis skundas. Teigė, jog pareiškėjui pasiūlius įmonės administratoriui perkelti 2012 m. lapkričio 13 d. šaukiamo bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo datą iki bus išnagrinėtas skundas dėl BUAB „Inrent” finansinio reikalavimo patvirtinimo, minėto susirinkimo data nebuvo perkelta nutarus kreditoriams, turintiems mažiau nei 50 proc. bendros finansinių reikalavimų sumos, kas pažeidžia Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 1 d. nuostatas. Be to, pareiškėjas nurodo, kad administratoriaus pateikta ataskaita neišsami, joje kartojasi ankstesnėse ataskaitose pateikti duomenys, jokiais dokumentais nepagrįstos panaudotos ir prašomos skirti įmonės administravimo lėšos. Teigė, jog gaunamo atlyginimo dydis neatitinka įmonei teikiamų paslaugų kiekio, o administravimo paslaugos perkamos iš trečiųjų asmenų, todėl paties administratoriaus darbas apsiriboja tik dalyvavimu kreditorių susirinkimuose. Be to, nurodė, kad kreditorių susirinkimas darbuotojų atstovu į komitetą išrinko A. K., kuris, pareiškėjo manymu, negali būti įmonės darbuotojų atstovu, nes neturi buvusių įmonės darbuotojų įgaliojimų. Teigė, jog administratoriui apsiribojant tik dalyvavimu kreditorių susirinkimuose, perkamos paslaugos turi būti apmokamos iš administratoriui skiriamo atlyginimo, kurio dydis 10 000 Lt per mėnesį. Patvirtintas administravimo išlaidų dydis už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. nebuvo detalizuotas pagal atskirus sąmatos straipsnius, nenurodyti darbai, kuriems padengti reikalingos išlaidos, nepagrįstas galimų išlaidų poreikis bei dydis. Nurodė, jog minėtu laikotarpiu nebuvo atlikta jokių esminių darbų, nebuvo vykdomas turto pardavimas ar atstovaujama teisminiuose ginčuose, todėl nebuvo pagrindo tvirtinti išlaidų. Teigė, jog nutarimo dalis, kuria siūloma nuo 2012 m. lapkričio 17 d. iki įmonės išregistravimo nustatyti 3 000 Lt/mėn. administravimo išlaidų suma, pagal atskirus straipsnius nedetalizuota.

