Civilinė byla Nr. 2A-3257-656/2012

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignotas, teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,

              apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UADB „ERGO Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ trečiasis asmuo T. B.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,             

n u s t a t ė :

                                          I.Bylos esmė

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 6250 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2010-05-23 eismo įvykio metu, kurį sukėlė trečiasis asmuo T. B., trečiojo asmens vairuojamas automobilis BMW atsitrenkė į ieškovo automobilį (duomenys neskelbtini) ir buvo apgadinta ieškovui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) visa galinė kėbulo dalis. Buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Atsakomybę už žalą prisiėmė trečiasis asmuo, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo UADB „Ergo Lietuva“. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes atsakovo užsakymu Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko ekspertinį tyrimą dėl eismo įvykio aplinkybių ir pateikė 2010-06-30 ekspertizės aktą Nr.11-1721(10). Akte konstatuota, kad ne visi 2010-05-23 eismo įvykio metu patirti transporto priemonės sugadinimai yra tarpusavyje suderinami, todėl, nesant kilusios žalos priežastinio ryšio su eismo įvykiu, draudimo išmoka išmokėta nebus. Ieškovas nesutiko su atsakovo atsisakymu mokėti draudimo išmoką, nurodo, jog eismo įvykio faktą ir jo aplinkybes įrodo 2010-05-23 eismo įvykio deklaracija, taip pat jas įrodinės liudytojų parodymais bei įvykio foto nuotraukomis. Žalos dydžio įrodymui pateikė 2010-07-30 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro sudarytą Kelių transporto priemonės vertinimo atskaitą Nr.2107043, kuri patvirtina eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės nuostolius – 5600 Lt. Papildomai nuostolius sudaro 300 Lt pagal pridedamą 2010-05-26 PVM sąskaitą faktūrą ir 2010-05-25 pinigų priėmimo kvitą. Už ataskaitos parengimą ieškovas sumokėjo 300 Lt, ką patvirtina pridedamas 2010-07-30 kasos čekis. Visa ieškovo patirtų nuostolių suma – 6250 Lt.

              Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog išsamiai išanalizavus bei ištyrus žalos byloje esančią medžiagą, eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, transporto priemonių apgadinimus bei kitas aplinkybes buvo nustatyta, kad automobilių BMW ir MERCEDES išoriniai sugadinimai buvo padaryti ne dėl šių automobilių tarpusavio kontakto, todėl atsakovas remdamasis ekspertų išvada atsisako mokėti draudimo išmoką bei nurodė, kad ieškovas ir tretysis asmuo pateikė melagingus duomenis apie tariamą eismo įvykį.

              Tretysis asmuo nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir patvirtina visas ieškinyje išdėstytas aplinkybes.             

                                          II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui V. N. iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 5900 Lt neišmokėtos draudimo išmokos, turto vertinimo ir automobilio transportavimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5900 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2010 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui V. N. iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ bylinėjimosi išlaidas – 2680 Lt.

              Teismas nurodė, kad pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 dalį būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Atsisakymas mokėti draudimo išmoką gali būti pripažįstamas pagrįstu tik nustačius esant suklastotus esminius duomenis, įvykį darančius nedraudžiamuoju, priešingu atveju atsisakymas išmokėti draudimo išmoką laikytinas nepagrįstu.

              2010-08-17 Kauno r. apylinkės prokuratūroje pagal atsakovo raštą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.65-2-00031-10, siekiant įsitikinti 2010-05-23 eismo įvykio aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eismo įvykio aplinkybių techninis tyrimas ir pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-04-29 specialisto išvada Nr.11-3541(10). Bylos nagrinėjimo metu ieškovo ir jo atstovo paaiškinimais, su kuriais sutiko atsakovo atstovas, nustatyta, jog šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

              Byloje pateiktos dvi specialistų išvados. Pirma, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-06-30 specialisto išvada Nr.11-1721(10), kurioje konstatuota, kad ne visi transporto priemonių sugadinimai yra tarpusavyje suderinami. Taip pat pateikta antroji 2011-04-29 specialisto išvada Nr.11-3541(10), kurioje konstatuota, jog kai kurie ieškovo automobilio (duomenys neskelbtini) išoriniai buvo padaryti ne automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio kontakto metu. Bylos nagrinėjimo metu, tenkinus atsakovo prašymą, teismo nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė automobilių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo ir sugadinimų susidarymo mechanizmui išsiaiškinti. Atlikus ekspertizę akte nurodoma, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti automobilių sugadinimai padaryt tarpusavio kontakto metu, tarp šių transporto priemonių esant žymiam greičio skirtumui, klausime nurodytomis aplinkybėmis. Ekspertizės akte taip pat pateiktas automobilių susidūrimo mechanizmo aprašymas nurodant, kad trečiojo suinteresuoto asmens automobilis priekiniu bamperiu per pusę automobilio pločio įsirėmė į priekyje esančio ieškovo automobilio užpakalinio bamperio kairę pusę ir ėmė jį gniuždyti. Aiškindamas ekspertizės akto ir specialistų išvadų nesutapimus teismo ekspertas V. L. nurodė, jog pagal pateiktą medžiagą ir nuotraukas matyti, kad automobiliai turi netiesioginio kontakto žymių ir sugadinimų. Buvo deformuotas automobilio dugnas, sienelės, bet tai netiesioginio kontakto deformavimai. Per visą automobilių plotį tiesioginio kontakto nebuvo. Dėl automobilio (duomenys neskelbtini) korozijos jo kėbulas yra susilpnintas, todėl užpakalinė dalis buvo lengviau deformuojama. Automobilis BMV priekyje turi lanžeroną, kuris yra nešančioji mašinos dalis, užpakalinėje Mercedes dalyje jokių sustiprinimų nėra, todėl ji atitinkamai, stipriau deformuojasi. Teismas įvertinus šias aplinkybes pagal byloje esamus įrodymus teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina buvus draudiminį įvykį, nei jo nebuvus. Apie eismo įvykio buvimą paliudijo E. G. ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. G.. Atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo atsakomybės, todėl privalo išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

                            Žalos ir draudimo išmokos dydžio nustatymą, kai kaltininko atsakomybė apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ), šio įstatymo 19 straipsnio 16 dalies pagrindu Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalis numato, kad atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam  asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per  eismo įvykį, atlyginimo.

              UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“kilnojamojo turto vertintojas atliko ieškovo transporto priemonės vertinimą bei pateikė 2010-07-30 kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr.2104043, nurodydamas, jog transporto priemonės rinkos vertė apžiūros dieną – 7450 Lt, jos liekamoji vertė – 2200 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog eismo įvykio metu ieškovo automobiliui padarytos žalos dydis – 5240 Lt (skirtumas tarp automobilio rinkos vertės – 7450 Lt ir liekamosios vertės – 2200 Lt). Kadangi atsakovas nėra atlyginęs ieškovui draudimo išmokos, iš atsakovo ieškovui pritiestina 5240 Lt neišmokėtos draudimo išmokos (CK 6.987 str.).

              Ieškovas prašė priteisti 350 Lt sumokėtų turto vertintojui (2010-07-30 kvitas) bei 300 Lt už automobilio transportavimą iš įvykio vietos (PVM sąskaita – faktūra Nr.BRO000001686, 2010 m. gegužės 25 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 158). Kadangi teismas šioje byloje yra nustatęs, kad atsakovas buvo neteisingai paskaičiavęs išmokos dydį ir šiam faktui nustatyti ieškovas privalėjo samdyti turto vertintoją bei jam pateikti vertintiną turtą, laikytina, kad ieškovo patirtos išlaidos (350 Lt) priskirtinos prie protingų išlaidų susijusių su civilinės atsakomybės bei žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.), o 300 Lt žala susidariusi dėl automobilio transportavimo iš įvykio vietos priskirtina prie žalos susidariusios kaip eismo įvykio padarinys (TPVCAPDĮ 2 str. 5 d., 15 str. 1 d.). Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 650 Lt išlaidų už automobilio transportavimą iš įvykio vietos ir turto vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad į eismo įvykio metu padarytą žalą ieškovas du kartus įskaičiuoja 350 Lt sumokėtus už vertinimo ataskaitą (šią sumą skaičiuodamas bendrą patirtą nuostolį jau yra įskaitęs turto vertintojas), ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovui ir atsakovo priteisiama 5240 Lt neišmokėtos draudimo išmokos, 300 Lt už automobilio transportavimą iš įvykio vietos ir 350 Lt turto vertinimo išlaidų, iš viso – 5900 Lt.

                                          III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

              Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:

1. 2010-06-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-06-30 specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilio „BMW“ sugadinimai padaryti veikiant smūgiui į šio automobilio priekio dešinę pusę (per plotį nuo dešiniojo šono iki maždaug valstybinio numerio ženklo kairiojo krašto). Ekspertas nustatė, kad automobilio „BMW“ variklio dangtis ir „Mercedes“ bagažinės dangtis kontaktavo tarpusavyje. Ekspertas nustatė, kad automobilis „BMW“ turėjo visu priekio pločiu trenktis į „Mercedes“. Tokiu atveju turėjo būti smarkiai sugadinta visa galinė dalis per visą plotį, tačiau fotonuotraukose užfiksuota, kad „BMW“ priekinis kairys kampas tiesioginio smūgio poveikio neapgadintas. Ekspertas šiuos nesutapimus paaiškino tuo, kad „Mercedes“ užpakalinis kairys kampas jau buvo smarkiai deformuotas prieš susidūrimą, todėl „BMW“ priekinė kairė dalis liko neapgadinta. Analogiškai automobilio „BMW“ priekinė dešinė pusė jau buvo deformuota prieš susidūrimą, nes nepasiekė automobilio „Mercedes“ užpakalinio dešinio kampo ir  nepaliko jokių intensyvaus kontakto požymių. Automobilių sugadinimai yra tarpusavyje nesuderinami ir padaryti ne T. B. ir V. N. nurodytomis aplinkybėmis.
2. Ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-29 ekspertas R. Š. pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovo ir trečiojo asmens automobilių sugadinimai padaryti ne šių asmenų nurodytomis aplinkybėmis. Ekspertas R. Š. nurodė, kad automobilis „Mercedes“ buvo sugadintas smūgiuojant į kairį galinį kampą, tiek į galinės dalies vidurį. Eksperto V. L. nuomone, pateiktos nuotraukos nėra pakankamai informatyvios tokiai išvadai, be to būtina atsižvelgti į sukabinimo įtaiso (kablio) įtaką deformacijos eigai. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone apie tai, kad eksperto V. L. skaičiavimas yra patikimesnis. Fotonuotraukose, kurias nurodo ekspertas V. Š., yra aiškiai užfiksuotas automobilio kontakto visu plotu pėdsakai. Neįtikėtina, kad šiuos pėdsakus galėjo palikti ar įtakoti automobilio sukabinimo įtaisas.
3. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad apie tai, kad menkai tikėtina, jog automobilis „BMW“ po smūgio būtų likęs stovėti priešingos krypties eismo juostoje. Ekspertas V. L. iš esmės patvirtina, kad automobilis „BMW“ turėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę ir nulėkti nuo kelio paskui automobilį „Mercedes“, nebent po smūgio jis būtų vairuojamas. T. B. parodė, kad po smūgio vairavo automobilį. Tai neįtikėtina versija, nes tai jau reikalautų ypač gerų vairavimo įgūdžių, be to, būtų nelogiška nukreipti automobilį į priešingą juostą, kur vyko intensyvus automobilių eismas. Ieškovas atsisakė užpildyti papildomą eismo įvykio anketą.

                            Ieškovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad:

1. Teismas pagrįstai atmetė Lietuvos teismo ekspertizių centro 2010-06-30 ekspertizės akto išvadas, nes aktas surašytas atsakovo užsakymu  ir neatitinka CPK nustatyta tvarka paskirtos ekspertizės reikalavimų. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad ieškovo ir trečiojo asmens automobilių  sugadinimai buvo lyginami iš atsakovo pateiktų nuotraukų, kurios buvo padarytos paties atsakovo po eismo įvykio, jose nematyti eismo įvykio aplinkybių. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizių centro 2012-03-13 ekspertizės aktu, nes šis ekspertizės aktas gautas CPK 212 str. nustatyta tvarka. Ekspertizė atlikta remiantis visa bylos medžiaga ne tik epizodiniais įrodymais. Išsamaus tyrimo metu pasisakyta ir dėl 2011-04-29 ikiteisminiam tyrimui pateiktos specialisto išvados, pašalinti visi prieštaravimai. Ekspertizę atliko du aukštos kvalifikacijos itin didelę patirtį turintys ekspertai. Atsakovas neprašė paskirti papildomos ar pakartotinos ekspertizės.
2. Teismas konstatuodamas buvus draudiminį įvykį rėmėsi visuma įrodymų. Pažymėtina, kad buvo nutrauktas atsakovo inicijuotas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu dėl to, kad nepadarytas nusikaltimas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai patvirtino ieškovo ir trečiojo asmens nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizių centro 2012-02-10 specialisto išvada, kurioje priešingai negu 2010-05-23 išvadoje nurodyta, kad ieškovo automobilio galinės dalies sugadinimai padaryti į jį atsitrenkus trečiojo asmens automobiliui 2010-05-23 eismo įvykio metu.
3. Pirmos instancijos teismas tinkamai pasirėmė Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, kad ne draudėjas, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas neįrodė, kad nebuvo draudiminio įvykio ar ieškovo ir trečiojo asmens nurodytos faktinės aplinkybės nebūtų egzistavę.

4. Ieškovas, atsakovo atstovams pagrąsinus ikiteisminiu tyrimu,  atsisakė užpildyti papildomą eismo įvykio anketą. Trečiasis asmuo tik teismo posėdyje nurodė, kad po smūgio vairavo automobilį, nes iki to toks klausimas nebuvo užduotas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovui klausimų apie trečiojo asmens vairavimo įgūdžius ir eismo intensyvumą priešingoje kelio juostoje nekilo. Šios aplinkybės nėra esminės atleidžiant atsakovą nuo draudimo išmokos mokėjimo.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

              Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

              Apeliacinis skundas atmetamas.

                   Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais. Apeliantas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų ir įrodymų. Įvykio metu galiojusio LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Byloje kilo ginčas, ar byloje ištirtų įrodymų pakanka konstatuoti faktinę aplinkybę, kad Automobilių sugadinimai yra tarpusavyje nesuderinami ir padaryti ne T. B. ir V. N. nurodytomis aplinkybėmis 2010-05-23 eismo įvykio metu.  Atsakovas remiasi byloje pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-06-30 specialisto išvada Nr.11-1721(10), kurioje konstatuota, kad ne visi transporto priemonių sugadinimai yra tarpusavyje suderinami, t.y. transporto priemonių susidūrimu, kai automobilio MB 300D bagažinės dangčio apatinis kraštas įlenkė automobilio (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, negalima paaiškinti automobilio „MB 300D“ kairiojo užpakalinio kampo ir automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio dešiniojo kampo smarkių deformacijų. Atsakovas taip pat remiasi 2011-04-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-3541(10) atlikta ikiteisminio tyrimo metu, kurioje konstatuota, jog ieškovo automobilio (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai: palenkta į viršų automobilio galinė dalis kartu su vilkimo kabliu, sugniuždytas galinis kairysis kampas, buvo padaryti ne automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio kontakto metu, tačiau 2011-04-29 specialisto išvadoje neneigiama, kad abu automobiliai buvo susidūrę. Abiejose specialistų išvadose, kuriomis savo atsikirtimus grindžia atsakovas, atsakovas specialistui uždavė iš esmės tą patį klausimą: ar abiejų automobilių sugadinimai yra padaryti tarpusavio kontakto metu vairuotojų T. B. ir V. N. nurodytomis aplinkybėmis 2010-05-23 eismo įvykio metu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios į bylą pateiktos specialisto išvados negali būti vertinama kaip patikimesnis įrodymas - eksperto išvada Civilinio proceso kodekso 216 str. prasme. Teismas pagrįstai eksperto išvadas įvertino kaip paprastus  rašytiniais įrodymus ir jas vertino visumoje su kitais įrodymais (CPK 177 str. 1 d., 197 str. 1 d.).

              Pirmos instancijos teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp eismo įvykio dalyvių bei liudytojų nurodytų faktinių aplinkybių bei specialistų tyrimo metu nustatytų automobilių sugadinimų priežasčių, CPK 216 str. nustatyta tvarka paskyrė eismo įvykio ekspertizę.  Nutartyje atsižvelgiant į paties atsakovo pasiūlytus klausimus buvo užduoti papildomi klausimai apie eismo įvykio aplinkybes: automobilių susidūrimo mechanizmą, automobilių judėjimą po įvykio. Teisėjų kolegijos nuomone, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-03-13 ekspertizės akte Nr.11-1919(11), skirtingai nuo ankstesnių tyrimu remiamasi ne prielaidomis, bet detaliai aprašytas susidūrimo mechanizmas, taikyti konkretūs tyrimo metodai (padaryti abiejų automobilių sugadinimų nuotraukų uždėjimai).  2012-03-13 ekspertizės aktas yra patikimas įrodymas, ne tik dėl to, kad tai yra teismo paskirta ekspertizė, kurios paskyrime dalyvavo abi bylos šalys, bet ir dėl to, kad ekspertinio tyrimo metu panaudoti konkretūs moksliniai tyrimo metodai. Teismo ekspertų duotos išvados pašalino abejones dėl abiejų automobilių sugadinimų tarpusavio nesuderinamumo bei aprašytas eismo įvykio (susidūrimo) mechanizmo. Aiškindamas skirtingą automobilių deformaciją ekspertas nurodė, jog dėl automobilio „Mercedes Benz E300D“ korozijos jo kėbulas yra susilpnintas, todėl užpakalinė dalis buvo lengviau deformuojama. Automobilis BMV priekyje turi landžeroną, kuris yra nešančioji mašinos dalis, užpakalinėje Mercedes dalyje jokių sustiprinimų nėra, todėl ji atitinkamai, stipriau deformuojasi. Ekspertas taip pat atmetė prielaidą, jog ant automobilio Mersedes Benz buvo raudonų dažų žymės. Šios dėmės, kurios 2011-04-27 išvadoje buvo įvertintos kaip dažai, tai atspindžiai nuo Mercedes Benz bagažinėje esančio avarinio ženklo, nes skirtingose nuotraukose tos raudonos dėmės yra matomos skirtingose vietose. Jei tai būtų dažai, jie būtų matomi visose nuotraukose. Ekspertas teismo posėdyje konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad automobilis „Mercedes Benz E300D“ jau iki susidūrimo buvo apgadintas.

              Atsakovas dalyvavo teismo posėdyje ir galėjo užduoti klausimus ekspertui. Ekspertas V. L. teismo posėdyje konstatavo, kad schemos po eismo įvykio nėra, tačiau teoriškai automobilis „BMW“ galėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę arba nulėkti nuo kelio paskui automobilį „Mercedes“, nebent po smūgio jis būtų vairuojamas. Tretysis asmuo T. B. tik teismo posėdyje nurodė, kad po smūgio vairavo automobilį, tačiau vien ta aplinkybė, kad klausimas buvo užduotas paskutiniame teismo posėdyje nepaneigia T. B. parodymų, kad jis iš karto po susidūrimo galėjo vairuoti automobilį, teisingumo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas prasidėjus ginčui su atsakovu atsisakė užpildyti papildomą eismo įvykio anketą nepaneigia eksperto išvados teisingumo. Byloje neabejotinai nustatyta, kad abiejų automobilių sugadinimai sutampa ir padaryti dideliu greičiu važiuojančiam automobiliui „BMW“ atsitrenkus į automobilį „Mercedes“. Eismo įvykio dalyvių, teismo apklaustų liudytojų bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų bei kitų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad automobilių susidūrimas įvyko ir visi automobilių sugadinimai padaryti 2010-05-23 eismo įvykio metu.

              Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 3 d. draudžiamasis eismo įvykis – tai eismo įvykis, kuriam įvykus pagal minėtą įstatymą turi būti išmokama išmoka, o minėto įstatymo 16 str. 1 d. numato, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal byloje esamus įrodymus nustatyta, kad automobilio BMW valdytojui trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. kilo atsakomybė, t.y. pareiga dėl eismo įvykio padarytą žalą atlyginti ieškovui, todėl šis eismo įvykis yra draudiminis ir trečiojo asmens civilinę atsakomybę apdraudęs atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą pagal minėtas įstatymo nuostatas.

              Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui priteisiamos jo patirtos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo) išlaidos – 1000 Lt (t.2 b.l.17).

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 str. 1 ir 3 dalimis, 326 str. 1 d. 1 p. ir 331 str.,

                                                        n u t a r i a :

              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti ieškovui V. N. iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“  1000 Lt bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Andrius Ignotas

Kolegijos teisėjos                                                                        Liuda Uckienė

                                                                              Aldona Tilindienė