Administracinė byla Nr. A-564-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03789-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.2.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja A. K. L. (toliau – ir pareiškėja)kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 29–32), prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos(toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) 2015 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. (1.45)I-4376 ir VSDFV Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, UIT) 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. SPRE-917(toliau – ir Sprendimas Nr. SPRE-917).

Pareiškėja paaiškino, kad Tarnyba 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. SPRE-917 panaikino jai išduotą  A1 pažymėjimą, nustačius, kad jos darbo sutarties su Lietuvoje veikiančia uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu jai turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Nesutikdama su Sprendimu Nr. SPRE-917, pareiškėja teigė, kad skundžiamas sprendimas priimtas esant nepakankamai duomenų apie jos darbinę UAB „Suzan Mars“. Pareiškėja akcentavo, kad ji nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. kovo 1 d. buvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotoja, todėl pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos  sistemos koordinavimo principus, ji turi teisę į socialinę apsaugą pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisę. Tarnybos sprendimas Nr. SPRE-917yra grindžiamas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija, VDI)2010 m. vasario 18 d. patikrinimo išvadomis, nors pareiškėja UAB „Suzan Mars“ dirbo vėliau. UAB „Suzan Mars“ veiklą vykdo, pareiškėjos darbo sutartis su šia Bendrove nenutraukta. Todėl pareiškėja, kaip mokesčių mokėtoja, turi teisę į socialines garantijas ir išmokas pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo teisę.

Atsakovas VSDFV Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti (b. l. 44–48).

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos kreipimosi į UIT dėl A1 pažymėjimo išdavimo metu asmenų, migruojančių tarp Europos Sąjungos (toliau – ir ES) socialinė apsaugą koordinavo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 883/2004),Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009), Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m.gegužės 22 d. reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 465/2012),taip pat Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas.

Tarnyba, įgyvendindama Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir Aprašą, 2014 m. gegužės 14 d. raštu kreipėsi į Lenkijos Respublikos socialinio draudimo įstaigą, prašydama įvertinti pareiškėjos darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Suzan Mars“, apimtį lyginant su jos savarankiškos veiklos vykdymo Lenkijoje faktine apimtimi. Lenkijos Respublikos kompetentinga įstaiga 2014 m. gruodžio 15 d. raštu Nr.180000/511/147/2014 pranešė, kad  pareiškėjai nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d.  nustatyta Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytina teisė. Pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu  ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Apdraustųjų registras) duomenis pareiškėja  nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. kovo 1 d. buvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotoja, 2012 d. jai buvo išduotas pažymėjimas A1 laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis). Valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir VDI)2010 m. vasario 18 d. atliko UAB „Suzan Mars“ veiklos patikrinimą ir nustatė, kad Bendrovė Lietuvoje nevykdė jokios veiklos, o įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai Lietuvos Respublikos teritorijoje faktiškai niekada nedirbo. VDI 2015 m. vasario mėnesį atliko pakartotinį patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“, registruotos Naugarduko 41, Vilniuje, veiklos Lietuvoje. VDI nurodytu adresu Bendrovės nerado, susisiekti su Bendrovės direktore nepavyko. VDI 2015 m. vasario 12 d. išsiuntė UAB „Suzan Mars“ kvietimą 2015 m. vasario 19 d. atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir  pateikti kvietime nurodytus dokumentus, susijusius su darbo santykiais. UAB „Suzan Mars“ direktorė į VDI neatvyko, dokumentų nepateikė. UAB „Suzan Mars“ patikrinimą už 2009 m. birželio 4 d. – 2012 m. birželio 30 d. laikotarpį  2012 m. gruodžio 21 d. atliko Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - ir VAMI). Nustatė, kad  UAB „Suzan Mars“ yra įdarbinusi didelį skaičių darbuotojų, deklaruoja mažas pajamas, nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų kas, kur ir kada teikė paslaugas Lietuvoje. Darbo sutartyse daugumos darbuotojų gyvenamoji vieta nurodyta Krokuva (Lenkija), tačiau nėra jokių duomenų, kad  Bendrovė darbuotojus vežė į darbą savo transportu ar įsigijo transporto paslaugas iš kitų bendrovių. Nėra jokios ekonominės logikos, kad  darbuotojai iš Lenkijos į Lietuvą apie 790 km vyktų savo transportu ar autobusu, ne išlaidos viršytų pajamas, o kelionės trukmė būtų atigubai ilgesnė nei dirbtas laikas.VAMI konstatavo, kad UAB „Suzan Mars“ekonominių tikslų neturi, įkurta ne ekonominių tikslų siekimui, o kitiems tikslams - įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų. VAMI mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją  perdavė  Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai tolimesniam tyrimui. Tarnyba,vadovaudamasi Reglamento  Reglamento (EB) Nr. 883/2004, Reglamento (EB) Nr. 987/2009 ir Aprašo  nuostatomis, 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. SPRE-917 pagrįstai ir teisėtai  anuliavo pareiškėjai išduotą A1 pažymėjimą ir nustatė, kad pareiškėjai darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Atsakovo nuomone, pareiškėja savo teiginius grindžia tik jai naudingomis teisės aktų nuostatomis, nepaiso sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų ryšio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prieštaravo pareiškėjos skundo tenkinimui (b. l. 67–70) ir palaikė atsakovo poziciją. Nurodė, kad Tarnyba tinkamai įvertino, jog pareiškėjai negali būti taikoma 2004 m. balandžio 29 d. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjos A. K. L. skundą atmetė (b. l. 98–102).