BUAB „Kavaska” kreditorius UAB „Swedbank lizingas” prašė pripažinti 2012 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimus dienotvarkės 1-5 punktus negaliojančiais ir juos panaikinti. Nurodė, kad BUAB „Inrent” neturėjo teisėto pagrindo dalyvauti ir balsuoti 2012 m. lapkričio 13 d. įmonės kreditorių susirinkime, nes dėl bendrovės įtraukimo į kreditorių sąrašą yra paduotas atskirasis skundas. Nurodė, kad BUAB „Inrent” susirinkime „už” balsavo visais svarstomais klausimais ir iš dalies minėtos bendrovės balsais buvo priimti neteisėti nutarimai, todėl klausimai turi būti nagrinėjami pakartotinai. Teigė, jog tvirtinant administratoriaus atlyginimą, neįvertinta, jog administratorius tinkamai nevykdo savo funkcijų, neginčija teismo nutarčių dėl asmenų įtraukimo į kreditorių sąrašą, nesprendė susirinkimo atidėjimo klausimo. Teigė, jog bankroto administratorius tinkamai nevykdo savo pareigų, o tik pasitelkia trečiuosius asmenis atlikti darbus, kuriuos įprastai turėtų atlikti pats. Nurodė, kad nustatyti 3 000 Lt/mėn. išlaidų dydį, jų nedetalizuojant, nebuvo pagrindo, nes tai neskatina administratoriaus imtis visų įmanomų veiksmų, siekiant bankroto procesą baigti per įmanomai trumpiausią laikotarpį. Dalį darbų, vietoj trečiųjų asmenų, privalėjo atlikti pats administratorius, todėl apmokėjimas už UAB „Alila invest”, UAB „B2B paslaugos”, UAB „Amush apskaita” suteiktas paslaugas be pagrindo įtrauktas į administravimo išlaidų dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjų skundus dėl BUAB „Kavaska” 2012 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais atmetė. Teismas nustatė, kad ginčijamas BUAB „Kavaska” kreditorių susirinkimas įvyko 2012 m. lapkričio 13 d., t.y. įsiteisėjus 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutarčiai, kuria patvirtintas BUAB „Inrent” 2 590 141,41 Lt finansinis reikalavimas. Dėl šios nutarties AB „SEB lizingas” atskirasis skundas teisme gautas tik 2012 m. lapkričio 14 d. Teismas konstatavo, kad BUAB „Inrent” pagrįstai dalyvavo ginčijamame kreditorių susirinkime ir balsavo minėto susirinkimo dienotvarkės klausimais. Kreditorių susirinkimui taip pat nebuvo pateikti duomenys apie draudimą BUAB „Inrent” administratoriui balsuoti BUAB „Kavaska” kreditorių susirinkimuose, nes toks minėtos įmonės kreditorių nutarimas buvo priimtas tik 2012 m. lapkričio 19 d., t.y. po ginčijamo 2012 m. lapkričio 13 d. BUAB „Kavaska” kreditorių susirinkimo. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog BUAB „Inrent” atstovas neturėjo teisės išreikšti atstovaujamos įmonės interesų 2012 m. lapkričio 13 d. svarstomais klausimais. Teismas konstatavo, kad apie AB „SEB lizingas” pateiktą administratoriui prašymą pakeisti kreditorių susirinkimo datą, įmonės kreditoriai buvo informuoti 2012 m. lapkričio 12 d. bei susirinkimo metu, tačiau dalis kreditorių atidėjimui nepritarė, dalis dėl to savo nuomonės neišreiškė. Teismas pažymėjo, kad bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūros yra užsitęsusios, teisme nagrinėjami ieškiniai, tikslinami kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl sprendė, kad atidėti kreditorių susirinkimą iki bus išnagrinėtas AB „SEB lizingas” atskirasis skundas dėl 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutarties nebuvo pagrindo, nes tai trukdytų likvidavimo procesui, neribotai prailgintų jo terminus bei didintų administravimo išlaidų dydį. Kadangi klausimą dėl kreditorių susirinkimo atidėjimo sprendė kreditoriai, o ne administratorius, todėl konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjų ar kitų BUAB „Kavaska” kreditorių teises, nėra pakankamo pagrindo. Kreditoriai iš anksto buvo informuoti apie kreditorių susirinkimą, jo dienotvarkę ir už ją balsavo 96 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Teismas padarė išvadą, kad pripažinti neteisėtu nutarimą dienotvarkės tvirtinimo klausimu nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad ataskaitą už 2012 m. birželio 16 d. - 2012 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu atliktą darbą, kreditoriams administratorius teikė savo iniciatyva. Pareiškėjai teigė, jog pateiktoje ataskaitoje kartojasi ankstesniu laikotarpiu atlikti darbai, o esminių veiksmų 2012 m. birželio 16 d. - 2012 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu neatlikta. Teismas motyvavo, kad duomenų, jog jokie veiksmai nebuvo atlikti, nepateikta. Ta aplinkybė, jog administratorius paminėjo ir anksčiau atliktus darbus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ataskaita yra neteisinga. AB „Swedbank”, atsisakydamas tvirtinti ataskaitą nurodė, kad nepasitiki administratoriaus veikla, kas leidžia daryti išvadą, kad yra nepasitikima ir pačiu administratoriumi. Kreditoriams nereiškiant nušalinimo administratoriui, atsisakyti tvirtinti ataskaitą apie atliktą darbą, nurodant, kad administratoriumi nepasitikima, nėra pagrindo. Administratorius pateikė informaciją apie atliktą darbą per 4 mėnesius, kreditoriai nepateikė teismui jokių duomenų kokių