Administracinė byla Nr. A-85-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00832-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. N. skundą atsakovams Telšių rajono savivaldybės administracijai ir Telšių rajono savivaldybės tarybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant L. S. ir Telšių rajono savivaldybei, dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

pareiškėja E. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2-6) ir patikslintu skundu (b. l. 24-28), kuriais prašė panaikinti 2013 m. balandžio 19 d. vykusio konkurso Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) pareigoms eiti rezultatus, įformintus Telšių rajono savivaldybės administracijos pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso 2013 m. balandžio 19 d. protokolu Nr. P4-5 ir įpareigoti atsakovus pagal jų kompetenciją iš naujo paskelbti ir organizuoti konkursą Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti; panaikinti administracinį sprendimą, įformintą Telšių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 20 d. raštu Nr. R8-02-N-628 „Dėl skundo ištyrimo“; panaikinti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T1-203 „Dėl L. S. skyrimo į pareigas“.

Paaiškino, kad Telšių rajono savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T1-489 „Dėl pretendentų atrankos į savivaldybės kontrolieriaus pareigas konkurso komisijos sudarymo“ paskelbė konkursą Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti (toliau – ir Konkursas). Taip pat minėtu Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo sudaryta pretendentų atrankos į Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolieriaus pareigas konkurso komisija (toliau – ir Konkurso komisija). Konkursas įvyko 2013 m. balandžio 19 d. Pareiškėja Konkurse dalyvavo kaip pretendentė. Konkurso komisija priėmė sprendimą, kad Konkursą laimėjo L. S.. Konkurso rezultatai įforminti Telšių rajono savivaldybės administracijos pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso 2013 m. balandžio 19 d. protokolu Nr. P4-5. Manydama, kad organizuojant konkursą, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, su konkurso rezultatais nesutiko ir, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 68 punktu, atsakovams pateikė 2013 m. balandžio 23 d. skundą su reikalavimu pripažinti, kad 2013 m. balandžio 19 d. vykęs Konkursas buvo organizuotas pažeidžiant Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus ir panaikinti 2013 m. balandžio 19 d. vykusio Konkurso rezultatus, įformintus Telšių rajono savivaldybės administracijos pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso 2013 m. balandžio 19 d. protokolu Nr. P4-5. Telšių rajono savivaldybės administracija skundą atmetė. Minėtas Telšių rajono savivaldybės administracijos sprendimas buvo įformintas 2013 m. gegužės 20 d. raštu Nr. R8-02-N-628 „Dėl skundo ištyrimo“. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-203 „Dėl L. S. skyrimo į pareigas“ nuo 2013 m. gegužės 31 d. L. S. buvo paskirta į Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Telšių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 20 d. raštu Nr. R8-02-N-628 „Dėl skundo ištyrimo“ įformintas administracinis sprendimas laikytinas nepagrįstu, o Telšių rajono savivaldybės administracijos pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso 2013 m. balandžio 19 d. protokolu Nr. P4-5 įforminti Konkurso rezultatai yra naikintini ir Konkursas organizuotinas iš naujo.

Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ji dirba nuo 2000 m. Nuo 2012 m. liepos 15 d. laikinai eina savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Iki tol ėjo savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojos pareigas. Kiekvienais metais rengė savivaldybės tarybai išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos ir išvadą dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio. Tuo tikslu atlikdavo savivaldybės administracijoje išorės finansinį ir veiklos auditą. Nuolat nustatydavo Telšių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, atsakingų už turto ir finansų valdymą bei tinkamą apskaitą, darbo trūkumus bei padarytus teisės aktų pažeidimus. Minėta, kad Telšių rajono savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T1-489 „Dėl pretendentų atrankos į savivaldybės kontrolieriaus pareigas konkurso komisijos sudarymo“ sudarė Konkurso komisiją. Konkurso komisijos sudėtis: V. R. – Telšių rajono savivaldybės tarybos narys (komisijos pirmininkas); K. G. – Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas; B. K. – Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja; R. R. – Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja; E. V. – Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas.