Teismas nustatė, kad byloje vyksta ginčas dėl socialinės apsaugos sistemos taikytinų teisės aktų nustatymo asmenims laisvai judant Europos Bendrijoje, kai asmuo pagal darbo sutartį dirba vienoje ES valstybėje narėje ir užsiima savarankiška veikla kitoje ES valstybėje narėje.

Asmenų, migruojančių tarp ES valstybių narių (nuo 2010 m. gegužės 1 d.) socialinę apsaugą koordinuoja Reglamentas (EB) Nr. 883/2004; Reglamentas (EB) Nr. 987/2009; Reglamentas (ES) Nr. 465/2012, taip pat Aprašas.

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, neatsižvelgiant į susijusių valstybių skaičių, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a) punkte nustatyta, kad vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Reglamento (EB) Nr. 465/2012 2 straipsnyje, pakeitusiame Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalį nustatyta, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento (t. y. Reglamento (EB) Nr.883/2004) 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą.

Aprašo 15 punkte (2014 m. gruodžio 19 d. redakcija) nustatyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pačiu metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d.). Pareiškėjai  2012 m. kovo 13 d.,  laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., buvo išduotas A1 pažymėjimas Nr. 1204748, kaip asmeniui, kuris savarankiška veikla užsiėmė Lenkijoje, kartu tuo pačiu metu Lietuvoje dirbo pagal darbo sutartį. Teismas nustatė, kad pareiškėja, laikotarpiu, kuriam buvo išduotas A1 pažymėjimas, buvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotoja. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjos ir atsakovo skirtingai vertinamų/įvertintų nustatytų aplinkybių, kurios buvo pagrindas išvadai, jog pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 883/200413 straipsnio 3 dalis.Iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad išvada dėl A1 pažymėjimo panaikinimo buvo priimta atsakovui surikus medžiagą apie UAB „Suzan Mars“, kurioje buvo įdarbinta pareiškėja, ekonominę veiklą. Atsakovas rėmėsi VDI 2010 m. vasario 18 d. atlikto patikrinimo medžiaga, kurioje nustatyta, kad Bendrovė veiklos Lietuvoje nevykdo, o įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai Lietuvoje faktiškai niekada nedirbo. Atsakovas taip pat rėmėsi ir VDI 2015 m. vasario mėn. pakartotinai atlikto patikrinimo duomenimis, kad UAB „Suzan Mars“ nurodytu adresu (Naugarduko g. 41, Vilnius) nerasta, susisiekti su direktore nepavyko, į  išsiųstą kvietimą atvykti į VDI ir pateikti su darbuotojų santykiais Bendrovėje susijusius dokumentus, tačiau direktorė nereagavo. Atsakovas taip pat rėmėsi VAMI 2012 m. gruodžio 21 d. atlikto UAB „Suzan Mars“ mokestinio tyrimo nustatytomis aplinkybėmis, kad Bendrovės pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo išlaidos, apmokėjimas už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir patalpų nuomos išlaidos. VAMI tyrimo metu nenustatyta, kokiu būdu Bendrovės darbuotojai (iš Lenkijos) atvykdavo į darbą Lietuvoje (Darbo sutartyje pareiškėjos gyvenamoji vieta nurodyta Lenkijoje). Atitinkamai mokesčių administratorius konstatavo, kad nėra ekonominės logikos darbuotojui vykti iš Lenkijos į Lietuvą, nes patiriamos kelionės išlaidos būtų didesnės, nei gaunamas atlyginimas, o ir kelionės trukmė yra trigubai ilgesnė, nei dirbtas laikas Lietuvoje (8 val. per mėnesį arba 1 darbo diena). Mokestinio tyrimo metu Bendrovė nepateikė VAMI jokių įrodymų, kurie įrodytų, kas, kada ir kokias paslaugas teikė Lietuvoje. Apibendrindama surinktą medžiagą VAMI priėjo prie išvadų, kad Bendrovė buvo įkurta ne ekonominių tikslų siekimui, o tam, kad joje būtų įdarbinta kuo daugiau Lenkijos Respublikos piliečių. Būtent minėtos faktinės aplinkybės buvo pagrindas skundžiamam sprendimui priimti.

