Baudžiamoji byla Nr. 1-441-1049/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26576-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 

1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.6; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2. 26.2; 1.2.27.1; 2.1.8; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,

sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei,  

kaltinamajam V. M.,

nukentėjusiesiems R. D., R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas: 1. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)182 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti kas mėnesį po 30 valandų visuomenės labui; 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 34 MGL (1 280,00 eurų) dydžio bauda. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartimi 2018 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 34 MGL (1 280,00 eurų) dydžio bauda pakeista 204 valandomis viešųjų darbų, įpareigojant atlikti viešuosius darbus per 6 mėnesius, neatlygintinai dirbant po 34 valandas per mėnesį visuomenės labui; 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 150 valandų per 10 mėnesių, dirbant po 15 valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios R. D. gyvenamojoje vietoje, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 286 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

V. M. 2019 m. birželio 24 d. apie 15.20 val., viešoje vietoje –  UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų plūsdamas necenzūriniais žodžiais R. D. jos darbo vietoje, elgdamasis vandališkai, tyčia dešinės rankos kumščiu du kartus trenkdamas į vitrinos stiklą, ir taip jį sudaužydamas bei sutrikdydamas parduotuvės veiklą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Taip pat jis 2019 m. birželio 24 d. apie 18.54 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vengdamas sulaikymo dėl viešosios tvarkos pažeidimo, aktyviai priešindamasis ir stumdydamasis, įdrėskė į veidą ties dešine akimi valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui R. B., tyčia stipriai rankomis į krūtinę jį pastūmė, dėl ko R. B. suklupo, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. B. nubrozdinimą dešinio skruosto srityje, nubrozdinimą kairėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

        Kaltinamasis V. M., bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino pilnai tačiau atsisakė pateikti paaiškinimus apie įvykio aplinkybes.

Nukentėjusioji R. D., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad iki įvykio ji draugavo su kaltinamuoju V. M., todėl jis žinojo, kur dirba nukentėjusioji. Įvykio dieną, apie 15.20 val., parduotuvėje apsipirkinėjant lankytojai, į ją atvyko agresyviai nusiteikęs V. M., kuris kumščiu trenkė į vitriną, dėl ko ji sudužo, ir grasino suduoti nukentėjusiajai. Įvykį matė parduotuvėje buvusi lankytoja, kuri buvo labai išsigandusi. Kaltinamasis, išdaužęs vitriną išėjo į lauką, kur plūdo kitą moterį. Nors pati nukentėjusioji tikina to nepastebėjusi, tačiau jai apie tai pasakė parduotuvės lankytoja, o lauke buvusi moteris iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams ir kaltinamajam grįžus į parduotuvę, jis toliau plūdosi su parduotuvės lankytoja. Pareigūnai mėgino raminti kaltinamąjį, tačiau jis neklausė ir priešinosi sulaikomas, plūdosi ir mėgino pareigūnams suduoti rankomis, dėl ko įvyko grumtynės ir jis, kartu su pareigūnais, parkrito ant žemės. V. M. apsiramino tik tuomet, kai jam buvo uždėti antrankiai. Nukentėjusioji paaiškino, kad įvykio metu ji buvo išsigandusi ir šokiruota dėl kaltinamojo agresyvaus elgesio ir po to su juo nebendravo. Nurodė, kad neužuodė nuo kaltinamojo sklindančio alkoholio kvapo, tačiau jo veiksmai buvo neadekvatūs, nes jis ne tik išdaužė stiklą, bet ir išvartė prekes, dėl ko išsipilstė parduotuvėje buvę alkoholiniai gėrimai, o parduotuvės veikla dėl įvykio buvo sutrikdyta būtent dėl kaltinamojo veiksmų.

