3Civilinė byla Nr. e2-16709-1089/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31154-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,
sekretoriaujant Nijolei Blaškevič,
dalyvaujant ieškovės atstovams valdybos pirmininkui S. V. ir advokatui Šarūnui Vegiui,
atsakovės atstovui advokato padėjėjui Pauliui Gaveliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal sodininkų bendrijos „Riešutas“ ieškinį atsakovei K. R. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė sodininkų bendrija „Riešutas“ (toliau – ir bendrija) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės K. R. 759,45 Eur skolą, 5 Eur nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis bendrijos teritorijoje. Atsakovė naudojasi bendrijos teikiamomis paslaugomis ir bendrojo naudojimo objektais, gauna bendrijos teikiamas paslaugas. Bendrijoje skaičiuojami mokesčiai susidaro iš nario mokesčio, šiukšlių išvežimo mokesčio, požeminio vandens naudojimo ir kitų mokesčių, dėl kurių tikslingumo bendrijos nariai kiekvienais metais sprendžia bendrijos susirinkimuose. Šiuo metu atsakovė yra skolinga 759,45 Eur už jai bendrijos suteiktas paslaugas.
1.2. Iš atsakovės turėtų būti priteista ne tik skola už paslaugas, bet ir ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismine tvarka, atlyginimas.
2. Atsakovė K. R. su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo jų netenkinti ir priteisti iš ieškovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Atsakovė nesinaudoja bendrijos teikiamomis paslaugomis ir bendro naudojimo objektais. Taigi atsakovei negali kilti prievolė sumokėti ieškovės reikalaujamų sumų. Atsakovė nėra bendrijos narė, bendrijoje vasaroja iki 7 mėnesių per metus. Sodo keliai priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o elektros tinklai nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“. Prievolė mokėti už apšvietimo projektą atsakovei kilti negali, nes savo įnašą turėtų įnešti Vilniaus miesto savivaldybė.
2.2. Apskaičiuoti mokesčiai nėra aiškūs ir nepagrįsti konkrečiais dokumentais (sodininkų registravimo knyga ir kt.).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
3. Ieškovės atstovas advokatas Šarūnas Vegys paaiškino, kad savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengti planai patvirtina, jog atsakovei priklausantys žemės sklypas yra bendrijos teritorijoje. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti sumas, kurios yra būtinos valdyti ir prižiūrėti bendrą turtą. Sąskaitų už paslaugas pateikimas neturi esminės reikšmės tam, kad atsakovei būtų žinoma, kokios paslaugos jai buvo suteiktos ir kokias išlaidas dėl to bendrija patyrė. Visos bendrijos patirtos išlaidos yra pagrįstos konkrečiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Į sąskaitas įtrauktos išlaidos teisinei pagalbai, susijusiai su skolų išieškojimu iš bendrijos narių ir ne narių. Kai šios išlaidos išieškomos, jomis dengiamos kitos bendrijos veiklos išlaidos. Išlaidos bendrijos valdymo organų rinkimo organizavimui yra resursai, kad bendrija funkcionuotų. Bendrijos išlaidas, kurių dalį prašoma priteisti iš atsakovės, pagrindžia pateiktos sąskaitos (2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašo: 17 min. 13 sek.– 30 min. 55 sek.; 48 min. 45 sek.–49 min. 50 sek.; 52 min. 20 sek.– 53 min. 15 sek.; 1 h 10 min. 5 sek.–1 h 10 min. 20 sek.).
