Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-476-2009].doc
Bylos nr.: 2A-76/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                          

Civilinė byla Nr. 2A-476/2009                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.2.2; 114.9.6.4; 121.22 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant: ieškovui S. T. ir jo atstovui adv. Nerijui Šmitui,

atsakovų atstovui adv. Vidmantui Baumilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-1606-450/2009 pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Karoliniškių poliklinikai, viešajai įstaigai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tretieji asmenys byloje R. S. , R. D. , E. G. . 

 

Teisėjų kolegija,

 

n u s t a t ė :

Ieškovas S. T. prašė priteisti solidariai iš atsakovų VšĮ Karoliniškių poliklinikos ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (toliau – VšĮ VGPUL) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei periodinę mėnesinę išmoką.

 Ieškovas nurodė, kad pas atsakovus dirbantys sveikatos priežiūros specialistai neteisingai diagnozavo ieškovo susirgimo priežastį ir taikė netinkamą gydymą, ieškovui buvo be pagrindo atlikta dešinės pusės kirkšnies išvaržos operacija, dėl kurios ieškovas buvęs sužalotas. Be to, gydantis VšĮ VGPUL ieškovas nukentėjo ir dėl nesaugių sveikatos priežiūros sąlygų. Gydytojai netinkamai atliko savo pareigas: neatliko reikiamų tyrimų, nesuteikė konsultacijų, netinkamai nustatė ligos diagnozę, atliko dešinės pusės kirkšnies išvaržos operaciją, nors tokia diagnozė nebuvo nustatyta. Dėl netinkamos diagnozės po ketverių metų nustatyta tikroji skausmų priežastis - klubų sąnarių koksaartrozė nebuvo savalaikiai gydyta.

Ieškovo atstovas taip pat pažymėjo, kad buvo pažeista ieškovo teisė į informaciją: žinoti diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Dėl laiku nenustatytos tikrosios diagnozės ieškovas beveik ketverius metus kentėjo aštrius ir gilius skausmus. Visa tai rodo gydytojų ir kito atsakingo medicinos įstaigų personalo nerūpestingumą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, dėl ko ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo S. T. ieškinį atmetė.

Sprendime nurodoma, kad 2002 m. gegužės 15 d. S. T. kreipėsi dėl skausmų šonuose į VšĮ Karoliniškių polikliniką. Gydytojas R. D. diagnozavo abipusę kirkšnies išvaržą. Abipusė kirkšnies išvarža buvo įrašyta ir paciento siuntimo į VšĮ VGPUL formoje 027. Prieš operaciją pacientą apžiūrėjęs gydytojas R. S. konstatavo tą pačią poliklinikoje nustatytą diagnozę.

Teismas nusprendė, kad ieškovui nustatyta diagnozė buvo teisinga, visapusiškai, objektyviai paremta gydytojų stebėjimų bei tyrimų rezultatais, medicininėmis žiniomis. Iš Gydymo stacionare ligos istorijoje esančio paciento sutikimo anestezijai ir atlikti chirurginę operaciją matyti, kad ieškovas tokius sutikimus davė ir atitinkamai apie tai specialiuose blankuose pasirašė, todėl jo ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog operacija jam buvo atlikta nesant jo sutikimo, nepagrįsta. Operacijos sėkmingą atlikimą patvirtina ir tai, kad dešinės pusės išvaržos po operacijos nekonstatavo jokia kita sveikatos priežiūros įstaiga. Teismas pažymėjo, kad įrodymų apie tai, jog po operacijos ieškovas nuo 2002 m. gegužės 24 d. iki 2002 m. gegužės 27 d. buvo paliktas visiškai be gydytojų priežiūros, teismui nepateikta.

