Civilinė byla Nr. e2A-624-864/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07499-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.;
2.6.18.3.; 3.2.4.11.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bedrovės „TM STATYBA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TM STATYBA“ dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. J.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilmstata“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „TM STATYBA“ (toliau – atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 238,50 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Vilmstata“, UAB „TM STATYBA“, UAB „Statybų taktikos grupė“ ir UAB „Zeta turtas“ 2023 m. vasario 20 d. sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį, kuria susitarė, jog ieškovė prisiima visas UAB „Statybų taktikos grupė“ teises ir pareigas pagal 2021 m. balandžio 16 d. subrangos darbų sutartį Nr. ZT210402/01. Sutartyje buvo nurodyta, jog ieškovei įvykdžius visus sutartyje nurodytus veiksmus, ieškovei, kaip teisių perėmėjai, bus sumokėta 106 490 Eur suma. Paaiškino, kad atsakovė ir ieškovė 2023 m. balandžio 25 d. pasirašė baigiamąjį perdavimo-priėmimo aktą, kuriame buvo patvirtinta, kad ieškovė įvykdė visus 2023 m. vasario 20 d. sutartyje nurodytus darbus ir ieškovei turi būti sumokėta 106 490 Eur suma. Ieškovei pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartį, užsakovė UAB „Zeta turtas“ sumokėjo 106 490 Eur sumą atsakovės naudai, o atsakovė privalėjo šią sumą sumokėti ieškovei, tačiau visos sumos nesumokėjo – sumokėjo tik 104 251,50 Eur, t. y. 2 238,50 Eur mažesnę sumą. Atsakovė 2023 m. gegužės 4 d. pateikė ieškovei sąskaitą faktūrą 2 238,50 Eur sumai, už tariamai suteiktas teisines paslaugas. Ieškovės teigimu, jokia teisinių paslaugų sutartis tarp ieškovės ir atsakovės niekada nebuvo sudaryta. Ieškovė grąžino pateiktą sąskaitą faktūrą atsakovei, nurodydama, kad jokių teisinių paslaugų neužsakinėjo. Ieškovė 2023 m. gegužės 11 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl 2 238,50 Eur sumos sumokėjimo, tačiau pinigai iki šios dienos nėra sumokėti.
3. Atsakovė UAB „TM STATYBA“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. UAB „Zeta turtas“, kaip užsakovė, ir atsakovė, kaip rangovė, sudarė statybos rangos sutartį Nr. ZT 210402/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo vadovaujantis techninio projekto „Daugiabutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini), Statybos projektas. Numeris 129-UA. Parengimo metai – 2018“ sprendiniais, tinkamai ir laiku atlikti sutartimi sulygtus statybos darbus. Paaiškino, kad 2021 m. balandžio 16 d. atsakovė, kaip generalinė rangovė, ir UAB „Statybų taktikos grupė“, kaip subrangovė, sudarė subrangos darbų sutartį Nr. ZT210402/01, pagal kurią subrangovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti subrangos sutarties specialiosios dalies 3.9 punkte nurodytus darbus, o atsakovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Nurodė, kad 2023 m. vasario 20 d. ieškovė, atsakovė, subrangovė UAB „Statybų taktikos grupė“ bei užsakovė UAB „Zeta turtas“ sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį, kuria susitarė, kad ieškovė prisiima visas subrangovės UAB „Statybų taktikos grupė“ teises ir pareigas pagal 2021 m. balandžio 16 d. subrangos sutartį, kas reiškia, jog ieškovė, be kita ko, įsipareigojo ištaisyti bet kokius defektus atsiradusius subrangovei UAB „Statybų taktikos grupė“ vykdant savo įsipareigojimus pagal subrangos sutartį. Atsakovės teigimu, ieškovė klaidinančiai nurodo, kad atsakovė neva sumokėjo ieškovei 2 238,50 Eur mažesnę sumą nei turėjo, kadangi mokėtiną sumą atsakovė yra sulaikiusi, nes užsakovė UAB „Zeta turtas“ nustatė subrangovės atliktų statybos darbų defektus: statybvietėje pastebėti išlaužyti medžiai, šalia esančio objekto (duomenys neskelbtini) atsodinti per maži tujų krūmai, neatsodinta veja, vaikų žaidimų aikštelėje pastebėti sūpynių pažeidimai, kurie yra nesutvarkyti ir palikti nesaugūs. Akcentavo, jog dėl nustatytų defektų atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę elektroniniais laiškais, tačiau defektai iki šiol nėra ištaisyti. Atsakovė savo 2023 m. gegužės 12 d. el. laiške nurodė, kad suma sulaikoma dėl to, kad yra neištaisyti defektai, o dėl sąskaitos už teisines paslaugas atsakovės atstovas nurodė, kad prie šio klausimo bus galima sugrįžti po to, kai bus ištaisyti defektai, tačiau suma buvo sulaikyta ne dėl to, kad buvo deramasi, jog ieškovė kompensuotų atsakovės teisines išlaidas, kurias ji patyrė derantis dėl sulaikytos 106 490 Eur sumos sumokėjimo iš užsakovės UAB „Zeta turtas“ generalinei rangovei UAB „TM statyba“, o vėliau iš UAB „TM statyba“ sumokėjimo ir UAB „Vilmstata“, tačiau dėl to, kad nustatyti ieškovės darbų defektai nebuvo taisomi.