Nukentėjusysis R. B., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad pagal gautą pranešimą apie įvykį (duomenys neskelbtini), jis į įvykio vietą atvyko kartu su kolega P. V.. Įvykio vietoje pastebėjo už prekystalio stovinčią nukentėjusiąją, kuri buvo akivaizdžiai išsigandusi, drebėjo ir verkdama paaiškino, kad kaltinamasis ją plūdo, stumdėsi ar norėjo suduoti. Taip pat įvykio vietoje buvo vyresnio amžiaus liudytoja, kuri teigė, jog pareigūnus iškvietė kitas asmuo, o ji nukentėjusiosios nenorėjo palikti vienos su kaltinamuoju. R. B. paaiškino, kad kaltinamasis nebuvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, suprato savo veiksmus ir kad bendrauja su policijos pareigūnais, kadangi jie abu buvo su tarnybinėmis uniformomis. Nors kaltinamasis buvo įspėtas nusiraminti, nešūkauti, kad galėtų išsiaiškinti situaciją, tačiau jis į tai nereagavo ir plūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, klausdamas ką jie padarys. R. B. spėjus kaltinamajam ant vienos rankos uždėti antrankius, šis priešinosi, dėl ko prasidėjo susistumdymas, kurio metu jie nukrito ant žemės ir padarė nuostolių parduotuvėje. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo pasipriešinimo jam buvo apdraskytas veidas, uniforma buvo šlapia nuo alkoholio, o suklupęs už dėžių nukentėjusysis susitrenkė koją, dėl ko vėliau jautė nepatogumus, skausmą, koją tepė tepalu. Nors pasikeisdami su kolega kaltinamajam davė nurodymus nesipriešinti, tačiau jis jų nepaisė ir buvo sulaikytas tik po grumtynių, o atvykus operatyviniai grupei, pristatytas į policijos komisariatą. Nukentėjusysis nurodė, kad nors pareigūnu dirba 29 metus, tačiau tokie atvejai pasitaiko retai, kadangi žmonės paprastai sureaguoja į atvykusius pareigūnus, o kaltinamasis priešingai – savo veiksmais – chuliganišku elgesiu, žodžiais įžeidė jį ir aplinkinius, taip elgtis negalima, civilinį ieškinį palaiko.

Liudytojas P. V., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad karu su kolega R. B., pagal gautą pranešimą, dėl konflikto, nuvyko į įvykio vietą, esančią parduotuvėje, šalia „(duomenys neskelbtini)“. Pirmiausia pastebėjo už prekystalio stovinčią nukentėjusiąją, kuri buvo susigraudinusi ir išsigandusi. Įvykio vietoje taip pat buvo vyresnio amžiaus pranešėja ir kaltinamasis, kuris jas koneveikė, neleido išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Taip pat pastebėjo, kad įvykio vietoje jau buvo įskeltas stiklas ir apgadintas parduotuvės inventorius. Nusprendus kaltinamąjį išsivesti į lauką, jis nepakluso, vengė sulaikymo, standino rankas ir stūmė jo kolegą, dėl ko jis patyrė sužalojimus, o po įvykio skundėsi kojos skausmu. Liudytojas paaiškino, kad tik parvertus kaltinamąjį ant žemės jis buvo sulaikytas, tačiau sulaikymo metu išsiliejo pakuotės alkoholinių gėrimų, dėl ko sušlapo tarnybinės uniformos. Liudytojas nurodė, jog jam žala nebuvo padaryta, įvykio metu suprato, kad kaltinamasis buvo neblaivus, tai matėsi iš jo elgesio ir kalbos, tačiau neatsiminė, ar jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą.

Kaltinamasis V. M., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino ir paaiškino, kad iki įvykio buvo išgėręs dvi skardines stipraus alaus, todėl detaliai neatsimena visų įvykio aplinkybių. 2019 m. birželio 24 d., dienos metu, būdamas neblaivus atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, kur dirbo tuometinė jo mergina, nukentėjusioji R. D., tačiau dėl suvartoto alkoholio jie susipyko. Konflikto metu kaltinamasis tyčia ją koneveikdamas trenkė kumščiu į vitriną ir išdaužė stiklą. Vėliau į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir mėginant jį išsivesti į lauką, kaltinamasis išeiti nenorėjo, nes dar nebuvo visko pasakęs savo merginai, todėl muistydamasis netyčia apdraskė pareigūnui veidą bei pastūmė jį. Paaiškino, kad tyčia sužaloti pareigūnų nenorėjo. Kadangi nepakluso pareigūnų reikalavimams, prieš jį du kartus buvo panaudotas „Taser“. Taip pat atsimena, kad įvykus grumtynėms su pareigūnais išvartė parduotuvėje prekes, tačiau dėl savo veiksmų labai gailisi ir nebūtų taip pasielgęs blaivas, todėl nori atlyginti padarytą žalą, bet neturi finansinių galimybių. Pažadėjo ateityje nebenusikalsti (1 t.,b. l. 145–146, 154–155). 