Teismas neapsiribojo dviejų byloje atliktų ekspertizės išvadų įvertinimu ir neėmė jų už pagrindą. Teismas pažymėjo, kad ekspertės V. V. išvados bei motyvuojamojoje dalyje atlikta analizė išimtinai darant prielaidas, abejojant medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu, neturint tam reikiamo pagrindo, specialių žinių tirti dokumentų suklastojimo atvejus, leidžia teigti, kad ekspertės išvados negali būti imamos už pagrindą. Teismas iš esmės nevertino ir byloje atliktos deontologinės ekspertizės išvadų, nes ta ekspertizė nėra išsami, todėl joje pateiktomis išvadomis galima remtis tik kartu įvertinant teisme apklaustų ekspertų išvadų papildymus ir paaiškinimus.  

Kadangi byloje nėra įrodymų, dėl ko ieškovas suklupo, paslydo, ar kitokiu būdu griuvo eidamas valgyti, todėl teismas manė, kad ieškovas neįrodė šios aplinkybės ir teismui nėra galimybės pripažinti atsakovą pažeidusiu bendrąją atidumo ir rūpestingumo pareigą užtikrinant saugias ligonių buvimo medicinos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje sąlygas.

Teismas nurodė, kad iš įrašų ieškovo ligos istorijoje bei ekspertizės akto išvados jis negali spręsti, jog skausmai šonuose (kirkšninėse srityse) bei dešinio genitofemoralinio nervo neuropatija sąlygoti pačios operacijos ar tiesiogiai yra priežastiniame ryšyje su kokiais nors VšĮ VGPUL gydytojų, operavusių pacientą, veiksmais. Duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti, per kiek laiko išsivystė tokio nervo pakitimai, ar tai sietina tiesiogiai su atlikta operacija, teismui nėra pateikta, tokios diagnozės nepatvirtino teismo paskirtų ekspertizių išvados. Teismas konstatavo, kad atsakovų įstaigų gydytojai teikė ieškovui intensyvią gydymo priežiūrą, taikė tinkamus diagnostikos ir gydymo taktikos metodus, veikė maksimalių pastangų principu, užtikrindami pakankamą atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Ieškovo S. T. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti visus ieškovo reikalavimus. Skunde, be kita, ko rašoma:

1.       Įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovas 2002 m. ir vėliau iš tikrųjų būtų turėjęs kairiosios arba dešiniosios pusės išvaržą byloje nėra. Taip pat nėra įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas ir atsakovai būtų galėję tvirtinti, jog ieškovo diagnozė buvo teisinga.

2.       Nėra pagrindo sutikti su teismo teiginiu, kad ambulatorinėje ligonio kortelėje gydytojas R. D. padarė įrašą „Dng.Hernia inquinalis u u“, tai yra abipusė kirkšnies išvarža. Nenustatyta, kad kirkšnies išvaržos diagnozė būtų naudojama su žodžiu „utriusque“.

3.       Teismas neįvertino bylos specifikos ir neatsižvelgė į ekspertės V. V. ekspertizės akte išsakytas abejones dėl medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumo. Teismo paskirta ekspertė V. V. galėjo ir turėjo teisę abejoti atsakovų medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu.

4.       Teismo atsisakymas vertinti ekspertės V. V. nurodytas abejones dėl medicininiuose dokumentuose esančių įrašų teisingumo laikytinas vengimu aiškintis aplinkybes, susijusias su ieškovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų priimtinumu ir kokybe.

5.       VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytojas R. D. nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir dėmesingas, kadangi 2002 m. gegužės 22 d. apžiūrėdamas ieškovą nesurinko ir neaprašė ligonio anamnezės, jo neapžiūrėjo ir neaprašė objektyvios jo būklės, nepaskyrė reikalingų tyrimų, kartu su ieškovu nesudarė ir neaprašė tyrimo bei gydymo plano, nepaskyrė kitų gydytojų konsultacijų.

6.       Pažeista ieškovo teisė į informaciją. Kaip teisingai nurodė ekspertė V. V. , gydytojo E. G. sprendimas operuoti S. T. nesuteikus jam informacijos, reikalingos paciento sutikimui, ir neužtikrinus paciento teisės į informaciją, vertintinas, kaip sprendimas neturint jo sutikimo.

7.       Padidinti rūpestingumo ir atidumo standartai keliami ne atskiriems asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams, o pačiai įstaigai, kurios vidinė organizacija turi užtikrinti, jog pacientui bus padėta atgauti ir sustiprinti sveikatą. Teismas neįvertino ieškovo sveikatos būklės po operacijos. Tinkama ieškovo nepriežiūra po operacijos sąlygojo ir žalos padarymą. Mykolo Romerio universiteto (toliau MRU) Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad „išvaržos operacija gali būti sėklidės atrofijos ir lytinės funkcijos susilpnėjimo priežastimi“.

8.       Teismas be pagrindo atsisakė vadovautis ekspertės V. V. ekspertizės akte nurodytomis išvadomis. Tai, kad ekspertė pagrįstai suabejojo kai kuriais atsakovų medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais, negali būti pagrindu nesivadovauti jos ekspertizės aktu. Teismas nepagrįstai vadovavosi MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Atsakovų VšĮ Karoliniškių poliklinikos ir VšĮ VGPUL atstovas atsiliepimu į ieškovo S. T. apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime, be kita ko, nurodoma, kad ekspertizę dariusi V. V. nebuvo tinkama ją atlikti, nes ji nedirbo teismo ekspertizės įstaigoje, atitinkančioje Teismo ekspertizės įstatymo 19 straipsnio reikalavimus, neturėjo reikiamos kvalifikacijos, ekspertinio darbo patirties, specialaus pasirengimo ir žinių, reikalingų ekspertizei atlikti.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovų VšĮ Karoliniškių poliklinikos ir VšĮ VGPUL atstovas pateikė prašymą paskirti byloje pakartotinę deontologinę teismo medicinos ekspertizę, pavedant ją atlikti MRU Teismo medicinos instituto kitos sudėties ekspertų komisijai. Prašymas argumentuojamas tuo, kad byloje sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ekspertizę atlikusiai Medicinos audito instituto direktorei V. V. nepakanka reikiamos kvalifikacijos, specialaus pasirengimo, žinių ir ekspertinio darbo patirties tinkamai atsakyti į teismo užduotus klausimus, jos išvadų teisėtumas ir pagrįstumas kelia abejonių, ekspertizę atlikusio asmens išvados iš esmės prieštarauja byloje atliktos deontologinės teismo medicinos ekspertizės išvadoms. Atsakovų atstovas prašymą pavesti atlikti pakartotinę ekspertizę MRU Teismo medicinos institutui grindžia Teismo ekspertizės įstatymo 19 straipsnio nuostatomis ir Teismo medicinos instituto ekspertizių atlikimo ir specialiųjų žinių naudojimo nuostatais.

Ieškovo atstovo rašytiniuose paaiškinimuose dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinumo nurodoma, kad nėra pagrindo skirti pakartotinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ekspertizės, gali būti skiriama nebent tik pakartotinė deontologinė  teismo medicinos ekspertizė, kadangi pirminė šios rūšies ekspertizė buvo atlikta pažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus. Jeigu teismas nuspręstų skirti pakartotinę deontologinę  teismo medicinos ekspertizę, ieškovo atstovas siūlo pavesti ją atlikti ne tokią ekspertizę jau atlikusiai įstaigai (pirminę deontologinę  ekspertizę yra atlikęs MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius), bes naujam ekspertui – VU Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros docentui dr. A. J. .    

         Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje būtina paskirti komisijinę pakartotinę deontologinę teismo medicinos ekspertizę.

         Šioje byloje atliktos dvi pirminės ekspertizės: deontologinė teismo medicinos ekspertizė, kurią atliko MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius (išvadas teikė ekspertų komisija), taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ekspertizė, kurią atliko Medicinos audito instituto direktorė V. V. . Dalyvaujantys byloje asmenys nurodo, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo ekspertizė pagal tyrimo dalyką ir objektą yra platesnės apimties, tačiau pripažįsta, kad abu ekspertiniai tyrimai didžiąja dalimi buvo atliekami siekiant atsakyti iš esmės į to paties turinio klausimus. Teisėjų kolegija taip pat laikosi nuostatos, kad abiejų byloje atliktų pirminių ekspertinių tyrimų turinys yra glaudžiai susijęs, tyrimo objektas ir kryptys persipina, ekspertams pateikti klausimai ir atsakymai į juos dubliuojasi. Pavyzdžiui, tiek deontologinę teismo medicinos ekspertizę, tiek sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ekspertizę atlikę asmenys teikė išvadas dėl tokių sutampančių klausimų: diagnozės pacientui S. T. nustatymo teisingumo, klinikinių tyrimų jam atlikimo ar neatlikimo fakto, tinkamo ar netinkamo gydymo paskyrimo, sveikatos priežiūros paslaugų pacientui S. T. prieinamumo ir priimtinumo, taip pat suteiktų paslaugų kokybės, dėl paciento S. T. pooperacinės priežiūros tinkamumo ar netinkamumo, dėl paciento lytinės funkcijos sutrikimą galėjusių lemti priežasčių ir kt. Šiais identiškais arba tiesiogiai susijusiais klausimais, reikalaujančiais specialių žinių, pirminių ekspertizių metu padarytos išvados yra iš esmės prieštaraujančios viena kitai. Pavyzdžiui, deontologinės teismo medicinos ekspertizės (toliau – pirmoji ekspertizė) akte padaryta išvada, kad pacientas S. T. buvo tinkamai ištirtas prieš operaciją, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ekspertizės akte (toliau – antroji ekspertizė) nurodyta, kad S. T. nebuvo atlikti jokie reikalingi tyrimai, o kraujo grupės tyrimas ir elektrokardiograma nebuvo būtini nustatyti skausmų paciento šonuose priežastims; pirmosios ekspertizės akte nustatyta, kad pagal klinikinius duomenis pacientui buvo nustatyta ir patvirtinta teisinga diagnozė ir kad pagal ją reikėjo daryti operaciją, antrosios ekspertizės akte – kad nustatyta nepagrįsta ligos diagnozė, abejojama, ar iš viso buvo atsiradusi kirkšnies išvarža ir ar pagrįstai atlikta operacija; pirmosios ekspertizės akte nurodoma, kad tiek VšĮ Karoliniškių poliklinikoje, tiek VšĮ VGPUL S. T. buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, o antrosios ekspertizės akte – kad nebuvo užtikrinta paciento teisė gauti kokybiškas paslaugas, kad buvo suteiktos netinkamos ir nereikalingos paslaugos; pirmosios ekspertizė akte nustatyta, kad nėra duomenų apie netinkamą paciento S. T. pooperacinę priežiūrą ir jo paslydimą VšĮ VGPUL patalpose, o antrosios ekspertizės akte – kad S. T. nebuvo užtikrinta tinkama pooperacinė priežiūra. Išanalizavus ekspertizės aktų turinį pastebimi ir kiti akivaizdžiai skirtingi tų pačių arba susietų aplinkybių ekspertinio įvertinimo rezultatai. CPK 219 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu byloje yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieštaravimams tarp šioje byloje padarytų ekspertų išvadų pašalinti arba spręsti, kurios iš skirtingų išvadų yra pagrįstos, o kurių pagrįstumas lieka abejotinas arba jos yra nepagrįstos, reikia specialių žinių medicinos srityje, todėl būtina skirti pakartotinę komisijinę deontologinę teismo medicinos ekspertizę, kurios tyrimo objektas apimtų ir ekspertinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimą.

          Pakartotinę ekspertizę pavedama atlikti MRU Teismo medicinos institutui. Pagal LR Vyriausybės 2003 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 381 (2005 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 552 redakcija) patvirtintą MRU Teismo medicinos instituto statutą MRU Teismo medicinos institutas yra universiteto mokslo instituto statusą turinti biudžetinė įstaiga, įsteigta Lietuvos ir tarptautinio lygio fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams vykdyti, užsiimanti praktine ekspertine veikla, teikdama jos profilį atitinkančias paslaugas pagal Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų poreikius įstatymų nustatyta tvarka. Vienas iš instituto veiklos tikslų – atlikti teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus. Taigi ši valstybės įstaiga atitinka CPK 212 straipsnio 1 dalyje ir Teismo ekspertizės įstatymo 19 straipsnyje numatytą ekspertinės įstaigos statusą. Pirmosios instancijos teismas yra pripažinęs, kad šio instituto Vilniaus skyriaus atliktos pirminės deontologinės  ekspertizės aktas neatitinka teismo ekspertizės rezultatų įforminimo reikalavimų, be to, ekspertizės išvados nėra pakankamai išsamios, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pirminės ekspertizės išvadomis nesirėmė. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nei teismui skiriant byloje sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ekspertizę, nei priimant skundžiamą sprendimą dėl ginčo byloje, nebuvo pripažinta, kad Teismo medicinos instituto, kaip ekspertizės įstaigos, šioje byloje atliktos pirminės ekspertizės išvados iš esmės kelia abejones dėl jų pagrįstumo ir/ar teisingumo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su ieškovo atstovo nuomone, kad MRU Teismo medicinos instituto ekspertai nesugebės kvalifikuotai ir objektyviai atsakyti į teismo užduotus pakartotinės ekspertizės klausimus. Kadangi pirminę ekspertizę atliko MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius, teisingiausia pakartotinę ekspertizę pavesti atlikti kito šios įstaigos skyriaus ekspertams. Ieškovo atstovo teikiama A. J. kandidatūra pakartotinei deontologinei ekspertizei atlikti nėra priimtina, nes: a) ieškovo atstovas pateikė teismui pernelyg seniai, t. y. dar 2008 m. gegužės mėn. duotą A. J. sutikimą atlikti ekspertizę; Teisingumo ministro 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1R-357 A. J. buvo išbrauktas iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo pasibaigus kvalifikacinio pažymėjimo galiojimo laikui. Teisėjų kolegijos nuomone, ekspertizę atlikti paskirta įstaiga, esant reikalui, veiksmingiau galės imtis priemonių užtikrinant kitų reikiamos specialybės ir kvalifikacijos specialistų dalyvavimą atliekant pakartotinę ekspertizę (Teismo ekspertizės įstatymo 4 str. 2 d., Teismo medicinos instituto ekspertizių atlikimo ir specialiųjų žinių naudojimo nuostatų 30.2 ir 30.3 p.).

            Skiriant pakartotinę ekspertizę, ekspertams turi būti pateikiami tie klausimai, kurie buvo ištirti atliekant byloje pirmines teismo ekspertizes, t. y. pakartotinės ekspertizės tyrimo objekto turinį turi sudaryti skiriant pirminę ekspertizę teismo iškelti ir ekspertams užduoti bei jų tirti klausimai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pateikia ekspertams atsakyti iš esmės į tuos pačius klausimus, dėl kurių jau buvo atliekamas tyrimas darant pirmines ekspertizes šioje byloje, dalį jų formuluodama apibendrintai. Kadangi pakartotinė ekspertizė turi būti atliekama pagal klausimus, kurie ištirti atliekant pirminę (pirmines) ekspertizę, todėl nėra pagrindo į ekspertams užduodamų klausimų sąrašą įtraukti tų atsakovo atstovo siūlomų klausimų, kurie nebuvo ištirti ir į kuriuos nebuvo teikiami atsakymai atliekant pirmines ekspertizes šioje byloje.   

     Bylos nagrinėjimas sustabdytinas, iki bus atlikta šia teismo nutartimi paskirta ekspertizė (CPK 164 str. 1 d. 2 p.).

                     

     Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalimi, 219 straipsnio 2 dalimi, 164 straipsnio 2 punktu ir 302 straipsniu,

     

n u t a r i a:

           Paskirti byloje pakartotinę komisijinę deontologinę teismo medicinos ekspertizę, kurios tyrimo objektas turi apimti ir ekspertinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimą. Pavesti atlikti ekspertizę Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriui (Kęstučio g. 66a, LT-45304 Kaunas, Perlojos g. 27. LT-45305 Kaunas).

          Pavesti ekspertams atsakyti į šiuos klausimus:

          1.  Kokią diagnozę ir kokiu pagrindu nustatė VšĮ Karoliniškių poliklinika 2002 m. gegužės 15 d. – birželio 1 d. laikotarpiu pacientui S. T. ? Ar VšĮ Karoliniškių poliklinikoje S. T. buvo paskirti tyrimai ir ar jie buvo atlikti, ar pagal klinikinius duomenis nustatyta teisinga diagnozė ir ar paskirtas tinkamas gydymas?

         2. Kokias asmens sveikatos priežiūros paslaugas 2002 m. gegužės 15 d. – birželio 1 d. laikotarpiu gavo S. T. VšĮ Karoliniškių poliklinikoje, ar jam suteiktos paslaugos atitiko norminiais ir lokaliniais aktais keliamus reikalavimus (standartus)?

         3. Kokiomis priemonėmis ir būdais 2002 m. gegužės 15 d. – birželio 1 d. laikotarpiu VšĮ Karoliniškių poliklinikoje buvo užtikrintos ar neužtikrintos S. T. , kaip paciento teisės (teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, teisė į informaciją, teisė į sutikimą operacijai)?

         4.  Ar teikiant sveikatos priežiūros paslaugas S. T. VšĮ Karoliniškių poliklinikoje 1979 m. – 2005 m. laikotarpiu jam buvo nustatyta lėtinio prostatito ir deformuojančios osteoartrozės diagnozė, jeigu taip – ar paskirtas tinkamas gydymas?

        5.  Ar VšĮ Karoliniškių poliklinikoje 1979 – 2005 metais S. T. nustatytos ligos galėjo lemti paciento lytinės funkcijos pablogėjimą, jeigu taip - tai konkrečiai kokios ligos galėjo tai sąlygoti? Ar toks lytinės funkcijos pablogėjimas (jeigu jis buvo) yra neišvengiama pacientui diagnozuotos ligos ar ligų pasekmė, ar jis vertintinas kaip nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų pasekmė?

         6.  Kokią informaciją apie S. T. sveikatą, užfiksuotą medicininiuose dokumentuose, gavo VšĮ Karoliniškių poliklinika iš VšĮ VGPUL 2002 m. gegužės 20 d. – birželio 1 d. laikotarpiu?

         7.  Ar teikiant sveikatos priežiūros paslaugas S. T. VšĮ VGPUL 2002 m. gegužės mėnesį jam buvo nustatyta ir patvirtinta teisinga diagnozė (abiejų pusių kirkšnių išvarža), ar buvo paskirtas tinkamas gydymas, ar pagal patvirtintą diagnozę reikėjo atlikti dešinės pusės kirkšnies išvaržos operaciją? Ar VšĮ VGPUL buvo prieš kirkšnies išvaržos operaciją S. T. paskirti kokie nors tyrimai ir ar jie buvo atlikti?

         8. Kokias asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kokiu pagrindu 2002 m. gegužės 21 - 27 d. laikotarpiu gavo S. T. VšĮ VGPUL, ar jam suteiktos paslaugos atitiko norminiais ir lokaliniais aktais keliamus reikalavimus (standartus)?

        9. Kokiomis priemonėmis ir būdais 2002 m. gegužės 21 – 27 d. laikotarpiu VšĮ VGPUL buvo užtikrintos ar neužtikrintos S. T. , kaip paciento teisės (teisė į tinkamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą, teisė į informaciją, teisė į sutikimą operacijai)? Kada, remiantis VGPUL nustatyta tvarka, pacientas gali (turi) pasirašyti sutikimą operacijai?

        10.  Kokius veiksmus buvo galima atlikti ir kokie veiksmai nebuvo atlikti VšĮ Karoliniškių poliklinikoje ir VšĮ VGPUL 2002 m. gegužės 15 – gegužės 27 d. laikotarpiu S. T. skausmų šonuose priežasčiai nustatyti? Kokie tyrimai ir specialistų konsultacijos dėl S. T. skausmų šonuose prieš nustatant kirkšnies (kirkšnių) išvaržos diagnozę buvo atlikti VšĮ Karoliniškių poliklinikoje 2002 m. gegužės 1 – 15 d. laikotarpiu? Kokie tyrimai ir specialistų konsultacijos dėl S. T. skausmų šonuose (prieš operuojant dešinės pusės kirkšnies išvaržą) buvo atlikti VšĮ VGPUL 2002 m. gegužės 21 – 23 d. laikotarpiu?  Ar tuo metu medicininiais tyrimais buvo galima nustatyti skausmus sukeliančias priežastis (pvz., klubų sąnarių ligas)?

        11.  Kodėl po 2002 m. gegužės 23 d. atliktos operacijos S. T. atsirado papildomi skausmai dešinėje pusėje ir neišnyko buvę iki operacijos skausmai?

        12.  Ar 2002 m. gegužės mėn. S. T. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (išvaržos operacija) galėjo lemti paciento lytinės funkcijos pablogėjimą dėl, jo teigimu, sėklidžių sužalojimo (jeigu toks sužalojimas buvo)?

        13.  Ar paciento S. T. ligos eiga po dešinės pusės kirkšnies išvaržos operacijos buvo įprastinė? Ar VšĮ VGPUL S. T. buvo tinkamai prižiūrimas (apžiūrimas gydytojų) po jam atliktos operacijos? Ar po operacijos S. T. buvo paskirta dieta, jeigu taip - kokia tai dieta ir ar ji yra įprastinė po kirkšnies operacijos?

        14.  Ar S. T. nurodomas paslydimas po operacijos 2002 m. gegužės 23 d. VšĮ VGPUL valgyklos patalpose, įvertinus sužalojimų pobūdį, ir galimas operacinės žaizdos patempimas galėjo lemti paciento lytinės funkcijos pablogėjimą (dešinės sėklidės atrofiją)? Ar S. T. medicininėje dokumentacijoje yra fiksuoti duomenys apie paslydimą po operacijos ir to paslydimo pasekmes sveikatai?

        15. Ar galėjo operaciniu būdu negydyta išnykti S. T. diagnozuota išvarža? Ar S. T. medicininėje dokumentacijoje yra duomenų apie dešinės kirkšnies išvaržos recidyvą? Koks operacinio gydymo eiliškumas esant kirkšnies išvaržai?

        16. Ar tinkamai VšĮ VGPUL gyd. R. S. ir gyd. E. G. nustatė S. T. išvaržų dydį? Kokia yra kirkšnies išvaržos operacijos indikacija (parodymai)? Kokios buvo indikacijos (parodymai) operuoti S. T. kirkšnies išvaržą nesant išvaržos maišo turinio?

        17.  Ar S. T. 2002 m. gegužės mėn. gydę VšĮ Karoliniškių poliklinikos ir VšĮ VGPUL gydytojai padarė su tuo susijusių gydymo praktikos ir gydytojo profesinės etikos reikalavimų pažeidimų? Jeigu tokių pažeidimų padaryta – tai kokie jie, ir kodėl vertintini kaip pažeidimai? Ar konstatuotos klaidos arba pažeidimai vertintini kaip įprasta gydymo praktikos rizika dėl S. T. ligų specifikos?

       Įpareigoti atsakovus VšĮ Karoliniškių polikliniką ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos pervesti į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą po 2000 Lt ekspertizės atlikimo išlaidoms apmokėti.

        Pateikti ekspertams civilinę bylą Nr. 2A- 476/2009 (šios bylos Vilniaus apygardos teisme  Nr. 2-1606-450/2009).

          Įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis ir Lietuvos Respublikoje veikiančius juridinius asmenis ekspertams pareikalavus pateikti duomenis ir kitą informaciją, reikalingą ekspertizei   daryti.

          Sustabdyti civilinę bylą iki bus atlikta šia nutartimi paskirta ekspertizė ir gautas jos aktas.

 

Teisėjai                                                                                                       Vytas Milius

                                                                                                                  

        Gintaras Pečiulis

      

        Vigintas Višinskis