4. Ieškovės valdybos pirmininkas S. V. paaiškino, kad bendrijos gatvių Vilniaus miesto savivaldybė netvarko, o jas prižiūri bendrijos gyventojai savo lėšomis. Mokestis už šiukšlių išvežimą apskaičiuojamas su avansu, kad bendrija galėtų laiku atsiskaityti su paslaugų teikėju. Pateiktose sąskaitose ir suvestinėse yra detalizuotos visos atsakovei suteiktos paslaugos. Ne nario mokestis apima bendrijos veiklos išlaidas, kelių, teritorijos ir infrastruktūros priežiūros išlaidas. Bendrijos surinktų lėšų panaudojimą kontroliuoja revizijos komisija. Į bendrijos veiklos sąnaudas įskaičiuojamos ir išlaidos bendrijos interneto svetainės palaikymui. 2010 metų išlaidų suvestinėje įtrauktos išlaidos skelbimams, nes šiais skelbimais viešai pranešta apie bendrijos visuotinių narių susirinkimą, kuriame renkami bendrijos valdymo organų nariai. Mokesčiai už šiukšlių išvežimą ne bendrijos nariams yra didesni, nes yra renkama papildoma suma avansu, kurią nustatė bendrijos narių visuotinis narių susirinkimas (2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašo: 31 min. 00 sek.–48 min. 44 sek.; 50 min. 00 sek.–52 min. 15 sek.; 53 min. 20 sek.–56 min. 15 sek.; 1 h 0 min. 0 sek.–1h 0 min. 40 sek.; 1 h 13 min. 23 sek.–1 h 14 min. 30 sek.)
5. Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Paulius Gavelis paaiškino, kad atsakovei bendrija iki šiol neišrašė ir nepateikė sąskaitų už atsakovei suteiktas paslaugas. Taigi nėra suėjęs sąskaitų apmokėjimo terminas. Bendrija neadministruoja jokio bendrojo naudojimo objektų, nes keliai ir inžineriniai tinklai nepriklauso bendrijai. Bendrija nepateikė jokių įrodymų, kad apmokėjo pateiktas sąskaitas. Atsakovei negali kilti pareiga dengti bendrijos darbuotojų atlyginimus. Dalyje dėl reikalavimo priteisti atlyginimą už išlaidas antstolės paslaugoms ieškovė turėtų įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, tačiau tokių sąlygų ieškovė neįrodinėja. Šioje byloje priimtos Vilniaus apygardos teismo nutarties 21 punkte padaryta klaida, nes teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės pateikti bendrijos teritorijos planai nėra registruoti teisės aktuose nustatyta tvarka. Nėra aišku, kokia proporcija atsakovė turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo (2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašo: 1 h 20 min. 50 sek.–1 h 35 min. 40 sek.).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
6. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas apima kelis pagrindinius klausimus. Visų pirma, ar atsakovė, nebūdama bendrijos nare, turi pareigą prisidėti prie bendrijos bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Tokią savo teisinę prievolę atsakovė neigia, teigdama, kad jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nepatenka į bendrijos teritoriją. Be to, bendrija neadministruoja jokių sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų. Antras ginčo klausimas – ar ieškovės teikiamos paslaugos yra susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu ir priežiūra, atsakovė turi pareigą mokėti įmokas bendrijai ir padengti pastarosios patirtas išlaidas, susijusias su skolos išieškojimo neteismine tvarka veiksmų atlikimu.
Ar atsakovė turi pareigą prisidėti prie sodininkų bendrijos „Riešutas“ bendrojo naudojimo objektų išlaikymo?
7. Bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą atsakovė faktinės aplinkybės, kad jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 0101-0075-0240, yra sodininkų bendrijos „Riešutas“ teritorijoje, neginčijo. Atsakovė pripažino, kad buvusi žemės sklypo savininkė (atsakovės motina) buvo sodininkų bendrijos narė. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė taip pat pateikė kopiją savo 2016 m. liepos 19 d. pareiškimo, adresuoto bendrijai, kuriame aiškiai nurodė, kad laiko, jog jai priklausantis žemės sklypas yra bendrijos teritorijoje (II t., b. l. 141-143). Taigi pati atsakovė iš pradžių pripažino faktą, kurį vėliau pradėjo neigti.
