Civilinė byla Nr. 2A-545-611/2011
(S)
Procesinio sprendimo
kategorija: : 78.2.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. vasario 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Henricho
Jaglinskio,
sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,
dalyvaujant ieškovei S. D., jos atstovei
adv. Evai Jankovskai, atsakovui A. Z.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus
miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje
pagal ieškovės S. D. ieškinį
atsakovui A. Z. ir
atsakovo A. Z. priešieškinį
ieškovei S. D.,
dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečių
vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su kitu iš tėvų nustatymo,
išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė S. D. ieškiniu kreipėsi į
teismą, prašydama teismo sprendimu abiejų nepilnamečių vaikų Daniilo ir
Anastasijos gyvenamąją vietą nustatyti su motina, patvirtinti jos siūlomą
nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą
nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis
nuo kreipimosi į teismą dienos ir 21200 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Atsakovas A. Z. prašė ieškinį atmesti,
be to, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė teismo nustatyti nepilnamečių
vaikų gyvenamąją vietą su tėvu.
Vilniaus m. 1-as
apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš
dalies, o atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas nustatė nepilnamečių vaikų D. D. ir A. D. gyvenamąją vietą su motina S. D.; nustatė nepilnamečio D. D. bendravimo su tėvu A. Z. tvarką: tėvas A. Z. nuo sprendimo priėmimo dienos kas antrą
savaitgalį penktadieniais iš darželio pasiima sūnų D. D. ir grąžina jį sekmadienį 19 val. į namus; tėvas
A. Z. nuo sprendimo
priėmimo dienos kiekvienais metais atostogų metu keturiolika dienų praleidžia
kartu su sūnumi D. D. su
teise atostogauti užsienyje; poriniais metais Šv. Kalėdų šventes D. D. praleidžia su tėvu A. Z., o Šv. Velykų ir
Naujųjų metų šventes – su motina S.
D.; neporiniais metais Šv. Kalėdų šventes D. D. praleidžia su motina S. D., o Šv. Velykų ir Naujųjų metų šventes – su
tėvu A. Z.; nustatė nepilnametės
A. D. bendravimo su tėvu A. Z. tvarką kol dukra
sulauks ketverių metų: tėvas A. Z. nuo
sprendimo priėmimo dienos kas antrą savaitgalį šeštadieniais pasiima dukrą A. D. ryte 10 val. ir grąžina
šeštadienį 19 val. į namus; kai dukra sulauks ketverių metų, tėvas A. Z. nuo sprendimo priėmimo
dienos kas antrą savaitgalį penktadieniais iš darželio pasiima dukrą A. D. ir grąžina ją
sekmadienį 19 val. į namus; tėvas A.
Z. nuo sprendimo priėmimo dienos kiekvienais metais atostogų metu keturiolika
dienų praleidžia kartu su dukra A. D. su
teise atostogauti užsienyje; poriniais metais Šv. Kalėdų šventes A. D. praleidžia su tėvu A. Z., o Šv. Velykų ir
Naujųjų metų šventes – su motina S.
D.; neporiniais metais Šv. Kalėdų šventes A. D. praleidžia su motina S. D., o Šv. Velykų ir Naujųjų metų šventes – su
tėvu A. Z.. Taip pat
teismas priteisė iš tėvo A. Z. nepilnamečiams
vaikams - sūnui D. D. ir
dukrai A. D. išlaikymą po 400 Lt kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2009-06-25, kol vaikai sulauks pilnametystės, išskaičiavus jau
sumokėtus 1200 Lt, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei motinai S. D., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant
Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas priėmė S. D. atsisakymą iš A. Z. priteisti 21200 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir šioje dalyje bylą nutraukė, priteisė iš A. Z. turėtas 264 Lt bylinėjimosi išlaidas S. D. ir į valstybės biudžetą
288 Lt žyminį mokestį ir 22 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė,
kad tarp šalių nekilo ginčo dėl išlaikymo dydžio ir formos, t.y. 400 Lt kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau kilo ginčas, nuo kada turėtų būti priteistas išlaikymas. Nurodė, kad nuo ieškinio pareiškimo
dienos, t.y. 2009-06-25, ieškovė pripažino gavusi iš atsakovo 300 Lt grynais pinigais, aprangos vaikams už 400 Lt, be to, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad nuo ieškinio pareiškimo dienos atsakovas patyrė 500 Lt išlaidas, susijusias su vaikų sveikata. Teismas konstatavo, kad faktiškai nuo 2009-06-25 atsakovas dviems vaikams yra skyręs 1200 Lt dydžio išlaikymą ir ši suma turėtų būti užskaityta vykdant priteisto išlaikymo išieškojimą. Nustatė, kad pas ieškovę vaikams sudarytos palankios
sąlygos gyventi, atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad vaikai gyventų su
motina.
