Civilinė byla Nr. eA2-2290-779/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01682-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teismo Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Produktų vystymo sprendimai“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4641-467/2019,
n u s t a t ė:
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-12-20 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4641-467/2019, kuria buvo patvirtinta ieškovės UAB „Itina“, atsakovės UAB „Produktų vystymo sprendimai“ ir atsakovės UAB „Artifact“ taikos sutartis; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4641-467/2019.
2. Nurodė, kad 2019-06-01 tarp pareiškėjos (toliau - ir atsakovė) UAB „Produktų vystymo sprendimai“ ir ieškovės UAB „Itina“ buvo sudaryta Tarpininkavimo (derybų) paslaugų sutartis Nr. ITINA-T10-2019-06-1 (toliau – Tarpininkavimo sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei tarpininkavimo paslaugas, padedant atsakovei sudaryti statybų rangos sutartį su užsakovu UAB „Merko statyba”.
3. Tarpininkavimo sutartyje šalys susitarė, jog ieškovei tinkamai įvykdžius sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei atlyginimą, lygų 15,6053 proc., skaičiuojant nuo tarp atsakovės ir užsakovo UAB „Merko statyba“ sudarytoje rangos sutartyje numatytos bendros kainos, tačiau visais atvejais ieškovei mokamas atlyginimas negali būti mažesnis kaip 51 890,00 Eur ir didesnis kaip 131 890,00 Eur, aptarė mokėjimų grafiką ir kitas sutarties sąlygas.
4. 2019-07-11 UAB „Merko statyba“ (užsakovas) ir atsakovė (rangovas) sudarė statybos rangos sutartį Nr. 6331-VV0023 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti stogo įrengimo darbus UAB „Merko statyba“ statomame daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame A. Strazdelio g. 5, Vilnius, o UAB „Merko statyba“ įsipareigojo sumokėti atsakovui už jo atliktus darbus pagal Rangos sutartį joje numatytą bendrą Rangos sutarties kainą (t. y. 845 162,63 Eur).
5. 2019 m. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams atsakovei ir UAB „Artifact“ dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-4641-467/2019).
6. 2019-12-20 teismas nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Artifact“ sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-4641-467/2019 (toliau – Taikos sutartis), kurioje šalys susitarė, jog atsakovė sumokės ieškovei maksimalų atlyginimą pagal Tarpininkavimo sutartį (t. y. 131 890,00 Eur), įskaitant į ją PVM, jei ši suma nebus perskaičiuota pagal Taikos sutarties 1.6.-1.7. punktus), aptarė mokėjimų grafiką ir kitas Taikos sutarties sąlygas. Pagal Taikos sutartį, atsakovės prievolės įvykdymą ieškovei laidavo atsakovė UAB „Artifact“.
7. 2019-12-13 pirmą įmoką, t. y. 51 890,00 Eur, ieškovės naudai už atsakovę atliko tiesiogiai rangos sutarties užsakovas UAB „Merko statyba“. Dėl prasidėjusių nesklandumų vykdomose statybose, UAB „Merko statybos“ vėlavo atsiskaityti su atsakove už jos vykdomus statybos darbus, dėl ko atsakovė vėlavo atlikti mokėjimus ieškovei pagal Taikos sutartį. Ieškovė nesutiko su atsakovės mokėjimų atlikimo vėlavimo priežastimis, dėl ko kreipėsi į teismą dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo.
8. 2020-03-04 ieškovei buvo išduotas teismo vykdomasis raštas dėl 20 000,00 Eur skolos ir 312,00 Eur palūkanų išieškojimo. 2020-04-29 ieškovei buvo išduotas teismo vykdomasis raštas dėl 20 000,00 Eur skolos ir 420,00 Eur palūkanų išieškojimo. 2020-05-26 ieškovei buvo išduotas teismo vykdomasis raštas dėl 40 000,00 Eur skolos išieškojimo ir tolimesnio palūkanų skaičiavimo.
9. Visi nurodyti vykdomieji raštai buvo pateikti antstoliui vykdyti ir šio prašymo pareiškimo dieną vis dar tebėra vykdomi. Šio prašymo pareiškimo dieną iš atsakovės ieškovės naudai iš viso yra išieškota 49 051,08 Eur suma. Tokiu būdu, šio prašymo pareiškimo dieną atsakovė iš viso faktiškai yra sumokėjusi ieškovei pagal Taikos sutartį 100 941,08 Eur (51 890,00 + 49 051,08) sumą. Dėl likusios 30 948,92 Eur sumos išieškojimo vykdomos vykdomosios bylos pagal aukščiau nurodytus vykdomuosius raštus.
10. 2020-05-30 įgyvendinant rangos sutarties užsakovo UAB „Merko statyba“ išreikštą valią dėl rangos darbų nutraukimo, tarp atsakovės ir statybų rangos darbų užsakovo UAB „Merko statyba“ buvo sudarytas susitarimas dėl statybos rangos darbų nutraukimo Nr. 6331-W0023-2, kuriuo šalys patvirtino, jog statybos darbai pagal rangos sutartį yra nutraukiami nuo šio susitarimo pasirašymo dienos, faktinė jau atliktų darbų vertė yra 295 044,49 Eur, darbai atlikti tinkamai ir užsakovas dėl jų priekaištų neturi. Tokiu būdu įvyko Taikos sutarties 1.7.3 įtvirtinta sąlyga, kurios pagrindu turi būti perskaičiuotas (sumažintas) atsakovės ieškovei pagal Taikos sutartį mokamas atlyginimas už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (nuo 131 890,00 Eur iki 51 890,00 Eur).
11. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, jog ji tuo metu jau buvo sumokėjusi ieškovei 100 941,08 Eur dydžio atlyginimą pagal Taikos sutartį (51 890,00 Eur sumokėjo UAB „Merko statyba“ + 49 051,08 Eur buvo išieškota antstolio), ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl tinkamo Taikos sutarties sąlygų vykdymo, t. y. permokos grąžinimo atsakovei pagal Taikos sutarties 1.7.3 papunktį. Tačiau ieškovė visus atsakovės pranešimus ir bandymus susisiekti ignoravo iš esmės. Iki šios dienos neturėdama iš ieškovės jokio atsakymo, atsakovė vertina tokį ieškovės elgesį kaip atsisakymą laikytis Taikos sutarties sąlygų ir grąžinti pagal Taikos sutartį gautą permoką.
12. Atsakovės teigimu, įvykus Taikos sutartyje 1.7.3 papunktyje aptartai sąlygai, ieškovė pagal Taikos sutartį nuo 2020-05-30 (susitarimo dėl statybos rangos darbų nutraukimo) daugiau nebeturi teisės į atlyginimo dalį, viršijančią 51 890,00 Eur sumą. Kadangi atsakovė šiai dienai jau yra sumokėjusi ieškovei 100 941,08 Eur dydžio atlyginimą pagal Taikos sutartį (51 890,00 Eur sumokėjo UAB „Merko statyba“ + 49 051,08 Eur buvo išieškota antstolio), ieškovei pagal Taikos sutarties 1.7.3 p. atsirado atvirkštinė piniginė prievolė – grąžinti atsakovei 49 051,08 Eur dydžio gauto atlyginimo dalį.
13. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovė ir atsakovė Taikos sutarties sąlygas supranta skirtingai. Atitinkamai darytina išvada, kad teismas negalėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes nebuvo suderinta šalių valia, t. y. šalys nebuvo susitarusios.
14. Teismui 2019-12-20 nutartimi patvirtinus Taikos sutartį, kuri iš esmės ir de jure nebuvo sudaryta, kadangi sutarties šalys iki galo nesusitarė dėl jos sąlygų aiškinimo ir taikymo arba suprato Taikos sutarties sąlygas skirtingai, dėl ko šiuo metu tarp šalių yra ginčas, buvo padaryta taikos sutarties institutą reglamentuojančių teisės normų taikymo klaida. Ši klaida laikytina proceso atnaujinimo pagrindu pagal civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Dėl šios priežasties 2019-12-20 teismo nutartis, kuria buvo patvirtina Taikos sutartis, yra naikintina, o procesas nagrinėjamoje civilinėje byloje atnaujintinas.
15. 2020-12-31 pareiškėja kreipėsi su atskiru ieškiniu atsakovei UAB „Itina“ (šioje byloje – ieškovė) dėl sutartinės prievolės pagal Taikos sutartį pripažinimo įvykdyta ir įpareigojimo įvykdyti sutartinę piniginę prievolę natūra (civilinės bylos Nr. e2-283-368/2021), kadangi sprendė, jog atskiro ieškinio pareiškimas taip pat yra galimas ir tinkamas atsakovės pažeistų teisių gynimo būdas.
16. 2021-01-14 Šiaulių apygardos teismui atsisakius priimti atsakovės ieškinį ir 2021-04-15 Lietuvos apeliaciniam teismui netenkinus atsakovės atskirojo skundo, atsakovei tapo žinoma, jog vieninteliu tinkamu jos pažeistų teisių gynimo būdu yra proceso atnaujinimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.
17. Dėl šios priežasties atsakovė prašo skaičiuoti trijų mėnesių senaties terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti nuo 2021-04-15 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo (civilinėje byloje Nr. e2-289-790/2021). Būtent nuo šios nutarties priėmimo atsakovei tapo žinoma, jog vieninteliu leistinu jos pažeistų teisių gynimo būdu yra civilinio proceso atnaujinimas nagrinėjamoje byloje.
18. Ieškovė UAB „Itina“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad teismui buvo pateikta šalių įgaliotų atstovų pasirašyta Taikos sutartis, šalys – verslininkai, kuriems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kas reiškia, kad pasirašydamos Taikos sutartį, šalys suprato visas tokio veiksmo pasekmes. Visos trys Taikos sutarties šalys pateikė teismui jų pasirašytą prašymą patvirtinti Taikos sutartį, kuriame be kita ko nurodė, kad žino taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisines pasekmes. Teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise, įvertino šias bylos aplinkybes ir nenustatęs prieštaravimų viešajai tvarkai, Taikos sutartį patvirtino.
19. Pareiškėja nenurodė, kokią esminę materialinės ar procesinės teisės normą pažeidė teismas, patvirtindamas paties pareiškėjos pasirašytą Taikos sutartį ir tenkindamas paties pareiškėjos pasirašytą prašymą tokią sutartį patvirtinti.
20. Pareiškėjos nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-468-403/2017 priimta byloje, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos, todėl minėtoje nutartyje pateiktu teisės aiškinimu negalima remtis.
21. Nenustačius akivaizdžios teismo klaidos netinkamai pritaikius materialinės ar procesinės teisės normas, priimant nutartį dėl Taikos sutarties tvirtinimo, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
22. Pareiškėja nurodo, kad daugiau nei prieš metus, t. y. 2020-05-30 tarp pareiškėjos ir UAB „Merko statyba“ buvo sudarytas susitarimas dėl statybos rangos darbų nutraukimo, dėl ko sumažėjo darbų kaina. Pareiškėjos teigimu, buvo ne kartą kreiptasi į UAB „Itina“ dėl, pareiškėjos nuomone, susidariusios permokos grąžinimo, o pastaroji nieko neatsakiusi. Nors pareiškėja nepateikia teismui jokių įrodymų buvus tokius kreipimusis į UAB „Itina“, dėl ko negalima nustatyti tikslios datos, kada pareiškėja „sužinojo“ apie tariamą teismo klaidą, tačiau galima nustatyti laikotarpį, per kurį pareiškėja turėjo sužinoti apie šias aplinkybes. Laikytina, kad daugiau nei metų terminas yra akivaizdžiai per ilgas tokiai galimybei, t. y. pareiškėja apie jos prašyme nurodomas aplinkybes galėjo ir turėjo sužinoti žymiai anksčiau. Todėl laikytina, kad terminas teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra praleistas ir tai yra savarankiškas pagrindas prašymui atmesti.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
23. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.
Dėl termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti
Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
24. Pareiškėjos teigimu, ji apie aplinkybes, jog Vilniaus apygardos teismas 2019-12-20 nutartimi patvirtinęs tarp šalių sudarytą taikos sutartį, netinkamai taikė taikos sutarties patvirtinimą reglamentuojančias teisės normas, sužinojo 2021-04-15, kuomet Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2021-01-14 nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos ieškinį, pareikštą UAB „Itina“.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Remiantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005).
26. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pasak pareiškėjos, iki 2020-12-31 ji bandė gera valia išspręsti ginčą su ieškove UAB „Itina“, kilusį dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymo; ieškovei atsisakius bendradarbiauti, atsakovė 2021-12-31 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš UAB „Itina“ 49 051,08 Eur žalos atlyginimo.
27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2021-01-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-283-368/2021 pareiškėjos ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kaip pateiktą dėl ginčo, kuris yra išnagrinėtas įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį.
28. Lietuvos apeliacinis teismas 2021-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-289-790/2021 nutarė Šiaulių apygardos teismo 2021-01-14 nutartį palikti nepakeistą. Nutartyje, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjai materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su nauju ieškiniu neatsirado; pareiškėjos keliamas klausimas patenka į jau išspręsto šalių ginčo ribas, ir ji šiuo klausimu turėtų CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta specialia tvarka kreiptis į taikos sutartį patvirtinusį teismą, o esant pagrindui – į teismą dėl proceso atnaujinimo.
29. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, pareiškėjos manymu, sudarančios pagrindą spręsti, jog teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, 2019-12-20 patvirtindamas tarp šalių sudarytą taikos sutartį, paaiškėjo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2021-04-15 nutartį, pripažintina, kad termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti eiga prasidėjo 2021-04-15. Pareiškimas teisme gautas 2021-05-20, taigi, nepraleidus 3 mėn. termino nuo tos dienos, kurią pareiškėja sužinojo apie aplinkybes, jos manymu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo
30. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
32. Pareiškėja procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. dėl teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, pasireiškusios teismui 2019-12-20 nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį esant nesuderintai šalių valiai dėl visų taikos sutarties sąlygų.
33. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties kontekste, yra pasisakęs, kad kai tarp šalių kyla ginčas dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo ir taikos sutarties sąlygas šalys supranta skirtingai, darytina išvada, kad teismas negalėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes nebuvo suderinta šalių valia, t. y. šalys nebuvo susitarusios. Tokiais atvejais konstatuotinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Šis proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios sąlygose nustatytų pareigų šalims nevykdant, jų priverstinai vykdyti neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
34. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).
35. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 1.7.3 punktu šalys susitarė, jei UAB „Merko statyba“ pasinaudos rangos sutarties kainos mažinimo teise, kaip tai yra aptarta rangos sutartyje, ir tokia teise UAB „Merko statyba“ pasinaudos nesant atsakovo UAB „Produktų vystymo sprendimai“ kaltei ir atsakovui UAB „Produktų vystymo sprendimai“ nedarant rangos sutarties pažeidimų, kurie suteiktų teisę UAB „Merko statyba“ stabdyti ir (ar) mažinti jos privalomus pagal Rangos sutartį mokėjimus atsakovui UAB „Produktų vystymo sprendimai“ bei atsakovas UAB „Produktų vystymo sprendimai“ pateiks ieškovui tai patvirtinančius dokumentus, kuriuos atsakovas UAB „Produktų vystymo sprendimai“ gaus iš UAB „Merko statyba“, tai tokiu atveju skolos suma, mokama pagal šią sutartį, bus automatiškai perskaičiuojama (sumažinama) pagal sutarties 1.6 punktą nuo UAB „Merko statyba“ vienašališkai nustatytos naujos bendros Rangos sutarties kainos su PVM ir dėl to ieškovas nereikš jokių pretenzijų atsakovui UAB „Produktų vystymo sprendimai“.
36. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų turinio aiškinimo. Pareiškėja nurodė, kad įvyko taikos sutarties 1.7.3 punkte įtvirtinta sąlyga, kuriai įvykus perskaičiuojama (sumažinama) pareiškėjos ieškovei mokėtina suma. Ieškovė tokio sutarties sąlygos aiškinimo neginčijo, nenurodė, kad taikos sutarties 1.7.3 punktą suprato kitaip nei pareiškėja (t. y. kaip lemiantį pareiškėjos ieškovei mokėtinos sumos perskaičiavimą (sumažinimą)) ir sudarydama taikos sutartį tikėjosi, kad šis punktas bus taikomas kitaip.
37. Teismo vertinimu, taikos sutarties 1.7.3 punktas yra aiškus ir nedviprasmiškas, nustatantis sąlygas, kurioms atsiradus, turi būti perskaičiuojama (sumažinama) ieškovei pareiškėjos mokėtina suma. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys taikos sutarties sudarymo ar vykdymo metu skirtingai suprato taikos sutarties sąlygų (įskaitant taikos sutarties 1.7.3 p.) turinį (CPK 178 str.). Nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovei nevykdant taikos sutarties 1.7.3 punkte nustatytų pareigų, šios taikos sutarties punkto nebūtų įmanoma priverstinai vykdyti CPK 646 straipsnyje nurodyta tvarka (CPK 178 str.).
38. Nenustačius, kad sudarydamos taikos sutartį šalys buvo nesuderinę valios dėl taikos sutarties sąlygų, ar kad ieškovei nevykdant taikos sutarties 1.7.3 punkte nustatytų pareigų, šios sąlygos nebūtų įmanoma priverstinai vykdyti CPK 646 straipsnyje nurodyta tvarka, spręstina, kad teismas, 2019-12-20 nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, tinkamai taikė teisės normas, susijusias su taikos sutarties tvirtinimo institutu, taigi, neatliko veiksmo, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą esančio pagrindu procesui atnaujinti. Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas pareiškėjos teiginys, kad teismas, 2019-12-20 nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.
39. Remiantis nurodytais motyvais, konstatavus, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos aiškia teisės taikymo klaida CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme ir pareiškėjai nesiremiant kitais proceso atnaujinimo pagrindais, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
40. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškimo turinio matyti, jog iš esmės pareiškėja byloje siekia, jog būtų pripažinta, kad ieškovė pažeidė taikos sutarties 1.7.3 punkto nuostatas ir būtų taikomos atitinkamos taikos sutarties nevykdymo pasekmės ieškovės atžvilgiu.
41. Situacijas, kai viena iš šalių nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų reglamentuoja CPK 646 straipsnis. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
42. Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).
43. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties 1.7.3 punkto priverstinio vykdymo, tačiau jai buvo atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, susidariusios situacijos sprendimas CPK 646 straipsnyje įtvirtinta tvarka atitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo reikalavimus, tuo tarpu proceso atnaujinimo instituto taikymas, nesant tam būtinųjų sąlygų, būtų nepagrįstas bei papildomai užvilkintų susidariusios situacijos išsprendimą, kadangi visa apimtimi būtų panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4641-467/2019 ir šalių gera valia tarpusavio derybų ir nuolaidų būdu išspręstas ginčas be pakankamo pagrindo būtų nagrinėjamas iš naujo.
n u t a r i a:
pareiškėjos UAB „Produktų vystymo sprendimai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Inga Staknienė