Aprašo 44.3 punkte nustatyta, kad VSDFV Užsienio išmokų tarnyba priima sprendimą dėl išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo jei paaiškėja, kad nebėra Aprašo II skyriuje nurodytų sąlygų. Aprašo II skyrius reglamentuoja pažymėjimų išdavimo asmenims, dirbantiems 2 ar daugiau valstybių narių atvejus ir tvarką. Šio skyriaus 15 punkte nustatyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje – (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis). Atsakovas šiuo atveju A1 pažymėjimą panaikino nustatęs, kad nėra pagrindo ginčo laikotarpiu pareiškėjos atžvilgiu taikyti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju sprendžiant dėl A1 pažymėjimo, kuris pareiškėjai buvo išduotas kaip dirbančiai pagal darbo sutartį Lietuvoje, panaikinimo teisėtumo, esmine aplinkybė turėtų būti fakto, jog pareiškėja Lietuvoje dirbdama pagal darbo sutartyje nustatytas sąlygas dirba realiai, neginčijamas įrodymas. Vertindamas kompetentingų institucijų nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo panaikintas pareiškėjai išduotas A1 pažymėjimas, teismas iš esmės sutiko su atsakovo išvada, kad nėra pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį. Teismas konstatavo, kad  atsakovas surinktos medžiagos kontekste (nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos atvykimo ginčo laikotarpiu į Lietuvą ir realiai vykdytos veiklos faktą; negauti dokumentai, patvirtinantys, kad Bendrovės darbuotojai realiai vykdo ekonominę veiklą Lietuvoje ir pan.) neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip ir turėjo panaikinti pareiškėjai išduotą  A1 pažymėjimą.

Pareiškėjos teigimu, Tarnybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. SPRE-917grindžiamas tikrovės neatitinkančiais duomenimis, nes priimtas remiantis VDI 2010 m. vasario 18 d. patikrinimu, o pareiškėja dirbo vėliau (nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. kovo 1 d.).Atsakydamas į šiuos argumentus teismas pažymėjo, kad VDI 2010 m. patikrinimo metu buvo nustatyta, jogUAB „Suzan Mars“ ekonominės veiklos faktiškai nevykdė, o šioje Bendrovėje įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai Lietuvoje faktiškai niekada nedirbo. Pareiškėja šiuo šių VDI nustatytų aplinkybių nepaneigė jokiais įrodymais. Iš darbo sutarties teismas nustatė, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu UAB „Suzan Mars“ buvo priimta reklamos agentu, tačiau ji neįrodė, kokius konkrečius darbus atliko reklamos srityje (ką ir kur reklamavo, ar pan.), taip pat įrodymais nepagrindė ir savo realaus atvykimo Lietuvą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė savo skundo argumentų esą ginčo sprendimas priimtas remiantis tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Pareiškėjos argumentus, kad panaikinant A1 pažymėjimą nebuvo atsižvelgta į tai, jog VDI tyrimas UAB „Suzan Mars“ buvo atliktas anksčiau nei įsidarbino pareiškėja, taip pat argumentus esą VDI aktas neturi jokios įrodomosios galios, nes priimtas ne pareiškėjos, o Bendrovės atžvilgiu, teismas pripažino teisiškai nereikšmingais. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja VDI nustatytų aplinkybių nepaneigė, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti VDI 2010 m. patikrinimo duomenimis. Be to, VDI tyrimą UAB „Suzan Mars“ atžvilgiu atliko ir  2015 m. vasario mėnesį, tačiau šio tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų pirmiau atlikto tyrimo metu surinktus duomenis. Pareiškėjos prieštaravimas, kad VDI tyrimas buvo atliktas ne jos, o Bendrovės atžvilgiu, VDI nustatytų aplinkybių taip pat nepaneigia. Bendrovė veiklą vykdo per darbuotojus, taigi pareiškėjai A1 pažymėjimas buvo išduotas tik todėl, kad ji šioje Bendrovėje dirba (realiai) pagal darbo sutartį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija sprendimą, kuriuo panaikintas A1 pažymėjimas, išduotas būtent jai, todėl siekiant atsakovo sprendimą panaikinti, privalu įrodyti šio sprendimo ydingumą. Ginčijant A1 pažymėjimo panaikinimą, pareiškėjai atsiranda pareiga paneigti pažymėjimo panaikinimo priežastis (pareiga įrodyti realiai dirbamą darbą Bendrovėje). Tai, kad UAB „Suzan Mars“ nėra likviduota ir su pareiškėja darbo sutartis nenutraukta, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga. A1 pažymėjimas pareiškėjai išduotas todėl, kad ji Lietuvos Respublikoje dirba pagal darbo sutartį, ir atitinkamai pareiškėjos (ginčo nagrinėjimo dalykas būtent pareiškėjai išduoto pažymėjimo panaikinimas) veikla neturi kelti abejonių pažymėjimą išdavusiai institucijai dėl jos vykdomo darbo Lietuvoje realumo, nes A1 pažymėjimo išdavimo pagrindas yra asmens (o ne Bendrovės) realiai atliekamas darbas Lietuvos Respublikoje. Atliekama darbinė veikla turi būti faktiška ir neabejotina, tačiau  pareiškėja neįrodė, kad ji ginčo laikotarpiu Bendrovėje realiai dirbo.