8. Atsikirtimą, kad jai priklausantis žemės sklypas nėra bendrijos teritorijoje, atsakovė iškėlė tik apeliaciniame skunde. Šio atsikirtimo nepagrįstumą patvirtina keli faktiniai duomenys. Pirma, atsakovės pirminė pozicija dėl jai priklausančio žemės sklypo buvimo bendrijos teritorijoje. Antra, atsakovei priklausantis žemės sklypas yra įtrauktas į bendrijos registracijos knygą, o pats sklypas pagal bendrijos sklypų išdėstymo ir bendrijos ribų atribojimo planus faktiškai yra bendrijos teritorijoje, t. y. apsuptas kitiems bendrijos nariams priklausančiais žemės sklypais (II t., b. l. 8; IV t., l. 10-11). Planai yra parengti savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“, kuri yra atsakinga už Vilniaus miesto bendrojo plano ir atskirų jo dalių rengimą. Priežasčių, kodėl reikėtų abejoti nurodytų planų duomenų teisingumu, nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
9. Įrodymų, kad faktinė atsakovei priklausančio žemės sklypo padėtis ir istoriškai susiformavusi bendrijos teritorijos riba būtų kitokios, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteikė. Aplinkybė, kad bendrijos teritorijos ribos nėra registruotos Nekilnojamojo turto kadastre, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga.
10. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 121 straipsnyje, įsigaliojusiame nuo 2015 m. sausio 1 d., įtvirtintas reikalavimas dėl sodininkų bendrijų teritorijų ribų įrašymo Nekilnojamojo turto kadastre yra skirtas užtikrinti, kad praktikoje nekiltų mėgėjų sodų žemės sklypus parduodančių asmenų atsiskaitymo su sodininkų bendrijomis problemų, nekiltų kliūčių vykdyti sodininkų bendrijų teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, taip pat būtų sudaryta galimybė skirti ES struktūrinių fondų ir kitą paramą sodininkų bendrijoms sodininkų bendrijų teritorijų infrastruktūrai tvarkyti (žr. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 72 ir 121 straipsniais įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamojo rašto 1 skirsnį). Taigi reikalavimo, kad sodininkų bendrijos teritorijos ribos būtų registruotos Nekilnojamojo turto kadastre, nesilaikymas savaime nereiškia, jog sodininkų bendrijos teritorijos ribos negali būti nustatomas remiantis kitais duomenimis. Atsakovė šiuo konkrečiu atveju, t. y. įvertinus kilusio ginčo pobūdį, pernelyg sureikšmina bendrijos teritorijos ribų registravimo veiksmo teisinę svarbą.
11. Savo pareigą prisidėti prie bendrijos bendrojo naudojimo objektų išlaikymo atsakovė neigia ir remdamasi tuo, kad nėra jokių bendrojo naudojimo objektų, kuriuos prižiūrėtų ir tvarkytų ieškovė. Šiam atsakovės teiginiui paneigti ieškovė pateikė 2011 m. lapkričio 12 d. sudarytą Sodininkų bendrijos „Riešutas“ bendrojo naudojimo objektų aprašą (V t., l. 27-31). Pagal šį aprašą bendrijai priskirto žemės sklypo plotas yra 4,5149 ha, iš jo vidaus keliai apima 0,95 ha, valstybinės žemės sklypai – 0,80 ha, vandens telkiniai – 0,740 ha. Iš aprašo turinio matyti, kad prie bendrojo naudojimo objektų priskiriami elektros tiekimo ir bendrijos gatvių apšvietimo tinklai, priklausantys nuosavybės teise akcine bendrovei „LESTO“, vidaus keliai, metalinio tinklo tvora, trys dirbtiniai tvenkiniai ir atliekų aikštelės. Aplinkybė, kad dalis nurodytų objektų nuosavybės teise nepriklauso bendrijai, nepaneigia fakto, jog bendrija šiais objektais rūpinasi ir juos prižiūri.
12. Nurodytas Sodininkų bendrijos „Riešutas“ bendrojo naudojimo objektų aprašas atitinka Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 7 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Pagal SBĮ 7 straipsnio 1 dalį tam, kad konkretų objektą būtų galima pripažinti bendrojo naudojimo savaime bendrijos nuosavybės teisės į tokį objektą registracija nėra būtinas juridinis faktas. Bendrojo naudojimo objekto požymius gali atitikti ir objektai, kuriems teisinė registracija nėra būtina (pvz., poilsio aikštelės). Antra vertus, vienas iš objekto kaip bendrojo naudojimo kvalifikuojančių požymių yra jo buvimas bendrojo naudojimo teritorijoje ar patalpose, konstrukcijose ir tokio objekto funkcinis ryšys su visų sodininkų poreikių tenkinimu. Bendrijos valdybos parengtame apraše įrašyti objektai atitinka aptartus požymius, t. y. objektai yra bendrijos teritorijoje, jie naudojami sodininkų interesams tenkinti, bendrija juos prižiūri ir rūpinasi jų technine ir kitokia būkle. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog jai priklauso bendrojo naudojimo objektų (CPK 178, 185 straipsniai).
13. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad į pirmąjį klausimą turėtų būti atsakyta taip: atsakovė turi pareigą prisidėti prie sodininkų bendrijos „Riešutas“ bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Tokią išvadą lemia kelios aplinkybės: atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra bendrijos teritorijoje (sprendimo 7–10 punktai), o bendrija vykdo nuolatinę bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (sprendimo 11–12 punktai).
Ar ieškovės teikiamos paslaugos yra susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu ir priežiūra, o atsakovė turi pareigą mokėti įmokas bendrijai ir padengti pastarosios patirtas išlaidas, susijusias su skolos išieškojimo neteismine tvarka veiksmų atlikimu?
14. Bylą nagrinėjant pakartotinai ieškovės atstovai paaiškino, kad mokesčiai iš ne bendrijos narių (įskaitant atsakovę) ginčo laikotarpiu buvo renkami vadovaujantis bendrijos 2009 m. gegužės 23 d., 2010 m. liepos 11 d., 2011 m. gegužės 21 d., 2012 m. gegužės 26 d., 2013 m. rugpjūčio 10 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. birželio 7 d., 2015 m. gegužės 30 d. ir 2016 m. liepos 16 d. narių susirinkimų priimtais nutarimais (I t., b. l. 13–44; II t., b. l. 161–162). Pagal šiuos nutarimus, kiek tai reikšminga šiuo konkrečiu atveju, tiek iš bendrijos narių, tiek ne buvo renkami nario (ar ne nario) mokesčiai ir atskirai mokesčiai už šiukšlių išvežimą. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovei apie bendrijos narių susirinkimo priimtus nutarimus buvo žinoma, tačiau nei ji, nei kiti ne bendrijos nariai, turintys žemės sklypus, esančius bendrijos teritorijoje, tokių nutarimų teismine tvarka neginčija.
15. Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydį. Tam būtini įrodymai apie konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti.
16. Nurodytai aplinkybei pagrįsti ieškovė 2019 m. gegužės 8 d. pateikė 2019 m. balandžio 12 d. atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas 2009–2016 m. ir šias sąskaitas detalizuojančias suvestines (V t., b. l. 32–72). Iš šių dokumentų matyti, kad ieškovė iš atsakovės prašo priteisti įsiskolinimą už nesumokėtą šiukšlių išvežimo mokestį, ne nario mokestį, kelio remonto mokestį (2014–2015 m.), gatvių apšvietimo projekto mokestį (2014 m.), gatvių apšvietimo darbų mokestį (2016 m.).
17. Ieškovės išrašytos sąskaitos buvo įteiktos atsakovės atstovams. Taigi atsakovė yra tinkamai informuota apie galutinę ieškovės reikalavimo apimtį. Įvertinus tai, kad sąskaitos yra tik papildoma ieškovės reikalavimo turinį apibrėžianti forma, sąskaitų išrašymas ir pateikimas vykstant šiam teisminiam procesui negali pateisinti atsakovės prievolių nevykdymo. Juolab, kad atsakovei jos įsipareigojimų apimtis buvo atskleista anksčiau, tačiau ji skolos nepadengė nei iki sąskaitų išrašymo, nei po to. Dėl to atsakovės atsikirtimas, kad nėra suėjęs sąskaitų apmokėjimo terminas, nustatytas CK 6.53 straipsnio 2 dalyje, yra formalus ir nepagrįstas.
