Civilinė byla Nr. e2S-2273-577/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10453-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovui J. B. (J. B.) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – E. Š., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė B. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečių vaikų N. B. (N. B.) ir N. B. (N. B.) laikiną gyvenamąją vietą kartu su atsakovu; priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 222 Eur kas mėnesį kiekvienam. Ši teismo nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, kuris 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1284-653/2022 teismo nutartį paliko nepakeistą, o skundą atmetė.

3.       Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir pritaikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti šalių vaikų N. B. ir N. B. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams po 280 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad ieškovės padėtis ženkliai ir iš esmės pasikeitė, ji yra įvykdžiusi visus jai keltus įpareigojimus. Tai sudaro pagrindą pakeisti laikinąją vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškove. Vaikų teisių apsaugos Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono skyrių nuotoliniame posėdyje nustatyta, kad yra galimybė vaikams laikinai gyventi su ieškove. Abu vaikai nuo pat gimimo iki jų atidavimo atsakovui nuolat gyveno su ieškove, kuri jais rūpinosi. Vaikai skundžiasi ieškovei tiek būdami pas ją, tiek telefonu, kad su tėvu gyventi nenori ir jo bijo. Atsakovas artimai bendrauja su kitu vyru ir teismui buvo pateiktos tai patvirtinančios nuotraukos. Tai neigiamai veikia berniukus. Teismui pakeitus vaikų laikinąją gyvenamąją vietą ir ją nustačius su ieškove, vaikai galės abu eiti į tą pačią mokyklą, kurią ir anksčiau lankė N. B.. Teismui pakeitus laikinąją vaikų gyvenamąją vietą jis privalo nustatyti ir laikinąjį išlaikymą vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ligos ieškovė yra neįgali ir turi 50 proc. darbingumą, laikinas išlaikymas iš atsakovo turėtų būti skirtinas didesnis – 280 Eur kiekvienam vaikui. Vieno vaiko poreikiams reikalinga patenkinti 795 Eur kas mėnesį.

4.       Trečiasis asmuo E. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes ir prašė tenkinti ieškovės prašymą.

5.       Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su prašymu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės prašymas nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovė būdavo neblaivi, kartu su narkotikais piktnaudžiaujančiu sugyventiniu, tai buvo nustatyta vaiko teisių institucijos. Vaikai patvirtino, kad motina su sugyventiniu geria. Motinos sugyventinis su jais amoraliai elgiasi. Ieškovė nekeičia elgesio, nedirba. Ieškovė padarė autoįvykį, kurio metu nukentėjo vaikas N. B.. Ieškovė laikino išlaikymo nemoka, nesirūpina vaikais. 

6.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nėra tikslinga keisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi jokių duomenų apie netinkamą tėvo valdžios įgyvendinimą vaikams nenustatyta, galima daryti išvadą, jog tėvas geba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ir užtikrinti jų geriausius interesus. Tarnybai ieškovė nurodė, jog su atsakovu susitaria geranoriškai dėl bendravimo su vaikais, vasaros metu vaikai po savaitę būna tai pas ją, tai pas atsakovą, vertinant šią aplinkybę, vaikų motinai yra sudarytos sąlygos dalyvauti vaikų auklėjime, ugdyme ir gali jais rūpintis, taigi nėra pažeidžiamos jos, kaip vaikų motinos teisės ir pareigos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovės prašymą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir taikymo, atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-35994-131/2013 buvo patvirtina šalių taikos sutartis, kuria šalys susitarė, jog sūnaus N. B. gyvenamoji vieta yra nustatoma su jo motina; nustatyti tėvo teikiamą išlaikymą vaikui – po 350 Lt (101,37 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-10568-842/2021 išduotas leidimas paimti nepilnamečius vaikus N. B. ir N. B. iš jų tėvų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2022 m. vasario 10 d. įsakymus, kuriais pripažino netekusiais galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymus Nr. 30-1025/21; 30-1024/21, kuriais vaikams nustatyta laikinoji globa. Vaikai grąžinti atsakovui.

9.       Teismas nustatęs, kad ieškovė yra paguldyta ligoninėje, jai teikiamos hospitalizavimo paslaugos, galimai iš ligoninės ieškovė bus išrašyta (duomenys neskelbtini), duomenų, kad ieškovė buvo išrašyta byloje nėra, pažymėjo, kad net išrašius ieškovę iš ligoninės, ieškovė laikinai gyvens pas motiną, esančią (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad ieškovė nutarties priėmimo metu neturi fizinių galimybių rūpintis dviem vaikais, nėra savarankiška, po išrašymo iš gydymo įstaigos gyvens pas motiną, kuri ja rūpinsis. Teismui kyla abejonių dėl ieškovės fizinių galimybių rūpintis vaikais po (duomenys neskelbtini)  operacijos. 

10.       Teismas pažymėjo, kad Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nėra tikslinga keisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi atsakovas geba tinkamai pasirūpinti vaikais. Remiantis šia išvada teismas darė išvadą, kad ieškovei yra sudarytos sąlygos dalyvauti vaikų auklėjime, ugdyme ir gali jais rūpintis.

III. Atskirojo skundo argumentai

11.       Apeliantė B. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovės pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Šiai dienai ieškovės padėtis ženkliai ir iš esmės pasikeitė, ji yra įvykdžiusi visus jai Tarnybos keltus įpareigojimus. Vaikai skundžiasi mamai tiek būdami pas ją, tiek telefonu, kad su tėvu gyventi nenori ir jo bijo. Nors tėvas ir nurodė neva, kad dirba, tačiau šiai dienai neoficialiais duomenimis gauta informacija, kad jis niekur nedirba, o vaikai jam reikalingi tik tam, kad parodyti save iš teigiamos pusės probacijos tarnybai, nes matomai yra šiuo metu probuojamas už tai, kad galimai nuteistas už neteisėtas veikas. Berniukus neigiamai veikia tai, kad tėvas artimai bendrauja su kitu vyru.

11.2.       Pirmosios instancijos teismas ne iki galo ir nuodugniai neištyrė visų prašyme išdėstytų aplinkybių ir esminių prioritetinių vaikų norų sprendžiant klausimus, susijusius su vaikais.

11.3.       Ieškovė iš ligoninės buvo išrašyta jau (duomenys neskelbtini). Operacija nėra susijusi su kokia nors negalia, dėl kurios ieškovė negalėtų pasirūpinti vaikais ar savimi. Teismui visos kitos sąlygos pakeisti vaikų gyvenamąją vietą kaip ir tiko, bent dėl kažkokių kitų veiksnių ar trūkumų iš ieškovės pusės teismo nustatyta nebuvo, kad nebūtų galima keisti gyvenamosios vietos. Teismas neatsižvelgė į pačių vaikų norus. Tarnybos 2022 m. liepos 18 d. atlikto patikrinimo metu patys vaikai nurodė, kad nori gyventi su motina, tačiau apie tai teismas nebuvo informuotas, taigi – suklaidintas. Tarnyba 2022 m. liepos 20 d. ieškovės gyvenamosios vietos buities tyrimo akte jokių pastabų neįrašė.

11.4.       Panaikinus skundžiamą nutartį ir tenkinus ieškovės prašymą, abu vaikai galės eiti į tą pačią mokyklą, kurią anksčiau lankė N. B. Atsižvelgiant į tai, kad dėl rimtos ligos ieškovė yra neįgali ir turi 50 procentų darbingumą, todėl laikinas išlaikymas iš J. B. turėtų būti skirtas didesnis ir sudaryti ne mažiau kaip po 280 Eur kiekvienam vaikui išlaikyti, jam prisidedant didesniąja dalimi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalį teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti įvardintas laikinąsias apsaugos priemones tol, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios laikinosios apsaugos priemonės skirtos apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis, toks prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas, laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1989-863/2022).

16.       CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020).

17.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalys gyvena skyrium. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakovu.

18.       Atskirajame skunde apeliantė nurodė, jog situacija yra pasikeitusi, ji gali rūpintis vaikais, nepilnamečiai vaikai patys nenori gyventi su tėvu, nes jo bijo, atsakovas galimai nedirba ir yra aprobuojamas, ieškovės būstas yra tinkamas jame gyventi vaikams, o vaikai galėtų lankyti buvusią mokyklą.

19.       Dauguma ieškovės nurodytų aplinkybių nėra pagrįstos įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas negali jų vertinti ir laikyti teisingomis. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1284-653/2022 buvo konstatuota, kad N. B. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, o N. B. lanko (duomenys neskelbtini). Minėtos ugdymo įstaigos yra šalia atsakovo gyvenamosios vietos, kur šiuo metu gyvena ir vaikai. Taigi nėra pagrindo panaikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir keičiant vaikų gyvenamąją vietą bei mokyklą kelti jiems papildomą stresą. Rūpinimąsi vaikais ieškovė gali įgyvendinti ir įgyvendina bendraudama su jais tiek telefonu, tiek gyvai. Pažymėtina, jog pati ieškovė Tarnybai nurodė, jog su atsakovu susitaria geranoriškai dėl bendravimo su vaikais, vasaros metu vaikai po savaitę būna tai pas ją, tai pas atsakovą, kas nelemia būtinybės naikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir taikyti ieškovės prašomas.

20.       Tarnyba 2022 m. liepos 20 d. priimtame akte ieškovės gyvenamąją vietą įvertino kaip tinkamą gyventi vaikams, tačiau pabrėžtina, jog nėra paneigtas ir atsakovo gyvenamosios vietos tinkamumas. Todėl manytina, jog šis atskirojo skundo argumentas nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės prašymą.

21.       Pasisakant dėl vaikų noro gyventi su motina yra būtina pabrėžti, jog esant konfliktams tarp tėvų, nėra atmestina galimybė, jog nepilnamečių vaikų nuomonė gali būti paveikta kažkurio iš tėvų. Be to, Tarnyba yra nurodžiusi, kad tėvas geba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ir užtikrinti jų geriausius interesus, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo keisti laikiną vaikų gyvenamąją vietą.

22.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovo elgesys ar gyvenimo būdas keltų akivaizdžią grėsmę šalių nepilnamečiams vaikams, kol byla nagrinėjama teisme, kas sudarytų pagrindą panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

23.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustatyta būtinumo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pakeisti šalių nepilnamečių vaikų skundžiama nutartimi nustatytą laikiną gyvenamąją vietą.

24.       Kadangi pirmosios instancijos nutartis paliktina galioti ir vaikų laikina gyvenamoji vieta nekeičiama, apeliacinės instancijos teismas nepasisakys dėl atskirojo skundo argumento dėl laikino išlaikymo priteisimo.

25.       Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

26.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina napakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Jadvyga Mardosevič