4. Ieškovė dublike pažymėjo, kad subrangovė atliko tik monolito darbus, o ieškovė pagal perleidimo sutartį perėmė tik su monolito darbų atlikimu susijusias teises ir įsipareigojimus. Atsakovė, ar prieš tai buvus subrangovė UAB „Statybų taktikos grupė“, neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl gerbūvio įrengimo darbų. Ieškovė pasodino tujas statybų objekto teritorijoje ir dėl to ginčas nekyla, tačiau šie darbai nebuvo įtraukti į subrangos sutartį, ieškovė šiuos darbus atliko geranoriškai. Teigė, kad gerbūvio darbai buvo atlikti tinkamai ir ieškovės sąskaita, be to, tujų sodinimo klausimu buvo bendradarbiaujama ne tik su pagrindine užsakove UAB „Zeta Turtas“, bet ir su jų paskirtu techniniu prižiūrėtoju, kuriems sodinamų tujų dydis buvo tinkamas ir atitiko jų poreikius. Paaiškino, kad ieškovė 2023 m. balandžio 25 d. raštu kreipėsi į UAB „Zeta Turtas“ su klausimu dėl baigiamojo darbų akto suderinimo. UAB „Zeta Turtas“ atsakė, jog: „Mes patvirtiname, kad iš bendro sąrašo, parkingo vandens nubėgimo klausimas ir tujų atsodinimo išspręstas“. Taigi UAB „Zeta Turtas“ neturėjo jokių pastabų baigiamajam aktui ir jį suderino, todėl atsakovės įvardinti darbai, kurie neva yra su trūkumais, yra nesusiję su ieškovės sutartiniais įsipareigojimais. Atitinkamai, pinigų sulaikymas yra nepagrįstas.
5. Atsakovė triplike paaiškino, kad ieškovė, norėdama įvykdyti sutartinius įsipareigojimus objekte, turėjo patekti į jį per gretimą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau tam trukdė pastarajame sklype pasodintos tujos ir sklypo apželdinimas. Ieškovė su gretimo sklypo savininkais (daugiabučio gyvenamojo namo bendrija) susitarė, jog ieškovė, atlikdama subrangos sutartimi prisiimtus darbus, į objektą pateks būtent per gretimą sklypą, su sąlyga, jog užbaigus darbus, kaimyninis sklypas bus sutvarkytas, t. y. atsodintos tujos ir veja. Nurodė, kad tik po baigiamojo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, 2023 m. balandžio 28 d. iš gretimo sklypo savininkų buvo gauta pretenzija, jog gerbūvis nėra sutvarkytas, paliktos statybinės atliekos, sugadinti šaligatvių bordiūrai, išvažinėta žemė ir kita. Tokiu būdu atsakovė, nors ir priimdama ieškovės perduodamus darbus, negalėjo tinkamai įvertinti darbų, kurie, be kita ko, turėjo būti atlikti ir kaimyniniame sklype.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 2 238,50 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 411, 61 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pagal 2021 m. balandžio 16 d. statybos rangos sutarties 8.14 punktą sulygta, kad rangovas įsipareigoja savo sąskaita atstatyti dėl darbų atlikimo sugadintus trečiųjų asmenų inžinerinius tinklus, kaimyninės teritorijos gerbūvį ar kitus infrastruktūros elementus, taip pat užsakovo paskirtų papildomų rangovų (jeigu jie būtų paskirti) atliktų statybos darbų rezultatą. Jeigu rangovas nevykdo šiame punkte numatyto įsipareigojimo, yra sudaroma komisija, į kurią įeina suinteresuotos šalys, t. y. užsakovo atstovas, rangovo atstovas, sugadinto turto savininko/naudotojo atstovas (jei nurodytu laiku rangovo atstovas nedalyvauja komisijos veikloje, ši komisija gali priimti sprendimus ir be rangovo atstovo dalyvavimo), ir kuri surašo aktą, kurio pagrindu sudaroma darbų sąmata. Šiuo atveju užsakovas rangovo sąskaita organizuoja darbų vykdymą. Komisija priima sprendimus balsų dauguma.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal priede prie 2023 m. balandžio 28 d. elektroninio laiško pateiktas nuotraukas bei vėliau kaip papildomus įrodymus teiktas nuotraukas, negalima identifikuoti nei objekto, nei realių darbų trūkumo, tiksliau dėl kokių darbų objekte susitarta ir kas nėra atlikta. Šio ginčo atveju, komisija, kuri turėjo būti sudaryta pagal rangos sutarties 8.14 punktą, sudaryta nebuvo, ieškovės atstovai vertinant galimus darbų trūkumus, nedalyvavo ir nebuvo kviečiami, taip pat nebuvo sudaryta darbų sąmata.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė iš pradžių ginčo sumą buvo pateikus kaip sąskaitą už teisines paslaugas (nenurodant jokio teisinio pagrindo), vėliau pozicija buvo keičiama grindžiant tos pačios sumos sulaikymą darbų trūkumais. Teismas akcentavo su dubliku pateiktą atsakovės atstovo 2023 m. balandžio 25 d. el. laišką, kuriuo atsakovė domėjosi dėl darbų užbaigimo objekte, į kurį gautas Capital City Group atsakymas, jog: „parkingo vandens nubėgimo klausimas ir tujų atsodinimo išspręstas. Patvirtiname baigiamąjį aktą – pastabų neturime“. Į bylą pateiktas UAB „Admi“ 2023 m. spalio 9 d. patvirtinimas, kuriame nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), tujos atsodintos, šiuo metu nuvytusių ar pažeistų nesimato, pretenzijų nėra. Teismas pažymėjo, kad baigiamasis darbų aktas pasirašytas 2023 m. balandžio 25 d., ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad atsakovė iš užsakovės UAB „Zeta turtas“ yra gavusi visą 106 490 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovės pateikti prieš defektinį aktą rašyti kitų asmenų el. laiškai su pretenzijomis nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų, bei atsakovės sutartimi nustatytos pareigos laikytis defektų fiksavimo ir šalinimo tvarkos.
10. Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas 2023 m. lapkričio 14 d. defektinis aktas, sudarytas atsakovės, dalyvaujant UAB „Admi“ vadybininkei, kuriame nurodoma, kad guminė danga palei žaidimų aikštelės kraštą nesutvarkyta bei pažeista sūpynių medinė dalis, nepatvirtina ieškovės atsakomybės pagal rangos sutartį ir aplinkybės, kad defektai atsirado dėl ieškovės veiksmų. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės ieškinys dėl 2 238,50 Eur skolos priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė (apeliantė) UAB „TM STATYBA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
11.1. Civilinė byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės (įrodinėjimo) teisės normas, nes pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir į teismo posėdį iškvietęs trečiąjį asmenį, skundžiamame sprendime net nevertino jo parodymų dėl defektų ir pretenzijų reiškimo atsakovei. Teigia, kad sprendime ignoruojami trečiojo asmens D. J. parodymai apie jo siųstas pretenzijas atsakovei dėl ginčo objekte padarytų ir nepašalintų defektų. Teismas sprendime neaprašė ir neįvertino trečiojo asmens parodymų, kad defektai egzistavo, pretenzijas atsakovei jis teikė ir defektai dar nebuvo pašalinti 2023 m. birželio mėn. (kai jis pardavė nekilnojamąjį turtą). Vietoje teiktų trečiojo asmens parodymų teismas sprendime užfiksavo vienintelį trečiojo asmens ne pilną teiginį, kad jis nurodė, jog pretenzijų neturi, tačiau anot apeliantės, teismas užfiksavo ne pilną trečiojo asmens teiginį, nes jis nurodė, kad neturi pretenzijų dėl to, jog pardavė savo nekilnojamąjį turtą ir nebeturi intereso toliau reikalauti atsakovės, kad defektai būtų pašalinti bei nebenori dalyvauti bylinėjimosi procese.
11.2. Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. lapkričio 21 d., trečiasis asmuo D. J. patvirtino, kad jis buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas ir matė kaip kaimyniniame sklype vyko statybos, kurių metu buvo padaryti defektai jo namo kieme esančiam gerbūviui ir infrastruktūrai, t. y. atsakovės byloje įrodinėjami defektai. Trečiasis asmuo patvirtino, kad pretenzijas atsakovei reiškė ir defektai dar 2023 m. birželio mėn. nebuvo pašalinti. Apeliantės teigimu, trečiojo asmens parodymai patvirtino atsakovės įrodinėtas byloje aplinkybes dėl defektų egzistavimo. Teismas aiškinosi šias aplinkybes, klausinėjo trečiojo asmens ir gavo jo atsakymus, tačiau sprendime užfiksuota tik tai, kad trečiasis asmuo pretenzijų neturi.
11.3. Taip pat nurodo, kad teismas dalies pateiktų įrodymų neįvertino, o kitus įrodymus vertino selektyviai ir netinkamai, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstą, įrodymais neparemtą apibendrinančią išvadą, kad atsakovė, atskirsdama į ieškinį, neįrodė, jog jos nurodomi trūkumai, susiję su ieškovės atliktais darbais, kad ieškovė atsisako pašalinti trūkumus, kad likę ieškovės nepašalinti trūkumai atitinka sulaikytos skolos už darbus dydį proporcingumo aspektu. Apeliantės teigimu, teismo apibendrinanti išvada yra identiška ir nepagrįstai atkartojanti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-620-912/2023, pateiktą bylos aplinkybių įvertinimą. Nurodo, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos bylos išaiškinimu, nes nesutampa šių bylų ratio decidendi. Nurodytame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nagrinėjama situacija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatos kontekste, o šioje byloje tokios teisės normos aiškinimo klausimų nekilo. Be to, situacijos skiriasi ir faktinėmis aplinkybėmis.