Pažymėjo, jog Konkurso komisijos nariai K. G., B. K. ir R. R. yra tie valstybės tarnautojai, kurių veiksmus jai tenka analizuoti, atliekant išorės auditą Telšių rajono savivaldybės administracijoje. Šių asmenų dalyvavimas Konkurso komisijos darbe ta apimtimi, kiek tai susiję su pareiškėjos, kaip pretendentės užimti savivaldybės kontrolieriaus pareigas, vertinimu, savaime sukelia interesų konfliktą ir sudaro pagrindą jiems nusišalinti. Vien ta aplinkybė, kad K. G., B. K. ir R. R. nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas) 11 straipsnio nuostatų ir nenusišalino, yra pagrindas pripažinti Konkurso rezultatus negaliojančiais. Priešingu atveju būtų paneigtas vienas svarbiausių teisėje galiojančių principų – iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur). Telšių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 20 d. rašte Nr. R8-02-N-628 „Dėl skundo ištyrimo“ yra paneigiamas interesų konflikto buvimas, remiantis ta aplinkybe, kad K. G., B. K. ir R. R. savo privačių interesų deklaracijose pareiškėjos nebuvo nurodę, kaip asmens, dėl kurio galėtų kilti interesų konfliktas. Su tokiu argumentu negalima sutikti, kadangi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžtas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Taigi, ši norma interesų konflikto buvimo nesieja vien tik su aplinkybių, nurodytų valstybės tarnautojo interesų deklaracijoje, buvimu. Tai, kad K. G., B. K. ir R. R. privačių interesų deklaracijose pareiškėja nebuvo nurodyta kaip asmuo, dėl kurio galėtų kilti interesų konfliktas, nereiškia, kad interesų konflikto nebuvo. Pažymėjo, kad pareiškėja ginčija ne Konkurso komisijos sudarymo teisėtumą, o atskirų komisijos narių veikimo teisėtumą.

Taip pat nurodė, kad Konkurso klausimai pretendentams turėjo būti pateikiami iš pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų. Komisijos narių K. G. ir B. K. pateikti klausimai pažeidė šią nuostatą. Tokio pobūdžio klausimai nepriskirtini pareigybės aprašyme nurodytoms valstybės tarnautojo funkcijoms. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Konkurso komisijos nario E. V. užduotas klausimas nebuvo iš teisės aktų sąrašo, kurį Telšių rajono savivaldybės administracija nurodė 2013 m. balandžio 8 d. rašte Nr. PI 1-32 „Dėl konkurso datos ir teisės aktų sąrašo“. Minėtame sąraše nenurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o minėto komisijos nario E. V. užduotas klausimas buvo apie Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinio nurodymo surašymo sąlygas, taikymą.

Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 41 punkte nustatyta, kad nuo 30 iki 50 testo klausimų, sudaromų iš teisės aktų, susijusių su pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijomis, parengia konkursą organizuojanti įstaiga. Telšių rajono savivaldybės administracija parengė 30 klausimų, tačiau dalis jų nebuvo susiję su savivaldybės kontrolieriaus funkcijomis. Pavyzdžiui, 71, 74, 81, 83 klausimai susiję su tarybos bei jos struktūrinių padalinių, tarybos narių ir mero funkcijomis, 80 klausimas susijęs su Vyriausybės atstovo funkcijomis, 76, 77, 79 klausimai susiję su savivaldybės administracijos bei jos struktūrinių padalinių funkcijomis, 99 klausimas susijęs su Valstybės kontrolės funkcijomis. Taigi, Telšių rajono savivaldybės administracijos parengti klausimai neatitinka Tvarkos aprašo 41 punkte nustatytų reikalavimų.

Konkurso komisijos narys K. G. nesilaikė skaidrumo principo ir pademonstravo nevienodą požiūrį į pretendentus. Tai pareiškėja sprendžia iš to, kad jis skyrė aukštesnį balą pretendentei L. S., nors minėta pretendentė į komisijos nario klausimą atsakė blogiau nei pareiškėja. K. G., vertindamas suteikė pirmenybę L. S., kadangi jo vertinimas skiriasi nuo kitų komisijos narių vertinimo. Tai yra 1,7 balo pareiškėjos nenaudai.

Remiantis Konkurso rezultatais Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-203 „Dėl L. S. skyrimo į pareigas“ nuo 2013 m. gegužės 31 d. L. S. buvo paskirta į Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Šioje byloje pripažinus Konkurso rezultatus neteisėtais ir juos panaikinus, tuo pačiu yra naikintinas ir Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. T1-203 „Dėl L. S. skyrimo į pareigas“, nes būtina sąlyga šiam administraciniam aktui priimti buvo Konkurso rezultatai.

Atsakovai Telšių rajono savivaldybės administracija ir Telšių rajono savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 58-68) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 8 punktas reglamentuoja vieną iš savivaldybių tarybų išimtinių kompetencijų, tai – pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas. Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Šis punktas nereglamentuoja konkrečių pareigybių, kurias einantys asmenys galėtų būti įtraukti į atrankos komisijas. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, jos atstovaujamoji institucija (savivaldybės valdžia) savivaldybei nustatytos kompetencijos apimtyje turi teisę priimti sprendimus laisvai ir nepriklausomai nuo valstybės institucijų valios. Asmenys, negalintys būti tokios konkurso komisijos nariais, tiesiogiai įtvirtinti Tvarkos aprašo, galiojusio laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d., 23 punkte, t. y. asmenys, kurie yra pretendentų sutuoktiniai, artimi giminaičiai ar asmenys, su pretendentais susiję svainystės ryšiais, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti suinteresuoti konkurso rezultatais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Pastebėtina, kad vien komisijos nario priklausomybė kuriai nors partijai ar vienoks ar kitoks pavaldumas komisijos pirmininkui savaime nėra teisės akte nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėtų būti skiriamas komisijos nariu ar dėl kurios būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-401/2012; 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-198/2009).

Visi pareiškėjos išvardinti veiksmai apie ataskaitų, išvadų dėl biudžeto, finansinio audito ir kiti yra savivaldybės kontrolieriaus funkcijos, įtvirtintos VSĮ 27 straipsnyje, kurias pareiškėja tiek eidama savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo, tiek laikinai eidama savivaldybės kontrolieriaus pareigas, privalėjo vykdyti (atlikti). Pareiškėja nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad jos privalomai atliekamos darbo funkcijos, galėjo turėti įtakos Komisijos nariams, t. y. K. G., B. K. ir R. R., suformuojant jų neigiamą nuomonę apie pareiškėją, kas nulemtų priimant sprendimą, užkertantį kelią pareiškėjai laimėti Konkursą. Pareiškėjos argumentas, kad K. G., B. K. ir R. R. interesų konflikto buvimą nulėmė minėtų asmenų potencialus asmeninis suinteresuotumas, kad kontrolės funkcijų atliekančios institucijos vadovu netaptų asmuo, kuriam iš ankstesnės veiklos jau yra žinomi trūkumai tose kontroliuojamose srityse, už kurias atitinkamai yra atsakingi šie asmenys, yra neatitinkantis tikrovės ir vertintinas tik kaip pareiškėjos nuomonė. Be to, ji ir pati nurodo, kad minėti asmenys turėjo tik potencialų, t. y. galimą, asmeninį suinteresuotumą, kurio nepatvirtina jokiais įrodymais.

Dėl Konkurso komisijos narių pateiktų klausimų pretendentams teisėtumo atsakovai nurodė, kad komisijos narė B. K. pretendentams uždavė tokį klausimą: „Kokie yra turtiniai santykiai, kai steigiama, likviduojama savivaldybė ar keičiamos jos teritorijos ir kas sprendžia kilusius savivaldybių turtinius ginčus“. Telšių rajono savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-380 „Dėl Telšių rajono savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo, lygio ir kategorijos patvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 8.12 punkte nurodyta, kad „kiekvienais metais reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia Savivaldybės tarybai išvadą dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos, dėl pateikto tvirtinti Savivaldybės konsoliduotų ataskaitų rinkinio, Savivaldybės turto ir biudžeto naudojimo;“, o 8.17 punkte – „nagrinėja iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl Savivaldybės lėšų ir turto, <...> ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų;“ Todėl akivaizdu, kad B. K. Tvarkos aprašo 50 punkto trečios pastraipos nepažeidė ir Konkurse dalyvaujantiems pretendentams uždavė klausimą, susijusį su pareigybės funkcijų įgyvendinimu. Be to, šį klausimą pagrindžia ir VSĮ 49 straipsnis. Konkurso komisijos narys K. G. pretendentams uždavė tokį klausimą: „Kas valstybės tarnautojui neleidžiama?“ Pareigybės aprašymo 8.1 punkte nustatyta, kad savivaldybės kontrolieriaus pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo atlikti Tarnybos personalo valdymo funkcijas, todėl privaloma būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu. Akcentuotina, kad ir pats savivaldybės kontrolierius yra valstybės tarnautojas, todėl jam privalu žinoti, kokia veikla nesuderinama su jo užimamomis pareigomis. Konkurso komisijos narys E. V. pretendentams uždavė šį klausimą: „Jūsų vadovaujamos Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, teiraujasi Jūsų, kokiems pagrindams esant į administracinio teisės pažeidimo protokolą negali būti įrašomas administracinis nurodymas?“ Pažymėtina, kad šis klausimas tiesiogiai susijęs su Pareigybės aprašymo 8.23 punktu: „Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir įstatymų nustatyta tvarka juos teikia nagrinėti Savivaldybės tarybos Administracinei komisijai.“ Be to, pažymėjo, kad teisės aktų sąrašo, kurį Telšių rajono savivaldybės administracija nurodė 2013 m. balandžio 8 d. rašte Nr. PI 1-32 „Dėl konkurso datos ir teisės aktų sąrašo“, pateikimas yra imperatyvus, siekiant užtikrinti egzamino raštu eigą. To paties Tvarkos aprašo 50 punktas (2006 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 640 redakcija) numatė, kad egzamino žodžiu metu klausimai pretendentams pateikiami, siekiant patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Įstatymų leidėjas tokiu reglamentavimu nėra nustatęs, jog klausimai egzamino žodžiu metu būtų pateikiami tik iš teisės aktų sąrašo. Taip pat, pažymėta, kad Pareigybės aprašymas nuo Konkurso paskelbimo dienos pateikiamas viešai. Taip sudaromos visos galimybės išanalizuoti Pareigybės aprašyme numatytas funkcijas bei tinkamai pasiruošti egzaminui žodžiu.