Teismas pabrėžė, kad Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė negali būti taikoma tik formaliai, nesigilinant į jos paskirtį, turinį, todėl atsižvelgiant į institucijų sprendimuose teisingai vertintą teisės aktų nuostatų ir faktinių aplinkybių visumą (pareiškėja nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių apie jos veiklą Lietuvoje, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą panaikinti socialinio draudimo A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.). Remdamasis išdėstytais argumentais teismas konstatavo, kad  patenkinti pareiškėjos reikalavimus ir panaikinti skundžiamus sprendimus nėra teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėja A. K. L. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti (b. l. 105–111).

Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, priėmė  neteisingą, subjektyviomis prielaidomis pagrįstą sprendimą.

Teigdama, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, apeliantė nurodo, jog teismas nepasisakė dėl jos pateikto teismui VDI 2012 m. birželio 6 d. rašto Nr. (01)SD-8527, kuriame nurodoma, jog UAB „Suzan Mars“ numatytas inspektavimas nebuvo atliktas. Teismo sprendime nurodoma, kad priimdamas sprendimą atsakovas rėmėsi VDI 2015 m. vasario mėnesį pakartotinai atlikto patikrinimo duomenimis, tačiau teismas neįvertino, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose pripažino, jog ne tik nepavyko rasti UAB „Suzan Mars“ nurodytu adresu, bet ir apskritai nepavyko atlikti minėtos įmonės patikrinimo. Tarnyba ir  Fondo valdyba ginčo sprendimuose pripažįsta, kad  pareiškėja dirbo, buvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu ir buvo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu sąraše nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. kovo 1 d. kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotoja. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog pareiškėja nedirbo ar nebuvo draudžiama, rėmėsi nepagrįstomis Tarnybos ir Fondo valdybos prielaidomis. Iš atsakovės pateiktų kartu su atsiliepimu  dokumentų matyti, kad Lenkijos Respublikos kompetentingos įstaigos raštais pareiškėjai pagrįstai nustatyta ir taikytini Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.Minėtos kompetentingos įstaigos 2014 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 180000/511/147/2014 nurodyta, jog pareiškėjos dokumentų analizė nesuteikia pagrindo pripažinti, jog darbas Lietuvos teritorijoje UAB „Suzan Mars“ yra marginalinio pobūdžio.  Apeliantės  nuomone, atsakovės pateikti teismui dokumentai prieštarauja jos priimtiems sprendimams, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. UIT ir Fondo valdyba sprendimuose  remiasi VAMI 2014 m. birželio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo šio dokumento teismui nepateikė, o teismas savo iniciatyva operatyvaus patikrinimo medžiagos neišreikalavo. Apeliantės teigimu, operatyvaus patikrinimo medžiagoje yra duomenys, kad UAB „Suzan Mars“ veiklą Lietuvoje vykdė, o tai įrodo, kad pareiškėja dirbo Lietuvoje. Teismas nenustatė pagrindinių bylai svarbių aplinkybių, pritarė subjektyvioms atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens prielaidoms, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą.

Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą būti aktyviu, neužtikrino visapusiško bylos aplinkybių tyrimo.Teismas, būdamas informuotas apie apsunkintą dokumentų gavimą, nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos atstovo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojo šaukimo. Pareiškėjos atstovas prašė teismo apklausti liudytoja UAB „Suzan Mars“ buhaltere dirbusią A. V., informavo teismą, kad  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – ir FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą Nr.06-1-00023-13 dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos ir visi Bendrovės dokumentai yra paimti į  ikiteisminio tyrimo bylą. Apeliantės teigimu, FNTT turima medžiaga  galėtų patvirtinti jos darbo Lietuvoje faktą, jo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos atstovo prašymus dėl dokumentų išreikalavimo ir liudytojos apklausos, taip pažeisdamas rungimosi principą, aktyvaus teismo principą, o sprendime  nurodė, kad pareiškėja  nepateikė įrodymų, nors pareiškėjos atstovas informavo teismą, kad dokumentai yra FNTT žinioje ir pati pareiškėja jų pateikti negali. Tokiu būdu teismas pažeidė  pareiškėjos teisę į nešališką teismo procesą.

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti (b. l. 123–126).

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, kuriuos buvo išdėsčiusi atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad  apeliantė ginčo laikotarpiu buvo dirbantis dvejose valstybėse narėse asmuo: Lenkijos Respublikoje vykdė savarankišką veiklą, o Lietuvoje dirbo pagal darbo sutartį, sudarytą su UAB „Suzan Mars“. Reglamento (EB) Nr.883/2004 II antraštinėje dalyje „Taikytinų aktų nustatymas“ įtvirtinta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Reglamento (EB) 883/2004 13 straipsnio 3 dalies sąlyga taikoma tik tada, kai asmuo realiai dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje, nustatant taikytiną teisę šio straipsnio pagrindu nepakanka tik formaliai pasirašyti darbo sutartį vienoje valstybėje narėje ir kartu vykdyti savarankišką veiklą kitoje valstybėje narėje. Šiuo atveju privalo būti akcentuojamos visos sąlygos, t. y. asmuo privalo faktiškai dirbti pagal darbo sutartį vienoje valstybėje ir šis darbas neturi būti nedidelės apimties.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime prieštarauja pareiškėjos apeliacinio skundo tenkinimui (b. l. 127–130). Atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, kuriuos buvo išdėsčiusi atsiliepime į pareiškėjos skundą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kviesti  į teismo posėdį liudytoja buvusią UAB „Suzan Mars“ buhalterę būtų netikslinga, nes  jos parodymai negali būti objektyvūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

              Dėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas prasidėjo dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

            Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SPRE-917, kuriuo  panaikintas  A1 pažymėjimas Nr.1204748, išduotas pareiškėjai vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalimi laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., pagrįstumo ir teisėtumo.  Be to, pareiškėja prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimą Nr.(1.45)I-4376, priimtą išnagrinėjus privaloma išankstinio  ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjo skundą dėl  UIT Sprendimo Nr. SPRE-917.

           Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pareiškėjos skundą atmetė visiškai, apeliacinį skundą grindžia  argumentais, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas: nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų objektyviai ir visapusiškai (ABTĮ 81 straipsnio pažeidimas), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, šalių rungimosi principą, įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė pareiškėjai, pažeidė  pareiškėjos teisę į nešališką teismo procesą. Apeliantės nuomone, jos nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai lėmė tai, kad teismas  byloje priėmė neteisėtą sprendimą.

          Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdami  su pareiškėjos apeliaciniu skundu, savo atsiliepimuose atsikirtimų į apeliantės argumentus dėl jos nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų nepateikė.

           Pagal ABTĮ 142 straipsnio nuostatas,  procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str.1 d.), išskyrus ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėja apeliaciniame skunde ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktais nesiremia, o byloje  nėra duomenų apie aplinkybes, kurias būtų galima kvalifikuoti pagal kurį nors iš ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktų. Teisėjų kolegija patikrino, ar pareiškėjos nurodytas aplinkybes yra pagrindas vertinti kaip procesinės teisės normų pažeidimus dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis).

            Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis  įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.)  turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjos skundžiamu  2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. SPRE-917 UIT panaikino A1 pažymėjimą Nr.1204748, kurį pareiškėjai 2012 m. kovo 13 d. buvo išdavusi laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., taikydama Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį.

          Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos šioje byloje inicijuotam administraciniam ginčui dėl A1 pažymėjimo išdavimo  aktualus laikotarpis  yra  po 2010 m. gegužės 1 d. (nuo 2011 m. rugsėjo 5 d.) nagrinėjant bylą taikytinas teisinio reguliavimo blokas, kuris  reglamentuoja ir koordinuoja asmenų, migruojančių tarp ES valstybių narių nuo 2010 m. gegužės 1 d., o tarp EEE valstybių – nuo 2012 m. birželio 1 d., Šveicarijos Konfederacijos – nuo 2012 m. gegužės 1 d., socialinės apsaugos klausimus.  Šį  teisinio reguliavimo bloką sudaro Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 arba Pagrindinis reglamentas), Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr.987/2009 arba  Įgyvendinimo reglamentas) bei Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gegužės 22 d. reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 465/2012 arba Keičiantysis  reglamentas). Minėti Reglamentai yra skirti koordinuoti  ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, kad visiems Bendrijoje laisvai judantiems asmenims socialinė apsauga būtų taikoma pagal tuos pačius bendruosius principus. 

              Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, jog reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. ESTT  yra konstatavęs, kad nors dėl pobūdžio ir paskirties ES teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose ir todėl nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių, tačiau vis dėlto kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms priimant taikymo priemones. Valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu jos nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, prigimties ir jei patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas, Danske Svineproducenter prieš Justitsministeriet).

              Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnyje pateiktų sąvokų prasme - valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, vadovaudamasi Reglamentais (EB) Nr. 883/2004, Nr. 987/2009, taip pat kitais susijusiais teisės aktais, 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253  patvirtino Pagrindiniu reglamentu ir Įgyvendinimo reglamentu  nustatytų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų įgyvendinimo norminius nacionalinės teisės aktus, tarp jų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašą (toliau – ir ESSAS koordinavimo tvarkos aprašas), kuris nustato A1 pažymėjimų išdavimo nuo 2010 m. gegužės 1 d. atvejus ir sąlygas, šių pažymėjimų išdavimo tvarką, asmenų, kuriems išduoti A1 pažymėjimai, pareigą informuoti apie pasikeitusias aplinkybes ir grąžinti išduotus pažymėjimus, išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo, UIT  bendradarbiavimo su Fondo valdybos įstaigomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir kitų valstybių narių kompetentingomis įstaigomis tvarką.

               Pagrindinio reglamento II antraštinė dalis (11-16 straipsniai) skirta nustatyti taikytinus teisės aktus. 11 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendroji taisyklė, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi vienos valstybės  narės teisės aktai.  Pagrindinio reglamento II antraštinės dalies 13 straipsnis skirtas taikytinų teisės aktų nustatymui, kai dirbama dviejose ar daugiau valstybių narių. Pagal Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.Keičiantysis reglamentas Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalies nepakeitė.