konkrečiai darbų neatliko administratorius, ar juos atliko netinkamai, todėl kreditorių susirinkimas pagrįstai patvirtino jo ataskaitą. Teismas atkreipė dėmesį, jog kreditoriai, įvertinę administratoriaus darbų kokybę, turi teisę svarstyti ne tik jo atstatydinimo, bet ir administratoriaus atlyginimo mažinimo klausimą. Įmonių bankroto įstatymo 25 str. 1 d. nustato, kad kreditorių komitetą renka būtent kreditorių susirinkimas, t.y. visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai, įskaitant ir buvusius bankrutuojančios įmonės darbuotojus, ir jie visi sprendžia, kuri kandidatūra yra labiausiai tinkama atstovauti asmenims, turintiems reikalavimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Kavaska” kreditorių komiteto sudėtis buvo pakeista keletą kartų. Nors Įmonių bankroto įstatymo nuostatos suteikia teisę rinkti ir keisti komiteto narius, tačiau šiuo konkrečiu atveju bankrutavusios įmonės kreditorių komiteto kaita leido teismui konstatuoti, kad kreditorių nesutarimas dėl komiteto narių, dažnas jų keitimas neigiamai įtakoja įmonės likvidavimo procedūras, o nuolat kylantys ginčai, didina administravimo išlaidas. Įvertinęs, kad komiteto sudarymo klausimo sprendimas priklauso kreditorių susirinkimui, teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti priimtą nutarimą. Teismas konstatavo, kad skundžiamu nutarimu kreditoriai nutarė nekeisti ankstesniuose kreditorių susirinkimuose aptarto bankroto administratoriaus atlyginimo ir patvirtino iki 2012 m. birželio 15 d. patirtas administravimo išlaidas 137 959,16 Lt sumai, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. nustatė 10 000 Lt administravimo išlaidų sumą. Nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki BUAB „Kavaska” išregistravimo nustatė 3 000 Lt/mėn. administravimo išlaidų sumą. Teismas konstatavo, kad duomenų, paneigiančių, jog kreditorių susirinkime administratoriaus nurodytos išlaidos nebuvo ar nebus patirtos, pareiškėjai nenurodė. Įvertintino tai, jog tinkamai atlikti (baigti) bankroto procedūras išlaidos buvo patirtos ir dar bus patiriamos (pvz., patalpų nuomos, pašto, ryšio, buhalterinės apskaitos vedimo ir pan.) ir jų būtinumo pareiškėjai neneigė. Motyvavo, kad neatmestina, jog UAB „Kavaska” likvidavimo procedūros gali užsitęsti dėl nagrinėjamų civilinių bylų, galimai pakartotino turto pardavimo, todėl atsisakyti skirti lėšas už atliekamą administratoriaus darbą, nėra pagrindo. Ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimu spręstas klausimas dėl išankstinio apmokėjimo, atidėtojo mokesčio bei kitų gautinų sumų nurašymo. Teismui pareiškėjai nenurodė kokios lėšos ar debitorinės skolas buvo nurašytos nepagrįstai, nenurodyta, jog jų išieškojimas buvo galimas, realus, o AB „Swedbank” balsavimo biuletenyje nurodyto balsavimo „prieš” motyvas, jog „reikia surasti dokumentus”, leidžia konstatuoti, kad apie tai, jog išvardintoms lėšoms pagrįsti įmonė neturi dokumentų, kreditoriai buvo informuoti. Kadangi klausimo sprendimas priklauso kreditorių kompetencijai, už aukščiau minėtų lėšų nurašymą balsavo 55,76 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, teismas sprendė, kad konstatuoti, jog priimtas nutarimas yra nepagrįstas, nėra pakankamo pagrindo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Pareiškėjas kreditorius AB „SEB lizingas” atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį bei priimti naują nutartį - panaikinti 2012 m. lapkričio 13 d. BUAB „Kavaska” kreditorių susirinkimo 2, 3 ir 4 klausimais priimtus nutarimus. Nurodo, kad AB „SEB lizingas”, kaip vienas iš didžiausių BUAB „Kavaska” kreditorių bei kaip kreditorių susirinkimo pirmininkas, 2012 m. lapkričio 12 d. elektroniniu laišku kreipėsi į BUAB „Kavaska” administratoriaus įgaliotą asmenį bei kreditorius informuodamas, kad aukštesnės instancijos teismui yra apskųsta Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartis dalyje dėl termino BUAB „Inrent” finansiniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo bei 2 590 141,41 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Kavaska” bankroto byloje. AB „SEB lizingas” atskirasis skundas teisme buvo priimtas (atnaujinus dėl svarbių priežasčių praleistą terminą jam paduoti), t.y. minėta Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartis yra neįsiteisėjusi, todėl konstatuotina, kad BUAB „Inrent” negali būti laikomas kreditoriumi, kurio reikalavimo teisė į bankrutuojančią įmonę patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, ir todėl neturėjo teisės dalyvauti 2012 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkime. BUAB „Inrent” balsavimas turėjo esminę reikšmę ginčijamų nutarimų priėmimui, t.y. akivaizdu, kad jei BUAB „Inrent” nebūtų galėjusi dalyvauti minėtame susirinkime ir nebalsavusi darbotvarkės 2, 3 ir 4 klausimais, ginčijami nutarimai būtų buvę nepriimti. Pareiškėjas, atsižvelgęs į susiklosčiusią situaciją, prašė 2012 m. lapkričio 13 d. šaukiamo BUAB „Kavaska” kreditorių susirinkimo datą bei laiką perkelti, kol bus išnagrinėtas skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patvirtinto BUAB „Inrent” 2 590 141,41 Lt kreditorinio reikalavimo ir/ar kol BUAB „Inrent” kreditorių susirinkimas patvirtins bendrovės administratoriaus įgaliotam asmeniui įgaliojimus atstovauti ir balsuoti BUAB „Kavaska” bankroto byloje. Administratoriaus teigimu, buvo priimtas nutarimas toliau tęsti kreditorių susirinkimą, kadangi tokį nutarimą priėmė kreditoriai, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma neviršija 50 proc. Tačiau toks kreditorių nutarimas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 1 d., kuri numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, todėl yra neteisėtas ir negalėjo būti pagrindu toliau tęsti šį susirinkimą. AB „SEB lizingas” nuomone administratoriaus pateikta ataskaita yra neišsami, joje praktiškai kartojasi jau ankstesnėse ataskaitose pateiti duomenys, o bendrovės administravimui jau panaudotų bei prašomų lėšų sumos nėra pagrįstos jokiais finansiniais dokumentais, taip pat nenurodyti konkretūs veiksmais, kurių atlikimui būtinos ataskaitoje pateiktos sumos. Todėl kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. turėjo būti pripažintas negaliojančiu ir turėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas naikinti šį kreditorių susirinkimo nutarimą, nukrypo nuo panašiose bylose formuojamos kasacinės praktikos ir neapgynė nei kreditorių, nei pačios įmonės intereso, kad bankroto administratoriaus patirtos administravimo išlaidos būtų protingos ir pagrįstos. AB „SEB lizingas”, atsižvelgdamas į ankstesnėse Panevėžio apygardos teismo nutartyse išdėstytus išaiškinimus dėl kreditorių komiteto perrinkimo bei narių skaičiaus keitimo, neginčija kreditorių susirinkimo nutarimo dėl kreditorių komiteto perrinkimo bei narių skaičiaus sumažinimo, tačiau AB „SEB lizingas” nesutinka su šiuo nutarimu patvirtinto asmens (kreditorių komiteto nario), įgalioto ginti su darbo santykiais susijusių reikalavimų, kandidatūra. AB „SEB lizingas” nuomone, 2012 m. lapkričio 13 d. BUAB „Kavaska” kreditorių susirinkime kreditoriaus Lamens Trading Limited pasiūlytas, o kreditorių susirinkimo nutarimu ir patvirtintas, A. K. negali būti laikomas įgaliotu ginti su darbo santykiais susijusių reikalavimų, kadangi neturi nei darbuotojų įgaliojimo veikti jų vardu, nei jų pasitikėjimo, todėl šis asmuo turėtų būti perrinktas atsižvelgiant į pirmos eilės kreditorių, t.y. kreditorių, kurių reikalavimai yra siejami su darbo santykiais, interesus ir valią. Todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas paliko galioti nepakeistą aptariamą 2012 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Dėl siūlymo patvirtinti iki 2012 m. birželio 15 d. patirtas administravimo išlaidas 137 959,16 Lt sumai AB „SEB lizingas” mano, kad jei praktiškai visos administravimui skirtos lėšos yra naudojamos bendrovės administravimui reikalingų paslaugų pirkimui, o bendrovės bankroto administratoriaus apsiriboja tik dalyvavimu kreditorių susirinkimuose ar kreditorių komiteto posėdžiuose (ko neneigia ir pats bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo), tokios administravimo išlaidos bendrovės administravimui neturi būti skiriamos, o bendrovės administravimo paslaugos turėtų būti apmokamos iš bendrovės administratoriui skiriamo atlyginimo, kurio dydis lyginant su atliekamomis pareigomis yra aiškiai per didelis (10 000 Lt/mėn.). Bankroto administratoriaus siūlydamas laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. nustatyti 10 000 Lt administravimo išlaidų sumą, išlaidų nedetalizuojant pagal atskirus sąmatos straipsnius, nepateikė paaiškinimų ir dokumentų apie per šį laikotarpį patirtas išlaidas, taip pat nieko negalėjo paaiškinti ir kreditorių susirinkime dalyvavusiems kreditoriams, kam buvo išleista prašoma patvirtinti 10 000 Lt suma. Nurodomu laikotarpiu nebuvo atlikta jokių esminių darbų, nebuvo vykdomas turto pardavimas ar atstovaujama teisminiuose ginčuose. Dėl šios priežasties kreditoriai, neturėdami detalaus šių išlaidų pagrindimo, neturėjo teisės tvirtinti išlaidų, todėl ši nutarimo dalis taip pat priimta nepagrįstai ir turėtų būti panaikinta. Dėl siūlymo patvirtinti nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki BUAB „Kavaska” išregistravimo nustatyti 3 000 Lt/mėn. administravimo išlaidą sumą, išlaidų nedetalizuojant pagal atskirus sąmatos straipsnius pareiškėjas mano, kad abstraktus bendrovės administratoriaus paaiškinimas, jog administravimo išlaidų sąmata būtų naudojama bankrutavusiai įmonei teikiamų buhalterinės apskaitos vedimo paslaugų, teisinių paslaugų, dokumentų rengimo, transporto paslaugų, kanceliarinių, orgtechnikos ir pašto, patalpų nuomos dokumentų saugojimo ir atrinkimo paslaugų ir kitų nenumatytų išlaidų apmokėjimui , nėra tinkamas administravimui prašomų lėšų pagrindimas.  Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino 2012 m. lapkričio 13 d. vykusiame BUAB „Kavaska” kreditorių susirinkime 4 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos.