Atsakovas A. Z. apeliaciniu
skundu prašo pakeisti Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2010 m.
gegužės 14 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti
nepilnamečiams vaikams D. D. ir
A. D. išlaikymą kas mėnesį
mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodo, kad visą bylos nagrinėjimo
laikotarpį teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams pagal savo finansines
galimybes, prisidėjo prie vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo. Prie vaikų
išlaikymo prisidėjo ir atsakovo mama, vaikų senelė, gyvenanti Italijoje.
Vaikams buvo perkami drabužiai, avalynė, maistas ir kiti daiktai. Atsakovo
teigimu, ieškovė nenurodė teismui, jog atsakovas nuo 2009-06-25 rūpinosi vaikų
sveikata ir apmokėjo visas išlaidas. Atsakovo skaičiavimais, nuo 2009m. vasaros
iki 2010m. pavasario vaikų aprangai yra išleidęs 4000Lt. Kadangi pirkimo kvitų
nėra išsaugojęs, pateikė drabužių nuotraukas. Pažymėjo, jog ieškovė neginčijo
fakto, kad nuotraukose užfiksuotus drabužius vaikams yra gavusi, taip pat
patvirtino, jog periodiškai atsakovas pirko maisto produktus. Atsakovas mano,
jog teismo išvada, kad laikotarpiu nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo
sprendimo priėmimo dienos faktiškai vaikams atsakovas yra skiręs tik 1200 Lt,
neatitinka byloje esančių duomenų, šalių pateiktų paaiškinimų, nurodytų
faktinių aplinkybių. Pažymėjo, jog 2009-06-01 neteko darbo, be to, turi paėmęs
paskolą būsto įsigijimui, tačiau nepaisant to, savo vaikus prižiūrėjo, rūpinosi
jų išlaikymu. Bylos nagrinėjimo metu kas antrą savaitgalį praleisdavo su sūnumi
Daniilu, kuris būdavo prižiūrėtas, pamaitintas, pasirūpinta jo turiningu
laisvalaikio praleidimu.
Ieškovė
atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos
teismo sprendimą. Mano, jog teismas išsamiai išnagrinėjo visus įrodymus,
pasisakė dėl visų atsakovo faktiškai turėtų išlaidų. Nurodo, jog 2009 m. spalio
mėnesį atsakovas perdavė dukrai Italijoje įsigytą žieminę avalynę, kurios
nereikėjo, kadangi žieminę avalynę vaikams ieškovė jau buvo įsigijusi.
Atsakovas perdavė kepures ir keletą marškinių, tačiau tokių drabužių nereikėjo.
Perduotus drabužius, produktus ir saldumynus vertino kaip močiutės dovanas
anūkams. Pabrėžė, jog atsakovas gyvena su sugyventine ir jos dviems vaikais,
todėl tikėtina, kad dalis drabužių, įsigytų Italijoje, buvo perduota būtent
tiems vaikams. Jokių maisto produktų atsakovas nepirko. Nurodė, jog atsisakė
reikalavimo priteisti 21200 Lt įsiskolinimą susidariusį iki ieškinio pateikimo
dienos, nes norėjo užbaigti ginčą geruoju. Atsakovas visiškai nepasisako, kad
ieškovė privalo mokėti už darželį, komunalines paslaugas, maistą, kurą,
drabužius, vaikų laisvalaikį, nes vaikai didžiąją dalį praleidžia su ieškove.
Pabrėžė, jog jos finansinė padėtis yra sunki, dirba ½ etato, atlyginimas – 8 Lt
per valandą.
Apeliacinis
skundas netenkintinas.
Apeliacinio
proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų,
neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios
instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip
pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų
absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Atsakovas
skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo
priteisimo momento, kitoje dalyje teismo sprendimas šalių nėra skundžiamas,
todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl
pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamoje dalyje. Apeliaciniu skundu
keliamas ginčas, nuo kurio momento turi būti šalių nepilnamečiams vaikams
priteistas išlaikymas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako.
Pagal LR CPK
3.192 str. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jeigu
nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo minėtos pareigos, teismas
tokį išlaikymą priteisia (LR CK 3.194 str. 1 d.). Be to, išlaikymas
priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau negali būti
išieškotas ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK
3.200 str.). Taigi, apibendrintai konstatuotina, kad tėvams pareiga išlaikyti
savo vaikus kyla nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaiko
gimimo dienos. Jeigu vienas iš vaiko tėvų neteikia vaikui išlaikymą ar nustoja
jį teikti, nuo to momento, kai nustojo teikti išlaikymą, kitas iš vaiko tėvų
turi teisę reikalauti priteisti išlaikymą vaikui teismine tvarka, tačiau
išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas ilgiau kaip už trejus metus.
Jeigu vienas iš tėvų teikia nepakankamą išlaikymą vaikui ar vaikams, tokiu atveju
kitas iš vaiko tėvų taip pat turi teisę reikalauti teismine tvarka priteisti
išlaikymą pagal LR CK 3.192 str., 3.198 str. nustatytus kriterijus. Taigi,
byloje svarbu nustatyti, ar po ieškovės kreipimosi į teismą 2009-06-25
atsakovas teikė išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams A. D. ir D. D. bei ar teikė pakankamą išlaikymą ir kad tokį išlaikymą
teikė būtent atsakovas, o ne jo artimieji giminaičiai. Skundžiamu teismo
sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių vaikams išlaikyti
per mėnesį reikalinga 800 Lt suma kiekvienam, todėl priteisė iš atsakovo
kiekvienam vaikui po 400 Lt per mėnesį teiktiną išlaikymą. Vadinasi, būtina
nustatyti ar atsakovas reguliariai teikė priteisto dydžio išlaikymą savo
vaikams po 2009-06-25 iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsakovas nurodo,
kad po bylos iškėlimo vien rūbų vaikams nupirko už 4000 Lt, tačiau atsakovas
nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o pateiktos į bylą nuotraukos neįrodo
tokios rūbų kainos. Be to, vien rūbų pirkimas, neatsižvelgiant į vaiko
poreikius, t.y. pirkimas rūbų, kurių vaikui nereikia ar pirkimas per daug
vienarūšių rūbų, negali būti laikomas tinkamu pareigos išlaikyti vaikus
vykdymu, nes tokia išlaikymo forma neužtikrina visų vaiko poreikių tinkamo
tenkinimo. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus apie jo patirtas
679,83 Lt išlaidas po bylos iškėlimo, tačiau ieškovė neigia, kad atsakovas
teikė išlaikymą maisto produktais, o vien pirkimo čekių pateikimas nepatvirtina
tokio maisto produktų šalių vaikams pirkimo, kitokių įrodymų šioms aplinkybėms
patvirtinti atsakovas nepateikė. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios
instancijos teisme pateikė pirktų vaikams striukių nuotraukas, o su apeliaciniu
skundu pateikė mokėjimo čekius už striukes, taigi, iš esmės pateikė naujus įrodymus
jau įrodytoms aplinkybėms patvirtinti, tačiau šie įrodymai nepatvirtina
atsakovo nurodomo išlaikymo dydžio suteikimo. Pirmosios instancijos teismas
pripažino, kad per bylos nagrinėjimo laiką atsakovas sumokėjo 1200 Lt, iš jų
400 Lt rūbams vaikams. Įvertinus šalių pateiktus į bylą įrodymus, akivaizdu,
kad jo teikiamas išlaikymas vaikams buvo nepakankamas. Taigi, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neteikė savo vaikams
pakankamo išlaikymo po bylos iškėlimo, todėl teisingai priteisė iš atsakovo
išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-06-25. Pirmosios instancijos
teismas atsižvelgė į įrodytą atsakovo suteiktą išlaikymą vaikams ir nurodė šią
sumą įskaityti į priteistą išlaikymą. Todėl nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo
argumentai, kad išlaikymas vaikams turi būti priteistas nuo teismo sprendimo
priėmimo dienos.
Atsižvelgdama
į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymą reglamentuojančias
teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas,
teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl
priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis
skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas
nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo
apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistinos 8,50 Lt procesinių dokumentų
įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96
str.), o ieškovei - jos patirtos 300 Lt dydžio išlaidos advokatės pagalbai
apmokėti (LR CPK 93 str., 98 str.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331
str., teisėjų kolegija
n
u t a r i a:
Vilniaus miesto
1-o apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš
atsakovo A. Z. 300 (tris
šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. D. ir 8,50 Lt (aštuonis litus 50 ct)
bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kolegijos pirmininkas Andžej Maciejevski
Teisėjai Dalia
Kačinskienė
Henrichas
Jaglinskis