               Pagrindinio reglamento (Reglamento (EB) Nr.883/2004) nuostatos taikytinos kartu su Įgyvendinimo reglamento (Reglamento (EB) Nr.987/2009) atitinkamomis nuostatomis. Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnyje iki Keičiančiojo reglamento 2 straipsniu padarytų Įgyvendinimo reglamento pakeitimų, nebuvo nuostatų, patikslinančių Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalies taikymą. Keičiančiojo reglamento 2 straipsniu iš dalies pakeičiant Įgyvendinimo  reglamento 14 straipsnį, be kita ko, į jį buvo įterpta 5b dalis, kurioje nustatyta: „ 5b. Siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnis taikomas visiems atvejams pagal šį reglamentą“.

               Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnis nustato Pagrindinio reglamento 13 straipsnio taikymo tvarką. Pagal  aptariamo straipsnio 1 dalį dviejose ar daugiau valstybių narių vykdydamas veiklą asmuo apie tai informuoja gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą. Pagal šio straipsnio 2 dalį paskirta gyvenamosios vietos įstaiga nedelsdama nustato, kokie teisės aktai taikomi atitinkamam asmeniui, atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 13  straipsnį ir į įgyvendinimo reglamento 14 straipsnį. Toks nustatymas iš pradžių yra laikinas. Ta įstaiga informuoja apie tokį laikiną nustatymą visų valstybių  narių, kuriose vykdoma veikla, paskirtas įstaigas. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje numatytas laikinas taikomų teisės aktų nustatymas tampa galutiniu  per du mėnesius nuo tada, kai atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios  institucijų paskirtos įstaigos apie tai informuojamos pagal 2 dalį, išskyrus  atvejus, kai teisės aktai jau yra galutinai nustatyti remiantis 4 dalimi, arba  bent viena iš atitinkamų įstaigų iki šio dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos  informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios  institucijos paskirtą įstaigą apie tai, kad ji dar negali sutikti su nustatymu  arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu.

             UIT 2015 m. balandžio 30 d. sprendime Nr. SPRE-917 nurodyta, kad A1 pažymėjimas pareiškėjai 2012  m. kovo 13 d. buvo išduotas laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. taikant  Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį. Minėta, kad  nacionalinis teisės aktas, įgyvendinantis Pagrindinio reglamento ir Įgyvendinimo reglamento nuostatas, susijusias su taikytinos teisės nustatymu, yra ESSAS koordinavimo tvarkos aprašas. Šio Aprašo II  skyriaus II dalies, kuri detalizuoja A1 pažymėjimų išdavimo  asmenims, dirbantiems dviejose ar daugiau valstybių narių atvejus ir sąlygas, 15 punkte nurodyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje Valstybėje narėje (Reglamento (EB) Nr.883/2004 13 straipsnio 3 dalis), t.y. į  Aprašo 15 punktą  iš esmės perkelta tai numatanti Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalies nuostata. ESSAS koordinavimo tvarkos aprašo III skyriuje nustatytos A1 pažymėjimų išdavimo Lietuvos kompetentingoje įstaigoje (UIT) pagrindinės procedūros ir taisyklės, kuriose, be kita ko, įtvirtinta (27 punktas), kad dviejose ar daugiau Valstybėse vienu metu pagal darbo sutartį ir /ar savarankiška veikla užsiimantis asmuo pateikia UIT Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą savarankiškai dirbančiam asmeniui, vykdančiam veiklą užsienio valstybėje, ir prideda šio Aprašo 27.1-27.3 punktuose nurodytus dokumentus. Patvirtintos formos prašyme jį pateikęs asmuo, be  kita ko, turėjo nurodyti kiek dienų per mėnesį (per ketvirtį/per metus jis dirba kiekvienoje valstybėje, nurodyti pareigas, darbo pobūdį,  darbo užmokestį ir/ar pajamas  atskirai kiekvienoje valstybėje. Pagal aptartą teisinį reguliavimą A1 pažymėjimas pareiškėjai galėjo būti išduotas pagal minėtą procedūrą UIT nustačius, kad pareiškėja atitiko jo išdavimo sąlygas (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis), kurios turėjo būti nurodytos pareiškėjos prašyme ir jo prieduose. ESSAS koordinavimo tvarkos aprašo 44 punktas (atsakovui priimant Sprendimą Nr. SPRE-917 galiojo 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr.V-806 redakcija) nustatė atvejus, kuriais UIT  priima sprendimą dėl išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo (44.1-44.3 punktai).Taigi UIT išduotas pareiškėjai A1 pažymėjimas galėjo būti panaikintas nustačius atitinkamus pokyčius arba paaiškėjus aplinkybėms dėl kurių  Lietuvos Respublikos  socialinio draudimo teisės taikymas negalimas. Sprendime Nr. SPRE-917 ESSAS koordinavimo tvarkos aprašas paminėtas be nuorodos į konkrečią normą, tačiau teismas turėjo patikrinti, ar skundžiamo administracinio akto turinys atitinka bent vieną iš šio Aprašo 44 punkte nurodytų A1 pažymėjimo panaikinimo pagrindų.