11.4. Apeliantė nesutinka su sprendimo išvada, jog atsakovė, atsikirsdama į ieškinį neįrodė, kad ieškovė atsisako pašalinti trūkumus. Apeliantės nuomone, ši inicijuota civilinė byla yra pakankamas įrodymas, kad ieškovė nepripažįsta defektų ir juos atsisako pašalinti. Teigia, kad atlikdamas įrodymų vertinimą, teismas nevertino atsakovės 2023 m. lapkričio 20 d. pateikto rašytinio įrodymo dėl defekto pašalinimo, t. y. sugadintų identiškų sūpynių, kainos. Teigia, kad vien analogiškų sugadintų sūpynių įsigijimo kaina yra 2 250,60 Eur be PVM, kas viršija atsakovės sulaikytą 2 238,50 Eur sumą. Anot apeliantės, teismas sprendime net nevertino atsakovės pateikto sugadinto defekto (sūpynių) pakeitimo išlaidų dydžio ir ieškinio sumos dydžio ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog likę ieškovės nepašalinti trūkumai atitinka sulaikytos skolos už darbus dydį proporcingumo aspektu.
11.5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog negalima identifikuoti nei objekto, nei realių darbų trūkumo, tiksliau dėl kokių darbų objekte susitarta ir kas nėra atlikta. Apeliantės teigimu, trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo siųstos ir byloje esančios nuotraukos yra iš kaimyninio ginčo objekto sklypo ir dėl šioje byloje nagrinėjamų defektų, kuriuos trečiasis asmuo teikė atsakovei. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai kritikuoja atsakovės pateiktą įrodymą dėl atsakovės ir kaimyninio sklypo namo administratoriaus UAB „ADMI“ užfiksuotų defektų, kaip to reikalauja ginčo rangos sutarties 8.14 punktas. Pažymi, kad ieškovės atstovų, kuomet yra kilęs teisinis ginčas ir jis nagrinėjamas teisme, nedalyvavimas komisijoje, nepaneigė defektų egzistavimo ir tai, kad kaimyninio sklypo gyventojus atstovaujantis namo administratorius pripažįsta defektus bei pasirašo defektiniame akte. Atsakovė pateikė analogiškų sūpynių pakeitimo kainos įrodymą, todėl nepagrįsta teismo kritika ir dėl formalaus sąmatos nebuvimo prie defektinio akto trūkumo. Atsakovės pateikto skelbimo teismas net nevertino.
11.6. Teismas nepagrįstai sutiko su ieškovės nurodytais argumentais dėl sąskaitos faktūros sąsajumo su šioje byloje nagrinėjamais defektų šalinimo klausimais. Teigia, kad sąskaitos faktūros išrašymo ir apmokėjimo klausimas nėra šios bylos dalykas. Ieškovė išrašytos sąskaitos faktūros neginčijo ir nereiškė reikalavimų panaikinti tokią sąskaitą. Atsakovė minėtą sąskaitą-faktūrą yra deklaravusi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir ji yra galiojanti ieškovės atžvilgiu.
11.7. Teismo atliktas vertinimas, kad atsakovės nurodyti defektai neegzistuoja, yra padarytas klaidingai įvertinus įrodymus, nes 2023 m. balandžio 25 d. Capital City Group el. laiške ir 2023 m. spalio 9 d. patvirtinime yra kalbama tik apie vienintelį tujų defekto klausimą. Antra, atsakovė nuosekliai byloje aiškino, kad defektai yra susiję ir padaryti kaimyniniam sklypui. Dėl to, kad defektai yra kaimyniniame sklype, Capital City group galėjo neatsižvelgti į visus kaimyninio sklype padarytus defektus.
12. Ieškovė UAB „Vilmstata“ pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, kad:
12.1. Byloje keliamas klausimas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti pagal sudarytą 2021 m. balandžio 16 d. sutartį ir jos pagrindu sulaikytos ginčo sumos sumokėjimo, t. y. dėl ieškovės ir atsakovės sudarytos tarpusavio įsipareigojimus nustatančios subrangos sutarties vykdymo. Tokio pobūdžio ginčas nėra susijęs su asmenų, nesančių subrangos sutarties dalyviais, teisėmis bei pareigomis, o klausimas dėl pretenzijų, dėl nenustatytų asmenų padarytos žalos gretimame sklype kiltų ne subrangos sutarties, o kitais pagrindais. Teigia, kad šioje byloje nėra nagrinėjama, kas turėtų pašalinti gretimame sklype atsiradusius trūkumus, o sprendžiama, ar tokią pareigą turi ieškovė, todėl priešingai nei nurodoma – šioje byloje dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų nėra sprendžiama.
12.2. Atsakovės pateikti teiginiai apeliaciniame skunde yra nepagrįsti. Trečiojo asmens paaiškinimai nei patvirtino, nei paneigė jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatytų aplinkybių (trečiasis asmuo dėl atsakovės nurodomų trūkumų kreipėsi į atsakovę 2022 m. ir 2023 m.). Trečiojo asmens paaiškinimai neturėjo esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui, nes šios aplinkybės buvo nustatytos iš ginčo šalių pateiktų rašytinių įrodymų, o ieškovės kaltė dėl jų atsiradimo nebuvo įrodyta. Ieškovė nesupranta, kokios kitos aplinkybės nurodytos trečiojo asmens, nebuvo vertintos ir kaip atsakovės nenurodomos „neįvertintos“ aplinkybės galėjo padaryti įtaką priimtam teismo sprendimui.
12.3. Atsakovė viso proceso metu buvo nesąžininga, pavyzdžiui, dublike nurodė, jog ieškovei užbaigus statybos darbus objekte 2023 m. balandžio 25 d. buvo pasirašytas baigiamasis perdavimo-priėmimo aktas, tačiau pasirašant aktą, nebuvo vertinami gerbūvio darbai. Tik po akto pasirašymo, 2023 m. balandžio 28 d. iš gretimo sklypo savininkų buvo gauta pretenzija, jog gerbūvis nėra sutvarkytas. Ieškovė akcentuoja, jog atsakovė pretenziją gavo tik po to, kai buvo pasirašytas aktas, todėl normalu, kad atsakovė, nors ir priimdama perduodamus darbus, negalėjo tinkamai įvertinti darbų, kurie, be kita ko, turėjo būti atlikti ir kaimyniniame sklype. Tuo tarpu 2023 m. lapkričio 20 d. atsakovė pateikdama jau papildomus paaiškinimus nurodo, jog atsakovė 2022 m. sausio 15 d. el. paštu gavo laišką su pretenzijomis ir defektų nuotraukomis.
12.4. Atsakovė, priešingai nei ieškovė, žinojo apie esančius trūkumus gretimame sklype jau 2022 m., bet tik dėl atsakovei žinomų aplinkybių, jų nenurodė pasirašant baigiamąjį priėmimo-perdavimo aktą, o vėliau sugalvojo neteisėtai pasipelnyti ieškovės sąskaita ir nusprendė, kad dėl šių trūkumų atsiradimo yra atsakinga ieškovė. Pažymi, kad atsakovė dar prieš informuojant ieškovę apie gretimame sklype užfiksuotus trūkumus, 2023 m. gegužės 4 d. pateikė ieškovei sąskaitą faktūrą 2 238,50 Eur sumai, už tariamai suteiktas teisines paslaugas, nors jokia teisinių paslaugų sutartis tarp šalių niekada nebuvo sudaryta. Ir tik vėliau atsakovė sugalvojo, jog sulaikyta suma neva yra dėl padarytos žalos gretimam sklypui (apie padarytą žalą gretimame sklype atsakovė žinojo nuo 2022 m.).
12.5. Atsakovė cituoja trečiojo asmens paaiškinimus, tačiau nutyli, jog trečiasis asmuo į ieškovės atstovės klausimą dėl 2022 m. laiško nurodė, kad „čia tas pats <...> apie tą patį, išvardinu, jo <...> informavau dar kartą, kad jie nesutvarkyti <...> tą pačią nuotrauką pakartojau, nes norėjau sudėti viską į vieną“. Taigi akivaizdu, kad atsakovės nurodomi trūkumai „atsirado“ dar prieš pasirašant baigiamąjį perėmimo-perdavimo aktą bei atsakovė apie juos buvo informuota.
12.6. Atsakovė nurodo apie nesutampantį ratio decidendi, tačiau skundžiamame sprendime yra nurodyta bendro pobūdžio ir logiška taisyklė, jog asmuo remdamasis trečiojo asmens pareikštomis pretenzijomis dėl darbų trūkumų, pats nenurodydamas pastabų ir pretenzijų pasirašytame atliktų darbų akte, turi pagrįsti rangovo nurodytų trūkumų ryšį su atliktais darbais, t. y. kad tokie trūkumai susiję su rangovės atliktais darbais, kad ieškovė atsisako pašalinti trūkumus, kad likę ieškovės nepašalinti trūkumai atitinka prašomos skolos už darbus dydį proporcingumo aspektu. Taigi neaišku, kuo remiantis bendro pobūdžio logiška ir teisinga taisyklė šiuo atveju neturėtų būti taikoma.
12.7. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad reikalingas visų sūpynių keitimas ir nėra galimas jų remontas arba, jog remontas būtų neproporcingas teisių gynybos būdas. Atsakovė, turėdama pareigą pagrįsti sulaikytos pinigų sumos proporcingumą trūkumui, to neįrodinėjo, o ginčo nagrinėjimo iš esmės metu pateikė tik internetinės svetainės nuotrauką, kurioje yra nurodyta naujų tokių sūpynių kaina (net nesutampanti su atsakovės sulaikyta suma).
12.8. Atsakovė turėjo pareigą tinkamai pranešti ieškovei apie atsiradusius trūkumus, o ieškovei atsisakius trūkumus pašalinti, sudaryti komisiją, kaip tai nustatyta subrangos sutarties 8.14 punkte. Akcentuoja, kad abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Dėl šios priežasties, atsakovei tinkamai nepranešus ir nesudarius komisijos, kaip tai nustatyta subrangos sutartyje, ieškovė visais atvejais privalo prisiimti sutarties nesilaikymo neigiamas pasekmes. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių galimybės laisvai nustatyti sudaromos sutarties sąlygų.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
14. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas pagal atsakovės UAB „TM STATYBA“ apeliacinį skundą vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės UAB „Vilmstata“ ieškinį atsakovei UAB „TM STAYBA“ dėl 2 238,50 Eur skolos už atliktus statybos darbus priteisimo.
Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės
16. Byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 7 d. UAB „Zeta turtas“ (užsakovė) ir atsakovė UAB „TM STATYBA“ (rangovė) sudarė statybos rangos sutartį Nr. ZT 210402/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo vadovaujantis techninio projekto „Daugiabutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini), Statybos projektas. Numeris 129-UA. Parengimo metai – 2018“ sprendiniais, tinkamai ir laiku atlikti sutartimi sulygtus statybos darbus. Bylos duomenimis, 2021 m. balandžio 16 d. atsakovė, kaip generalinė rangovė, ir UAB „Statybų taktikos grupė“ (subrangovė) sudarė subrangos darbų sutartį Nr. ZT210402/01, pagal kurią subrangovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti subrangos sutarties specialiosios dalies 3.9 punkte nurodytus darbus, o atsakovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir tinkamai už juos atsiskaityti. Sutarties vykdymo eigoje, ieškovė UAB „Vilmstata“, atsakovė UAB „TM STATYBA“, subrangovė UAB „Statybų taktikos grupė“ ir užsakovė UAB „Zeta turtas“ 2023 m. vasario 20 d. sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį, kuria susitarė, jog UAB „Vilmstata“ prisiima visas UAB „Statybų taktikos grupė“ teises ir pareigas pagal 2021 m. balandžio 16 d. subrangos darbų sutartį Nr. ZT210402/01. Šios sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad subrangovas perleidžia iš sutarties kylančias visas ir bet kokias teises ir pareigas perėmėjui, o perėmėjas perima visas ir bet kokias iš sutarties kylančias subrangovo teises ir pareigas. Sutartyje buvo nurodyta, jog ieškovei įvykdžius visus sutartyje nurodytus veiksmus, ieškovei, kaip teisių perėmėjai, bus sumokėta 106 490 Eur suma.
17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. balandžio 25 d. pasirašė baigiamąjį perdavimo-priėmimo aktą, kuriame buvo patvirtinta, kad ieškovė įvykdė visus 2023 m. vasario 20 d. sutartyje nurodytus darbus ir jai turi būti sumokėta 106 490 Eur suma. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog užsakovė UAB „Zeta turtas“ sumokėjo 106 490 Eur sumą atsakovei, tačiau pastaroji ieškovei sumokėjo dalį sumos (104 251,50 Eur). Atsakovė byloje paaiškino, kad 2022 m. sausio 15 d. el. paštu gavo laišką su pretenzijomis ir defektų nuotraukomis iš trečiojo asmens D. J., gyvenusio gretimame pastate (duomenys neskelbtini), taip pat 2023 m. balandžio 28 d. iš gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, buvo gauta pretenzija, jog gerbūvis nėra sutvarkytas, paliktos statybinės atliekos, sugadinti šaligatvių bordiūrai, išvažinėta žemė ir kita.
18. Bylos duomenimis, atsakovė 2023 m. gegužės 4 d. pateikė ieškovei sąskaitą faktūrą 2 238,50 Eur sumai, už suteiktas teisines paslaugas. Ieškovė 2023 m. gegužės 11 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl 2 238,50 Eur sumos sumokėjimo. Atsakovė 2023 m. gegužės 12 d. el. laiške nurodė, kad 2 238,50 Eur suma yra sulaikoma dėl to, kad yra neištaisyti darbų defektai. Atsakovė, sulaikydama lėšas, laikėsi pozicijos, jog pagal subrangos sutarties 4.12.1. punktą, užsakovas (atsakovė) turi teisę sulaikyti mokėjimus, jeigu, subrangovas per užsakovo nurodytą protingą terminą tinkamai neištaiso atliktų darbų defektų iki tol, kol tokie defektai bus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat pateikė 2023 m. lapkričio 14 d. sudarytą defektinį aktą, kuris surašytas atsakovės, dalyvaujant UAB „Admi“ vadybininkei, kuriame nurodoma, kad guminė danga palei žaidimų aikštelės karštą nesutvarkyta bei pažeista sūpynių medinė dalis.
19. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovės 2 238,50 Eur sumą, iš esmės konstatavęs, jog atsakovė neįrodė, kad jos nurodomi trūkumai susiję su ieškovės atliktais darbais. Atsakovė dėl skundžiamo teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
20. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo teisės normas, nes sprendime nevertino trečiojo asmens D. J. parodymų, jų neaprašė ir neįvertino, kad trečiasis asmuo nurodė, jog defektai egzistavo, pretenzijas atsakovei jis teikė ir defektai dar nebuvo pašalinti 2023 m. birželio mėn. (kai jis pardavė nekilnojamąjį turtą).
21. Pagal CPK 270 straipsnį sprendimą sudaro: įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma: sprendimo priėmimo laikas ir vieta; sprendimą priėmusio teismo pavadinimas; teismo sudėtis (teisėjo (teisėjų) vardas ir pavardė), teismo posėdžio sekretorius, šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys; ginčo dalykas. Aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka (CPK 270 straipsnio 3 dalis). Iš pacituotų teisinio reguliavimo nuostatų, priešingai nei teigia apeliantė, matyti, jog įstatyme neįtvirtintas reikalavimas pažodžiui nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimus ar atsikirtimus.
22. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje užfiksavo, jog teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad pretenzijų neturi, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas apskritai nevertino trečiojo asmens žodinių paaiškinimų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai neišvardyti visi pateikti įrodymai, argumentai ir atskirai nepateiktas kiekvieno iš jų teisinis vertinimas, nereiškia, kad jie apskritai nebuvo vertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-353-881/2021).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių paaiškinimai (duoti tiesiogiai ar per atstovus) yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009, 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nepagrindė, kurias anksčiau aptartų šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, kaip įrodymų, vertinimo taisykles pažeidė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašu, pastebi, jog trečiasis asmuo paaiškino, jog ginčui aktualiu darbų atlikimo metu buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas, pats yra iš statybos srities, per buto langus matydavo atliekamus statybos darbus. Trečiasis asmuo nurodė, kad jį erzino tam tikros su atliekamais darbais susiję aplinkybės: dėl tujų (ne)atsodinimo; trečiasis asmuo akcentavo, jog pastatytas gyvenamasis namas, bet paliktos neaptvertos statybinės medžiagos, išvirtusi tvora ir sugadintos sūpynės. Posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu jau yra pardavęs nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nežinojo apie vykstantį teisminį procesą, nurodė, kad gali atsiimti visus priekaištus. Paklaustas ieškovo advokatės, trečiasis asmuo sutiko ir pripažino, kad jau 2022 m. informavo generalinį rangovą apie įvardijamus defektus.
25. Nors apeliantė teigia, kad trečiojo asmens paaiškinimai patvirtino atsakovės įrodinėtas aplinkybes dėl defektų egzistavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina šią apeliantės argumentaciją, kadangi vien tai, jog trečiasis asmuo savo žodiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad matė defektus (neatsodintas tujas, išvirtusią tvorą, sugadintas sūpynes ir pan.) ir dėl jų pašalinimo kreipėsi į atsakovę, kaip generalinę rangovę, nesudaro pagrindo kitokiam, nei skundžiamo sprendimo motyvuose išdėstytam, ginčo situacijos vertinimui. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, byloje keliamas klausimas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti pagal 2021 m. balandžio 16 d. subrangos sutartį ir jos pagrindu sulaikytos ginčo sumos sumokėjimo. Atsakovė savo ruožtu byloje siekė įrodyti, kad ginčo sumą sulaikė dėl netinkamų ieškovės įsipareigojimų vykdymo pagal subrangos sutartį ir atsiradusių defektų (darbų trūkumų). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame kontekste reikšminga tai, kad ieškovė laikėsi pozicijos, jog pagal 2021 m. balandžio 16 d. subrangos sutartį ir iš jos kylančią 2023 m. vasario 20 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartį, ieškovė turėjo atlikti ir atliko tik monolito darbus ir su tuo susijusius įsipareigojimus. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina kartu su 2021 m. balandžio 16 d. subrangos sutartimi pateikta lokalinė sąmata, kurioje tiesiogiai nėra įtvirtintas įpareigojimas subrangovei atlikti gerbūvio darbus, dėl kurių defektų kilo ginčas šioje byloje. Pažymėtina, kad atsakovė šių aplinkybių dėl darbų apimties neginčijo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu vien tai, kad trečiasis asmuo patvirtino atsakovės nurodytus defektus, savaime nepagrindžia, jog ieškovė pagal subrangos sutartį ir (ar) reikalavimų perleidimo sutartį buvo įsipareigojusi šiuos darbus atlikti, ar, kad atsakovės nurodomi defektai atsirado būtent dėl ieškovės kaltės.
26. Kartu pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu tai, jog 2021 m. balandžio 16 d. subrangos sutartyje šalys susitarė ne tik dėl darbų apimties, tačiau detalizavo ir atliktų darbų priėmimą bei perdavimą, o taip pat defektų šalinimo ir defektų užfiksavimo tvarką.
27. Atlikęs sutartus darbus, rangovas (subrangovas) praneša užsakovui (generaliniam rangovui) apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas subrangovui reikalauti rangovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės subrangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-31-933/2023).
28. Nagrinėjamu atveju iš 2021 m. balandžio 16 d. subrangos sutarties 8.14 punkto nustatyta, jog šalys susitarė, kad rangovas įsipareigoja savo sąskaita atstatyti dėl darbų atlikimo sugadintus trečiųjų asmenų inžinerinius tinklus, kaimyninės teritorijos gerbūvį ar kitus infrastruktūros elementus, taip pat užsakovo paskirtų papildomų rangovų (jeigu jie būtų paskirti) atliktų statybos darbų rezultatą. Jeigu rangovas nevykdo šiame punkte numatyto įsipareigojimo, yra sudaroma komisija, į kurią įeina suinteresuotos šalys, t. y. užsakovo atstovas, rangovo atstovas, sugadinto turto savininko/naudotojo atstovas (jei nurodytu laiku rangovo atstovas nedalyvauja komisijos veikloje, ši komisija gali priimti sprendimus ir be rangovo atstovo dalyvavimo), ir kuri surašo aktą, kurio pagrindu sudaroma darbų sąmata. Šiuo atveju užsakovas rangovo sąskaita organizuoja darbų vykdymą. Komisija priima sprendimus balsų dauguma. Byloje nėra ginčo, jog ieškovei apie trūkumus, susijusius su gerbūvio darbais, iki baigiamojo akto pasirašymo nebuvo pranešta, nors byloje esantys duomenys (tiek 2022 m. sausio 15 d. trečiojo asmens laiškas atsakovei, tiek trečiojo asmens žodiniai paaiškinimai), patvirtina, jog atsakovė apie atsiradusius trūkumus buvo informuota jau 2022 m., taigi dar gerokai iki 2023 m. balandžio 25 d. baigiamojo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Taigi šiuo atveju atsakovė, žinodama apie gerbūvio defektus, pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą ir tik po akto pasirašymo pranešė ieškovei apie nustatytus darbų trūkumus, todėl konstatuotina, jog atsakovė ginčo sumą sulaikė nepagrįstai, kadangi sutarto darbo, kaip pagrindo subrangovui reikalauti atlygio, atlikimą ginčo atveju patvirtino pasirašytas aktas, kuris analizuojamu atveju yra galiojantis, nenuginčytas dokumentas ir jame nėra nurodyti defektai, kurių egzistavimą šioje byloje įrodinėjo atsakovė.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritikuoja atsakovės pateiktą įrodymą (2023 m. lapkričio 14 d. defektinį aktą, sudarytą atsakovės, dalyvaujant namo administratorei UAB „Admi“ vadybininkei), kaip sudarytą nesilaikant 2021 m. balandžio 16 d. subrangos sutarties 8.14 punkto. Anot apeliantės, ieškovės atstovų, kuomet yra kilęs teisinis ginčas ir jis nagrinėjamas teisme, nedalyvavimas komisijoje, nepaneigė defektų egzistavimo ir tai, kad kaimyninio sklypo gyventojus atstovaujantis namo administratorius pripažįsta defektus bei pasirašo defektiniame akte. Pažymėtina, kad, viena vertus, apeliantės nurodomas defektinis aktas buvo sudarytas jau bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. jau po darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, antra vertus, vien tai, jog ginčas nagrinėjamas teisme, nepašalino atsakovės pareigos tinkamai, pagal subrangos sutarties 8.14 punktą, sudaryti komisiją. Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje neįrodė, kad tinkamai informavo ieškovę apie galimybę dalyvauti komisijoje, kuri vertins darbų defektus, todėl tokiu atveju, remiantis cituojamu 8.14 punktu, negalima laikyti, jog ginčo atveju sudaryta komisija galėjo apskritai priimti sprendimus ir be rangovo (šiuo atveju – subrangovo) atstovo dalyvavimo.
30. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas dalies byloje pateiktų įrodymų neįvertino, o kitus įrodymus vertino selektyviai ir netinkamai, t. y. nevertino atsakovės 2023 m. lapkričio 20 d. pateikto rašytinio įrodymo dėl defekto pašalinimo, t. y. sugadintų identiškų sūpynių, kainos. Tačiau šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovei byloje neįrodžius, kad už atsiradusius defektus yra atsakinga ieškovė, šiuo atveju byloje nėra tikslinga analizuoti ir vertinti įrodymus, susijusius su defektų šalinimo išlaidomis, jų kaštais. Tuo tarpu kitų pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimų pažeidimo apeliantė nedetalizavo ir nepagrindė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-620-912/2023, nes nesutampa nagrinėjamos ir nurodytos bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas), nes, pasak apeliantės, Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nagrinėjama situacija CK 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatos kontekste, o šioje byloje tokios teisės normos aiškinimo klausimų nekilo, be to, situacijos skiriasi ir faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas pacitavo šį Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą: „atsakovė, ginče su ieškove remdamasi jai trečiojo asmens pareikštomis pretenzijomis dėl darbų trūkumų, kai ji pati nenurodė pastabų ir pretenzijų pateiktame atliktų darbų akte, turi pagrįsti užsakovės nurodytų trūkumų ryšį su atliktais darbais, t. y. kad tokie trūkumai susiję su ieškovės atliktais darbais, kad ieškovė atsisako pašalinti trūkumus, kad likę ieškovės nepašalinti trūkumai atitinka prašomos skolos už darbus dydį proporcingumo aspektu“. Nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių kontekste, priešingai nei teigia apeliantė, toks išaiškinimas aktualus, nes pastabos ir pretenzijos apie defektus nebuvo nurodytos perdavimo-priėmimo akte, todėl Lietuvos apeliacinio teismo nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė ginčo atvejui yra aktuali.
32. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Šiuo atveju pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė UAB „Vilmstata“ prašo jos naudai iš ieškovės UAB „TM STATYBA“ priteisti 1 134,37 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
35. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
36. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas dydis yra 1,3. Atsiliepimas parengtas 2024 m. sausio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2023 m. III ketvirtį buvo 2 018,2 Eur, todėl maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 2 623,66 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl ieškovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos jos naudai iš atsakovės.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TM STATYBA“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TM STATYBA“ (juridinio asmens kodas 302795080), ieškovei uždarajai akcinei bendrove „Vilmstata“ (juridinio asmens kodas 300044576) 1 134,37 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.
Teisėja Ramunė Mikonienė