Teigė, jog Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas, einantis savivaldybės kontrolieriaus pareigas, turi atitikti specialiuosius reikalavimus, t. y. būti gerai susipažinęs su įstatymais, reglamentuojančiais vietos savivaldą. Taip pat, būtina išmanyti Telšių rajono savivaldybės veiklos reglamentą, kuriame numatyti įvairūs Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ataskaitų teikimo terminai. Taigi, minėti klausimai, susiję su tarybos bei jos struktūrinių padalinių, tarybos narių ir mero funkcijomis, Vyriausybės atstovo funkcijomis, savivaldybės administracijos bei jos struktūrinių padalinių funkcijomis, Valstybės kontrolės funkcijomis, yra susiję su Pareigybės aprašyme numatytomis funkcijomis. Pažymėta, kad pareiškėja į aukščiau nurodytus klausimus, t. y. 71, 74, 76, 79, 80, 81 ir 83, atsakė teisingai, išskyrus vieną – 77 (Konkurso Protokole testo atsakymai, šrifto Nr. ART852). Iš to darytina išvada, kad valstybės tarnautoja E. N., eidama tiek savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo, tiek laikinai eidama savivaldybės kontrolieriaus pareigas, taip pat kaip Konkurso pretendentė į savivaldybės kontrolieriaus pareigas, puikiai išmano teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą, Vyriausybės atstovo bei administracijos struktūrinių padalinių funkcijas.

Nurodė, kad nesuprantamas pareiškėjos teiginys, jog L. S. į komisijos nario klausimą atsakė blogiau nei pareiškėja. Tvarkos aprašo 50 punkto trečioje pastraipoje nurodyta, kad pretendentai egzaminuojami žodžiu individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant, todėl pareiškėja negalėjo turėti jokių galimybių (nei techninių, nei fizinių) įvertinti L. S. atsakymą. Pažymėta, kad kiekvienas komisijos narys pretendentų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas per egzaminą žodžiu vertina individualiai (Tvarkos aprašo 51 p.). Visi pokalbio metu komisijos narių užduodami klausimai pretendentams turi būti vertinamojo pobūdžio ir skirti įvertinti pretendento gebėjimą vykdyti (atlikti) pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei tam reikalingus įgūdžius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje A261-564/2013). Egzaminas žodžiu atitiko objektyvumo reikalavimus, t. y. skaidrumo principas nebuvo pažeistas, taip pat pagrindinį konkurso valstybės tarnautojo pareigoms užimti keliamą tikslą – išrinkti tinkamiausią, didžiausią kvalifikaciją turintį kandidatą. Garso įrašas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pretendentės buvo egzaminuojamos individualiai, tiek pareiškėjai, tiek L. S. buvo pateikti tie patys klausimai. Nesutikimas su komisijos narių vertinimu pagrįstas vien subjektyviu pareiškėjos vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti komisijos narių objektyvumu, vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad konkursas yra vientisas veiksmas, kurio procedūra apima visus etapus, t. y. abi egzamino dalis (rašytinę ir žodinę) (Valstybės tarnybos įstatymo 11 str. 2 d.). Būtina vertinti konkurse tiek pretendentų pokalbio metu atskleistų gebėjimų, tiek testo raštu atsakytų klausimų visumą (2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-902/2010). Pareiškėjos egzaminas raštu įvertintas 7,9 balo, o žodžiu – 7,1, bendras įvertinimas – 15 balų. L. S. egzaminas raštu įvertintas 8,6 balo, o žodžiu – 7,62 balo, bendras įvertinimas – 16,22 balo. Nagrinėjamoje situacijoje nėra jokių įrodymų, leidžiančių abejoti komisijos nario K. G. objektyvumu bei piktnaudžiavimu savo diskrecijos teise, vertinant konkurse dalyvavusias E. N. ir L. S.. Garso įrašas bei komisijos narių įvertinimai, užfiksuoti protokole, patvirtina, kad L. S. atsakymai buvo tikslesni bei teisingesni, nei pareiškėjos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybė pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 94-104) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 70-72) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 20 d. sprendimu (b. l. 164–175) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėja, atlikdama pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, atlikdama savivaldybės administracijos finansinį auditą, tam tikrose srityse nustatė pažeidimus, t. y. vien ta aplinkybė, kad pareiškėją ir komisijos narius siejo darbo teisiniai santykiai, nesudaro pagrindo teigti, kad komisijos nariai buvo šališki. Pažymėta, kad komisijos nariai turėtų nusišalinti ar būti nušalinami tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti komisijos narių šališkumu. Visais atvejais abejonės dėl komisijos narių šališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjos atstovas, pareiškėjai, kuri, atlikdama jos pareigybėse numatytas funkcijas, pasireiškė įžvalga nustatant pažeidimus, turėjo būti suteikta pirmenybė, o komisijos nariai sudarė galimybę laimėti konkursą asmeniui, kuris gali būti ne toks įžvalgus. Pažymėta, kad pareiškėjos atstovo argumentai, jog komisijos nariai suteikė galimybę laimėti Konkursą trečiajam suinteresuotam asmeniui, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, bei, teismo vertinimu, yra tik samprotavimai, kaip komisijos nariai turėjo elgtis, t. y. vertinant pareiškėjos ankstesnio darbo rezultatus, jai suteikti pirmenybę Konkurso metu. Pažymėta, jog toks komisijos narių elgesys kaip tik turėtų būti pripažintas neteisėtu. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kad komisijos nariai K. G., R. R. ir B. K. pareiškėjos atžvilgiu buvo šališki, todėl pareiškėjos argumentas, kad konkurso rezultatai turi būti panaikinti dėl komisijos sudėties neteisėtumo, atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl konkurso klausimų, remdamasis konstitucine doktrina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas (byla Nr. 24/07)), teismas padarė išvadą, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka) vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Tokia teismo kompetencija šio pobūdžio bylose apsprendžia ir bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Teismas, susipažinęs su byloje pateikta medžiaga, nenustatė aplinkybių, kad egzamino žodžiu metu pareiškėjai būtų sudarytos nelygios (ar blogesnės) sąlygos negu kitiems pretendentams, visiems buvo užduoti iš esmės tie patys klausimai, juos detalizuojančių klausimų skirtumai laikyti nereikšmingais, dėl to pareiškėja neatsidūrė blogesnėje padėtyje negu kiti asmenys, taip pat nėra pagrindo komisijos narių vertinimus pripažinti akivaizdžiai neobjektyviais ir dėl to naikinti.

Teismas nustatė, kad komisijos narys K. G. uždavė klausimą: „Kas valstybės tarnautojui neleidžiama?“ Pareiškėjos atsakymą komisijos narys įvertino 6,8 balo, trečiojo suinteresuoto asmens L. S. atsakymą – 8,5 balo. Pareigybės aprašymo 8.1 punkte nustatyta, kad savivaldybės kontrolieriaus pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo atlikti Tarnybos personalo valdymo funkcijas, todėl privaloma būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad ir pats savivaldybės kontrolierius yra valstybės tarnautojas, jam privalu žinoti, kokia veikla nesuderinama su jo užimamomis pareigomis. Todėl pareiškėjos teiginys, kad šis klausimas nesusijęs su pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis, atmestas kaip nepagrįstas.

Komisijos narė B. K. pretendentams uždavė klausimą: „Kokie yra turtiniai santykiai, kai steigiama, likviduojama savivaldybė ar keičiamos jos teritorijos ir kas sprendžia kilusius savivaldybių turtinius ginčus?“ Pareiškėjos atsakymą komisijos narė įvertino 7 balais, trečiojo suinteresuoto asmens L. S. atsakymą – 8 balais. Pareigybės aprašymo 8.12 punkte nurodyta, kad „kiekvienais metais reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia Savivaldybės tarybai išvadą dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos, dėl pateikto tvirtinti Savivaldybės konsoliduotų ataskaitų rinkinio, Savivaldybės turto ir biudžeto naudojimo“, o 8.17 punkte – „nagrinėja iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl Savivaldybės lėšų ir turto, ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų“. Akivaizdu, kad B. K. Tvarkos aprašo 50 punkto nepažeidė ir Konkurse dalyvaujantiems pretendentams uždavė klausimą, susijusį su pareigybės funkcijų įgyvendinimu.

Taip pat atmestas pareiškėjos argumentas, kad komisijos nario E. V. klausimas nebuvo iš teisės aktų sąrašo, kurį Telšių rajono savivaldybės administracija nurodė 2013 m. balandžio 8 d. rašte Nr. PI 1-32 „Dėl konkurso datos ir teisės aktų sąrašo“. Pažymėta, kad teisės aktų sąrašo pateikimas yra imperatyvus, siekiant užtikrinti egzamino raštu eigą. Tvarkos aprašo 50 punktas numatė, kad egzamino žodžiu metu klausimai pretendentams pateikiami, siekiant patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Įstatymų leidėjas tokiu reglamentavimu nėra nustatęs, jog klausimai egzamino žodžiu metu būtų pateikiami tik iš teisės aktų sąrašo. Konkurso komisijos narys E. V. pretendentams uždavė šį klausimą: „Jūsų vadovaujamos Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, teiraujasi Jūsų, kokiems pagrindams esant į administracinio teisės pažeidimo protokolą negali būti įrašomas administracinis nurodymas?“. Pareigybės aprašymo 8.23 punkte nurodyta, kad viena iš savivaldybės kontrolieriaus pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir įstatymų nustatyta tvarka juos teikti nagrinėti savivaldybės tarybos administracinei komisijai. Todėl E. V. pretendentams užduotas klausimas tiesiogiai susijęs su Pareigybės aprašymo 8.23 punktu, jis atitinka egzamino žodžiu tikslą – patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas.

Su pareiškėjos subjektyvia pozicija, kad ji į komisijos nario K. G. užduotą klausimą atsakė geriau nei Konkurso laimėtoja, nesutikta. Pirmiausia pažymėta, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, grindžiančių šią jos nuomonę. Teismas sutiko, tai įrodė ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo į komisijos nario K. G. užduotą klausimą atsakė skirtingai, tačiau, kaip jau buvo minėta, teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą.

Taip pat pažymėta, kad teismas nevertina ir pareiškėjos nurodytų testo raštu klausimų Nr. 71, 74, 76, 77, 79, 81, 83, 99 turinio ar jų sudėtingumo. Tvarkos aprašo 41 punkte nustatyta, kad nuo 30 iki 50 testo klausimų, sudaromų iš teisės aktų, susijusių su pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijomis, parengia konkursą organizuojanti įstaiga. Atsižvelgus į tai, kad šie klausimai yra iš įstatymų, reglamentuojančių vietos savivaldą, o Pareigybės aprašymo 7.2 punkte privalomai įrašyta, jog valstybės tarnautojas, einantis savivaldybės kontrolieriaus pareigas, turi būti gerai susipažinęs su įstatymais, reglamentuojančiais vietos savivaldą, konstatuota, kad minėti klausimai susiję su Pareigybės aprašyme numatytomis funkcijomis bei reikalavimais asmeniui, siekiančiam užimti šias pareigas.

III.

Pareiškėja E. N. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 176-178), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos argumentų, kad K. G., B. K. ir R. R. dalyvavimas Konkurso komisijos darbe ta apimtimi, kiek tai susiję su pareiškėjos, kaip pretendentės užimti savivaldybės kontrolieriaus pareigas, vertinimu, savaime sukėlė interesų konfliktą ir sudarė pagrindą jiems nusišalinti, tačiau jiems nenusišalinus, buvo pažeistos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio nuostatos, todėl Konkurso rezultatai pripažintini negaliojančiais, apskritai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas komisijos narių K. G., B. K. ir R. R. veikimo teisėtumą vertino tik Tvarkos aprašo 23 punkto kontekste ir tik ta apimtimi, kiek tai susiję su komisijos narių šališkumo aspektu. Teismas nenagrinėjo skunde nurodytų aplinkybių, patvirtinančių komisijos narių patekimą į interesų konflikto situaciją, ir visiškai nepasisakė dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio taikymo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
2. Teismo sprendime esanti nuoroda, kad neva tai pareiškėjos atstovas teigė, jog pareiškėjai turėjo būti suteikta pirmenybė, liudija, kad pirmosios instancijos teismas net nesuprato atstovo pasisakymo esmės, kadangi iškreiptai perteikė atstovo pasakytus žodžius. Teismas paminėtu aspektu neatskleidė bylos esmės ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

