Civilinė byla Nr. e2-1053-467/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01001-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.5.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Trinitronas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 17 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos (kreditorės) Vokietijos bendrovės „DKV EURO SERVICE GmbH+Co. KG“ skundas dėl 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Trinitronas“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys – „Scania Finans Aktiebolang“ Lietuvos filialas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (kreditorė) Vokietijos bendrovė „DKV EURO SERVICE GmbH+Co. KG“ (toliau – ir pareiškėja, kreditorė) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Trinitronas“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykusio kreditorių susirinkimo (toliau – ir kreditorių susirinkimas) priimtą nutarimą 1–uoju darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Trinitronas“ bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka ir kitus šiame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, kaip išvestinius, nutraukti BUAB „Trinitronas“ bankroto procesą ne teismo tvarka.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2025 m. liepos 29 d. gavo 2025 m. liepos 23 d. atsakovės pranešimą dėl nemokumo proceso inicijavimo, kuriuo buvo informuojama apie kreipimąsi į teismą dėl atsakovei bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jei nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. 2025 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėja gavo nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Simpatija“ pranešimą dėl finansinio reikalavimo pateikimo. Pranešime buvo nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą vykdyti atsakovės nemokumo procedūras ne teismo tvarka, atsakovės nemokumo administratore paskirta UAB „Simpatija“. Šiuo pranešimu atsakovės kreditoriams nustatytas terminas iki 2025 m. rugsėjo 18 d. pateikti finansinius reikalavimus. Prie šio pranešimo buvo pridėtas atsakovės kreditorių susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad kreditorių susirinkimas nutarė 1-uoju darbotvarkės klausimu vykdyti atsakovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Protokolo priedai pateikti pareiškėjai jos prašymu elektroniniu paštu 2025 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėjos teigimu, ji nebuvo šaukiama į 2025 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės kreditorių susirinkimą, susirinkimo protokolas įteiktas jai 2025 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėjai nebuvo išsiųstas pranešimas dėl kreditorių susirinkimo, jai nebuvo pateikta susirinkimo darbotvarkė ir balsavimo raštu biuletenis. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti ir balsuoti atsakovės kreditorių susirinkime visais jo darbotvarkės klausimais, įskaitant dėl atsakovės bankroto vykdymo ne teismo tvarka. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 11 ir 12 straipsnių nuostatos bei ieškovės teisės ir teisėti interesai.
3. Pareiškėjos teigimu, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad BUAB „Transpedas“ kreditorių susirinkimas taip pat įvyko 2025 m. rugpjūčio 14 d. ir jai vadovauja tas pats asmuo kaip ir atsakovei, t. y. V. A.. Abiejų bendrovių nemokumo administratore paskirta UAB „Simpatija“. Susipažinus su abiejų bendrovių 2025 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimuose dalyvavusių kreditorių sąrašu, nustatyta, kad jų didžiausi kreditoriai yra UAB „Fortun“ (finansiniai reikalavimai abiem bendrovėms – po 2 130 000 Eur), atsakovės vadovas V. A. (161 155,74 Eur ir 503,75 Eur), jo sutuoktinė O. A. (4 266,24 Eur ir 503,75 Eur). Šių kreditorių balsai turėjo lemiamą reikšmę priimant ginčijamus nutarimus. Be pareiškėjos, kiti didžiausius finansinius reikalavimus turintys subjektai („Scania Finans Aktiebolang“ Lietuvos filialas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius susirinkime nedalyvavo ir raštu nebalsavo. Tikėtina, kad ir šiems kreditoriams nebuvo išsiųsti pranešimai apie kreditorių susirinkimą. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl kreditorių UAB „Fortun“, V. A. ir O. A. finansinių reikalavimų realumo ir pagrįstumo, todėl būtina nustatyti, ar šiuo atveju nebuvo dirbtinai sukurti jų finansiniai reikalavimai, siekiant jiems pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka bei kontroliuoti jį turima balsų dauguma, paskyrus savo nemokumo administratorių, neatsižvelgiant į kitų atsakovės kreditorių nuomonę.
4. Neteisėto nutarimo pagrindu vykdomas atsakovės bankroto procesas ne teismo tvarka turi būti nutrauktas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis). Kitais darbotvarkės klausimais priimti kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat turi būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, nes jie susiję su bankroto proceso pradžios pasekmėmis, kurios, nesant teisėto pagrindo pačioms bankroto procedūroms ne teismo tvarka prasidėti, taip pat yra negalimos. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir pagrįstus kreditorių reikalavimų dydžius, nes nuo jų priklauso ne tik teisė balsuoti atsakovės kreditorių susirinkime, bet tai lemia ir balsų proporcijas priimant nutarimus kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino iš dalies; panaikino atsakovės BUAB „Trinitronas“ 2025 m. rugpjūčio 14 d. įvykusio kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus 1-uoju, 2-uoju, 3-iuoju, 4-uoju, 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais; atmetė pareiškėjos skundo prašymą nutraukti BUAB „Trinitronas“ bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka.
6. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, ar pareiškėja buvo tinkamai informuota apie atsakovės kreditorių susirinkimą, svarbu tai, jog byloje pateikti duomenys apie siuntų atsakovės kreditoriams svorį iš tiesų patvirtina, kad kreditoriams galėjo būti siunčiamos skirtingo turinio siuntos. Teismas prie šios išvados priėjo įvertindamas tai, kad tam tikrų siuntų svorio skirtumas yra gana žymus (10 g). Byloje nepateikti balsavimo biuleteniai tų kreditorių, kuriems buvo siunčiamos 12 g siuntos, kaip ir pareiškėjai. 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo protokolo priedo duomenimis tokie kreditoriai ir nebalsavo nei žodžiu, nei raštu. Teismas pabrėžė, kad tai leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog pareiškėja visgi negavo kartu su 2025 m. liepos 23 d. pranešimu apie bankroto bylos inicijavimą neva siųsto 2025 m. liepos 23 d. pranešimo apie kreditorių susirinkimą bei balsavimo biuletenio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1dalis). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja įrodė JANĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimus.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, jog skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti nubalsavus „už“ šiuos sprendimus protokole nurodytai ¾ daliai visų kreditorių balsų, JANĮ 47 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimas negali būti vertinamas kaip neesminis ir nesudarantis pagrindo naikinti priimtų skundžiamų sprendimų. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, padarė išvadą, kad griežtas įstatyme numatytų reikalavimų laikymasis, inicijuojant bankroto procedūros vykdymą ne teismo tvarka, vertinamas kaip privalomas ir užtikrinantis bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka esmę bei tikslus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas patenkino pareiškėjos prašymą ir panaikino atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu bei kitus tą dieną priimtus atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimus kaip išvestinius.
8. Teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą, nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėja, atsakovės nuomone, neįrodė savo teisių pažeidimo, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip reikšminga ir turinti įtakos skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui. Teismas pabrėžė, kad pats nepranešimo nors vienam bendrovės kreditoriui apie organizuojamą tos bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka, faktas yra pakankamas tam, jog kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka būtų pripažintas neteisėtu, nepriklausomai nei nuo kreditoriaus reikalavimo dydžio, nei nuo kreditorių, kuriems nepranešta tinkamai, skaičiaus. Teismo vertinimu, bankroto vykdymo ne teismo tvarka procedūra šiuo atveju buvo organizuota netinkamai bei pažeista ir dėl to, kad tą pačią dieną (2025 m. liepos 23 d.) kai kuriems kreditoriams buvo pasiūlyta sudaryti susitarimą dėl pagalbos teikimo, ir jie buvo informuoti apie organizuojamą kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka, nesant duomenų apie tai, ar kreditoriai pageidautų pasinaudoti galimybe susitarti dėl finansinės pagalbos. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu tai, jog pareiškėja gavo atsakovės pranešimą dėl bankroto inicijavimo 2025 m. liepos 29 d., todėl iki 2025 m. rugpjūčio 12 d. ji turėjo teisę svarstyti apie susitarimo dėl finansinės pagalbos su atsakove sudarymo. Teismo vertinimu, tik suėjus įstatyme numatytam minimaliam 15 d. terminui, atsakovės direktorius turėtų teisę imtis veiksmų organizuoti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti panaikinti ir dėl šio pažeidimo (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis).
9. Teismo vertinimu, nepagrįstas ir atsakovės atsiliepimo argumentas, kad pareiškėja, gavusi 2025 m. liepos 23 d. pranešimą dėl bankroto bylos inicijavimo, buvo pasyvi ir nesiėmė veiksmų, siekdama dalyvauti atsakovės bankroto procedūrose. Teismas pritarė pareiškėjos pozicijai, kad įstatyme nenumatyta kreditoriaus pareiga reaguoti į skolininko – juridinio asmens pranešimą dėl bankroto bylos inicijavimo. Kreditorius turi teisę atsiliepti į tokį pranešimą, siūlydamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar imtis kitų alternatyvių priemonių. Tačiau pareiškėjos pasyvumas, gavus atsakovės 2025 m. liepos 23 d. pranešimą dėl bankroto bylos inicijavimo, negali būti vertinamas jos nenaudai. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad įstatyme numatytos imperatyvios nuostatos dėl visų konkrečios bendrovės kreditorių informavimo apie nemokumo procedūras, nepriklausomai nuo to, ar pradinėje bankroto procedūrų inicijavimo stadijoje šie kreditoriai buvo aktyvūs (pasyvūs) (JANĮ 12 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
10. Teismas, nustatęs, kad atsakovės bankroto procedūrų vykdymas ne teismo tvarka buvo inicijuotas pažeidus imperatyvias JANĮ nuostatas, panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis). Teismas netenkino pareiškėjos prašymo nutraukti bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka, kadangi įstatyme nenumatyta teismo pareiga nutraukti tokį bankroto procesą, konstatavus jo inicijavimo prieštaravimą imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Teismas atkreipė dėmesį, kad panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimus, kurių pagrindu buvo inicijuotas atsakovės bankroto procedūrų vykdymas ne teismo tvarka, šios procedūros nutruks savaime.
11. Tenkindamas pareiškėjos skundo prašymus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, konstatavus procedūrinius šių sprendimų pažeidimus, teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjos skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su tam tikrų kreditorių teisėmis dalyvauti atsakovės kreditorių susirinkime, kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos rezultatui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
12. Atsakovė BUAB „Trinitronas“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjai buvo išsiųsta registruota siunta (laiškas), t. y. ginčo dėl registruotos siuntos išsiuntimo ir gavimo nekilo, tačiau ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjai buvo išsiųstas tik pranešimas „Dėl nemokumo proceso inicijavimo“, ar ir pranešimas „Dėl kreditorių susirinkimo“ bei balsavimo biuletenis. Teismas nusprendė, kad registruotos siuntos svoris (12 g) įrodo, jog pareiškėjai buvo išsiųstas tik pranešimas „Dėl nemokumo proceso inicijavimo“, tačiau tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir padarytos pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, o savo išvadas dėl tam tikrų faktų egzistavimo iš esmės grindė tik suinteresuotos bylos baigtimi šalies (pareiškėjos) paaiškinimais ir prielaida, kad registruotų siuntų svoris įrodo siųstų dokumentų kiekį.
12.2. Teismas nesudarė galimybės atsakovei atsikirsti į pareiškėjos 2025 m. spalio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus dėl skirtingų registruotos siuntos svorių, kuriuos pareiškėja pateikė teismui tik posėdžio dieną (2025 m. spalio 13 d.). Jeigu teismas būtų suteikęs atsakovei tokią galimybę, atsakovė teismui būtų pateikusi įrodymus, patvirtinančius, kad skirtingas registruotų siuntų svoris negali būti laikomas aplinkybe, įrodančia, jog pareiškėjai buvo išsiųstas tik vienas dokumentas.
12.3. Apeliantė teismui išsiuntė dokumentų pavyzdžius, kurie įrodo, kad, jeigu, kaip teigia pareiškėja, ji gavo tik vieną dokumentą (pranešimą „Dėl nemokumo proceso inicijavimo“), tai tokios registruotos siuntos (voko ir pranešimo) svoris būtų 8 g. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai išsiųstos registruotos siuntos svoris yra 12 g, todėl pareiškėjai negalėjo ir nebuvo išsiųstas tik vienas dokumentas.
12.4. Teismas neįvertino, kad akcinėje bendrovėje (toliau – AB) Lietuvos pašte yra naudojamos III tikslumo klasės neautomatinės elektroninės svarstyklės su metrologine patikra ir leistina paklaida yra ±1–2 g (laiškai, iki ~2 kg), todėl pareiškėjai išsiųstos registruotos siuntos svoris (12 g), įvertinus galimą paklaidą, galėjo sudaryti ir 14 g, tai patvirtintų faktą, jog pareiškėjai buvo išsiųsti trys dokumentai.
12.5. Byloje pateiktas AB Lietuvos pašto fiskalinis kvitas Nr. 0019439, kuris įrodo, kad atsakovės kreditoriams siųstos registruotos siuntos (laiškai) yra skirtingo svorio – nuo 10 g iki 22 g, o tai reiškia, jog registruotos siuntos svoris buvo skirtingas ne dėl siųstų dokumentų kiekio, o dėl naudoto skirtingo popieriaus ir (ar) vokų, svarstyklių leistinos paklaidos ar kitų išorinių faktorių. Šios aplinkybės yra ypatingai reikšmingos ir jas teismas galėjo bei privalėjo įvertinti, kadangi byloje nė vienas kitas bendrovės kreditorius ar trečiasis asmuo, kuris dalyvavo šioje byloje, nenurodė aplinkybės, kad gavo ne tris, o tik vieną dokumentą – pranešimą „Dėl nemokumo proceso inicijavimo“.
12.6. Teismas neįvertino ir pareiškėjos elgesio po to, kai gavo pranešimą „Dėl nemokumo proceso inicijavimo“, kuris įrodo jos pasyvumą. Pareiškėja, gavusi pranešimą, nereiškė teisme reikalavimų dėl skolos priteisimo iš bendrovės, taip pat nepranešė bendrovei, ar sutinka suteikti pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, ar ne, o tai rodo bendrą pareiškėjos požiūrį į bendrovės nemokumo proceso inicijavimą. Vertinant pareiškėjos ir kitų bendrovės kreditorių elgesį, skirtingus registruotų siuntų bei jose esančių dokumentų svorius, galima teigti, kad labiau tikėtina yra tai, jog pareiškėjai visgi buvo išsiųsti visi dokumentai (pranešimas „Dėl kreditorių susirinkimo“, pranešimas „Dėl nemokumo proceso inicijavimo“ ir balsavimo raštu biuletenis).