Pareiškėjas kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m sausio 4 d. nutartį ir UAB „Swedbank lizingas” skundą dėl bankrutavusios UAB „Kavaska” 2012 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais tenkinti visa apimtimi. Nurodo, kad Įmonių bankroto įstatymo 24 str. nustato, jog kreditorių susirinkime gali balsuoti kreditoriai, kurių reikalavimų pagrįstumas yra patvirtintas teismo. Vertinant tai, kad AB „SEB lizingas” pareiškė atskirąjį skundą, o šis skundas buvo priimtas, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartis pripažinti bankrutuojančią UAB „Inrent” skolininko kreditoriais bendrai 2 590 141,41 Lt finansinių reikalavimų sumai yra neįsiteisėjusi. Vadinasi, bankrutuojanti UAB „Inrent” neturėjo teisės dalyvauti ir balsuoti 2012 m. lapkričio 13 d. vykusiame bankrutuojančios UAB „Kavaska” kreditorių susirinkime. Kaip matyti iš pateikto kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 8, dėl visų 2012 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų neteisėtai susirinkime dalyvavusi bankrutuojanti UAB „Inrent” balsavo „Už”. Be to, bankrutuojančios UAB „Inrent” balsai turėjo lemiamą reikšmę priimant kreditorių susirinkimo nutarimus - BUAB „Inrent” turėjo 19,155 procentų visų balsų, o sprendimai skundžiamais klausimais buvo priimti pritarus 55,763 procentų balsų turintiems kreditoriams. Akivaizdu, jog be BUAB „Inrent”, kuri kreditorių susirinkime dalyvavo neteisėtai, tokie sprendimai nebūtų priimti. Panevėžio apygardos teismas, žinodamas, kad AB „SEB lizingas” yra padavęs atskirąjį skundą dėl 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios UAB „Inrent” finansiniai reikalavimai, privalėjo įvertinti kokias teisines pasekmes sukeltų šio skundo tenkinimas. Kadangi BUAB „Inrent” neturėjo teisės balsuoti UAB „Kavaska” kreditorių susirinkime, UAB „Swedbank lizingas” pateikė skundą dėl visų 2012 m. lapkričio 13 d. priimtų kreditorių nutarimų. Šie nutarimai yra neteisėti dėl procesinių pažeidimų. Atskirai buvo pasisakytina dėl nutarimų patvirtinti administravimo išlaidas, nes šie nutarimai yra neteisėti iš esmės ir negali būti palikti galioti nepriklausomai nuo to ar bus pripažinta, jog bankrutuojanti UAB „Inrent” iš tiesų teisėtai dalyvavo kreditorių susirinkime. 2012 m. spalio 11 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas kreditorių susirinkimui perdavė iš naujo spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos 137 959,16 Lt sumai patvirtinimo, nes kreditoriams kilo abejonių dėl šios sumos pagrįstumo, tačiau pakartotinai svarstant šį klausimą kreditorių susirinkime nebuvo pateikta absoliučiai jokiu sumos pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Ir tik BUAB „Inrent” balsų dėka šios išlaidos buvo patvirtintos. Kreditorių susirinkimo metu kreditoriams pasiteiravus kodėl buvo perkamos tam tikros paslaugos iš trečiųjų asmenų, administratorius nesugebėjo detaliau pagrįsti šių paslaugų užsakymo iš trečiųjų asmenų būtinumo. Administratorius patikėjo tretiesiems asmenims atlikti pareigas, kurias turėjo atlikti pats administratorius, ir už kurias administratorius gauna kreditorių susirinkimo nustatyto dydžio atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo neįvertinti liko ir UAB „Swedbank lizingas” argumentai, jog paslaugos buvo perkamos iš su administratoriumi UAB „Bankroto lyderiai” susijusių asmenų. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti išlaidų pagrįstumu ir būtinumu.