Liudytoja S. Š., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje, į pavakarę, apie 18.00 val., nuėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, nusipirkti ledų. Pastebėjo, kad kasininkė buvo įsitempusi, išsigandusi, susikausčiusi, o kadangi prie įėjimo į parduotuvę matę sėdintį jauną vaikiną, su alaus skardine, paklausė kasininkės, kaip vėliau paaiškėjo – nukentėjusiosios R. D., ar ji nebijo. R. D. teigė bijanti, kadangi minėtas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo – kaltinamasis V. M., jau buvo atėjęs ir kažkas įvyko, dėl to liudytoja S. Š. nusprendė pasilikti parduotuvėje. Neužilgo į parduotuvę atėjo V. M. ir išsirinkęs prekes S. Š. pasakė, kad užleidžia ją susimokėti pirmą, tačiau ši atsakė, kad dar nereikia. V. M. kelis kartus pakartojo, kad ją užleidžia ir pakėlęs balso toną koneveikdamas liepė jai susimokėti, o po to per prekystalį puolė prie kasininkės kaltindamas, kad ji pasiskundė. Nors liudytoja nurodė, kad nukentėjusioji nieko nesakė, tačiau kaltinamasis V. M. artėdamas prie jos, pakeltu tonu, su didele agresija rėkė „aš juk kultūringai tave užleidau, ko tu neapsimoki“, todėl S. Š. pasitraukė, nes bijojo, kad šis jai suduos. Staiga į parduotuvę atėjo policijos pareigūnai, kurie ramino kaltinamąjį, tačiau šis nepakluso, sakė, kad jį pastūmė. Pareigūnams mėginant V. M. išsivesti į lauką, šis nesutiko, nereagavo į reikalavimus, dėl ko prasidėjo stumdymasis, kurio metu buvusios prekės krito per visą parduotuvę. Tuo metu nukentėjusioji labai jaudinosi, verkė, drebėjo, todėl liudytoja ją ramino. Nepamena,  ar vaikinas kažką sakė jai ar kasininkei, kai jam uždėjo antrankius ir išvedė į policijos automobilį. Kol jos laukė ateinančio policijos pareigūno,  padėjo kasininkei šiek tiek aptvarkyti parduotuvę, tačiau to daryti neleido atėjęs policijos pareigūnas. Paaiškino, kad šis įvykis sutrikdė visuomenės rimtį, viešąją tvarką, o ji pati parėjusi namo jautėsi prastai ir jaudinosi (1 t., b. l. 76–77). 

Liudytojas A. E., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, parduotuvė Kaune prekiauja alkoholiniais gėrimais ir greitai negendančiais maisto produktais. Apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotuose vaizdo įrašuose matė, kaip 2019 m. birželio 24 d., incidento metu vyras priešinosi policijos pareigūnams, nuvertė alų nuo paletės, nuvertė stendą, sudaužė vitriną ir grumtynių su pareigūnais metu, nuvertė ir apgadino mikrobangų krosnelę. Po šio įvykio R. D. išėjo iš darbo jų parduotuvėje savo noru. Liudytojas pateikė 2019 m. rugsėjo 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl patirtos žalos, kuriame nurodyta, kad naujo stiklo išpjovimas su jo pirkimu kainavo 9.99 eurus; mikrobangų krosnelės remontas kainavo 20,00 eurų; „Rinkuškių“ alaus „Hops“ 4 vnt. skardinių po 0,568 1, kurių bendra vertė – 4,76 eurai; alaus „Fano“, 1 litro 3 plastikiniai buteliai, kurių bendra vertė 4,35 eurai, todėl iš viso įmonei padaryta žala – 39,10 eurų turtinė žala, dėl ko prašo įmonę pripažinti civiliniu ieškovu byloje (1 t., b. l 48–49).

Iš 2019 m. birželio 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog R. D. apklausta liudytoja paaiškino, kad 2019 m. birželio 24 d. apie 16.00 val., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto prekių parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atėjęs neblaivus jos buvęs vaikinas V. M., koneveikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, o vėliau praradęs savitvardą dešinės rankos kumščiu trenkė į virtinos, kurioje buvo sudėtos įvairios prekės, viršutinį stiklą ir jį sudaužė bei netrukus pasišalino. 18.40 val. vėl atėjęs į parduotuvę toliau koneveikė necenzūriniais žodžiais  ir parduotuvėje buvusi moteriškė, jos anketinių duomenų nežino, pasipiktinusi tokiu buvusio vaikino elgesiu paskambino į policiją. Atvykus policijos pareigūnams V. M. nenusiramino, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, atsikalbinėjo, toliau koneveikė necenzūriniais žodžiais ir jėga priešinosi sulaikomas. R. D. parodė, kad prašo taikyti jos buvusiam vaikinui įstatymo numatytas poveikio priemones, nes dėl jo tokio įžūlaus ir vandališko elgesio, bei veiksmų buvo sutrikdytas parduotuvės darbas, visuomenės rimtis ir tvarka. Taip pat apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta, jog parduotuvėje, šalia stalo su kasos aparatu esančios vitrinos viršutinis stiklas sudaužytas (1 t., b. l. 10–24).

Iš 2019 m. rugpjūčio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2019 m. birželio 24 d. skambučio garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, iš kurio matyti, kad neprisistačiusi moteris pranešė, jog pranešė, kad ką tik buvo parduotuvėje, esančioje Vilijampolėje, (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“, kur atėjęs neblaivus sumuštas vyras kimba prie pardavėjos ir kibo prie pranešėjos. Pardavėja tyliai prašė jos iškviesti policiją. Taip pat nurodė, kad tas vyras išdaužė parduotuvės vitrinas (1 t., b. l. 80, 83–84).

Iš 2019 m. gruodžio 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir aprašytas 2019 m. birželio 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas kompaktinis diskas, su jame esančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, 2019 m. birželio 24 d. nuo 16.00 val. iki 19.05 val. apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais, iš kurių matyti, kad 2019 m. birželio 24 d. vyriškis, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis su baltos spalvos ornamentais krūtinės srityje bei melsvos spalvos šortais, priėjęs prie prekystalio kairėje pusėje esančio šaldytuvo dešinės rankos kumščiu du kartus trenkia į stiklą, kažką energingais mostais aiškina pardavėjai bei parduotuvėje esančiai pirkėjai. Užėjus į parduotuvę dviems uniformuotiems pareigūnams tas pats vyras gestikuliuodamas kažką aiškina pareigūnams, o pareigūnams paėmus už rankų ir bandant jį išvesti, pastarasis priešinasi, prasideda grumtynės, vyriškis nesileidžia surakinamas antrankiais, dėl ko grumtynių metu išvartomos prekės (1 t., b. l. 88–91).  

Iš 2019 m. gruodžio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad bendraujant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu A. E., nustatyta, kad vaizdo kamerose rodomas laikas viena valanda atsilieka nuo realaus laiko ( 1t., b. l. 92).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus A. E. 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškimo matyti, kad jame užfiksuota savo esme analogiška informacija apie įvykio aplinkybes ir patirtos žalos dydį, pateikta liudytojo A. E. apklausos metu (1 t., b. l. 39–41).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 25 d. specialisto išvados Nr. G1580/2019(02), matyti, jog R. B. nustatyta: nubrozdinimas dešinio skruosto srityje, nubrozdinimas kairėje šlaunyje, padaryti buku daiktu(-ais), dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 95).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1314 matyti, kad 2019 m. birželio 24 d. 20.10 val. V. M. alkotesteriu nustatytas 1,14 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 157).

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai V. M. dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pasipriešinimo savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui, pasitvirtino.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis V. M., 2019 m. birželio 24 d. apie 15.20 val., viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų plūsdamas necenzūriniais žodžiais R. D. jos darbo vietoje, elgdamasis vandališkai, tyčia dešinės rankos kumščiu du kartus trenkdamas į vitrinos stiklą, ir taip jį sudaužydamas sutrikdė parduotuvės veiklą ir taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o apie 18.54 val. grįžęs į minėtą parduotuvę, vengdamas sulaikymo dėl viešosios tvarkos pažeidimo, aktyviai priešindamasis sulaikymui ir stumdydamasis, įdrėskė į veidą ties dešine akimi valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui R. B. ir tyčia stipriai rankomis pastūmė pastarąjį į kurtinę, nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų nusiraminti, dėl ko R. B. suklupo, padarė R. B. nubrozdinimą dešinio skruosto srityje, nubrozdinimą kairėje šlaunyje, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui. 

Nors kaltinamasis V. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau jo kaltė, dėl abiejų nusikalstamų veikų įrodyta jo paties, ikiteisminio tyrimo metu, duotais paaiškinimais apie tai, kad jis, atvykęs į tuometinės merginos – nukentėjusiosios R. D. darbovietę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, koneveikė R. D. necenzūriniais žodžiais ir trenkdamas kumščiu į vitriną išdaužė stiklą, o vėliau į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir mėginant jį išsivesti į lauką, priešindamasis ir  muistydamasis netyčia apdraskė pareigūnui veidą, o kilusių grumtynių metu pastūmė pareigūną, dėl ko nuvirto parduotuvėje buvusios prekės.

Kaltinamojo kaltė dalyje dėl viešosios tvarkos pažeidimo patvirtinta ir nuosekliais nukentėjusiosios R. D. bei liudytojos S. Š. parodymais apie tai, kad kaltinamasis, parduotuvės darbo valandų metu atvykęs į ją elgėsi agresyviai ir koneveikdamas necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją R. D., rankos kumščiu išdaužė parduotuvės vitrinos stiklą, o netrukus grįžęs į parduotuvę, ir joje būnant liudytojai S. Š., kuri parduotuvėje liko dėl išsigandusios nukentėjusiosios R. D., toliau agresyviai elgėsi ir koneveikė S. Š. bei R. D., dėl ko buvo sutrikusi parduotuvės darbo veikla, o apie įvykį policijos pareigūnams pranešė kita parduotuvės klientė, nurodydama, jog neblaivus vyras triukšmauja parduotuvėje ir kabinėjasi prie klientų, be to galimai išdaužė parduotuvėje esančias vitrinas, kas neabejotinai patvirtina, jog dėl kaltinamojo veiksmų buvo ne tik sutrikdyta parduotuvės darbo veikla, bet ir sutrikdyta visuomenės rimtis, dėl ko aplinkiniai buvo šokiruoti, ko pasėkoje į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kaltinamajam aktyviais veiksmais priešinusis jį sulaikė, ką patvirtina pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, duoti parodymai apie įvykio aplinkybes, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 39,10 eurų žala, kas patvirtina liudytojo A. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais ir apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėjus apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus nustatyta, kad  vyriškis, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis su baltos spalvos ornamentais krūtinės srityje bei melsvos spalvos šortais, kaip vėliau paaiškėjo – kaltinamasis V. M., priėjęs prie prekystalio kairėje pusėje esančio šaldytuvo dešinės rankos kumščiu trenkia į stiklą du kartus, kažką energingais mostais aiškina pardavėjai bei parduotuvėje esančiai pirkėjai, o į parduotuvę atėjus dviems uniformuotiems pareigūnams jis gestikuliuodamas kažką aiškina pareigūnams, o pareigūnams paėmus už rankų ir bandant jį išvesti, pastarasis priešinasi, dėl kol kilusių grumtynių metu išvartomos prekės Byloje nekyla abejonių, kad V. M. veiksmai įvykio vietoje buvo smurtiniai, įžūlūs ir iššaukiantys, atlikti viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl to buvo sukeltas pašalinių asmenų išgąstis ir sutrikdyta parduotuvės normali veikla.

Kaltinamojo kaltė dalyje dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui, panaudojus fizinį smurtą, grindžiama nukentėjusiųjų R. D. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio  R. B. parodymais apie tai, jog dėl kaltinamojo agresyvių bei įžūlių veiksmų, lėmusių viešosios tvarkos pažeidimą, į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, atvykus policijos pareigūnams R. B. bei P. V. ir duodant nurodymus kaltinamajam nusiraminti bei išeiti į lauką, kad galėtų netrukdomai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kaltinamasis toliau koneveikė necenzūriniais žodžiais, juos nukreipdamas ne tik į nukentėjusiąją bet ir į policijos pareigūnus, ne tik atsisakė išeiti, bet ir aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas, o R. B. dedant antrankius kaltinamasis toliau aktyviais veiksmais priešinosi ir stipriai pastūmė rankomis R. B. į krūtinę, dėl ko prasidėjo susistumdymas, kurio metu jie nukrito ant žemės ir padarė nuostolių parduotuvėje, o nukentėjusiajam R. B. kaltinamasis apdraskė veidą.  Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 25 d. specialisto išvada Nr. G1580/2019(02), iš kurios matyti, jog R. B. nustatytas nubrozdinimas dešinio skruosto srityje, nubrozdinimas kairėje šlaunyje, padaryti buku daiktu(-ais), dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 95), įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašu. Nukentėjusysis R. B. taip pat paaiškino, kad dėl kaltinamojo pasipriešinimo jo uniforma buvo šlapia nuo alkoholio, o suklupęs už dėžių nukentėjusysis susitrenkė koją, dėl ko vėliau jautė skausmą ir nepatogumus, įvykio aplinkybes taip pat visiškai patvirtinta nuoseklūs ir vienas kitą papildantys liudytojų P. V. bei S. Š. parodymai, bei aukščiau aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Visi aukščiau aptarti duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. M. kaltei tiek dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tiek ir dėl pasipriešinimo savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.

Nagrinėjamu atveju nekilo abejonių dėl to, kad 2019 m. birželio 24 d. V. M., dienos metu, viešoje vietoje –  UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, elgdamasis įžūliai, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su nukentėjusiąja R. D. metu, pašalinių asmenų akivaizdoje, koneveikdamas necenzūriniais žodžiais ir elgdamasis vandališkai, tyčia, dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė į virtinos stiklą, taip jį sudaužydamas ir sutrikdydamas parduotuvės veiklą, suvokdamas, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei nepertraukiamas parduotuvės darbas, ir šių padarinių norėjo, tyčia pasirinko tokį veikimo būdą ir savo veiksmais sukėlė atitinkamus padarinius, tai yra realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nors kaltinamasis nurodė, jog susidariusioje situacijoje jis aiškinosi tarpusavio santykius su tuometine mergina, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie.

Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Taigi, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Šiuo atveju tai, kad V. M. veikė savo veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį – asmeninių santykių su nukentėjusiąja aiškinimąsi, skatina daryti išvadą, jog jo veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl teisingai kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam pareigūnui.

Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, ši nusikalstama veika padaroma aktyviais kaltininko veiksmais.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. M., norėdamas toliau savo pasirinktu teisei priešingu būdu aiškintis asmeninius santykius su nukentėjusiąja R. D., o policijos pareigūnams pareikalavus nusiraminti bei išeiti, kad būtų galima nustatyti įvykio aplinkybes ir mėginant jį sulaikyti, tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas ir stumdydamasis, įdrėskė į veidą ties dešine akimi savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui R. B., bei tyčia stipriai rankomis į krūtinę jį pastūmė, dėl ko R. B. suklupo, tuo – ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje padarydamas nukentėjusiajam R. B. nubrozdinimą dešinio skruosto srityje, nubrozdinimą kairėje šlaunyje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis įvykio metu suvokė, jog bendrauja su savo tarnybines pareigas atliekančiais pareigūnais, kurie įvykio metu dėvėjo tarnybines uniformas, tačiau to nepaisė ir sulaikomas sąmoningai pasirinko tokius veiksmus, taigi  suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas ir norėjo taip veikti ir tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laivės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau baudžiamosios bylos metu atsisakė pateikti paaiškinimus ir deklaratyviai pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo tik baigiamųjų kalbų metu, nurodydamas, jog gailisi, tačiau toks kaltinamojo prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu ir pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (V. M. alkotesteriu nustatytas 1,14 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra teistas tris kartus, taip pat du kartus teistas užsienio valstybėje (1 t., b. l. 101–107) administracine tvarka baustas, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 108–111), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė ir nesilankė (1 t., b. l. 129), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 113), yra pakaltinamas, vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 127).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 286 straipsnyje ir skirti jam už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą – 50 MGL dydžio baudos bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje padarymą – 60 MGL dydžio baudos bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtą bausmę subendrinti su  Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi.  

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, V. M. skirtinos griežčiausios už nusikaltimų, numatytų BK 284, 286 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšys – laisvės atėmimas. Nors prokurorė teismo prašė parinkti švelnesnes bausmės rūšis – baudas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisiamas jau ketvirtą kartą Lietuvos Respublikoje, iš kurių antrą kartą už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą, už ką jam 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu buvo paskirta 34 MGL dydžio baudos bausmė, kuri taip ir nebuvo sumokėta ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartimi pakeista į viešųjų darbų bausmę, taip pat į tai, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais jam buvo paskirta ir laisvės apribojimo bausmė, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį, buvo teistas užsienyje, eilę kartų baustas administracine tvarka, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl darytina išvada, kad kitokia nei laisvės atėmimo bausmė, įtakos kaltinamojo elgesiui neturi, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, bei turi polinkį daryti neteisėtas veikas. Atsižvelgiant į tai, V. M. parinktinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytų bausmių rūšių vidurkiams, tai yra už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje padarymą – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies pagrindais paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant tai yra prie griežčiausios pagal BK 286 straipsnį paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 6 (šešis) mėnesius iš pagal BK 284 straipsnį paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, paskiriant galutinę, subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tokia išvada dėl pridedamų bausmių proporcijų grindžiama V. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, jo veiksmų intensyvumu ir padariniais, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną ją sunkinančią aplinkybę.

Kadangi V. M. nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu padarė 2019 m. rugpjūčio 5 d., tai yra netgi vėliau nei veikas, dėl kurių yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, todėl bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, tai yra šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b) papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir skirtina galutinė 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.  

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.  Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju V. M. padarytų nusikaltimų pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis ketvirtą kartą teisiamas Lietuvos Respublikoje, iš kurių antrą kartą už viešosios tvarkos pažeidimą, yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), turi pastovią gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiklą, iš esmės pripažino savo kaltę, sutinka atlyginti padarytą žalą, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti V. M. taikant 2 (dviejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

 Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, jos 5, 6 punktų nuostatomis kaltinamajam V. M. skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir įpareigojimai – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti nukentėjusiosios R. D. interesus vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu V. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens – R. D. arčiau kaip 30 (trisdešimties) metrų atstumu.

Terminuoto laisvės atėmimo realaus atlikimo atveju vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 24 d., 18.55 val., iki 2019 m. birželio 25 d., 17.25 val., bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodytas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. 1.20 val., iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., 16.30 val., tai yra iš viso trys dienos, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnio 2 dalis), bei pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 lapkričio 5 d. teismo baudžiamąjį įsakymą iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo atliktos laisvės apribojimo bausmės dalis ją apskaičiuojant atitinkamai atliktą laisvės apribojimo bausmės dalį keičiant laisvės atėmimu pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčio proporcijomis.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. M. paskirtas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų per 10 (dešimt) mėnesių, dirbant po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, kuriuo paskirta galutinė subendrinta bausmė, netenka galios.

V. Civiliniai ieškiniai ir kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 39,10 (trisdešimt devynių eurų ir dešimties centų) turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 42). Ieškinyje nurodyta, kad  turtinę žalą sudaro kaltinamojo V. M. veiksmais sukeltos viešosios tvarkos sutrikdymo ir pasipriešinimo valstybės tarnautojui metu sudaužytas prekystalio stiklas, numesta mikrobanginė krosnelė, numesti ir sudaužyti alaus buteliai.

Kartu su pareiškimu buvo pateiktos PVM Sąskaita faktūra SS Nr. (duomenys neskelbtini), dėl stiklo pjovimo bei 2019 m. liepos 16 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mikrobangų krosnelės taisymo (1 t., b. l. 40, 41), todėl nėra pagrindo abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytomis prekių ir daiktų remonto kainomis, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Atsižvelgiant į tai, jog V. M. savo tyčiniais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą, iš kaltinamojo priteistina 39,10 (trisdešimt devyni eurai ir dešimt centų) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, turtinės žalos atlyginimui.

Byloje nukentėjusysis R. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 1000,00 (vieno tūkstančio) eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68).  

Ieškinyje nurodyta, kad V. M., tyčia aktyviai priešinosi jo sulaikymui ir panaudojo prieš R. B., kaip valstybės tarnautoją, vykdantį savo pareigas, fizinį smurtą, t. y. stumdėsi, apdraskė veidą prie dešinės akies, stipriai rankomis pastūmė į krūtinę, po ko R. B. pajuto fizinį skausmą kairėje kojoje ties keliu. Po įvykio jo dešinė veido pusė buvo paraudusi ir jis jautė skausmą minėtose vietose bei dėl tokių kaltinamojo veiksmų juto pažeminimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudūs būtų, sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

Byloje esančių įrodymų pagrindu neabejotinai konstatuota, kad V. M. 2019 m. birželio 24 d. apie 18.54 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vengė sulaikymo ir aktyviais veiksmais priešinosi nukentėjusiajam – savo tarnybines pareigas vykdančiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui R. B., ir stumdydamasis įdrėskė į veidą ties dešine akimi bei jį rankomis pastūmė į krūtinę, padarydamas nubrozdinimą dešinio skruosto srityje, nubrozdinimą kairėje šlaunyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 25 d. specialisto išvada Nr. G1580/2019(02). Teismas pripažįsta, jog tokie kaltinamojo veiksmai – sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas ir pareigūno, kaip valstybės tarnautojo pažeminimas jam vykdant savo tiesiogines pareigas, neabejotinai nukentėjusiajam R. B. sukėlė neigiamus išgyvenimus, dėl ko jis juto nepatogumus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir šias pareigas einantis valstybės tarnautojas turi būti pasirengęs galimoms grėsmėms bei šokiruojančiam ar jo garbę bei orumą žeminančiam elgesiui. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne į nukentėjusiojo garbės ir orumo įžeidimą, o panaudoti kaip siekis išvengti sulaikymo, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, ko pasėkoje jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, sumažinant priteistiną sumą iki 300,00 (trijų šimtų) eurų, kuri priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 165–166) pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Išieškotinų proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiu garso įrašu ir kompaktinį diską, su jame esančiu vaizdo įrašu (1 t., b. l. 80, 87), teismui perduotus kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 286 straipsnyje ir skirti jam bausmes:

-       pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

-       pagal BK 286 straipsnį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant prie griežčiausios pagal BK 286 straipsnį paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį iš pagal BK 284 straipsnį paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1) punktu b) papunkčiu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimu, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, jos 5, 6 punktų nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, kaltinamajam V. M. skiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 24 d., 18.55 val., iki 2019 m. birželio 25 d., 17.25 val., bei nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. 1.20 val., iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., 16.30 val., tai yra iš viso tris dienas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnio 2 dalis), bei pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 lapkričio 5 d. teismo baudžiamąjį įsakymą iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo atliktos laisvės apribojimo bausmės dalį ją apskaičiuojant atitinkamai atliktą laisvės apribojimo bausmės dalį keičiant laisvės atėmimu pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčio proporcijas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens – R. D. arčiau kaip 30 (trisdešimties) metrų atstumu.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. M. paskirtas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų per 10 (dešimt) mėnesių, dirbant po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, kuriuo paskirta galutinė subendrinta bausmė, netenka galios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. M. 39,10 (trisdešimt devynis eurus ir dešimt centų) turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (įmonės kodas 302902828, atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“).

Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir iš kaltinamojo V. M. priteisti 300,00 (tris šimtus) eurų R. B. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską su jame esančiu garso įrašu ir kompaktinį diską, su jame esančiu vaizdo įrašu (1 t., b. l. 80, 87), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti V. M., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                 Audrius Meilutis