12.7. Pareiškėja sutinka, kad bendrovė (jos valdymo organai) privalėjo inicijuoti nemokumo procesą, tačiau pareiškėja nenurodo aplinkybių, kurios įrodytų, jog bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka kokiu nors būdu ar forma pažeidžia pareiškėjos teises.
12.8. Sprendimų priėmimo dienai teismuose nebuvo iškelta bylų ir nevyko išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose bendrovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; į bendrovės turtą nebuvo nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; nebuvo atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl bendrovės bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka ir dėl to kreditorių susirinkime galėjo būti priimtas sprendimas jį vykdyti.
12.9. Būtent per JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą turi būti sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, tai iš esmės reiškia, jog tokios procedūros gali ir privalo būti vykdomos tik lygiagrečiai tuo pačiu metu. Priešingas aiškinimas neatitiktų ne tik Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, tačiau ir JANĮ 8 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies įtvirtintų nuostatų dėl pranešimo turinio ir procedūrų įvykdymo terminų. Jeigu pritarti teismo nuomonei, kad pirma turi būti užbaigta susitarimo dėl pagalbos (ne)sudarymo procedūra, o tik po to galima šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, tai šios dvi procedūros negalėtų būti įvykdytos per JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą ir tokioms procedūroms turėtų būti suteikiamas ilgesnis terminas, o tai neatitiktų JANĮ įtvirtintų operatyvumo principų ir JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje terminų. Dėl to teismo motyvai, kad bendrovės kreditoriams vienu metu negalėjo būti siunčiami du pranešimai, yra nepagrįsti.
13. Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
14. Pareiškėja Vokietijos bendrovė „DKV EURO SERVICE GmbH+Co. KG“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus:
14.1. Pareiškėja pritaria Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2869-565/2025 padarytoms išvadoms, kad atsakovės argumentai, jog skirtingas siuntų svoris galėjo susidaryti dėl objektyvių priežasčių – naudotas skirtingo svorio popierius, skirtingo dydžio vokai, kai kurie dokumentai galėjo būti atspausdinti abipusiu būdu – nėra pagrįsti ir įtikinami. Įprasta, kad vienu metu skirtingiems gavėjams siunčiant tokio paties turinio dokumentus, dokumentai ruošiami pagal vienodas specifikacijas (naudojant tokį patį popierių, vokus, spausdinant tekstą tik vienpusiu ar dvipusiu formatu). Minėtoje byloje teismas nurodė, kad atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų, susijusių su galimu pašto siuntų svorių svyravimu, ir kartu pateiktų įrodymų nevertina kaip patikimų, nes akivaizdu, jog sąmoningai naudojant skirtingų specifikacijų popierių ir vokus, siuntų svoris skirsis.
14.2. Dėl atsakovės minimos pašto svarstyklių paklaidos pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju siuntos svoris galėjo sudaryti ir 10 g, o tai patvirtina pareiškėjos argumentus, jog jai nebuvo siųstas pranešimas dėl kreditorių susirinkimo ir balsavimo raštu biuletenis.
14.3. Teismas įvertino ir pagrįstai nurodė, kad įstatyme nenumatyta kreditoriaus pareiga reaguoti į skolininko – juridinio asmens pranešimą dėl bankroto bylos inicijavimo. Kreditorius turi teisę atsiliepti į tokį skolininko pranešimą, siūlydamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar imtis kitų alternatyvių priemonių. Todėl pareiškėjos pasyvumas, gavus atsakovės 2025 m. liepos 23 d. pranešimą dėl bankroto bylos inicijavimo, negali būti vertinamas kreditorės nenaudai.
14.4. Teismas pagristai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-878-467/2025, kadangi šioje nutartyje nuspręsta dėl skirtingų etapų (susitarimo dėl pagalbos ir kreditorių susirinkimo sušaukimo) sujungimo viename pranešime, kai inicijuojamas bankrotas ne teismo tvarka. Šiuo atveju byloje buvo sprendžiamas tapatus klausimas.
14.5. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad skunde nenurodyta aplinkybių, kurios leistų teigti, jog susirinkimo nutarimais buvo pažeistos pareiškėjos teisės ar jos teisėti interesai. Pareiškėja pritaria teismo argumentams, kad pats nepranešimo nors vienam bendrovės kreditoriui apie organizuojamą bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka, faktas yra pakankamas tam, jog kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka būtų pripažintas neteisėtu, nepriklausomai nei nuo kreditoriaus reikalavimo dydžio, nei nuo kreditorių, kuriems nepranešta tinkamai, skaičiaus. Tik nuo tinkamo kreditorių informavimo apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka pareigos vykdymo, priklauso kreditoriaus galimybė pasinaudoti kitomis jo turimomis teisėmis. Kreditorius, būdamas tinkamai informuotas ir nesutikdamas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka, gali inicijuoti teisminį ginčą, kuris užkirstų kelią pradėti tokią bankroto procedūrą. Todėl inicijavimas bankroto proceso ne teismo tvarka, neinformuojant žinomų (potencialių) kreditorių, negali būti vertinamas kaip formalus procedūrinis pažeidimas, neturintis įtakos sprendimo turiniui. Nustačius aplinkybes, kad pareiškėjai nebuvo išsiųstas pranešimas dėl kreditorių susirinkimo, nėra pagrindo abejoti, jog tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
16. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies patenkino pareiškėjos „DKV EURO SERVICE GmbH+Co. KG“ skundą ir panaikino atsakovės BUAB „Trinitronas“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus 1-uoju, 2-uoju, 3-iuoju, 4-uoju, 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais, tačiau netenkino prašymo nutraukti BUAB „Trinitronas“ bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka. Atsakovė atskirajame skunde argumentų dėl nutarties dalies, kuria prašymas netenkintas, argumentų neteikia, todėl šioje byloje tikrinamas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria teismas panaikino atsakovės BUAB „Trinitronas“ kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus, teisėtumas ir pagrįstumas, o dėl iš esmės neapskųstos šios nutarties dalies (kuria atsisakyta nutraukti BUAB „Trinitronas“ bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka) apeliacinės instancijos teismas nepasisakys (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
18. Atsakovė BUAB „Trinitronas“ su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2025 m. spalio 24 d. fiskalinį AB Lietuvos pašto kvitą ir grįžusius laiškus, motyvuodama tuo, kad fiskalinis kvitas įrodo, jog pašto siuntos svoris nepaneigia fakto, kad pareiškėjai buvo išsiųsti trys dokumentai (pranešimas „Dėl kreditorių susirinkimo“, pranešimas „Dėl nemokumo proceso inicijavimo“ ir balsavimo raštu biuletenis), nes grįžę laiškai (vokai) įrodo, jog bendrovės kreditoriams buvo siunčiami skirtingo dydžio ir svorio vokai, todėl registruotų siuntų svorio skirtumai galėjo susidaryti dėl naudoto nevienodo popieriaus ar pan. aplinkybių.
19. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).
20. Spręsdamas dėl apeliantės pateiktų naujų įrodymų (fiskalinio kvito ir grįžusių laiškų) priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde apeliantė neišreiškė prašymo juos priimti ir pridėti prie bylos, nepaaiškino, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Vien tai, kad jais grindžiami atsikirtimai į pareiškėjos rašytinius paaiškinimus, pateiktus pirmosios instancijos teismui prieš teismo posėdį, nesudaro pagrindo juos laikyti naujais ir taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtinto draudimo apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus išimties, juolab kad pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai (į kuriuos neva atsikerta atsakovė) pateikti dėl atsakovės atsiliepime pirmosios instancijos teismui išdėstytų aplinkybių. Be to, vien iš pateiktų fiskalinio kvito ir grįžusių laiškų nesimato apeliantės atskirajame skunde nurodytos priežastys dėl siuntų svorių skirtumo, todėl šie įrodymai neatitinka ir sąsajumo reikalavimo – nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taigi apeliantės prie atskirojo skundo pridėti įrodymai nepriimami.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės jai atsikirsti į pareiškėjos 2025 m. spalio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus dėl skirtingų registruotos siuntos svorių, kuriuos pareiškėja pateikė teismui tik posėdžio dieną (2025 m. spalio 13 d.). Jeigu teismas būtų suteikęs atsakovei galimybę atsikirsti į tokius rašytinius paaiškinimus, atsakovė teismui būtų pateikusi įrodymus, kurie būtų įrodę, jog skirtingas registruotų siuntų svoris negali būti laikomas aplinkybe, įrodančia, kad pareiškėjai buvo išsiųstas tik vienas dokumentas – pranešimas „Dėl nemokumo proceso inicijavimo“.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. spalio 13 d. pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepime (į pareiškėjos skundą) nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų. Tą pačią dieną atsakovė pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų priėmimo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 13 d. nutartimi atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2025 m. spalio 17 d.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog teismo procesinis sprendimas priimtas byloje dalyvaujančiam asmeniui nepareiškus savo pozicijos tam tikru bylos klausimu, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad proceso teisės normos buvo pažeistos, o teismo priimtas procesinis sprendimas yra siurprizinis. Siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su tam tikru procesinio netikėtumo aspektu, todėl tais atvejais, kai argumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą pripažinti siurpriziniu nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024).
24. Šiuo atveju matyti, kad atsakovė ir jos atstovė (nemokumo administratorė) yra aktyvios elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) vartotojos, todėl turėjo galimybę susipažinti su byloje pateiktais pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais ir pirmosios instancijos teisme teikti atsikirtimus bei kitus įrodymus. Be to, atsakovė, nors ir kvestionuoja pareiškėjos pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio dieną (2025 m. spalio 13 d.), pati tą pačią dieną per EPP pirmosios instancijos teismui pateikė naujus įrodymus ir teismas juos priėmė. Pažymėtina, kad apeliantė nekvestionuoja pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktų paaiškinimų priėmimo klausimo, o iš esmės tik teigia, jog teismas pažeidė jos procesines teises teikti atsikirtimus į šiuos paaiškinimus. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Iš atsakovės atskirojo skundo turinio matyti, kad ji nurodė atsikirtimus dėl ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų ir su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Taigi atsakovė pasinaudojo galimybe apeliacinės instancijos teisme atsikirsti į pareiškėjos rašytinius paaiškinimus ir su tuo susijusias pirmosios instancijos teismo išvadas. Dėl nurodytų priežasčių pagrindo teigti, kad atsakovės procesinės teisės buvo pažeistos, jai nesuteikiant galimybės atsikirsti į pareiškėjos pirmosios instancijos teisme teiktus paaiškinimus, nėra.
Dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui ne teismo tvarka
25. JANĮ 8 straipsnis (nemokumo proceso inicijavimas, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, vadovas) ir 16 straipsnis (teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas) reglamentuoja teisės kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo momentą ir nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinio asmens vadovas, taisykles. Kreipiantis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo ir inicijuojant bankroto vykdymą ne teismo tvarka iš esmės taikomos tos pačios JANĮ nuostatos. Vadovui inicijuojant nemokumo procesą pranešime kreditoriams nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad tuo atveju, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis).
26. Bylos duomenimis nustatyta ir pareiškėja to neneigia, kad 2025 m. liepos 29 d. pareiškėja (bendrovės kreditorė) gavo iš atsakovės (bendrovės vadovo V. A.) 2025 m. liepos 23 d. pranešimą dėl nemokumo proceso inicijavimo, kuriuo buvo pranešama, jog BUAB „Trinitronas“ negalės laiku vykdyti savo turtinių įsipareigojimų, todėl inicijuoja nemokumo procesą. Pranešime buvo nurodyta, kad jei per jame nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos ar priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, atsakovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešime taip pat nurodyta, kad nustatomas 15 dienų terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo įteikimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę sudaryti susitarimą dėl pagalbos, pagal kurį sutiktų suteikti atsakovei pagalbą finansiniams sunkumams įveikti. Pranešime pažymima, kad bendrovės kreditoriai, sutinkantys suteikti pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, turi teisę nurodyti savo sąlygas (daromas nuolaidas, prievolės įvykdymo termino atidėjimą ir t. t.) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos.
27. JANĮ nuostatos nenumato vienu pranešimu bendrovei kreiptis dėl susitarimo dėl pagalbos ir tuo pačiu pranešti apie bendrovei inicijuojamą nemokumo bylą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas neturi teisės šaukti kreditorių susirinkimo, kol nepasibaigė įstatyme nustatytas terminas kreditoriams apsispręsti dėl pagalbos, ir nebuvo atmestos visos alternatyvos bankroto procesui. Kai kreditoriams nesuteikiamas laikas apsvarstyti siūlymą dėl pagalbos ar kitus alternatyvius variantus, laikoma, kad bankroto vykdymo ne teismo tvarka procedūra pažeidžiama, o procesas dėl nemokumo bylos iškėlimo ne teismo tvarka buvo inicijuotas netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-878-467/2025 31 punktas).
28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors 2025 m. liepos 23 d. bendrovės pranešime dėl nemokumo proceso inicijavimo, buvo nurodyta, kad BUAB „Trinitronas“ negalės laiku vykdyti savo turtinių įsipareigojimų, tačiau matyti, jog pranešimas nebuvo pakankamai aiškus, tikslus ir konkretus, t. y. pranešime nebuvo pateikta objektyvi ir aiški informacija apie bendrovės finansinę būklę, todėl kreditoriams buvo apsunkinta galimybė realiai įvertinti situaciją ir priimti tinkamą sprendimą. Be to, apeliantė teigia, kad kartu su šiuo pranešimu kreditoriams buvo išsiųstas ir 2025 m. liepos 23 d. pranešimas apie kreditorių susirinkimą bei balsavimo biuletenis (pareiškėja neigia juos gavusi), tačiau netgi jei toks pranešimas ir buvo išsiųstas, jis buvo neteisėtas, nes bendrovės vadovas neturėjo teisės nurodyti, kad, vadovaudamasis JANĮ 8 straipsniu, inicijuoja bendrovės nemokumo procesą ir, atitinkamai, kaip nurodo pati atsakovė, šaukti kreditorių susirinkimo, kol nepasibaigė įstatyme nustatytas terminas kreditoriams apsispręsti dėl pagalbos (šiuo atveju buvo tam skirtas 10 dienų terminas), ir nebuvo atmestos visos alternatyvos bankroto procesui. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovės vadovas pažeidė procedūros eigą, t. y. kreditoriams nebuvo suteikta laiko apsvarstyti siūlymą dėl pagalbos ar kitus alternatyvius variantus. Vadinasi, pranešimo turinys neatitiko JANĮ 8 straipsnyje numatytų reikalavimų, todėl procesas dėl nemokumo bylos iškėlimo ne teismo tvarka buvo inicijuotas netinkamai.
29. Nors apeliantė mano, kad būtent per JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą turi būti sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, o tai reiškia, jog tokios procedūros gali ir privalo būti vykdomos tik lygiagrečiai tuo pačiu metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tik suėjus pranešime numatytam terminui dėl kreditorių pagalbos, atsakovės direktorius turėtų teisę imtis veiksmų organizuoti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovė neneigia, kad bendrovė šio termino nesilaikė – vienu metu pasiūlė apsvarstyti pagalbos priemones ir pranešė apie bendrovei inicijuojamą kreditorių susirinkimą bei bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas teisingai motyvavo išvadas, aptardamas JANĮ 8 straipsnio 3 dalies pažeidimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įstatymo nuostatas dėl pranešimo turinio ir procedūrų įvykdymo terminų bei nustatytas byloje aplinkybes. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bankroto proceso ne teismo tvarka taikymo sąlygų ir kreditorių sprendimų panaikinimo
30. Pagal JANĮ 12 straipsnio 1 dalį, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos JANĮ nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų, t. y. vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka turi būti laikomasi JANĮ nustatytų procedūrų ir tvarkos. Pažymėtina, kad vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (JANĮ 12 straipsnio 1 dalis).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas nėra bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, subjektas, todėl spręsdamas ne teismo tvarka vykdomame bankroto procese kilusius klausimus teismas, kitaip nei vykdant bankroto procedūrą teismo tvarka, neturi iniciatyvos teisės, neturi būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017).
32. Bankroto procesas ne teismo tvarka yra pradedamas, vykdomas ir baigiamas bankrutuojančios bendrovės kreditorių sutarimu ir teismas šiame procese nedalyvauja (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020).
33. Pažymėtina, kad bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti vykdomas esant JANĮ nustatytoms sąlygoms. Bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti pradedamas, kai juridinis asmuo yra nemokus, todėl nemokumo nustatymas yra šio proceso pagrindas. Tačiau kita būtinoji sąlyga vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka yra tinkamas juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimo veiksmų atlikimas, būtent dėl to nagrinėjamu atveju ir kilo ginčas.
34. Pagal JANĮ 11 straipsnio 1 dalį bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, vadinasi, juridiniam asmeniui nėra pareikšta turtinių reikalavimų, tarp jų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu nėra tenkinamos JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka.
35. Taigi, JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos bankroto proceso ne teismo tvarka sąlygos yra imperatyviosios, tačiau jeigu jos nėra tenkinamos, tai nebūtinai užkerta kelią bankroto procesui ne teismo tvarka, nes JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje suinteresuotiems asmenims suteikiama diskrecija duoti sutikimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-781/2022). Vadinasi, JANĮ normos leidžia suinteresuotiems asmenims patiems nuspręsti, ar bendrovės bankrotas ne teismo tvarka nesuvaržys jų teisių ir teisėtų interesų labiau nei kitos nemokumo procedūros, ir skatina rinkos dalyvius dažniau naudotis šiuo institutu. Būtent dėl to yra svarbus inicijuojančio asmens pranešimas visiems kreditoriams apie siekiamą pradėti procesą.
36. Aiškinant minėtas sąlygas dėl bankroto ne teismo tvarka pradėjimo, pripažinta, kad jas nustatančios normos yra imperatyviosios ir negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-342-381/2020). Šios sąlygos siejamos ne su juridinio asmens ūkinės veiklos laisve, o su valstybės pareiga efektyviai ginti nemokios, t. y. nebegalinčios vykdyti ūkinės veiklos, bendrovės kreditorių interesus. Taip pat jomis užtikrinama, kad bankroto procesu ne teismo tvarka nebūtų piktnaudžiaujama ir jis būtų pradedamas griežtai laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-894-450/2022).
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 19 d. BUAB „Trinitronas“ raštu „Dėl finansinio reikalavimo“, adresuoto kreditoriams, pranešė, jog 2025 m. rugpjūčio 14 d. BUAB „Trinitronas“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka, nemokumo administratore paskirta UAB „Simpatija“, kreditoriai iki 2025 m. rugsėjo 18 d. gali pareikšti finansinius reikalavimus, nurodant reikalavimo atsiradimo teisinį pagrindą, datą, dydį ir duomenis apie reikalavimo užtikrinimą turto įkeitimu (jei toks buvo taikytas), bei pateikiant reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Šį raštą pareiškėja gavo elektroniniu paštu 2025 m. rugpjūčio 20 d.
38. Pareiškėja tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme teigia, kad ji negavo 2025 m. liepos 23 d. atsakovės BUAB „Trinitronas“ pranešimo apie 2025 m. rugpjūčio 14 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą ir balsavimo biuletenio, t. y. pareiškėjos teigimu, ji nebuvo tinkamai informuota apie 2025 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės kreditorių susirinkimą.
39. JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Pagal JANĮ 47 straipsnio 2 dalį pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą turi būti pateiktas pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę.
40. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta pareiga informuoti visus kreditorius, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, yra imperatyvi. Realus informavimas apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo yra būtina veiksmingo nemokumo problemų sprendimo sąlyga, vėliau užtikrinanti tai, kad priimti sprendimai atitiks daugumos kreditorių valią, o kreditorių įtraukimas į nemokumo procesą ankstyvoje nemokumo proceso stadijoje gali ne tik padėti išvengti nemokumo, pavyzdžiui, priėmus sprendimą skolininkę įmonę restruktūrizuoti, bet ir, esant tam tikroms sąlygoms, paskatinti kreditorius ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021; 2025 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-878-467/2025).
41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-421/2017 31 punktas). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024 63 punktas).
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei teigiant, kad ji tinkamai informavo pareiškėją apie 2025 m. rugpjūčio 14 d. bendrovės kreditorių susirinkimą, ji ir turėjo pareigą tai įrodyti, tačiau byloje vienareikšmiškai tai patvirtinančių duomenų nėra (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju tai, ar pareiškėjai buvo išsiųstas tik pranešimas „Dėl nemokumo proceso inicijavimo“ ar (ir) pranešimas „Dėl kreditorių susirinkimo“ bei balsavimo biuletenis, taip pat, atitinkamai, byloje dalyvaujančių asmenų argumentai dėl galimo skirtingo registruotos siuntos svorio (priklausomai nuo pranešimų kiekio), nesant byloje kitų patvirtinančių įrodymų, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą, iš esmės neturi teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovė, siekdama inicijuoti neteisminę bankroto procedūrą, turėjo imperatyvią pareigą tinkamai informuoti visus kreditorius, o to nepadarius, šiuo atveju iš to kylančios neigiamos pasekmės tenka būtent jai. Taigi, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjai adresuoto pašto siuntos svorio ir (ar) kiek pranešimų konkrečioje pašto siuntoje buvo siųsta, savaime neįrodo tinkamo kreditorės informavimo apie bendrovės kreditorių susirinkimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik nuo tinkamo kreditorių informavimo apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka pareigos vykdymo, priklauso to kreditoriaus galimybė pasinaudoti kitomis jo turimomis teisėmis. Kreditorius, būdamas tinkamai informuotas ir nesutikdamas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka, (turi teisę) gali inicijuoti teisminį ginčą, kuris iš esmės užkirstų kelią pradėti tokią bankroto procedūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021). Todėl inicijavimas bankroto proceso ne teismo tvarka, neinformuojant žinomų (potencialių) kreditorių, negali būti vertinamas kaip formalus procedūrinis pažeidimas, neturintis įtakos sprendimo turiniui. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti bankroto ne teismo tvarka esmę ir tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-884-854/2025).
43. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020). Taigi, pagal JANĮ 55 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022). Teismų praktikoje pažymima, kad net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto procesas ne teismo tvarka yra grįstas kolektyviniu kreditorių bendru sutarimu priimamais sprendimais, iš esmės eliminuojant teisminę tokių sprendimų priėmimo kontrolę. Todėl tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka laikymasis, gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą, o to tinkamai nepadarius, skundžiami bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimai naikintini, kadangi priimti pažeidžiant JANĮ 8, 47 straipsnius ir imperatyvią pareigą informuoti visus kreditorius, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą.
46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tai, jog imperatyvios JANĮ nuostatos pažeidimo pakanka kreditorių susirinkimo nutarimui panaikinti, pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-781/2022). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas sąlygas, būtinas įvertinti ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumui, ir nuo kasacinio teismo praktikos nenukrypo.
47. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino ir jos argumentus dėl pareiškėjos pasyvumo, t. y. tai, jog pareiškėja, gavusi 2025 m. liepos 23 d. pranešimą dėl bankroto bylos inicijavimo, buvo pasyvi ir nesiėmė veiksmų, siekdama dalyvauti atsakovės bankroto procedūrose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įstatyme nenumatyta kreditoriaus pareiga reaguoti į skolininko – juridinio asmens pranešimą dėl bankroto bylos inicijavimo. Kreditorius turi teisę atsiliepti į tokį skolininko – juridinio asmens pranešimą, siūlydamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar imtis kitų alternatyvių priemonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantės argumentai dėl pareiškėjos pasyvios pozicijos, sprendžiant klausimą dėl bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, neturi teisinės reikšmės.
48. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl tam tikrų faktų egzistavimo grindė tik pareiškėjos paaiškinimais ir prielaida, jog registruotų siuntų svoris įrodo siųstų dokumentų kiekį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka ir konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, nesivadovavo apeliantės nuomone ir (ar) pateiktais įrodymais, nereiškia, kad jis jų neįvertino. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas sąlygas, būtinas įvertinti skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumą ir pagrįstai iš dalies patenkino pareiškėjos reikalavimus.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
49. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir neteisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimus dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė JANĮ nuostatas bei aktualią kasacinio teismo praktiką, todėl panaikinti ją nėra pagrindo. Dėl to atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nes byla išnagrinėta teisingai.
50. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
51. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Kiti dalyvaujantys byloje asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Alma Urbanavičienė