Atsakovai Telšių rajono savivaldybės administracija ir Telšių rajono savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 187-192) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesuprantamas pareiškėjos teiginys, kad aukščiau paminėtų komisijos narių dalyvavimas komisijos darbe „savaime“ sukelia interesų konfliktą. Šis teiginys neatitinka tikrovės ir vertintinas tik kaip pareiškėjos nuomonė. Pareiškėja šios aplinkybės nepatvirtina jokiais faktiniais įrodymais.
2. Pareiškėja nepateikia jokių patvirtinančių įrodymų, kad jos privalomai atliekamos darbo funkcijos galėjo įtakoti komisijos narius, t. y. K. G., B. K. ir R. R., suformuojant jų neigiamą nuomonę apie pareiškėją, kas nulemtų priimant sprendimą, užkertantį kelią jai laimėti Konkursą.
3. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas savo esme yra prevencinio pobūdžio, todėl šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis visiems valstybės tarnautojams nustato prievolę deklaruoti privačius interesus įstatymo ir kitų teises aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją, o, vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktu, privalu nurodyti „artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą, privačių interesų deklaracijoje turi būti nurodyta deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio artimieji giminaičiai ir šeimos nariai bei kiti deklaruojančiam asmeniui žinomi asmenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Iš šios materialiosios teisės normos matyti, kad asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, ratas nėra konkrečiai apibrėžtas. Esminis tokių asmenų apibrėžimo požymis yra hipotetiškai galima situacija, kai deklaraciją pateikiančiam asmeniui atliekant savo tarnybines pareigas yra galimas sietinų su šiais asmenimis interesų konfliktas. Aptariamos situacijos atsiradimo hipotetiškumas negali būti laikomas absoliučiu, t. y., analizuojant tokios situacijos atsiradimo tikimybę, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojamos ir vertinamos konkrečios, tik šią situaciją charakterizuojančios, faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti (arba paneigti) išvadą, kad tikimybė atsirasti su atitinkamais asmenimis sietinam interesų konfliktui yra reali. Konkurso komisijos narių K. G., R. R. ir B. K. deklaracijose nė vienas iš šių asmenų nėra nurodęs pareiškėjos, kaip asmens, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas. Be to, asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo ar jo įgalioto atstovo rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis deklaracijomis arba asmens prašymu, yra sudaromos konkrečiai situacijai. Šiuo atveju tokių rekomendacijų Konkurso komisijos narių tiesioginis vadovas nebuvo surašęs, taip pat Konkurso komisijos nariai, savo nuožiūra, t. y. vykdydami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, nenusišalino ir Konkurso metu, todėl darytina išvada, kad interesų konflikto K. G., R. R. ir B. K. darbas Konkurso komisijoje nesukėlė. Iš to darytina išvada, kad minėti Konkurso komisijos nariai, vadovaudamiesi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis, nenusišalino nuo komisijos darbo, nes tam neturėjo jokio pagrindo.
4. Pareiškėjos minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013 teisinė situacija nėra analogiška teisinei situacijai šioje administracinėje byloje, todėl ja remtis kaip precedentu nagrinėjamoje byloje negalima. Taigi, teigti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nėra teisinio pagrindo.
5. Konkurso komisijos nariai nėra sutuoktiniai, nei jų, nei pareiškėjos nesieja jokie svainystės ar giminystės ryšiai. Vadinasi, būtina pateikti neabejotinus įrodymus, kurie pagrįstų, kad R. R., B. K. ir K. G. pateko į interesų konfliktą ir Konkurso komisijos darbe priėmė šališką bei neobjektyvų sprendimą. Pareiškėja tokių įrodymų, nei pirmosios instancijos teismui, nei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepateikė. Visi jos teiginiai vertinami tik kaip jos nuomonė bei pamąstymai.
6. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių komisijos narių patekimą į interesų konfliktą, išskyrus Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugpjūčio 12 d. Finansinio audito ataskaitą Nr. KT10-19 ir Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 19 d. Finansinio audito ataskaitą. Audito ataskaita – tai įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada teikiamas dokumentas, kuriame auditorius nurodo papildomą finansinių ataskaitų audito informaciją. Šie dokumentai rengiami vadovaujantis, Lietuvos Respublikos audito įstatymu, Reikalavimais audito ataskaitai, patvirtintais Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 22.2.5, todėl komisijos nariams turėti asmeninį nusistatymą pareiškėjos atžvilgiu, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad pagal Pareigybės aprašymo 8.8 punktą savivaldybės kontrolierius pats atlieka ir (arba) skiria Tarnybos valstybės tarnautojus atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą, įgyvendina įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas. Teismui pateiktose finansinio audito ataskaitose nurodyta, kad audituojamas subjektas – Telšių rajono savivaldybės administracija.
7. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėją ir komisijos narius siejo darbo teisiniai santykiai, nesudaro pagrindo teigti, kad komisijos nariai buvo šališki. Komisijos nariai turėtų nusišalinti ar būti nušalinami tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti komisijos narių šališkumu. Visais atvejais abejonės dėl komisijos narių šališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis.
8. Nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2247/2013).
9. Konkursas yra vientisas veiksmas, kurio procedūra apima visus etapus, t. y. abi egzamino dalis (rašytinę ir žodinę) (Valstybės tarnybos įstatymo 11 str. 2 d.). Būtina vertinti konkurse tiek pretendentų pokalbio metu atskleistų gebėjimų, tiek testo raštu atsakytų klausimų visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-902/2010). Pareiškėjos egzaminas raštu įvertintas – 7,9 balo, o bendras vertinimas žodžiu – 7,1, galutinis įvertinimas – 15 balų. L. S. egzaminas raštu įvertintas – 8,6 balo, o bendras vertinimas žodžiu – 7,62 balo, galutinis įvertinimas – 16,22 balo. Tačiau, šiuo atveju, siekiant nustatyti, ar komisijos narių vertinimas buvo objektyvus, būtina atsižvelgti ir į antrą vietą užėmusio pretendento R. M. vertinimą. Jo egzaminas raštu įvertintas 8,4 balo, bendras vertinimas žodžiu – 7,22 balo, galutinis įvertinimas – 15,62 balo. Taigi, atotrūkis tarp vertinimų egzamino žodžiu labai nedidelis: pareiškėją nuo L. S. skiria tik 0,52 balo, o R. M. tik – 0,4 balo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, būtinas teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis ABTĮ 136 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvų, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Konkurso komisijos narių K. G., B. K. ir R. R. galimo interesų konflikto, numatyto Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnyje. Pažymėjo, jog Konkurso komisijos nariai K. G., B. K. ir R. R. yra tie valstybės tarnautojai, kurių veiksmus jai tenka analizuoti, atliekant išorės auditą Telšių rajono savivaldybės administracijoje. Šių asmenų dalyvavimas Konkurso komisijos darbe ta apimtimi, kiek tai susiję su pareiškėjos, kaip pretendentės užimti savivaldybės kontrolieriaus pareigas, vertinimu, savaime sukelia interesų konfliktą ir sudarė pagrindą jiems nusišalinti.

Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnį, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (1 d.). Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu, asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje (2 d.).

Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Pagal šio straipsnio 2 dalį privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., 2014 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).

Tokiu būdu, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytas interesų konflikto požymių akivaizdumas ir pareigos nusišalinti nevykdymas priimant sprendimą, kad būtų išvengta interesų konflikto.

Asmens nešališkumas tikrinamas dviem aspektais: objektyvumo ir subjektyvumo.

Valstybės tarnautojas turi būti nešališkas objektyviąja prasme. Nešališkumą objektyviąją prasme paneigia realūs faktai, kurių pagrindu galima padaryti išvadą, jog asmuo gali būti šališkas.

Šio ginčo atveju Telšių rajono savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T1-489 „Dėl pretendentų atrankos į savivaldybės kontrolieriaus pareigas konkurso komisijos sudarymo“ patvirtino Konkurso komisijos sudėtį. Šis sprendimas nėra nuginčytas, todėl nėra pagrindo šioje byloje pripažinti, jog Konkurso komisijos sudėtis ir pareiškėjos nurodyti asmenys K. G., B. K. ir R. R. paskirti šios komisijos nariais neteisėtai. Pagal Telšių rajono savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymą, patvirtintą Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-380, savivaldybės kontrolieriaus paskirtis yra prižiūrėti savivaldybės turto valdymo ir savivaldybės biudžeto ir kitų piniginių išteklių naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Todėl savivaldybės kontrolieriaus tikrinimo funkcija gali sietis su daugelio savivaldybės tarnautojų veikla, todėl vien tik fakto, kad Konkurso komisijos narių veikla patenka į savivaldybės kontrolieriaus tikrinimo objektą, nepakanka pripažinti, kad objektyviąja prasme toks faktas paneigia narių nešališkumą.

Subjektyviąja prasme vertinant nešališkumą, atsižvelgiama į konkretaus asmens nusistatymą ir elgesį, ar jis konkrečioje situacijoje, susijusioje su sprendimo priėmimu, yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Teismų praktikoje laikoma, kad asmens nešališkumas yra, kol nėra įrodyta priešingai, t. y. kol nėra nustatyta, kad valstybės tarnautojas, veikdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 starsipnio 1 dalies nustatytoje situacijoje, parodė suinteresuotumą, priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos minėtų Konkurso komisijos narių veiklą Konkurso metu detaliai įvertino ir nenustatė jų subjektyvaus šališkumo, vertinant Konkurso dalyvių gebėjimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytu įrodymų vertinimu, todėl daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo santykius ir ginčo esmę atskleidė, kiek tai būtina teisingam bylos išsprendimui.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys