Civilinė byla Nr. e2-2490-880/2025

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13726-2025-7

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.10.; 2.6.2.1.; 2.6.18.3.; 3.2.6.1.;

3.2.6.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S  P   R   E  N  D  I  M  A  S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gražinai Bitvinskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TECOS“ atstovei advokatei Ivetai Vitkutei Zvezdinienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės atstovui advokato padėjėjui Gintautui Šteinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TECOS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altus LT“ dėl skolos ir nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 106 253,38 Eur skolą, 14 927,56 Eur nuostolius, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad:

1.1.                      2023 m. balandžio 18 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2023 03/2 [SC-02/133], kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti 130/2 pastato vėdinimo ir šildymo sistemų įrangos montavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. 2024 m. kovo 1 d. Šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2023 03/2 [SC-02/133], kuriuo ieškovė įsipareigojo už 78 650,00 Eur (iš jų 65 000,00 Eur darbų vertė ir 13 650,00 Eur) PVM (21%)), atlikti papildomus darbus.

1.2.                      Atsakovei pagal Sutartį buvo išrašytos trys PVM sąskaitos faktūros, kurių bendra suma sudarė 166 253,38 Eur. Tačiau atsakovė nė vienos iš šių sąskaitų per Sutartyje nustatytus terminus neapmokėjo, tokiu būdu pažeidė Sutartį ir CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p. nuostatas.

1.3.                      2025 m. vasario 28 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo – UAB „Baltijos informacinės sistemos“ sudarė Trišalį susitarimą Nr. SC-04/131-133 dėl tarpusavio finansinių įsipareigojimų mažinimo. Atsakovė pasirašydama šį susitarimą pripažino ir patvirtino savo neginčijimą pradelstą finansinį įsipareigojimą, o taip pat jo dydį ir dėl jo pagrįstumo pretenzijų nereiškė. Šio susitarimo pagrindu trečiasis asmuo UAB „Baltijos informacinės sistemos“ sumokėjo ieškovei 60 000,00 Eur kaip dalį atsakovės įsiskolinimo pagal Sutartį. Po šio mokėjimo likusi nepadengta skolos dalis sudaro 106 253,38 Eur. Nors šios finansinės prievolės mokėjimo terminai yra suėję, skola iki šiol nėra sumokėta.

1.4.                      Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte nustatyta, kad jeigu tiekėjas vėluoja vykdyti sutartinius įsipareigojimus, subteikėjas turi teisę skaičiuoti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Kadangi atsakovė vėlavo įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, ieškovė už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną skaičiavo delspinigius, kurių sumą reikalavo padengti. Šio ieškinio dieną ieškovo reikalaujamų delspinigių suma sudaro 14 685,56 Eur.

1.5.                      Atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, numatytus Sutarties specialiųjų sąlygų 4.6 ir 5.2 punkte bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 ir 6.256 straipsniuose.

2.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti ir iš ieškovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

2.1.                      Sutartinių santykių eigoje buvo daug nekokybiškai atliekamų darbų, kitokių konfliktų. ieškovė gerai žinojo atsakovės situaciją su IAE, todėl savanaudiškai veikė savaip, vis statydama į nepatogią padėtį atsakovę. Nors ieškovė pagal Sutartį neturėjo teisės ir pagrindo nevykdyti/ sustabdyti/ nukelti darbų, tačiau nuolat tą darė.

2.2.                      Ieškovė nuolat teikė reikalavimus dėl įvairių papildomų darbų, kurie neva neįeina į Sutarties darbų apimtis, kurių atlikimas neva buvo suderintas su ieškovu. Atsakovė pažymi, jog ieškovė tinkamai net neinformuodavo apie tokį papildomų darbų poreikį bei neįgyvendino CK 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatų.

2.3.                      Atsakovė buvo ne kartą pabrėžusi ieškovei, jog yra linkusi bendradarbiauti vykdant Sutartį. Šis aspektas apėmė ir atsiskaitymą už atliktus darbus. Tačiau atsakovė atkreipia dėmesį, jog didžioji dauguma ieškovės nurodytų papildomų darbų, net nevertinant jų pagrįstumo, buvo apskaičiuoti neadekvačiomis/ neprotingomis/ neproporcingomis kainomis/ įkainiais/ trukme.

2.4.                      Nors ieškinyje minima, jog atsakovė sutiko su skolos dydžiu, pasirašydama trišalį susitarimą, tačiau atsakovei nebuvo jokios kitos išeities, ji buvo nuolat spaudžiama, jautė reguliarų ekonominį spaudimą iš ieškovės pusės.

2.5.                      Atsakovė iki šiol tikėjosi, kad ieškovė pripažins savo atliktus trūkumus, klaidas, sieks taikaus susitarimo. Kadangi prievolės šalys tarpusavio santykiuose turi elgtis sąžiningai ir protingai, atsakovė pagrįstai tikisi, kad šalims pavyks susitarti dėl įsipareigojimų įvykdymo ir ieškovė, savo ruožtu, įvykdys savąsias pareigas (CK 6.38 str., 6.200 str.).

2.6.                      Ieškovės prašomi 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, šiuo konkrečiu atveju yra gerokai per dideli. Delspinigiai yra mažintini iki protingo dydžio, kuris, atsakovės, nuomone, turėtų būti daugiausiai 0,02 proc.

Teismas

ko n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 

3.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2023 m. balandžio 18 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2023 03/2 [SC-02/133], kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti 130/2 pastato vėdinimo ir šildymo sistemų įrangos montavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Sutarties kaina – 61 000 Eur be PVM.

4.       2024 m. kovo 1 d. tarp šalių buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 1 prie Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2023 03/2 [SC-02/133], kuriuo ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus darbus, nurodytus Susitarimo 1 punkte. Susitarime numatytų papildomų darbų ir paslaugų kaina 65 000 Eur be PVM (78 650 Eur su PVM).

5.       2024 m. kovo 1 d. ieškovė pardavė atsakovei papildomas medžiagas ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą C2024 Nr. 0628 bendrai 8 974,11 Eur sumai, kuri turėjo būti apmokėta iki 2024 m. balandžio 1 d. Taip pat 2024 m. balandžio 30 d. ieškovė pardavė atsakovei papildomas medžiagas ir išrašė PVM sąskaitą - faktūrą C2024 Nr. 0633 bendrai 4 819,27 Eur sumai, kuri turėjo būti apmokėta iki 2024 m. gegužės 31 d.

6.       2024 m. rugpjūčio 27 d. Perdavimo–priėmimo aktu Nr. A1 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė visus pagal Sutartį ir Susitarimą atliktus darbus. Pasirašyto perdavimo priėmimo akto pagrindu ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą C2024 Nr. 0637 bendrai 152 460,00 Eur sumai.

7.       2025 m. vasario 28 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo – UAB „Baltijos informacinės sistemos“ sudarė Trišalį susitarimą Nr. SC-04/131-133 Dėl tarpusavio finansinių įsipareigojimų mažinimo. Šio susitarimo pagrindu trečiasis asmuo UAB „Baltijos informacinės sistemos“ sumokėjo ieškovei 60 000,00 Eur kaip dalį atsakovės įsiskolinimo pagal Sutartį. Po šio mokėjimo likusi nepadengta skolos dalis sudaro 106 253,38 Eur.

8.       Atsakovė nei vienos iš jai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nėra apmokėjusi iki šiol, todėl ieškovė prašo skolą priteisti teismine tvarka.

III. Teismo konstatuojamos aplinkybės

Dėl skolos priteisimo

9.       Pirmiausia pažymėtina, kad išnagrinėjus bylą nustatyta, jog tarp bylos šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.687 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

11.       Tarp šalių sudarytos Sutarties specialiųjų sąlygų 4.6 punkte įtvirtinta, kad mokėjimus tiekėjas (atsakovė) privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šalių pasirašytame perdavimo-priėmimo akte nurodytos dienos, kai subtiekėjas tinkamai suteikė paslaugas, įvykdė kitus numatytus tiekėjo įsipareigojimus (jei buvo numatyta) bei pateikė pirkėjui ir /ar tiekėjui visus tinkamus dokumentus.

12.       Kaip jau buvo minėta, 2024 m. rugpjūčio 27 d. pasirašytu perdavimo - priėmimo aktu ieškovė perdavė atsakovei visus darbus ir paslaugas pagal Sutartį, o atsakovė (tiekėjas) patvirtino, kad įvykdytos paslaugos ir darbai atitinka sutarties sąlygas ir yra tinkami naudotis. Tą pačią dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą C2024 Nr. 0637 bendrai 152 460,00 Eur sumai. Atitinkamai atsakovė, remiantis Sutarties specialiųjų sąlygų 4.6 punktu, privalėjo 2024 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą C2024 Nr. 0637 apmokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 26 d., tačiau atsakovė savo pareigos sutartyje nustatytais terminais neįvykdė ir PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo.

13.       Be to, atsakovė iš ieškovės įsigijo papildomų medžiagų, už kurias 2024 m. kovo 1 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą C2024 Nr. 0628 bendrai 8 974,11 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, t. y. iki 2024 m. balandžio 1 d., ir 2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą C2024 Nr. 0633 bendrai 4 819,27 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, t. y. 2024 m. gegužės 30 d. Vis tik nei viena PVM sąskaita faktūra joje numatytais terminais nebuvo apmokėta.

14.       Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad darbai atlikti nekokybiškai, ieškovė prieš atsakovę naudojo spaudimą, praleido darbų atlikimo terminus, nesuderino papildomų darbų.

15.       Teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės teiginiais, nes jie neparemti jokia kita byloje esančia medžiaga ir vertintini kaip gynybinė atsakovės pozicija (CPK 178 straipsnis).

16.       Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė pasirašė darbų perdavimo priėmimo aktą, kuriame patvirtino, kad įvykdytos paslaugos ir darbai atitinka sutarties sąlygas ir yra tinkami naudotis.

17.       Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 37 punktas).

18.       Nagrinėjamu atveju jokių ieškovės atliktų darbų trūkumų, Sutartyje numatytų terminų praleidimo ar dėl to atsiradusių nuostolių, perdavimo priėmimo akte atsakovė nenurodė, neatsisakė pasirašyti perdavimo priėmimo akto. Taip pat jokių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti ieškovės atliktų darbų trūkumai, atsakovė nepateikė ir teismui bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad atsakovė turėjo teisę pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pareikšti priešieškinį ieškovei, prašydama sumažinti darbų kainą ar pripažinti darbų perdavimo – priėmimo aktą negaliojančiu, tačiau tuo taip pat nepasinaudojo. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės atliktų darbų rezultatas yra faktiškai naudojamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė neturi pagrindo atsisakyti atsiskaityti už atliktus darbus ir įsigytas medžiagas.

19.       Antra, atsakovė savo pareigą atsiskaityti už atliktus ir priimtus darbus bei medžiagas papildomai patvirtino 2025 m. vasario 28 d. pasirašydama Trišalį susitarimą Nr. SC-04/131-133, kurio preambulėje nurodė, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu turi galiojančią ir vykdytiną pareigą sumokėti ieškovei 166 253,38 Eur skolą, kylančią iš 2023 m. balandžio 18 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2023 03/2 [SC-02/133] už pagrindinės prievolės vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Trišaliame susitarime nurodyta atsakovės 166 253,38 Eur skolos suma gaunama būtent sudėjus Sutarties kainą (152 460,00 Eur) ir įsigytų papildomų medžiagų kainas (8 974,11 Eur ir 4 819,27 Eur).

20.       Kaip teisiškai nepagrįsti atmestini ir atsakovės argumentai, kad ieškovė papildomų darbų nebuvo tinkamai suderinusi pagal CK 6.684 straipsnį.

21.       CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina.

22.       Pažymėtina, kad dėl papildomų darbų šalys raštu sudarė 2024 m. kovo 1 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2023 03/2 [SC-02/133]. Papildomas susitarimas pasirašytas abiejų šalių atstovų elektroniniais parašais, todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad papildomai atliktini darbai, jų apimtis ir jų kaina buvo šalių suderinti ir abiem pusėms priimtini. Be to, kaip jau minėta ieškovės atliktus papildomus darbus atsakovė priėmė, nereiškė jiems jokių pretenzijų. 

23.       Tuo tarpu atsakovės teiginiai dėl ieškovės daryto spaudimo, siekio taikiai susitarti atmestini kaip neįrodyti.

24.       Taigi atsakovė nepareiškusi ieškovei jokių pretenzijų nei dėl šios atliktų darbų, nei dėl įsigytų prekių kokybės, vėlesniuose tarpusavio sutartiniuose santykiuose pripažinusi savo skolą ieškovei, privalo sumokėti 106 253,38 Eur skolą, kuri yra priteistina ieškovės naudai iš atsakovės.

Dėl netesybų priteisimo

25.       CK 6.71 straipsnyje įtvirtinta ir atskleista netesybų samprata. Netesybos – tai įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

26.       Šiuo atveju ginčo šalių sudarytoje Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2. punkte numatyta, kad jeigu tiekėjas (atsakovė) vėluoja vykdyti sutartinius įsipareigojimus, subtiekėjas (ieškovė) gali skaičiuoti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos (etapo kainos) nurodytos Sutarties vykdymo programoje

27.       Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 14 927,56 Eur dydžio delspinigių, paskaičiuotų už pradelstas atsiskaityti 180 dienas taikant 0,05 proc. dydžio delspinigių normą (ieškinio 9 priedas). Atsakovė su tokiu delspinigių dydžiu nesutiko, prašė juos sumažinti iki protingo 0,02 proc. dydžio.

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

29.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

30.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, kad netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

31.       Teismas pažymi, kad Sutartį sudarė du juridiniai asmenys ir ji šalims turi įstatymo galią (CK 1.189 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju negalima nei vienos iš Sutarties šalies laikyti silpnesniąja. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, profesionalūs verslininkai, dirbantys statybos srityje, turi patirties verslo bei derybų srityje.

32.       Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad šalių sutarti 0,05 proc. dydžio delspinigiai būtų neprotingai dideli. Byloje nustatyta, kad netesybų dydį šalys sutarė laisva valia, galėjo ir turėjo įvertinti prisiimtą riziką ir numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius rangos sutarties pasirašymo metu. Sutartyje nuostatos dėl delspinigių dydžio yra įtvirtintos aiškiai ir konkrečiai. Pažymėtina, kad Sutarties rengėja buvo pati atsakovė, kuri ir nustatė tokią sąlygą dėl delspinigių dydžio. Be to, analogiškas delspinigių dydis yra įtvirtintas ir ieškovės atžvilgiu (Sutarties specialiųjų sąlygų 5.1. punkte). Delspinigių skaičiavimo terminas nustatytas atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalyje taikomus netesybų senaties terminus ir nėra viršytas. Ieškinio 9 priede pateikta delspinigių apskaičiavimo lentelė, iš kurios matyti, kad delspinigiai apskaičiuoti proporcingai nuo pradelstos sumos.

33.       Pažymėtina, kad atsakovė nenurodė jokių argumentų, išskyrus kasacinio teismo praktikos citavimą, kodėl jos pačios pasiūlytas ir Sutartyje numatytas delspinigių dydis, nagrinėjant bylą teisme turėtų būti laikomas neprotingai dideliu.

34.       Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šalių nustatytos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės, todėl nėra pagrindų mažinti šalių laisva valia nusistatytų delspinigių dydį, todėl jis priteistinas.

35.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį įstatymas numato 6 procentų metines palūkanas, kai abi šalys yra verslininkai, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

36.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37.        Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

39.       Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, jai iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

40.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 1941 Eur dydžio žyminį mokestį (528 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 1413 Eur už ieškinį), patyrė 242 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas, 5408,70 Eur už advokatės teisines paslaugas byloje: 605 Eur teisines išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą parengimą, 998,25 Eur teisines išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 1815 Eur teisines išlaidas už ieškinio parengimą, 435,60 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 1 554,85 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, susipažinimą su pateikta informacija, teismo nutartimi ir nuomonės parengimą.

41.       Teismas, įvertinęs ieškovės patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės patirtas išlaidas už advokatės suteiktą teisinę pagalbą.

42.       Maksimali suma už pareiškimą išduoti teismo įsakymą remiantis Rekomendacijomis atsižvelgiant į paslaugų apmokėjimo datą yra 583,98 Eur, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą 934,36 Eur, 935,08 Eur rašytinių paaiškinimų parengimą ir 233,77 Eur už nuomonės dėl bylos perdavimo nagrinėti mediacijai parengimą. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nepriteistina 150 Eur be PVM suma, nurodyta 2025 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje KL Nr. 2025/383 už susipažinimą su kliento pateikta informacija ir jos analize, kadangi kaip yra pasisakyta aktualioje kasacinio teismo praktikoje, tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška, rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 166 punktas).

43.       Apibendrinant tai kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1941 Eur dydžio žyminis mokestis ir 5179,79 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 7 120,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

44.       Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad ieškovė nepatyrė 242 Eur ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidų, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo.

45.       Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose įtvirtintą reglamentavimą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos tam tikros protingos išlaidos. Taigi asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos aiškinimo, yra pažymėjęs, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas klausimą, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

46.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė patyrė 200 Eur išlaidas be PVM (su PVM gaunama suma yra 242 Eur) už susipažinimą su pateiktais dokumentais; delspinigių paskaičiavimą; rašytinio reikalavimo dėl skolos sumokėjimo parengimą (el. b. t. 1, b.l. 79). Į bylą taip pat yra pateiktas ieškovės atstovo parengtas 2025 m. balandžio 29 d. Reikalavimas sumokėti skolą ir netesybas Nr. SR-25/014 su delspinigių paskaičiavimo lentele, bei AB „Lietuvos paštas“ kvitas, patvirtinantis, kad minėtas reikalavimas atsakovei buvo išsiųstas 2025 m. balandžio 30 d. (el. b. t. 1, b.l. 74-78). Taigi ieškovė patyrė ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas, kurias pagrįstai prašė priteisti.

47.       Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl 242 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, priteisimo iš atsakovės tenkintinas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

48.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą teismui patenkinus ieškovės ieškinį. 

49.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

50.       Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.

51.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

52.       Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti įvertinta tai, ar per terminą, kuriam prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą, skolininkas realiai įgis galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir ar teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymas nepažeis kitos šalies (išieškotojo) interesų bei pagrindinių civilinės teisės principų. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-330/2023 18 punktas).

53.       Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovės atžvilgiu gali būti taikomas, kadangi jos turtinė padėtis yra sunki.

54.       Pažymėtina, kad atsakovė 2025 m. rugsėjo 11 d. turėjo 12 537,74 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei 105 076,65 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiuo metu atsakovė nesugeba generuoti pakankamų pajamų savo finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, kadangi nuo 2025 m. sausio 7 d. skolininkės įmonėje sumažėjo darbuotojų skaičius – nuo 10 iki 2 darbuotojų ir dėl to ji veiklą gali vykdyti itin ribotai.

55.       Be to, iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 m. laikotarpį matyti, kad bendrovė turėjo turto iš viso už 2 395 347 Eur, iš jų trumpalaikis turtas sudarė 1 000 150 Eur (814 299 Eur gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai tesudarė 163 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 340 492 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 704 457 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovė 2024 m. patyrė 2 150 186 Eur nuostolių.

56.       Taip pat susipažinus su duomenimis iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra priimti ir kitų teismų sprendimai, kuriais iš atsakovės yra priteistos įvairaus dydžio skolos.

57.       Apibendrinant šiuos duomenis matyti, kad 2024 m. atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko teoriškai teismo sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstytas.

58.       Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, kad priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022; 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024, 28 punktas).

59.       Atsakovė nepateikė argumentų ir įrodymų apie gebėjimą grąžinti skolą dalimis, neįrodė, kad ateityje turės pakankamai lėšų šiam įsipareigojimui įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas prieštarautų CPK 7 ir 18 straipsniuose įtvirtintiems principams, pagal kuriuos teismo sprendimas turi būti vykdomas kuo operatyviau ir ekonomiškiau.

60.       Teismas, atsižvelgdamas į visas aptartas aplinkybes bei teismų praktiką, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendžia, kad prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrįstas, įvertinus kitas atsakovės turimas skolas, jos prašymas iš esmės reikštų nepagrįstą atsiskaitymo vilkinimą, kuris pažeistų ieškovės teises bei teisėtus interesus, todėl atsakovės prašymo netenkina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 306, 307 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TECOS“, juridinio asmens kodas 155988797, naudai priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Altus LT“, kodas 304229113, 106 253,38 Eur (vieno šimto šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 38 ct) skolą, 14 685,56 Eur (keturiolikos tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 56 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 120,79 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto dvidešimt eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                       Linas Zinkevičius