Civiline? byla Nr. 2S-225-254/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19688-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.4.5.11
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-30479-713/2019 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų, suinteresuotas asmuo Ž. V..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. 2019 m. lapkričio 27 d. pateikė skundą dėl antstolės A. A. veiksmų (reg. Nr. 67541 (skundo data 2019 m. lapkričio 26 d.)), kuriuo prašė panaikinti 2019 m. lapkričio 6 d. antstolės A. A. priimtą patvarkymą dėl 2019 m. spalio 29 d. pareiškėjo skundo netenkinimo. Skundu pareiškėjas taip pat prašo iš Lietuvos valstybės priteisti V. J. 157 503,63 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško sprendimo įvykdymo, 57 688 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, iš Lietuvos valstybės priteisti bylinėjimosi išlaidas, atleisti nuo žyminio mokesčio. Nurodo, jog antstolė neteisėtai nepanaikina arešto V. J. turtui dėl objektyvaus V. J. negalėjimo antstolei sumokėti labai didelių neteisėtai nusavinamų sumų per labai trumpą laiką, antstolė neteisėtai neperdavė ne jos kompetencijoje esančių klausimų kitų institucijų žiniai, antstolė nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo 2019 m. liepos 18 d. skundo, teismo nutartis yra antikonstitucinė, ja nesivadovautina. Nurodo, kad antstolė nepagrįstai teigia, kad V. J. reikalavimai nėra susiję su vykdymo veiksmais jos vykdomose bylose. Pareiškėjas pateikė pakankamai išieškojimo neteisėtumą pagrindžiančių ir sprendimo vykdymo atgręžimo taikymo būtinumą pagrindžiančių įrodymų. Antstolė netinkamai aiškina ir taiko CPK 749 straipsnį. Būtina sustabdyti vykdymo veiksmus visose vykdomosiose bylose, kuriose išieškojimas yra vykdomas V. J. atžvilgiu.
2. Antstolė 2019 m. lapkričio 28 d. patvarkymu Dėl 20109 m. lapkričio 22 d. ir lapkričio 27 d. V. J. skundų netenkinimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) V. J. 2019 m. lapkričio 22 d. ir lapkričio 27 d. skundų netenkino; vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė prijungti iš Kauno apylinkės teisme užvestos civilinės bylos; 2019 m. lapkričio 22 d. ir lapkričio 27 d. V. J. skundus perdavė Kauno apylinkės teismui.
3. Dėl V. J. 2019 m. lapkričio 27 d. skundo, teisme gauto 2019-11-28 (reg. Nr. CBP-25641) užvesta civilinė byla Nr. 2YT-30479-713/2019 (naujas Nr. 2YT-1967-713/2020).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui V. J. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti skundo trūkumus – pateikti tinkamai pasirašytą 2019 m. lapkričio 26 d. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 26 d. (antstolės kontoroje registruotas 2019 m. lapkričio 27 d.) pateikė antstolei A. A. skundą dėl antstolės priimto 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymo, kuriuo netenkintas skolininko 2019 m. spalio 29 d. skundas dėl antstolės veiksmų. Antstolė 2019 m. lapkričio 28 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
6. Pareiškėjas V. J. 2019 m. lapkričio 26 d. skundą antstolei buvo pateikęs elektroniniu paštu, nepasirašytą, todėl teismas konstatavo jo neatitikimą CPK įtvirtintiems reikalavimams, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas jį teikiančio asmens, todėl taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį, bylą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37-1 str. 3 d., CPK 5 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar norminis aktas - Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37-1 str. 3 d., CPK 5 str. 1 d. nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms - 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 str. ir 46 str. reikalavimams, Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 str. 1 d., 10 str., 13 str., 14 str. nuostatoms. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Nurodo, kad skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį per 7 dienas šalinti skundo antstolei A. A. trūkumus, kurių nėra.
6.2 Antstolė, gavusi V. J. skundą, nustatė pareiškėjo tapatybę pagal elektroninį parašą. Skundą turėjo perduoti teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai nenustatė V. J. tapatybės pagal elektroninį skundo parašą ir skundo neteisėtai nepriėmė. Teismas nevertino ar antstolė, gavusi pareiškėjo V. J. skundą, pasirašytą elektroniniu parašu, jį tokį ir persiuntė teismui. Teismas nepagrįstai nesivadovavo civilinėje byloje Nr. 2-1539-945-19 nustatytais faktais. Todėl prašo prie bylos prijungti civilinės bylos Nr. 2-1539-945-19 medžiagą.
6.3 Teismas nepagrįstai neleidžia teikti elektroniniu parašu pasirašyto dokumento teikti elektroninio ryšio priemonėmis. V. J. procesiniai dokumentai pateikti asmenybę patvirtinus CPK 175-1 straipsnio 6 dalies ir Teismų įstatymo 37-1 straipsnio 3 dalyje numatytais būdais saugiu sertifikuotu elektroniniu parašu, todėl jam nekyla pareiga užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Pareiškėjas procesinius dokumentus pateikė elektroniniu paštu, kuris yra elektroninių ryšių priemonė. Teismas nenurodė teisės aktų nuostatų, kurios paneigtų, jog elektroninis paštas nėra elektroninių ryšių priemonė. Ryšių reguliavimo tarnybos 2019-08-09 atsakymas NR. 1B-2509 į V. J. 2019-07-28 prašymą patvirtina faktą ir aplinkybes, jog elektroninis paštas yra elektroninių ryšių priemonė. Procesinio dokumento pateikimo būdas elektroniniu paštu, o ne per LITEKO VEP posistemį, nereiškia, kad negalima nustatyti pareiškėjo asmens tapatybės. Pareiškėjo asmens tapatybę pagal elektroniniu paštu su elektroniniu parašu teismams į baudžiamąsias ir administracines bylas siunčiamus dokumentus teismai nustato. Ją nustato ir kitos valstybės įstaigos-antstoliai, notarai, prokuratūra, policija ir kt. Teismas V. J. asmens tapatybę nustatė, nes paštu išsiuntė skundžiamą nutartį.
6.4 Teismas nustatė per trumpą laiko tarpą atvykti į teismą pasirašyti dokumentus bei nepagrįstai neapmokėjo pareiškėjo kelionės išlaidų.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
8. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
2. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti skundo dėl antstolio veiksmų trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundai dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas pradedamos pagal pareiškėjo pateiktą skundą (CPK 443 straipsnio 4 dalis). CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Bylų dėl antstolių veiksmų taisyklės detalizuotos CPK XXXI skyriuje (510-513 straipsniai). Papildomų reikalavimų skundui dėl antstolio veiksmų CPK 510-513 straipsniuose nėra nustatyta, todėl pareiškėjo skundui taikytinos bendrosios CPK taisyklės, nustatančios bendruosius dalyvaujančio asmens procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 110-115 straipsniai).
4. Taigi, besikreipiantis į antstolį bei teismą asmuo turi pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus, nes ypatingąja teisena nagrinėjami pareiškimai yra procesiniai dokumentai. Kaip jau nurodyta, skundai dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CK XXXI skyrius), kuriame įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. Skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausiai yra paduodamas antstoliui, kuris jį kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčia apylinkės teismui tik tuo atveju, jei skundo netenkina visiškai ar iš dalies. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka. Antstolis 2019 m. lapkričio 28 d. patvarkymu išnagrinėjo pareiškėjo V. J. 2019 m. lapkričio 22 d. ir lapkričio 27 d. skundus ir jų netenkinęs, persiuntė Kauno apylinkės teismui.
5. Teismų praktikoje nurodyta, jog antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, jog nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111–114 straipsnių reikalavimus. Tačiau akcentuojama, jog procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus. Taigi skundų trūkumų šalinimo institutu antstolis gali naudotis tik išimtiniais atvejais, kai realiai nėra galimybės nustatyti dėl kokių antstolio veiksmų paduotas skundas arba dėl visiškai neaiškaus (netinkamo) reikalavimo, jo pagrindo ar ribų suformulavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m, birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-217-798/2019). Šios nuostatos taikomos ir teismui, gavus antstolio patvarkymą su skundu CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kuomet antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą.
6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo V. J. skundas neatitinka CPK įtvirtinto reikalavimo, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas pareiškėjo ir skundžiama 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtinto reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismas detaliai nurodė procesinių elektroninės formos dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą.
7. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismui paduodamame procesiniame dokumente privalo būti jį paduodančio asmens parašas (CPK 111 str. 2 d. 7 p.). CPK 1751 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką bei formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. (Aprašo 4 p.). Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę (Aprašo 5 p.).
8. Pastebėtina, kad asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas atsakovui V. J. ne kartą išaiškino, kad asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018). Vadinasi, ieškovas, norėdamas įgyvendinti savo teisę teikti ieškinį elektroninėmis ryšių priemonėmis, turėtų jį teikti jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1227-330/2019).
9. Pastebėtina, kad antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Todėl civilinė byla dėl antstolio veiksmų yra užvedama pagal pareiškėjo skundą, o ne pagal antstolio patvarkymą, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui. Teismas priima nagrinėti skundą, kuris atitinka CPK 111–114 straipsnių reikalavimus, o nustačius, kad šių reikalavimų neatitinka, priima nutartį pašalinti skundo trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
10. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-1967-713/2020 (senas Nr. 2YT-30479-713/2019) esantis pareiškėjo 2019 m. lapkričio 26 d. skundas, kuris antstolės kontoroje registruotas 2019 m. lapkričio 27 d. yra nepasirašytas. Susipažinus su vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis matyti, kad vykdomojoje byloje yra tik minėto skundo, pateikto elektroniniu paštu kopija (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t.2, b. l. 95-93). T.y. ir vėliau nebuvo pateiktas tinkamai pasirašytas skundas. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo skundas pateiktas ne įstatymo nustatytu būdu ir pareiškėjo nepasirašytas. Todėl pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Taigi, pareiškėjas savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek skundą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos.
11. Pažymėtina, kad apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, administracinį teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl ieškovo nurodytų teisės aktų teisėtumo, atitikimo kitiems teisės aktams. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad teismų pareiškėjui taip pat jau daugelį kartų yra išaiškinta, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į aukščiau nurodytas institucijas (CPK 163 str. 7-9 p.).
12. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
13. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo dėl antstolio veiksmų trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Papildomai nustatyti pareiškėjui V. J. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti skundo trūkumus – pateikti tinkamai pasirašytą 2019 m. lapkričio 26 d. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Dalė Burdulienė