            Įstatymas nustato, kad  pareiškėjas, pateikdamas skundą  administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus  (ABTĮ 23 straipsnio  2 dalies  6 punktas, 57 straipsnio 4 dalis, 72 straipsnis). Pareiškėja (Lenkijos Respublikoje gyvenantis asmuo) teismui pateikė  skundžiamus sprendimus ir dvi terminuotas darbo sutartis (2011 m. rugsėjo 5 d. sutartį laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir 2013 m. spalio 1 d. sutartį laikotarpiui nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.), sudarytas su Lietuvos įmone UAB „Suzan Mars“ (Naugarduko g.41, Vilnius, Lietuva). Atsakovas pateikė į bylą 2014 m. gegužės -2014 m. gruodžio mėnesio susirašinėjimo su Lenkijos kompetentinga institucija dėl pareiškėjos darbinių veiklų Lenkijoje ir Lietuvoje, kurios yra reikšmingos atitinkamos valstybės  socialinio draudimo teisės taikymo nustatymui.

                Pagal ABTĮ nuostatas administraciniame procese yra įtvirtintas aktyvaus teismo principas (ABTĮ 10 straipsnis, 57 straipsnio 4 dalis, 81 straipsnis). ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad  nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.  Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog nustatymui visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai, teismas imasi procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai  (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis, 68 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis, 81 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais  administracinio  proceso principais, tarp jų  rungimosi principu, reiškiančiu, kad  bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės. Pažymėtina ir tai, kad administracinio teismo aktyvus vaidmuo byloje (ABTĮ 10, 81 straipsniai) nereiškia, jog teismas turi tenkinti visus pareiškėjo ar kitų bylos proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo ar išreikalavimo. Pateikiant ir renkant įrodymus turi būti paisoma  liečiamumo, leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo konkrečioje byloje dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui  reikšmingas aplinkybes. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje  įtvirtinta įrodymų  vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad  jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis  įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas  (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis ). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal  ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje  įtvirtinta įrodymų  vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies  2-4 punktai).

               Teismas, vertindamas individualaus administracinio akto teisėtumą, turi patikrinti, ar  aktą priėmė kompetentingas subjektas, ar jis savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ar  jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios  užtikrinti objektyvų  visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnis). Be to, individualus administracinis aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo (bylai aktuali 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr.XII-1317 redakcija) 8 straipsnio reikalavimus - turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismas  minėto bylai aktualaus teisinio reguliavimo kontekste turėjo patikrinti, kokias aplinkybes nustatė UIT, Sprendimu Nr. SPRE-917 nuspręsdama panaikinti pareiškėjai išduotą A1 pažymėjimą, ar nustatytos aplinkybės buvo pakankamos tokiam sprendimui priimti.

              Iš Sprendimo Nr. SPRE-917 turinio matyti, kad šio individualaus administracinio akto priėmimo faktiniais pagrindais nurodyti atitinkamų Lietuvos valstybės institucijų atliktų UAB „Suzan Mars“ patikrinimų (VDI 2010 m. vasario 18 d. patikrinimo ir VAMI 2012 m. gruodžio 21 d. mokestinio tyrimo bei 2014 m. operatyvaus patikrinimo) duomenys. Sprendime Nr.SPRE-917 šių patikrinimų duomenys paminėti abstrakčiai (nenurodant nustatytų konkrečių aplinkybių, neatskleidžiant jų ryšio su ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. kuriam pareiškėjai išduotą A1 pažymėjimą UIT nusprendė panaikinti), o minimų patikrinimų dokumentai į bylą nepateikti.  Iš atsakovo pateikto į bylą 2014 m. gegužės - 2014 m. gruodžio mėnesio susirašinėjimo su Lenkijos kompetentinga institucija dėl pareiškėjos darbinių veiklų Lenkijoje ir Lietuvoje santykio (Keičiančiojo reglamento 2 straipsniu pakeisto Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio 5b dalis), matyti, kad susirašinėjimas vyko dėl pareiškėjai taikytinos socialinio draudimo teisės nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d., t.y. dėl kito laikotarpio nei nurodytas Sprendime Nr. SPRE-917 dėl A1 pažymėjimo panaikinimo. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į pareiškėjos skundą išdėstyta pozicija grindžiama atitinkamais VDI ir VAMI atliktų UAB „Suzan Mars“ patikrinimų duomenimis, kurie Sprendime Nr. SPRE-917 nebuvo aptarti, atsiliepimuose darant atitinkamas išvadas, kurioms pirmosios instancijos teismas pritarė pats nebūdamas susipažinęs su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens minima patikrinimų medžiaga (vienu iš galimų įrodymų). Tai neatitinka ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimų teismo sprendimą pagrįsti  ištirtais teismo posėdyje įrodymais pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad teismas  neatliko tinkamai ABTĮ 81 straipsnyje numatytų funkcijų, t.y. nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų išsamiai, visapusiškai, pripažįsta pagrįstais. Vien tik iš Sprendimo Nr.SPRE-917 abstrakčių nuorodų į atitinkamų valstybės institucijų (VDI ir VAMI) patikrinimus, t. y. nepateikus į bylą Sprendime Nr.SPRE-917 nurodytų patikrinimų medžiagos, kuria priimdamas šį administracinį aktą galimai rėmėsi atsakovas, teismas neturėjo duomenų priimti procesinį sprendimą, pagrįstą visapusišku, objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu. Sprendime Nr. SPRE-917 dėl VAMI 2012 m. gruodžio 21 d. mokestinio tyrimo ir 2014 m. operatyvaus patikrinimo nurodyta tik tai, kad mokesčių administratorius surinktą informaciją dėl UAB „Suzan Mars“ galimai tęsiamos neteisėtos veiklos perdavė FNTT. Byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėjos atstovas prašė teismo kreiptis į FNTT dėl dokumentų, susijusių su pareiškėjos darbu UAB „Suzan Mars“, kurie būtų reikšmingi nagrinėjant ginčą dėl Sprendimo Nr.SPRE-917, gavimo. Tai, kad teismas netenkino pareiškėjos atstovo procesinio pobūdžio prašymų dėl papildomų įrodymų rinkimo ta apimtimi, kuria prašė pareiškėjos atstovas,  savaime nereiškia procesinės teisės normų pažeidimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju pastebėtina, kad teismas bylą išsprendė nesant byloje jokių konkrečių duomenų  apie Sprendime Nr.SPRE-917 paminėtą AVMI patikrinimo medžiagą (kaip ir apie VDI  patikrinimo medžiagą). Byloje nėra duomenų, kad teismas sprendė dėl kreipimosi į FNTT suteikti atitinkamą informaciją apie ikiteisminį tyrimą pagal VAMI  pateiktą medžiagą dėl UAB „Suzan Mars“ galimai neteisėtos veiklos už UIT Sprendimo Nr.SPRE-917 priėmimui aktualų laikotarpį. Pareiškėjos ir  atsakovo pozicijos dėl ginčui aktualaus laikotarpio pirmiausia skiriasi dėl fakto, ar pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo Lietuvoje. Pareiškėja savo pozicija grindžia darbo sutartimi, taip pat aplinkybe, kad UAB „Suzan Mars“ mokėjo Lietuvoje socialinio draudimo įmokas už pareiškėją kaip šios įmonės darbuotoją. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens  atsiliepimuose išdėstytos pozicijos, jog vien tik darbo sutarties sudarymas su Lietuvos įmone UAB „Suzan Mars“, kitoje valstybėje narėje savarankiška veikla užsiimančiam asmeniui (šiuo atveju Lenkijoje gyvenančiai ir šioje valstybėje savarankiška veikla užsiimančiai pareiškėjai) savaime nelemia Lietuvos socialinio draudimo teisės taikymo pagal Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį, pagrįstumą (nepagrįstumą) teismas turėjo patikrinti pasinaudodamas aktyvaus teismo principu (ABTĮ 10, 81 straipsnis) ir spręsdamas dėl papildomų įrodymų rinkimo, t.y. įpareigodamas atsakovą pateikti Sprendime Nr.SPRE-917 paminėtą medžiagą, spręsdamas dėl kreipimosi į FNTT duomenų UAB „Suzan Mars“ veiklą ginčui aktualia apimtimi, kt. Minėta, kad asmeniui dirbant pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, sprendžiant dėl socialinio draudimo teisės taikymo  yra svarbios darbo pagal darbo sutartį vienoje valstybėje narėje (šiuo atveju Lietuvoje) ir savarankiškos veiklos kitoje valstybėje narėje (šiuo atveju Lenkijoje) proporcijos, nes siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą (Keičiančiojo reglamento 2 straipsniu padaryto Įgyvendinančiojo reglamento 14 straipsnio papildymas 5b dalimi). Teismui neištyrus minėtų bylai reikšmingų aplinkybių, šis procesinis pažeidimas galėjo lemti teismo neteisėto procesinio sprendimo priėmimą (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis).

Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 136 str.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo  pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis, 79, 81, 82, 86 straipsniai). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus ginčui išspręsti  faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista  su teismo sprendimu nesutinkančios bylos proceso šalies (šalių) teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl išvardytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas perduodant visą bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

    Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau išdėstytos pirmosios instancijos teismo padarytos procesinės teisės normų pažaidos negali būti ištaisytos apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas  nenustatė bylai išspręsti svarbių aplinkybių, jų neištyrė visapusiškai ir objektyviai (ABTĮ 81 straipsniai), bylos aplinkybėms išaiškinti reikia surinkti naujus įrodymus, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas perduodant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ142 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 4 dalies  punktu,teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. K. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d.sprendimą panaikinti ir perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                            Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas