Civilinė
byla Nr.
2A-476/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.2.2; 114.9.6.4; 121.22 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
sekretoriaujant
Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant:
ieškovui S. T. ir jo atstovui adv. Nerijui Šmitui,
atsakovų
atstovui adv. Vidmantui Baumilai,
viešame teismo posėdyje apeliacine
žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S.
T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d.
sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr.
2-1606-450/2009 pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovams
viešajai įstaigai Karoliniškių poliklinikai, viešajai įstaigai Vilniaus
greitosios pagalbos universitetinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos
atlyginimo. Tretieji asmenys byloje R. S. , R.
D. , E. G. .
Teisėjų kolegija,
n u s t a t
ė :
Ieškovas
S. T. prašė priteisti solidariai iš atsakovų VšĮ Karoliniškių
poliklinikos ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (toliau
– VšĮ VGPUL) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei periodinę mėnesinę
išmoką.
Ieškovas
nurodė, kad pas atsakovus dirbantys sveikatos priežiūros specialistai
neteisingai diagnozavo ieškovo susirgimo priežastį ir taikė netinkamą gydymą, ieškovui
buvo be pagrindo atlikta dešinės pusės kirkšnies išvaržos operacija, dėl kurios
ieškovas buvęs sužalotas. Be to, gydantis VšĮ VGPUL ieškovas nukentėjo ir dėl
nesaugių sveikatos priežiūros sąlygų. Gydytojai netinkamai atliko savo
pareigas: neatliko reikiamų tyrimų, nesuteikė konsultacijų, netinkamai nustatė
ligos diagnozę, atliko dešinės pusės kirkšnies išvaržos operaciją, nors tokia
diagnozė nebuvo nustatyta. Dėl netinkamos diagnozės po ketverių metų nustatyta
tikroji skausmų priežastis - klubų sąnarių koksaartrozė nebuvo savalaikiai
gydyta.
Ieškovo
atstovas taip pat pažymėjo, kad buvo pažeista ieškovo teisė į informaciją:
žinoti diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę.
Dėl laiku nenustatytos tikrosios diagnozės ieškovas beveik ketverius metus
kentėjo aštrius ir gilius skausmus. Visa tai rodo gydytojų ir kito atsakingo
medicinos įstaigų personalo nerūpestingumą teikiant sveikatos priežiūros
paslaugas, dėl ko ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo S. T.
ieškinį atmetė.
Sprendime
nurodoma, kad 2002 m. gegužės 15 d. S. T. kreipėsi dėl
skausmų šonuose į VšĮ Karoliniškių polikliniką. Gydytojas R. D.
diagnozavo abipusę kirkšnies išvaržą. Abipusė kirkšnies išvarža buvo
įrašyta ir paciento siuntimo į VšĮ VGPUL formoje 027. Prieš operaciją pacientą
apžiūrėjęs gydytojas R. S. konstatavo tą pačią
poliklinikoje nustatytą diagnozę.
Teismas
nusprendė, kad ieškovui nustatyta diagnozė buvo teisinga, visapusiškai,
objektyviai paremta gydytojų stebėjimų bei tyrimų rezultatais, medicininėmis
žiniomis. Iš Gydymo stacionare ligos istorijoje esančio paciento sutikimo
anestezijai ir atlikti chirurginę operaciją matyti, kad ieškovas tokius
sutikimus davė ir atitinkamai apie tai specialiuose blankuose pasirašė, todėl
jo ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog operacija jam buvo atlikta nesant jo
sutikimo, nepagrįsta. Operacijos sėkmingą atlikimą patvirtina ir tai, kad
dešinės pusės išvaržos po operacijos nekonstatavo jokia kita sveikatos
priežiūros įstaiga. Teismas pažymėjo, kad įrodymų apie tai, jog po operacijos
ieškovas nuo 2002 m. gegužės 24 d. iki 2002 m. gegužės 27 d. buvo paliktas
visiškai be gydytojų priežiūros, teismui nepateikta.
Teismas
neapsiribojo dviejų byloje atliktų ekspertizės išvadų įvertinimu ir neėmė jų už
pagrindą. Teismas pažymėjo, kad ekspertės V. V. išvados
bei motyvuojamojoje dalyje atlikta analizė išimtinai darant prielaidas,
abejojant medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu, neturint tam
reikiamo pagrindo, specialių žinių tirti dokumentų suklastojimo atvejus,
leidžia teigti, kad ekspertės išvados negali būti imamos už pagrindą. Teismas iš
esmės nevertino ir byloje atliktos deontologinės ekspertizės išvadų, nes ta
ekspertizė nėra išsami, todėl joje pateiktomis išvadomis galima remtis tik
kartu įvertinant teisme apklaustų ekspertų išvadų papildymus ir paaiškinimus.
Kadangi
byloje nėra įrodymų, dėl ko ieškovas suklupo, paslydo, ar kitokiu būdu griuvo
eidamas valgyti, todėl teismas manė, kad ieškovas neįrodė šios aplinkybės ir
teismui nėra galimybės pripažinti atsakovą pažeidusiu bendrąją atidumo ir
rūpestingumo pareigą užtikrinant saugias ligonių buvimo medicinos priežiūros
paslaugas teikiančioje įstaigoje sąlygas.
Teismas
nurodė, kad iš įrašų ieškovo ligos istorijoje bei ekspertizės akto išvados jis
negali spręsti, jog skausmai šonuose (kirkšninėse srityse) bei dešinio
genitofemoralinio nervo neuropatija sąlygoti pačios operacijos ar tiesiogiai yra
priežastiniame ryšyje su kokiais nors VšĮ VGPUL gydytojų, operavusių pacientą,
veiksmais. Duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti, per kiek laiko išsivystė
tokio nervo pakitimai, ar tai sietina tiesiogiai su atlikta operacija, teismui
nėra pateikta, tokios diagnozės nepatvirtino teismo paskirtų ekspertizių
išvados. Teismas konstatavo, kad atsakovų įstaigų gydytojai teikė ieškovui
intensyvią gydymo priežiūrą, taikė tinkamus diagnostikos ir gydymo taktikos
metodus, veikė maksimalių pastangų principu, užtikrindami pakankamą atidumo,
rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.
Ieškovo S. T. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –
patenkinti visus ieškovo reikalavimus. Skunde, be kita, ko rašoma:
1.
Įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovas 2002 m. ir
vėliau iš tikrųjų būtų turėjęs kairiosios arba dešiniosios pusės išvaržą byloje
nėra. Taip pat nėra įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas ir
atsakovai būtų galėję tvirtinti, jog ieškovo diagnozė buvo teisinga.
2.
Nėra pagrindo sutikti su teismo teiginiu, kad ambulatorinėje ligonio
kortelėje gydytojas R. D. padarė įrašą „Dng.Hernia
inquinalis u u“, tai yra abipusė kirkšnies išvarža. Nenustatyta, kad
kirkšnies išvaržos diagnozė būtų naudojama su žodžiu „utriusque“.
3.
Teismas neįvertino bylos specifikos ir neatsižvelgė į ekspertės V. V. ekspertizės akte išsakytas abejones dėl medicininiuose
dokumentuose esančių įrašų tikrumo. Teismo paskirta ekspertė V.
V. galėjo ir turėjo teisę abejoti atsakovų medicininiuose dokumentuose
esančių įrašų tikrumu.
4.
Teismo atsisakymas vertinti ekspertės V. V. nurodytas
abejones dėl medicininiuose dokumentuose esančių įrašų teisingumo laikytinas
vengimu aiškintis aplinkybes, susijusias su ieškovui suteiktų sveikatos
priežiūros paslaugų priimtinumu ir kokybe.
5.
VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytojas R. D. nebuvo
pakankamai atidus, rūpestingas ir dėmesingas, kadangi 2002 m. gegužės 22 d.
apžiūrėdamas ieškovą nesurinko ir neaprašė ligonio anamnezės, jo neapžiūrėjo ir
neaprašė objektyvios jo būklės, nepaskyrė reikalingų tyrimų, kartu su ieškovu
nesudarė ir neaprašė tyrimo bei gydymo plano, nepaskyrė kitų gydytojų
konsultacijų.
6.
Pažeista ieškovo teisė į informaciją. Kaip teisingai nurodė ekspertė V. V. , gydytojo E. G. sprendimas
operuoti S. T. nesuteikus jam informacijos, reikalingos
paciento sutikimui, ir neužtikrinus paciento teisės į informaciją, vertintinas,
kaip sprendimas neturint jo sutikimo.
7.
Padidinti rūpestingumo ir atidumo standartai keliami ne atskiriems
asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams, o pačiai įstaigai, kurios
vidinė organizacija turi užtikrinti, jog pacientui bus padėta atgauti ir
sustiprinti sveikatą. Teismas neįvertino ieškovo sveikatos būklės po
operacijos. Tinkama ieškovo nepriežiūra po operacijos sąlygojo ir žalos
padarymą. Mykolo Romerio universiteto (toliau MRU) Teismo medicinos instituto
Vilniaus skyriaus ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad „išvaržos operacija
gali būti sėklidės atrofijos ir lytinės funkcijos susilpnėjimo priežastimi“.
8.
Teismas be pagrindo atsisakė vadovautis ekspertės V. V.
ekspertizės akte nurodytomis išvadomis. Tai, kad ekspertė pagrįstai
suabejojo kai kuriais atsakovų medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais,
negali būti pagrindu nesivadovauti jos ekspertizės aktu. Teismas nepagrįstai
vadovavosi MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu,
kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 24
straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Atsakovų VšĮ
Karoliniškių poliklinikos ir VšĮ VGPUL atstovas atsiliepimu į ieškovo S. T. apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti ir
pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime, be kita
ko, nurodoma, kad ekspertizę dariusi V. V. nebuvo tinkama
ją atlikti, nes ji nedirbo teismo ekspertizės įstaigoje, atitinkančioje Teismo
ekspertizės įstatymo 19 straipsnio reikalavimus, neturėjo reikiamos
kvalifikacijos, ekspertinio darbo patirties, specialaus pasirengimo ir žinių, reikalingų
ekspertizei atlikti.
Apeliacinės
instancijos teisme atsakovų VšĮ Karoliniškių poliklinikos ir VšĮ VGPUL atstovas
pateikė prašymą paskirti byloje pakartotinę deontologinę teismo medicinos
ekspertizę, pavedant ją atlikti MRU Teismo medicinos instituto kitos sudėties
ekspertų komisijai. Prašymas argumentuojamas tuo, kad byloje sveikatos
priežiūros paslaugų kokybės ekspertizę atlikusiai Medicinos audito instituto
direktorei V. V. nepakanka reikiamos kvalifikacijos,
specialaus pasirengimo, žinių ir ekspertinio darbo patirties tinkamai atsakyti
į teismo užduotus klausimus, jos išvadų teisėtumas ir pagrįstumas kelia
abejonių, ekspertizę atlikusio asmens išvados iš esmės prieštarauja byloje
atliktos deontologinės teismo medicinos ekspertizės išvadoms. Atsakovų atstovas
prašymą pavesti atlikti pakartotinę ekspertizę MRU Teismo medicinos institutui
grindžia Teismo ekspertizės įstatymo 19 straipsnio nuostatomis ir Teismo
medicinos instituto ekspertizių atlikimo ir specialiųjų žinių naudojimo
nuostatais.
Ieškovo
atstovo rašytiniuose paaiškinimuose dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinumo
nurodoma, kad nėra pagrindo skirti pakartotinės asmens sveikatos priežiūros
paslaugų kokybės ekspertizės, gali būti skiriama nebent tik pakartotinė
deontologinė teismo medicinos ekspertizė, kadangi pirminė šios rūšies
ekspertizė buvo atlikta pažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus.
Jeigu teismas nuspręstų skirti pakartotinę deontologinę teismo medicinos
ekspertizę, ieškovo atstovas siūlo pavesti ją atlikti ne tokią ekspertizę jau
atlikusiai įstaigai (pirminę deontologinę ekspertizę yra atlikęs MRU Teismo
medicinos instituto Vilniaus skyrius), bes naujam ekspertui – VU Medicinos
fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros docentui dr.
A. J. .
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad byloje būtina paskirti komisijinę pakartotinę deontologinę teismo
medicinos ekspertizę.
Šioje byloje atliktos
dvi pirminės ekspertizės: deontologinė teismo medicinos ekspertizė, kurią
atliko MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius (išvadas teikė ekspertų
komisija), taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ekspertizė, kurią
atliko Medicinos audito instituto direktorė V. V. .
Dalyvaujantys byloje asmenys nurodo, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybės
vertinimo ekspertizė pagal tyrimo dalyką ir objektą yra platesnės apimties,
tačiau pripažįsta, kad abu ekspertiniai tyrimai didžiąja dalimi buvo atliekami
siekiant atsakyti iš esmės į to paties turinio klausimus. Teisėjų kolegija taip
pat laikosi nuostatos, kad abiejų byloje atliktų pirminių ekspertinių tyrimų
turinys yra glaudžiai susijęs, tyrimo objektas ir kryptys persipina, ekspertams
pateikti klausimai ir atsakymai į juos dubliuojasi. Pavyzdžiui, tiek
deontologinę teismo medicinos ekspertizę, tiek sveikatos priežiūros paslaugų
kokybės ekspertizę atlikę asmenys teikė išvadas dėl tokių sutampančių klausimų:
diagnozės pacientui S. T. nustatymo teisingumo, klinikinių
tyrimų jam atlikimo ar neatlikimo fakto, tinkamo ar netinkamo gydymo paskyrimo,
sveikatos priežiūros paslaugų pacientui S. T. prieinamumo
ir priimtinumo, taip pat suteiktų paslaugų kokybės, dėl paciento S. T. pooperacinės priežiūros tinkamumo ar netinkamumo, dėl
paciento lytinės funkcijos sutrikimą galėjusių lemti priežasčių ir kt. Šiais
identiškais arba tiesiogiai susijusiais klausimais, reikalaujančiais specialių
žinių, pirminių ekspertizių metu padarytos išvados yra iš esmės
prieštaraujančios viena kitai. Pavyzdžiui, deontologinės teismo medicinos
ekspertizės (toliau – pirmoji ekspertizė) akte padaryta išvada, kad pacientas S. T. buvo tinkamai ištirtas prieš operaciją, sveikatos
priežiūros paslaugų kokybės ekspertizės akte (toliau – antroji ekspertizė)
nurodyta, kad S. T. nebuvo atlikti jokie reikalingi
tyrimai, o kraujo grupės tyrimas ir elektrokardiograma nebuvo būtini nustatyti
skausmų paciento šonuose priežastims; pirmosios ekspertizės akte nustatyta, kad
pagal klinikinius duomenis pacientui buvo nustatyta ir patvirtinta teisinga
diagnozė ir kad pagal ją reikėjo daryti operaciją, antrosios ekspertizės akte –
kad nustatyta nepagrįsta ligos diagnozė, abejojama, ar iš viso buvo atsiradusi
kirkšnies išvarža ir ar pagrįstai atlikta operacija; pirmosios ekspertizės akte
nurodoma, kad tiek VšĮ Karoliniškių poliklinikoje, tiek VšĮ VGPUL S. T. buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros
paslaugos, o antrosios ekspertizės akte – kad nebuvo užtikrinta paciento teisė
gauti kokybiškas paslaugas, kad buvo suteiktos netinkamos ir nereikalingos
paslaugos; pirmosios ekspertizė akte nustatyta, kad nėra duomenų apie netinkamą
paciento S. T. pooperacinę priežiūrą ir jo paslydimą VšĮ
VGPUL patalpose, o antrosios ekspertizės akte – kad S. T. nebuvo
užtikrinta tinkama pooperacinė priežiūra. Išanalizavus ekspertizės aktų turinį
pastebimi ir kiti akivaizdžiai skirtingi tų pačių arba susietų aplinkybių
ekspertinio įvertinimo rezultatai. CPK 219 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad
jeigu byloje yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti
pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.
Teisėjų kolegijos vertinimu, prieštaravimams tarp šioje byloje padarytų ekspertų
išvadų pašalinti arba spręsti, kurios iš skirtingų išvadų yra pagrįstos, o
kurių pagrįstumas lieka abejotinas arba jos yra nepagrįstos, reikia specialių
žinių medicinos srityje, todėl būtina skirti pakartotinę komisijinę
deontologinę teismo medicinos ekspertizę, kurios tyrimo objektas apimtų ir
ekspertinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimą.
Pakartotinę ekspertizę
pavedama atlikti MRU Teismo medicinos institutui. Pagal LR Vyriausybės 2003 m.
kovo 28 d. nutarimu Nr. 381 (2005 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 552 redakcija)
patvirtintą MRU Teismo medicinos instituto statutą MRU Teismo medicinos
institutas yra universiteto mokslo instituto statusą turinti biudžetinė
įstaiga, įsteigta Lietuvos ir tarptautinio lygio fundamentiniams ir
taikomiesiems tyrimams vykdyti, užsiimanti praktine ekspertine veikla,
teikdama jos profilį atitinkančias paslaugas pagal Lietuvos Respublikos
teisėsaugos institucijų poreikius įstatymų nustatyta tvarka. Vienas iš
instituto veiklos tikslų – atlikti teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus.
Taigi ši valstybės įstaiga atitinka CPK 212 straipsnio 1 dalyje ir Teismo
ekspertizės įstatymo 19 straipsnyje numatytą ekspertinės įstaigos statusą.
Pirmosios instancijos teismas yra pripažinęs, kad šio instituto Vilniaus
skyriaus atliktos pirminės deontologinės ekspertizės aktas neatitinka teismo
ekspertizės rezultatų įforminimo reikalavimų, be to, ekspertizės išvados nėra
pakankamai išsamios, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pirminės
ekspertizės išvadomis nesirėmė. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nei
teismui skiriant byloje sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ekspertizę, nei
priimant skundžiamą sprendimą dėl ginčo byloje, nebuvo pripažinta, kad Teismo
medicinos instituto, kaip ekspertizės įstaigos, šioje byloje atliktos pirminės
ekspertizės išvados iš esmės kelia abejones dėl jų pagrįstumo ir/ar teisingumo.
Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su ieškovo atstovo nuomone, kad MRU
Teismo medicinos instituto ekspertai nesugebės kvalifikuotai ir objektyviai
atsakyti į teismo užduotus pakartotinės ekspertizės klausimus. Kadangi pirminę
ekspertizę atliko MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius, teisingiausia
pakartotinę ekspertizę pavesti atlikti kito šios įstaigos skyriaus ekspertams.
Ieškovo atstovo teikiama A. J. kandidatūra pakartotinei
deontologinei ekspertizei atlikti nėra priimtina, nes: a) ieškovo atstovas
pateikė teismui pernelyg seniai, t. y. dar 2008 m. gegužės mėn. duotą A. J. sutikimą atlikti ekspertizę; Teisingumo ministro 2008
m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1R-357 A. J. buvo išbrauktas
iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo pasibaigus kvalifikacinio
pažymėjimo galiojimo laikui. Teisėjų kolegijos nuomone, ekspertizę atlikti
paskirta įstaiga, esant reikalui, veiksmingiau galės imtis priemonių
užtikrinant kitų reikiamos specialybės ir kvalifikacijos specialistų dalyvavimą
atliekant pakartotinę ekspertizę (Teismo ekspertizės įstatymo 4 str. 2 d.,
Teismo medicinos instituto ekspertizių atlikimo ir specialiųjų žinių naudojimo
nuostatų 30.2 ir 30.3 p.).
Skiriant pakartotinę
ekspertizę, ekspertams turi būti pateikiami tie klausimai, kurie buvo ištirti
atliekant byloje pirmines teismo ekspertizes, t. y. pakartotinės ekspertizės
tyrimo objekto turinį turi sudaryti skiriant pirminę ekspertizę teismo iškelti
ir ekspertams užduoti bei jų tirti klausimai. Dėl šios priežasties teisėjų
kolegija pateikia ekspertams atsakyti iš esmės į tuos pačius klausimus, dėl
kurių jau buvo atliekamas tyrimas darant pirmines ekspertizes šioje byloje,
dalį jų formuluodama apibendrintai. Kadangi pakartotinė ekspertizė turi būti
atliekama pagal klausimus, kurie ištirti atliekant pirminę (pirmines)
ekspertizę, todėl nėra pagrindo į ekspertams užduodamų klausimų sąrašą įtraukti
tų atsakovo atstovo siūlomų klausimų, kurie nebuvo ištirti ir į kuriuos nebuvo
teikiami atsakymai atliekant pirmines ekspertizes šioje byloje.
Bylos
nagrinėjimas sustabdytinas, iki bus atlikta šia teismo nutartimi paskirta
ekspertizė (CPK 164 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 212
straipsnio 1 dalimi, 219 straipsnio 2 dalimi, 164 straipsnio 2 punktu ir 302
straipsniu,
n u t a r i a:
Paskirti byloje
pakartotinę komisijinę deontologinę teismo medicinos ekspertizę, kurios tyrimo
objektas turi apimti ir ekspertinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės
įvertinimą. Pavesti atlikti ekspertizę Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos
instituto Kauno skyriui (Kęstučio g. 66a, LT-45304 Kaunas, Perlojos g. 27.
LT-45305 Kaunas).
Pavesti ekspertams
atsakyti į šiuos klausimus:
1. Kokią diagnozę ir
kokiu pagrindu nustatė VšĮ Karoliniškių poliklinika 2002 m. gegužės 15 d. –
birželio 1 d. laikotarpiu pacientui S. T. ? Ar VšĮ
Karoliniškių poliklinikoje S. T. buvo paskirti tyrimai ir
ar jie buvo atlikti, ar pagal klinikinius duomenis nustatyta teisinga diagnozė
ir ar paskirtas tinkamas gydymas?
2. Kokias asmens
sveikatos priežiūros paslaugas 2002 m. gegužės 15 d. – birželio 1 d.
laikotarpiu gavo S. T. VšĮ Karoliniškių poliklinikoje, ar
jam suteiktos paslaugos atitiko norminiais ir lokaliniais aktais keliamus
reikalavimus (standartus)?
3. Kokiomis priemonėmis
ir būdais 2002 m. gegužės 15 d. – birželio 1 d. laikotarpiu VšĮ Karoliniškių
poliklinikoje buvo užtikrintos ar neužtikrintos S. T. ,
kaip paciento teisės (teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, teisė į
informaciją, teisė į sutikimą operacijai)?
4. Ar teikiant
sveikatos priežiūros paslaugas S. T. VšĮ Karoliniškių
poliklinikoje 1979 m. – 2005 m. laikotarpiu jam buvo nustatyta lėtinio
prostatito ir deformuojančios osteoartrozės diagnozė, jeigu taip – ar paskirtas
tinkamas gydymas?
5. Ar VšĮ Karoliniškių
poliklinikoje 1979 – 2005 metais S. T. nustatytos ligos
galėjo lemti paciento lytinės funkcijos pablogėjimą, jeigu taip - tai
konkrečiai kokios ligos galėjo tai sąlygoti? Ar toks lytinės funkcijos
pablogėjimas (jeigu jis buvo) yra neišvengiama pacientui diagnozuotos ligos ar
ligų pasekmė, ar jis vertintinas kaip nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų
pasekmė?
6. Kokią informaciją
apie S. T. sveikatą, užfiksuotą medicininiuose
dokumentuose, gavo VšĮ Karoliniškių poliklinika iš VšĮ VGPUL 2002 m. gegužės 20
d. – birželio 1 d. laikotarpiu?
7. Ar teikiant
sveikatos priežiūros paslaugas S. T. VšĮ VGPUL 2002 m.
gegužės mėnesį jam buvo nustatyta ir patvirtinta teisinga diagnozė (abiejų
pusių kirkšnių išvarža), ar buvo paskirtas tinkamas gydymas, ar pagal
patvirtintą diagnozę reikėjo atlikti dešinės pusės kirkšnies išvaržos
operaciją? Ar VšĮ VGPUL buvo prieš kirkšnies išvaržos operaciją S.
T. paskirti kokie nors tyrimai ir ar jie buvo atlikti?
8. Kokias asmens
sveikatos priežiūros paslaugas ir kokiu pagrindu 2002 m. gegužės 21 - 27 d.
laikotarpiu gavo S. T. VšĮ VGPUL, ar jam suteiktos
paslaugos atitiko norminiais ir lokaliniais aktais keliamus reikalavimus
(standartus)?
9. Kokiomis priemonėmis
ir būdais 2002 m. gegužės 21 – 27 d. laikotarpiu VšĮ VGPUL buvo užtikrintos ar
neužtikrintos S. T. , kaip paciento teisės (teisė į
tinkamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą, teisė į informaciją, teisė į sutikimą
operacijai)? Kada, remiantis VGPUL nustatyta tvarka, pacientas gali (turi)
pasirašyti sutikimą operacijai?
10. Kokius veiksmus buvo
galima atlikti ir kokie veiksmai nebuvo atlikti VšĮ Karoliniškių poliklinikoje
ir VšĮ VGPUL 2002 m. gegužės 15 – gegužės 27 d. laikotarpiu S.
T. skausmų šonuose priežasčiai nustatyti? Kokie tyrimai ir specialistų
konsultacijos dėl S. T. skausmų šonuose prieš nustatant
kirkšnies (kirkšnių) išvaržos diagnozę buvo atlikti VšĮ Karoliniškių poliklinikoje
2002 m. gegužės 1 – 15 d. laikotarpiu? Kokie tyrimai ir specialistų
konsultacijos dėl S. T. skausmų šonuose (prieš operuojant
dešinės pusės kirkšnies išvaržą) buvo atlikti VšĮ VGPUL 2002 m. gegužės 21 – 23
d. laikotarpiu? Ar tuo metu medicininiais tyrimais buvo galima nustatyti
skausmus sukeliančias priežastis (pvz., klubų sąnarių ligas)?
11. Kodėl po 2002 m.
gegužės 23 d. atliktos operacijos S. T. atsirado papildomi
skausmai dešinėje pusėje ir neišnyko buvę iki operacijos skausmai?
12. Ar 2002 m. gegužės
mėn. S. T. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos
(išvaržos operacija) galėjo lemti paciento lytinės funkcijos pablogėjimą dėl,
jo teigimu, sėklidžių sužalojimo (jeigu toks sužalojimas buvo)?
13. Ar paciento S. T. ligos eiga po dešinės pusės kirkšnies išvaržos
operacijos buvo įprastinė? Ar VšĮ VGPUL S. T. buvo
tinkamai prižiūrimas (apžiūrimas gydytojų) po jam atliktos operacijos? Ar po
operacijos S. T. buvo paskirta dieta, jeigu taip - kokia
tai dieta ir ar ji yra įprastinė po kirkšnies operacijos?
14. Ar S.
T. nurodomas paslydimas po operacijos 2002 m. gegužės 23 d. VšĮ VGPUL
valgyklos patalpose, įvertinus sužalojimų pobūdį, ir galimas operacinės žaizdos
patempimas galėjo lemti paciento lytinės funkcijos pablogėjimą (dešinės
sėklidės atrofiją)? Ar S. T. medicininėje dokumentacijoje
yra fiksuoti duomenys apie paslydimą po operacijos ir to paslydimo pasekmes
sveikatai?
15. Ar galėjo operaciniu
būdu negydyta išnykti S. T. diagnozuota išvarža? Ar S. T. medicininėje dokumentacijoje yra duomenų apie dešinės
kirkšnies išvaržos recidyvą? Koks operacinio gydymo eiliškumas esant kirkšnies
išvaržai?
16. Ar tinkamai VšĮ VGPUL
gyd. R. S. ir gyd. E. G. nustatė S. T. išvaržų dydį? Kokia yra kirkšnies išvaržos operacijos
indikacija (parodymai)? Kokios buvo indikacijos (parodymai) operuoti S. T. kirkšnies išvaržą nesant išvaržos maišo turinio?
17. Ar S.
T. 2002 m. gegužės mėn. gydę VšĮ Karoliniškių poliklinikos ir VšĮ VGPUL
gydytojai padarė su tuo susijusių gydymo praktikos ir gydytojo profesinės
etikos reikalavimų pažeidimų? Jeigu tokių pažeidimų padaryta – tai kokie jie,
ir kodėl vertintini kaip pažeidimai? Ar konstatuotos klaidos arba pažeidimai
vertintini kaip įprasta gydymo praktikos rizika dėl S. T. ligų
specifikos?
Įpareigoti atsakovus VšĮ
Karoliniškių polikliniką ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę
ligoninę ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos
pervesti į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą po 2000 Lt
ekspertizės atlikimo išlaidoms apmokėti.
Pateikti ekspertams
civilinę bylą Nr. 2A- 476/2009 (šios bylos Vilniaus apygardos teisme Nr.
2-1606-450/2009).
Įpareigoti byloje
dalyvaujančius asmenis ir Lietuvos Respublikoje veikiančius juridinius asmenis
ekspertams pareikalavus pateikti duomenis ir kitą informaciją, reikalingą
ekspertizei daryti.
Sustabdyti civilinę
bylą iki bus atlikta šia nutartimi paskirta ekspertizė ir gautas jos aktas.
Teisėjai Vytas
Milius
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis