Administracinė byla Nr. AS-494-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00287-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, dėl savavališkos statybos aktų, privalomųjų nurodymų ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja O. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. gruodžio 19 d.  savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-171219-00096 (toliau – ir Reikalavimas Nr. 1); 2) Inspekcijos 2017 m. gruodžio 19 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-171219-00102 (toliau – ir Reikalavimas Nr. 2); 3) Inspekcijos 2017 m. gruodžio 20 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-171220-00101 (toliau – ir Reikalavimas Nr. 3); 4) Inspekcijos 2017 m. gruodžio 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-171218-00094 (toliau – ir Reikalavimas Nr. 4); 5) Inspekcijos 2017 m. gruodžio 19 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-171219-00101 (toliau – ir Reikalavimas Nr. 5); 6) Inspekcijos 2017 m. gruodžio 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-171221-00105 (toliau – ir Reikalavimas Nr. 6); 7) Inspekcijos 2018 m. kovo 14 d. raštą Nr. (16.2)2D-3447 (toliau – ir Reikalavimas Nr. 7).

Pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir nurodė, jog ji 2017 m., gruodžio 26 d. gavo Inspekcijos 2017 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. (16.51)20-17762 (toliau – Raštas 1) ir 2017 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. (16.51)2D-17890 (toliau – Raštas 2). Pareiškėjos teigimu, jai buvo pateikti ne visi dokumentai, nurodyti Rašte 2, t. y. pareiškėja negavo 2017 m. gruodžio 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-171221-00105 nuorašo.

Pareiškėja paaiškino, kad ji Raštą 1 ir Raštą 2 2018 m. sausio 17 d. apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), tačiau Komisija atsisakė nagrinėti skundą ir nurodė, kad pareiškėja su tokiu skundu turi kreiptis į teismą arba į Inspekcijos viršininką ikiteismine tvarka.

Pareiškėja nurodė, kad ji yra pensininkė ir neturi pinigų kreiptis į teismą, todėl kreipėsi į Inspekcijos viršininką, prašydama panaikinti minėtus Inspekcijos sprendimus, ir prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, nes ji savo teises pradėjo ginti laiku ir kreipėsi, kaip nurodyta skundžiamuose raštuose, į Lietuvos administracinių ginčų komisiją Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėja teigė, kad ją suklaidino skundžiamuose raštuose nurodyta neaiški jų apskundimo tvarka. Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. kovo 14 d. raštu Nr. (16.2)2D-3447 buvo atsisakyta panaikinti skundžiamus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. kovo 14 d. raštą Nr. (16.2)2D-3447 (Reikalavimas Nr. 7), netenkino pareiškėjos prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Reikalavimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6.

Teismas nurodė, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl sprendė, kad Inspekcija skundžiamuose savavališkos statybos aktuose teisėtai ir pagrįstai nenurodė jų apskundimo tvarkos. Nustatęs, jog Inspekcija skundžiamuose privalomuosiuose nurodymuose nurodė jų apskundimo tvarką ir terminą, teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog ją suklaidino skundžiamuose aktuose nurodyta neaiški jų apskundimo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, kad jai buvo pateikti ne visi dokumentai, nurodyti Rašte 2, nurodė, kad pareiškėja galėjo prašyti Inspekcijos pateikti 2017 m. gruodžio 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-171221-00105 nuorašą.

Teismo vertinimu, pareiškėja, jeigu jos turtinė padėtis sunki, galėjo prašyti teismo atleisti ją nuo žyminio mokesčio paduodant teismui skundą, todėl pareiškėjos teiginius, jog ji nesikreipė į teismą dėl pinigų trūkumo ir dėl šios aplinkybės skundą teikė Inspekcijos viršininkui, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas nustatė, jog Komisija 2018 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 2R-50(4R-86), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, nurodė, kad skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nurodytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui, t. y. nėra nurodyta, kad pareiškėja šiuo atveju pasirinktinai gali kreiptis arba į teismą, arba į Inspekcijos viršininką ikiteismine tvarka.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji praleido skundo padavimo terminą, pripažinti svarbiomis, todėl netenkino prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Reikalavimų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6 (dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo) vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų Nr. 1 ir Nr. 4 (dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo) atsisakyta priimti remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

III.

Pareiškėja 2018 m. gegužės 24 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Pareiškėjos manymu, savavališkos statybos aktas asmeniui sukelia teisines pasekmes: jo pagrindu sustabdoma pradėta statyba; per nustatytą terminą pastatytas, perstatytas statinys privalomai nugriaunamas arba įteisinamas savavališkos statybos akto pagrindu sumokant valstybei įmoką už tokio statinio įteisinimą; toks aktas yra pagrindas nubausti asmenį administracine tvarka.

Pareiškėjos atstovas atskirajame skunde nurodo, kad reikalavimai sustabdyti statybas ir pašalinti savavališkos statybos padarinius laikytini turinčiais tiesioginės įtakos galimai savavališkai pastatyto statinio savininko nuosavybės teisėms, jo finansiniams praradimams, todėl priskirtini civilinio pobūdžio įpareigojimams. Ginčai dėl statybos teisėtumo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo nėra teismingi administraciniams teismams, jie turėtų būti nagrinėjami bendros kompetencijos teismuose. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Reikalavimų Nr. 1 ir Nr. 4 (dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo) remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka). Teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą tuo pagrindu, kad ginčas teismingas bendros kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Atskirajame skunde teigiama, jog savavališkos statybos aktuose nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, o privalomuosiuose nurodymuose buvo nurodyta, kad juos galima apskųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau nenurodyta, nei į kokį teismą kreiptis, nei ar galima kreiptis į administracinių ginčų komisiją. Vadovaudamasi ABTĮ pareiškėja kreipėsi ikiteismine tvarka į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, tačiau Komisija paaiškino, kad ji turi teisę ikiteismine tvarka kreiptis į Inspekcijos viršininką, pareiškėja taip ir padarė. Valdžios pareigūnai netinkamai nurodė apskundimo tvarką, dėl ko pareiškėjai, esant pensinio amžiaus, buvo sunku tinkamai ginti savo teises.

Be to, pareiškėjos atstovas nurodo, kad pareiškėja, gindama savo teises, visą laiką buvo aktyvi, pasinaudojo ABTĮ suteikiama jai teise ginčą spręsti ikiteismine tvarka, tačiau teismas nepripažino tokios ikiteisminės tvarkos.

Atsakovas Inspekcija, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Inspekcija nurodo, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, savavališkos statybos aktu yra konstatuojamas faktas, tačiau asmeniui privalomi atlikti veiksmai išdėstomi privalomajame nurodyme. Atskirajame skunde pateikta pozicija, jog ginčai dėl savavališkos statybos aktų turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi savavališkos statybos aktai, surašyti pareiškėjai, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Atsakovas pažymi, jog savavališkos statybos aktuose negali būti įtvirtinta apskundimo tvarka, kadangi jais tik konstatuojamas savavališkos statybos faktas, o privalomajame nurodyme paminėta, kad jis gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka, taigi terminas, per kurį asmuo turi teisę apskųsti privalomąjį nurodymą, ir subjektas, į kurį asmuo privalo kreiptis, buvo konkrečiai bei aiškiai nurodyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu pareiškėja ginčija Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Reikalavimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. kovo 14 d. raštą Nr. (16.2)2D-3447 (Reikalavimas Nr. 7) priėmė.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Reikalavimų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6 (dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo) vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas). Pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų Nr. 1 ir Nr. 4 (dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo) atsisakyta priimti remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Sprendžiant skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, pirmiausia pažymėtina, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pažymėtina, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.), o kai vis dėlto kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (ABTĮ 22 str. 3 d.).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) yra ne kartą nurodžiusi (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-35/2018; 2018 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2018 ir kt.), jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas). Ginčijant savavališkos statybos aktą ir / ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas (nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas). Tokios praktikos nagrinėjamose bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-789-492/2017; 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-154/2014). Savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nors yra priimti viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, tačiau pagal savo esmę yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, sukelia civilines teisines pasekmes (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-81-2014).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. spalio 24 d. nutarimą bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pabrėžęs, kad iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių individualių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo aptartos tiek Specialiosios teisėjų kolegijos, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Atsižvelgus į aptartą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju spręstina, kad pareiškėjos reikalavimai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Nors teismas, nagrinėdamas ginčą, turės atsižvelgti ir į tam tikras administracines procedūras, tačiau šis ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Reikalavimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, tačiau šią išvadą grindė netinkamais motyvais. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Reikalavimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 (dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo) ir priimta skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. kovo 14 d. raštą Nr. (16.2)2D-3447 (Reikalavimas Nr. 7) paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai                                                                                Laimutis Alechnavičius

                  Audrius Bakaveckas

                  Dalia Višinskienė