Pareiškėjas kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą prašo šį skundą tenkinti visa apimtimi.

Suinteresuotas asmuo kreditorius BUAB „Inrent“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo apeliantų AB „SEB lizingas“ ir UAB „Swedbank lizingas“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo atmesti kaip nepagrįstus, o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra visiškai pagrįsta ir teisėta, teismas teisingai išsiaiškino ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, teismo padarytos išvados pilnai atitinka įstatyminį reguliavimą ir esamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

BUAB „Kavaska“ bankroto administratorius UAB „Bankroto lyderiai“ atsiliepimais į pareiškėjų kreditorių UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „SEB lizingas“ atskiruosius skundus prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini.

Dėl BUAB „Inrent“ dalyvavimo 2012 m. lapkričio 13 d. BUAB „Kavaska“ kreditorių susirinkime

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi UAB „Kavaska” buvo iškelta bankroto byla, 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto bei patvirtintas, o vėlesnėmis nutartimis patikslintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis. 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi teismas patenkino BUAB „Inrent” prašymą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui bankrutavusiai UAB „Kavaska” pareikšti bei įtraukti įmonę į kreditorių sąrašą, patvirtinant 2 590 141,41 Lt finansinį reikalavimą. Esant viešam interesui, teismas darė išvadą esant pagrindui atnaujinti BUAB „Inrent” praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir įmonę įtraukė į BUAB „Kavaska” kreditorių sąrašą, patvirtinant 2 590 141,41 Lt finansinį reikalavimą. Ginčijamas BUAB „Kavaska” kreditorių susirinkimas įvyko 2012 m. lapkričio 13 d., t.y. įsiteisėjus 2012 m. rugpjūčio 22 nutarčiai. Dėl šios nutarties AB „SEB lizingas” atskirasis skundas teisme gautas tik 2012 m. lapkričio 14 d. Apeliantai skunduose klaidingai teigia, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nebuvo įsiteisėjusi ir kad BUAB „Inrent“ neturėjo teisės balsuoti susirinkime. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas BUAB „Inrent“ kreditorinis reikalavimas BUAB „Kavaska“ bankroto byloje, yra priimta rašytinio proceso tvarka. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 335 str. 1 d., tokios kategorijos nutartys įsiteisėja per 7 dienas nuo jų įteikimo dienos. BUAB „Kavaska“ administratoriui bei BUAB „Inrent“ administratoriui ši nutartis buvo įteikta tinkamai, jie šios nutarties neskundė, todėl nebuvo jokio pagrindo laikyti, kad ši nutartis nėra įsiteisėjusi. Tuo tarpu, susirinkimas, kuriame buvo priimti skundžiami nutarimai, įvyko tik 2012 m. lapkričio 13 d., t.y. praėjus maždaug 3 mėnesiams po nutarties įsiteisėjimo, todėl susirinkimo metu BUAB „Inrent“ buvo BUAB „Kavaska“ kreditoriumi ir turėjo teisę balsuoti. Apeliantas AB „SEB lizingas“ savo skunde teigia, kad jis yra pareiškęs atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, todėl ji nėra įsiteisėjusi, tačiau kaip matyti iš į bylą pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs AB „SEB lizingas” atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria patvirtintas BUAB „Inrent” finansinis reikalavimas UAB „Kavaska” bankroto byloje, nutarė apeliacinį procesą pagal AB „SEB lizingas” atskirąjį skundą nutraukti, motyvuodamas tuo, kad skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi BUAB „Inrent” praleistas terminas finansiniam reikalavimui pateikti atnaujintas, ši nutarties dalis negali būti apeliacijos objektas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartis atskirojo skundo padavimo metu jau buvo įsiteisėjusi, taip pat ji buvo įsiteisėjusi ir skundžiamo kreditorių susirinkimo metu ir BUAB „Inrent“ turėjo teisę balsuoti.

Apeliantai atskiruosiuose skunduose taip pat teigia, kad BUAB „Inrent“ kreditoriai buvo uždraudę administratoriui savarankiškai balsuoti BUAB „Kavaska“ kreditorių susirinkimuose ir kad BUAB „Inrent“ neturėjo teisės balsuoti šiame susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BUAB „Inrent“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas nutarimas - draudimas administratoriui savarankiškai balsuoti BUAB „Kavaska“ susirinkimuose buvo priimtas 2012 m. lapkričio 19 d., t.y. jau po 2012 m. lapkričio 13 d. įvykusio BUAB „Kavaska“ kreditorių susirinkimo. Kadangi kreditorių nutarimai atgaline data negalioja, jie galioja ir sukuria teisines pasekmes tik į ateitį, todėl jokio draudimo balsavimo metu nebuvo, šis draudimas skundžiamų nutarimų priėmimo metu dar negaliojo, kadangi dar nebuvo priimtas. Be to, minėtas nutarimas buvo apskųstas teismui BUAB „Inrent“ bankroto byloje ir Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi (t. 24, b.l. 72-76) minėtą nutarimą panaikino kaip neteisėtą, bei išaiškino, kad bankrutavusios įmonės administratorius, o ne jos kreditoriai, pats savarankiškai pagal įstatymą atstovauja bankrutavusią įmonę teismuose ir kitose instancijose bei kitų bankrutuojančių/bankrutavusių bendrovių kreditorių susirinkimuose, kuomet jo administruojama bendrovė yra kreditorė.

Apeliantai skunduose klaidingai traktuoja kreditorių pritarimą ar nepritarimą, kad būtų atidėtas 2012 m. lapkričio 13 d. susirinkimas. Pareiškėjai prašė administratoriaus pakeisti susirinkimo datą į vėlesnę, tačiau toks kreditorių prašymas administratoriui nėra įpareigojantis ir nėra privalomas vykdyti. Ar tokiam prašymui pritarė ar nepritarė kreditorių daugumą nėra didelio skirtumo, kadangi priešingai nei nurodo apeliantai, toks prašymas nėra laikomas kreditorių susirinkimo nutarimu Įmonių bankroto įstatymo 23 str. prasme ir jam nėra taikomi nei kvorumo, nei kiti nutarimams keliami reikalavimai (ĮBĮ 24 str. 1 d.).

Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. svarstymo ir tvirtinimo

Administratoriaus ataskaita - tai procedūrinis dokumentas, kuriuo kreditorių susirinkimas yra informuojamas apie atliktą darbą bei bankroto proceso eigą (ĮBĮ 23 str. 4 p.). Paprastai ataskaitos tvirtinimas laikomas neteisėtu tada, kai joje nurodyti darbai iš tiesų nėra atlikti arba neatlikti darbai, kurie administratoriui yra privalomi pagal Įmonių bankroto įstatymo ir kitų įstatymų normas. Administratoriaus veiklos ataskaitos turinio teisės aktai nereglamentuoja, ataskaita rašoma laisva forma. Todėl teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro tik ydingai parengta ataskaita, kai, pvz. įrašyti nesami faktai, iškraipyta, klaidinga informacija ir pan. Apeliantas, prašydamas panaikinti kreditorių nutarimą „pritarti pateiktai administratoriaus veiklos ataskaitai už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 16 d. iki 2012 m. birželio 13 d. ir ją patvirtinti“ nenurodė jokių neatliktų darbų, nevykdomų bankroto administratoriui nustatytų pareigų, taip pat neįvardino jokių ataskaitoje pateikiamos informacijos netikslumų ar klaidingos informacijos, nenurodė jokių klausimų, į kuriuos bankroto administratorius neatsakė. Apeliantas pagrindu netvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitos iš esmės nurodo aplinkybes, kad administravimo išlaidų sąmatos projekte pateiktos sumos nėra pagrįstos, tačiau toks argumentas yra visiškai nesusijęs su bankroto administratoriaus ataskaitos už praėjusį laikotarpį svarstymu, ypač atsižvelgiant į aplinkybes, kad administravimo išlaidų sąmatos klausimas svarstytas atskiru ketvirtuoju darbotvarkės klausimu. Nesant administratoriui pagal Įmonių bankroto įstatymo ir kitų įstatymų normas privalomų neatliktų darbų, taip pat nenustačius ataskaitoje pateikiamos informacijos netikslumų, melagingų faktų ar kitų trūkumų, tokių teiginių nenurodant ir patiems kreditoriams, nėra pakankamo pagrindo panaikinti nutarimą, kuriuo patvirtina administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d., o formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams ir užkirstų kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras, į ką pagrįstai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas palikdamas nutarimą galioti. Taip pat pažymėtina, kad būdami nepatenkinti administratoriaus veikla kreditoriai turi galimybę inicijuoti administratoriaus pakeitimą kitu.

Dėl kreditorių komiteto sudėties keitimo

Įmonių bankroto įstatymo 25 str. 1 d. numato, kad kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Įmonių bankroto įstatymo taip pat numatyta, kad kreditorių komiteto narių skaičių nustato, narius į komitetą renka ir įgaliojimus jam suteikia kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2011 m. kovo 10 d. pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) susirinkime darbuotojų atstovu į kreditorių komitetą buvo išrinkta J. V., tačiau šis pirmos eilės kreditorių susirinkimo nutarimas buvo apskųstas, o A. K. skundas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi patenkintas ir bankrutavusios įmonės kreditorių (darbuotojų) 2011 m. kovo 10 d. susirinkimo nutarimas, kuriuo darbuotojų atstovu į kreditorių komiteto sudėtį išrinkta J. V., pripažintas negaliojančiu, motyvuojant tuo, kad buvo pažeistos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, jog darbuotojų atstovas renkamas ne pirmosios eilės kreditorių susirinkime, tačiau visų įmonės kreditorių susirinkime. Vėliau darbuotojų atstove buvo išrinkta J. V., kaip turinti įmonės darbuotojų pasitikėjimą. Iš ginčijamo 2012 m. lapkričio 13 d. susirinkimo nutarimo matyti, kad kreditoriaus Lamees Trading Limited siūlymu, įmonės darbuotojų atstovu pakartotinai buvo išrinktas A. K. Už jo kandidatūrą balsavo dauguma visų įmonės kreditorių. Kadangi kreditorių komitetas perrinktas laikantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatų ir teismo išaiškinimų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą.

Taip pat pažymėtina, kad nors AB „SEB lizingas“ atskiruoju skundu ir siekia apginti pirmos eilės kreditorių interesus, tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmos eilės kreditoriai būtų įgalioję apeliantą kreiptis į teismą dėl jų interesų gynimo. Įmonės darbuotojai, kurie yra labiausiai suinteresuoti renkamo darbuotojų atstovo kandidatūra, 2012 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl kreditorių komiteto sudėties keitimo neskundė, šio nutarimo taip pat neskundė ir įmonės administratorius, todėl dar ir dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti visų kreditorių susirinkime balsų dauguma priimto nutarimo.

Dėl administravimo išlaidų sąmatos

Iš ginčijamo 2012 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo matyti, jog kreditoriai nutarė nekeisti ankstesniuose kreditorių susirinkimuose aptarto bankroto administratoriaus atlyginimo ir patvirtino iki 2012 m. birželio 15 d. patirtas administravimo išlaidas 137 959,16 Lt sumai, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. nustatė 10 000 Lt administravimo išlaidų sumą nedetalizuojant pagal atskirus sąmatos straipsnius. Nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki BUAB „Kavaska” išregistravimo nustatė 3 000 Lt/mėn. administravimo išlaidų sumą, išlaidų nedetalizuojant pagal atskirus sąmatos straipsnius.