18. Vadinamasis ne nario mokestis, kaip galima spręsti iš ieškovės atstovų paaiškinimų, yra vienodas tiek bendrijos nariams, tiek asmenims, kurie nėra bendrijos nariai. Prie sąskaitų pridėtos išlaidų suvestinės ir ieškovės valdybos pirmininko S. V. paaiškinimai patvirtina, kad nurodytas mokestis apima bendrijos mokamus mokesčius už paslaugas, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą ir atnaujinimą, bendrijos veiklos sąnaudas. Šių išlaidų realumui pagrįsti ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras už 2008–2016 m. ir nurodyto laikotarpio buhalterines suvestines. Sulyginus pateiktus dokumentus, nustatyta, kad visos ieškovės pateiktos išlaidų suvestinės yra pagrįstos konkrečiomis bendrijai išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, čekiais ar kitokiais paslaugų suteikimą patvirtinančiais dokumentais, taip pat bendrijos darbuotojams mokėtų atlyginimų suvestinėmis (IV t., b. l. 12– 480).
19. Kaip vieną iš argumentų, remdamasi kuriuo atsakovė kvestionavo ieškovės turėtų išlaidų realumą, atsakovė nurodė tai, kad ieškovė nepateikė į bylą dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovė iš tiesų patyrė prašomas priteisti išlaidas, t. y. apmokėjo bendrijai paslaugų tiekėjų, pardavėjų išrašytas sąskaitas.
20. Sodininkų bendrija yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio didžiąją dalį pajamų įprastai sudaro bendrijos nario mokesčiai ir kiti tiksliniai įnašai (SBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Kaip galima spręsti iš ieškovės atstovų paaiškinimų ir bendrijos revizijos komisijos patikrinimų aktų (II t., b. l. 50–53, 76–80, 88–91, 107–110, 128–130, 163–165), ieškovės pagrindines pajamas ir sudaro bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų mokami nario ir ne nario mokesčiai. Akivaizdu, kad bendrija už bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, atnaujinimui perkamas paslaugas atsiskaito iš minėtų mokesčių. Taigi būtų neracionalu ir nelogiška reikalauti, kad bendrija reikalavimo teisę į bendrosios nuosavybės bendrasavininkio skolą galėtų įgyvendinti tik po to, kai faktiškai padengtų turėtas išlaidas. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini atsakovės atsikirtimai, kad ieškovė neįrodė prašomų priteisti sumų realumo. Be kita ko, pridurtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nekvestionavo, jog ieškovės buhalterinė apskaita ginčo laikotarpiu galėjo būti tvarkoma netinkamai. Byloje pateiktuose revizijos komisijos aktuose aiškiai išskirta, kokio dydžio išlaidas kiekvienais metais bendrija patyrė, kiek gavo pajamų ir pan. Pagrindo abejoti šiuose aktuose įrašytų duomenų patikimumu nenustatyta.
21. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų suvestinių ir jas pagrindžiančių sąskaitų matyti, kad ne nario mokestis 2009–2016 m. apėmė tokias išlaidų rūšis: vidinių kelių tvarkymas, bendrojo naudojimo teritorijų šienavimas, telefono paslaugos, kanceliarinių prekių pirkimas, teisinių paslaugų pirkimas, pašto paslaugos, duomenų tikslinimas valstybės įmonės „Registrų centras“ tvarkomuose registruose, atlyginimai bendrijos darbuotojams, topografinio bendrijos teritorijos plano parengimas, interneto ryšio palaikymas ir bendrijos svetainės sukūrimas, valstybinės žemės mokesčio mokėjimas, skelbimų laikraščiuose talpinimas, tvenkinio tvarkymas, buhalterinės programos pirkimas, ieškovės skydo gamyba, cheminiai vandens tyrimai, inžinerinės konsultacijos, transporto priemonės stovėjimo vietinė rinkliava. Pagal savo pobūdį nurodytos išlaidos santykinai gali būti suskirstytos į kelias grupes: išlaidos bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti, išlaidos bendrijos veiklos tęstinumui užtikrinti ir išlaidos naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimui.
22. Pirmoji išlaidų grupė turėtų apimti išlaidas už paslaugas kelių tvarkymui, teritorijų šienavimui, valstybinės žemės mokesčiams, tvenkinio tvarkymui, cheminiams vandens tyrimams, valstybinės žemės mokesčio mokėjimui, taip pat bendrų talkų organizavimui. Mokesčiai už šias išlaidas apima bendrijos patirtas išlaidas žvyruotų kelių greideriavimui, žvyravimui, sniego valymui žiemos metu, įrangos, būtinos keliams tvarkyti ir bendrojo naudojimo teritorijai prižiūrėti, nuomą, benzinui pirkti ir pan. (IV t., b. l. 21-29, 86–89, 90-91, 145-150, 153, 206-216, 230, 233–235, 269-272, 298, 326-327, 328-334, 347–348, 354, 379-385, 387–392, 410, 435-446). Visos nurodytos bendrijos turėtos sąnaudos laikytinos pagrįstomis ir patenkančiomis į SBĮ 7 straipsnio 1 dalies taikymo apimtį, t. y. bendrija pagrįstai rūpinasi bendrijos teritorijoje esančių kelių, kaip bendrojo naudojimo objektų, technine būkle, taip pat bendrojo naudojimo teritorijos priežiūra ir kt. Atsakovė turi pareigą apmokėti jai tenkančią šių išlaidų dalį. Atsakovė neginčijo, kad naudojasi tiek bendrijos teritorijoje esančiais keliais, tiek kita bendrai naudojama teritorijos dalimi. Taigi tokių paslaugų teikimas yra betarpiškai susijęs su atsakovės interesų tenkinimu.
23. Antroji išlaidų grupė turėtų apimti bendrijos veiklos palaikymui ir vykdymui skirtas sąnaudas: išlaidos kanceliarinėms prekėms, telefono ryšio, teisinėms ir pašto paslaugoms, duomenų tikslinimui valstybės įmonės „Registrų centras“ tvarkomuose registruose, atlyginimams, topografinio bendrijos teritorijos plano parengimui, bendrijos interneto svetainės sukūrimui ir administravimui, skelbimų apie bendrijos narių visuotinių susirinkimų šaukimą laikraščiuose talpinimui, buhalterinės programos pirkimui, skydo apie bendriją gamybai, transporto priemonės stovėjimo vietinei rinkliavai, teisinėms paslaugoms, susijusioms su skolų išsieškojimų iš bendrijos skolininkų (IV t., b. l. 34-62, 64-75, 94-109, 113-118, 119-133, 155-175, 177-178, 180-191, 204-205, 217-228, 231-232, 236-251, 275-285, 288-297, 299-312, 335-346, 349-351, 352-367, 393-406, 408-409, 411-442, 447-457, 459-480). Visos šios išlaidos yra betarpiškai susijusios su bendrijos, kaip juridinio asmens, tinkamo funkcionavimo užtikrinimu ir veiklos tęstinumu, jos veiklos, kiek tai susiję su bendrosios nuosavybės valdymu, efektyvumo didinimu (pvz., interneto svetainė naudojama kaip vienas iš būdų teikti tiek bendrijos nariams, tiek ne nariams informaciją apie bendrosios nuosavybės objektų priežiūros veiksmus ir pan.). Nors atsakovė ir nėra bendrijos narė, tačiau ji turi pareigą prisidėti prie nurodytų išlaidų, skirtų užtikrinti tinkamą resursų paskirstymą, dengimo. Vienintelė ieškovė teikia bendrojo naudojimo objektų valdymo ir kitas su tuo betarpiškai susijusias paslaugas bendrijos gyventojams. Taigi išlaidas bendrijos, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojos, veiklai finansuoti turi dengti ne tik bendrijos nariai, bet ir bendrijai nepriklausantys asmenys, tačiau nuosavybės teise turintys žemės sklypus bendrijoje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neginčijo nurodytų išlaidų būtinumo ir tikslingumo, kad būtų tinkamai valdoma bendroji bendrijos gyventojų nuosavybė.