Apeliantai teigia, jog administratoriui tik dalyvaujant kreditorių susirinkimuose ar kreditorių komiteto posėdžiuose, o praktiškai visas administravimo išlaidas skiriant bendrovės administravimui reikalingų paslaugų pirkimui, administravimo išlaidos neturi būti skiriamos, o paslaugos turi būti apmokamos iš administratoriui skiriamo atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad  BUAB „Kavaska“ bankroto procedūros iki 2012 m. birželio 15 d. vyko 26 mėnesius, procedūros yra sudėtingos, kadangi bankroto proceso metu vyksta didelis kiekis teisminių procesų, kuriuose BUAB „Kavaska“ yra ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, taip pat pareikšti ieškiniai dėl sandorių ginčijimo, vykdytos tiek nekilnojamojo, ilgalaikio turto, tiek trumpalaikio ir finansinio turto pardavimo procedūros. Atliktus BUAB „Kavaska” bankroto administravimo veiksmus įrodo kreditoriams pateiktos ir kreditorių patvirtintos bankroto administratoriaus ataskaitos, todėl apeliantų teiginiai, kad bankroto administratorius nevykdo jokių veiksmų tik dalyvauja kreditorių susirinkimuose yra nepagrįsti. Ankstesnėse ataskaitose buvo nurodyta, kad dalis BUAB „Kavaska“ bankroto procedūrų vykdymui reikalingų paslaugų, tokios kaip buhalterinės apskaitos vedimas ar dalies biuro bankroto procedūrų vykdymui nuoma, kitos paslaugos yra perkamos iš trečiųjų asmenų, kreditoriams pateikti tai pagrindžiantys buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog konstatuoti, kad tretiesiems asmenims UAB „Alila Invest”, UAB „B2B paslaugos”, UAB „Amush apskaita” atlikti mokėjimai yra ženkliai užaukštinti ar paslaugos nebuvo suteiktos, nebuvo reikalingos, nėra pakankamo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nėra jokių teisinių nuostatų, kurios draustų bankroto administravimo metu pirkti reikalingas paslaugas ar pasitelkti trečiuosius asmenis. Spręsti, ar visos paslaugos buvo būtinos ir jų įkainiai nėra užaukštinti turi teisę kreditoriai, kas šiuo atveju ir buvo padaryta kreditorių susirinkimui patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2012 m. birželio 16 d. - 2012 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu patirtų 10 000 Lt administravimo išlaidų suma, nėra užaukštinta. Apeliantai nepaneigė, jog 4 mėnesių laikotarpiu jokios išlaidos nebuvo būtinos, todėl net ir įvertinus, kad kreditoriams nebuvo pateikti duomenys apie turėtas išlaidas, neskirti minimalių išlaidų įmonės likvidavimo laikotarpiui, nėra pakankamo pagrindo. Apeliantai teigia, jog teikiant siūlymą dėl administravimo išlaidų už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. bei iki įmonės išregistravimo, nebuvo nurodyti atliktini darbai, nepateikti motyvai dėl išlaidų būtinumo bei dokumentai, pagrindžiantys išlaidas, tačiau duomenų, paneigiančių, jog kreditorių susirinkime administratoriaus nurodytos galimos išlaidos nebus patirtos, apeliantai nenurodė. Pažymėtina, kad tinkamai atlikti (baigti) bankroto procedūras išlaidos bus patiriamos (pvz., patalpų nuomos, pašto, ryšio, buhalterinės apskaitos vedimo ir pan.) ir jų būtinumo apeliantai neneigia. Neatmestina, jog BUAB „Kavaska” likvidavimo procedūros gali užsitęsti dėl nagrinėjamų civilinių bylų, galimai pakartotino turto pardavimo, todėl visiškai atsisakyti skirti lėšas už atliekamą administratoriaus darbą, nėra pagrindo. Ateityje būsimą 3 000 Lt/mėn. išlaidų dydį pagrįsti dokumentais 2012 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo metu administratorius neturėjo galimybių, tačiau pažymėtina, kad veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, administratorius turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį, taigi kreditorių susirinkimui svarstant klausimą dėl įmonės likvidavimo darbų baigties, administratorius privalės pagrįsti patirtas išlaidas, atsiskaitydamas kreditoriams.

Apeliantas UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą pateikė dėl visų 2012 m. lapkričio 13 d. priimtų kreditorių nutarimų, tame tarpe ir dėl aukščiau neaptartų, t.y. nutarimo dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo (1 darbotvarkės klausimas) bei nutarimo dėl išankstinių apmokėjimų, atidėtojo mokesčio ir kitų gautinų sumų nurašymo tvarkos nustatymo (5 darbotvarkės klausimas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuos nutarimus apeliantas skundė tik dėl procesinių pažeidimų, t.y. dėl BUAB „Inrent“ neteisėto dalyvavimo 2012 m. lapkričio 13 d. BUAB „Kavaska“ kreditorių susirinkime. Kadangi apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad BUAB „Inrent“ teisėtai dalyvavo minėtame kreditorių susirinkime ir turėjo teisę balsuoti dėl priimamų nutarimų, todėl nenustačius procesinių pažeidimų, nėra pagrindo laikyti, kad kreditorių susirinkime priimti nutarimai 1 bei 5 darbotvarkės klausimais yra neteisėti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirųjų skundų, atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskiruosiuose skunduose nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskiruosius skundus, t.y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.