24. Apibendrinant nurodytą, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai reikalauja, jog atsakovė sumokėtų 2009-2016 m. apskaičiuotą ne nario mokestį.
25. Kitos į sąskaitas įtrauktos sumos – tai šiukšlių mokestis, kelio remonto mokestis (2014–2015 m.), gatvių apšvietimo projekto mokestis (2014 m.), gatvių apšvietimo darbų mokestis (2016 m.). Gindamasi nuo ieškovės ieškinio, atsakovė neįrodinėjo, kad nesinaudoja jai priklausančiu žemės sklypu, nemeta šiukšlių bendrijos administruojamose atliekų aikštelėse ir yra sudariusi individualią sutartį dėl atliekų išvežimo. Taigi atsakovei tenka pareiga padengti dalį šiukšlių išvežimo sąnaudų. Ieškovė pateiktos atliekų vežėjų išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas patvirtina ieškovės išlaidų realumą ir pagrįstumą šioje ieškovės reikalavimų dalyje (IV t., b. l. 12-20, 76-85, 134-144, 192-203, 252-262, 313-325, 368-378, 423-434). Nurodytose sąskaitos aiškiai nurodyta, kad atliekos vežtos iš bendrijos administruojamų aikštelių. Vis dėlto teismo posėdyje ieškovės valdybos pirmininkas S. V. pripažino, kad į mokestį už šiukšlių išvežimą papildomai atskirais metais buvo įtrauktas rezervinis mokestis. Rinkti tokio pobūdžio mokesčius nėra draudžiama, tačiau jie sąskaitose nėra tinkamai detalizuoti ir, antra, be pagrindo nustatyti tik ne bendrijos nariams. Dėl to atsakovė pagrįstai ginčijo ieškovės teisę reikalauti padengti ne tik jai priskirtą faktiškai turėtų šiukšlių išvežimo išlaidų dalį, bet ir avansu mokėti rezervinius mokėjimus, kurie yra bendro 26,50 Eur dydžio (2011 m. sąskaita – 0,56 Eur; 2013 m. sąskaita – 0,59 Eur; 2014 m. sąskaita – 7,2 Eur; 2015 m. sąskaita – 5,79 Eur; 2016 m. sąskaita – 12,36 Eur).
26. Kelių remonto mokesčiai, rinkti 2014-2015 m., yra betarpiškai susiję su bendrijos tvarkomų kelių tinkamos būklės užikrinimu ir priežiūra. Vadinasi, atsakovė turi pareigą sumokėti jai priskirtą nurodytų išlaidų dalį.
27. Minėti gatvių apšvietimo projekto parengimo (IV t., b. l. 467) ir gatvių apšvietimo darbų mokesčiai yra tiesiogiai susiję su naujų bendrosios nuosavybės objektų sukūrimu. Imtis veiksmų, kad bendrijos gatvės būtų apšviestos, nutarė 2013 m. rugpjūčio 10 d. įvykęs bendrijos narių susirinkimas, t. y. buvo nutarta ne tik pradėti rengti projektą, jį įgyvendinti, bet ir nustatyta darbų finansavimo tvarka tiksliniais žemės sklypų savininkų įnašais (I t., b. l. 25-29).
28. SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai) plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovė neneigė, kad bendrijos gatvių apšvietimo sistema pagal savo pobūdį yra bendrojo naudojimo infrastruktūra, kuri naudinga bendrijos gyventojams, įskaitant atsakovę. Tokia infrastruktūra neabejotinai yra skirta visų bendrijos gyventojų poreikiams tenkinti, ji padidina kiekvieno bendrijos sklypo rinkos vertę ir naudojimosi sklypais kokybę. Taigi atsakovė nepagrįstai atsisako prisidėti prie aptariamų išlaidų apmokėjimo jai tenkančia dalimi. Aplinkybė, kad lėšos, reikalingos gatvės apšvietimo projektui įgyvendinti, buvo renkamos avansu, kaip tai buvo nuspręsta bendrijos 2016 m. gegužės 28 d. narių susirinkime antru darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu (II t., b. l. 118), nereiškia, jog atsakovė neturi pareigos sumokėti jai apskaičiuotos įmokos. Nėra draudžiama tikslinių įmokų, skirtų konkretiems darbams, susijusiems su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra, vystymu ir pan., rinkti į priekį, kad būtų suformuotas konkretus darbams atlikti būtinas rezervas.
30. Teismo posėdyje atsakovės atstovas, be kita ko, nurodė, kad nėra aiški atsakovei priskiriamų mokėti sumų apskaičiavimo tvarka. Pastarieji samprotavimai nėra paremti konkrečiais argumentais. Tiek bendrijos nariams, tiek ne nariams ginčo laikotarpiu taikytas toks pats mokesčių apskaičiavimo mechanizmas, t. y. konkrečią išlaidų sumą dalijant iš bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų ploto arba nustatant konkretų žemės sklypo vieno aro įkainį. Iš kartu su sąskaitomis pateiktų išlaidų suvestinių matyti, kad apskaičiuojant mokesčius remtasi Sodininkų bendrijos „Riešutas“ bendrojo naudojimo objektų apraše nurodytu savininkų sklypų ploto dydžiu – 2,015 ha. Taigi nenustatyta priežasčių, kodėl reikėtų laikyti, kad ieškovė netiksliai – pažeisdama proporcijos principus, paskirstė mokesčius.
31. Pripažinus, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė patenkinti visus ieškovės reikalavimus, darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai prašo, kad atsakovė atlygintų bendrijos turėtas 5 Eur išlaidas dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka (I t., b. l. 52-53). Pastarosios išlaidos yra protingo dydžio ir nėra pagrindo laikyti jas nebūtinomis ar netikslingomis. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo prievoles, nurodytų išlaidų ieškovė nebūtų patyrusi. Dėl to atsakovė turi pareigą jas apmokėti.
32. Remiantis tuo, kas nurodyta, į antrąjį ginčo klausimą atsakytina taip: atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti ieškovei didžiąją dalį ieškiniu prašomų priteisti sumų, nes ieškovė prašo, kad atsakovė atsiskaitytų tik už paslaugas, kurios yra susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu ir priežiūra. Atsižvelgiant į šio sprendimo 14–31 punktuose išdėstytus argumentus, ieškovei iš atsakovės priteisiama 732,95 Eur dydžio skola, 5 Eur nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Ieškovės pareikšti reikalavimai iš esmės patenkinti, todėl atsakovei kyla pareiga padengti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
34. Už pareikštą ieškinį ieškovė sumokėjo 17 Eur dydžio žyminį mokestį (I t., b. l. 57), bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme advokatui (tuo metu advokato padėjėjui) už jo teiktą teisinę pagalbą (ieškinio parengimą, įrodymų rinkimą, prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose) ieškovė sumokėjo 650 Eur (I t., b. l. 55–56; II t., b. l. 177–185; III t., b. l. 11–12), ieškovė advokatui taip pat sumokėjo 550 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (IV t., b. l. 490-491). Be to, 2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje ieškovė taip pat pateikė advokato išrašytą 181,50 Eur sumai sąskaitą už advokato pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje.
35. Bendros ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (įskaitant žyminį mokestį ir išlaidas advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai yra 1 398,50 Eur. Ieškovės išlaidos teisinei pagalbai, įvertinus jos apimtį, suteiktų paslaugų pobūdį, laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Dėl to iš atsakovės ieškovei priteisiamas 1 398,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti sodininkų bendrijai „Riešutas“ iš atsakovės K. R. 732,95 Eur (septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų ir 95 ct) dydžio skola, 5 Eur (penkių eurų) nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, atlyginimas, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (737,95 Eur (septyni šimtai trisdešimt septyni eurai ir 95 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 398,50 Eur (tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Virkutis