Administracinė byla Nr. ATP-276-309/2016
Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00506-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.9.2.; 3.26.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1632 straipsnio 6 dalį 5 800 Eur bauda.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė:
R. K. nubaustas už tai, kad būdamas baustas administracine tvarka už akcizais apmokestinamų prekių laikymo tvarkos pažeidimą, 2016 m. balandžio 4 d., apie 14 val., pažeisdamas nustatytą tvarką, Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 5 dalies 6 punktą, pro savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), langą už 1,7 euro nepilnametei K. A., gim. (duomenys neskelbtini), pardavė akcizais apmokestintą prekę – pakelį cigarečių „NL“ (New Line Full Flavor, gamintojas Rusijos Federacijoje esanti įmonė), kuris nebuvo paženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiuoju ženklu – banderole, kurio vertė, įskaitant muitinės nustatytus ir privalomus sumokėti mokesčius, yra 2,5 euro. Taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 6 dalyje.
Apeliaciniu skundu R. K. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde apeliantas nurodo, kad jis savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra išnuomojęs Dž. D., kuris jo bute ir gyvena. 2016 m. balandžio 4 d. jis (R. K.) buvo atėjęs į savo namus ir nuėjo į trečią aukštą, nes ten esančiame seife laiko savo dokumentus. Namuose buvo ir Dž. D. Būdamas trečiame aukšte, jis išgirdo triukšmą, bildesį į langą. Bijodamas, kad kas nors neišdaužtų lango, jis langą atidarė, ir pamatė, kad į namus veržiasi policijos pareigūnai. Kur dingo Dž. D., jis nematė, kaip dabar žino, pastarasis pasislėpė. Vėliau Dž. D. jam paaiškino, kad jis pasislėpė rūsyje, o kai policijos pareigūnai įėjo į vidų, iš rūsio pabėgo, rūsį užrakino.
R. K. teigimu, jis cigaretėmis neprekiauja, jų niekam nepardavė. Nurodo, kad visi draudžiami daiktai galėjo priklausyti Dž. D.. Pažymi, kad siekdamas, jog administracinė byla būtų išnagrinėta objektyviai ir teisingai, jis prašė teismo iškviesti liudytojus, juos apklausti ir atlikti akistatas, tačiau teismas šio jo prašymo netenkino, taip parodydamas šališkumą ir nusistatymą jo atžvilgiu.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas išvadų dėl jo (R. K.) tariamai padarytų pažeidimų nepagrindė, nepateikė tinkamo juridinio įvertinimo, neatskleidė tariamo pažeidimo esmės. Kadangi teismas neatskleidė bylos esmės, toks teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu. Taip pat teigia, kad teismas prioritetą suteikė policijos pareigūnų paaiškinimams, pačių pareigūnų, kaip liudytojų, net neapklausė. Nors jis (R. K.) baigiant administracinės bylos nagrinėjimą, pareiškė prašymą kaip liudytojus byloje apklausti D. D., K. A., D. S. bei kitus asmenis, buvusius įvykio vietoje, tačiau teismas šiuos jo prašymus ignoravo. R. K. manymu, nepilnamečių K. A. ir D. S. paaiškinimai jo kaltės neįrodo, nes šiuose paaiškinimuose nurodyta, kad jos cigarečių pakelį pirko iš asmens pravarde M., kurio tapatybė nenustatyta, M., anot apelianto, gali būti Dž. D. pravardė. Kartu atkreipia dėmesį, kad Dž. D. pripažino, jog iš jo (R. K.) namuose rastų 10 pakelių cigarečių vienas pakelis priklausė jam. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, buvo būtina apklausti D. D..
Skunde taip pat teigiama, kad policijos pareigūnų paaiškinimai „pritaikyti prie aplinkybių“ – teigiama, kad Dž. D. negalėjo iš namo išeiti, nes policijos pareigūnė N. R. kratos metu buvo lauke, be to, dalis pareigūnų paaiškinimų sutampa net pažodžiui.
Apeliantas nurodo manantis, kad jo namuose krata buvo atlikta neteisėtai, nes, remiantis Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, turėjo būti ieškoma nutartyje išvardintų daiktų, o ne cigarečių ir naminės degtinės.
Be to, R. K. manymu, net ir darant prielaidą, kad jis tariamai pardavė 1 pakelį cigarečių K. A., paskirta nuobauda neatitinka nei protingumo, nei teisingumo kriterijų. Pažymi, kad K. A. birželio mėnesį sukanka 18 metų, todėl cigaretes parduodantis asmuo neturi suprasti, kad ji nepilnametė. Juo labiau, kad byloje nėra jokio K. A. dokumento, patvirtinančio jos amžių. Kartu mano, kad pati veika parduodant vieną pakelį cigarečių (jeigu taip iš tikrųjų būtų buvę), turėtų būti vertinama kaip mažareikšmė. Taip pat pastebi, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jam (R. K.) yra 66 metai, jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, ir šių aplinkybių nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 straipsnio 10 punktas). Pažymi, kad jo materialinė padėtis yra sunki, nes jis gauna tik invalidumo pensiją, be to, turi padėti besimokantiems vaikams. Taigi tokią protingumo ir teisingumo kriterijų neatitinkančią baudą jis turėtų mokėti keletą metų.
Atsiliepimu į R. K. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo R. K. skundo netenkinti, palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarimą.
R. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis
ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyręs visų reikšmingų bylos aplinkybių. Be to, nors iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismo posėdžio metu buvo daromas garso įrašas, tačiau byloje posėdžio protokolo nėra. Pažymėtina, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, kad teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kai byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus. Iš garso įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad R. K. pirmosios instancijos teisme neigė savo kaltę, nurodė, kad cigaretes pardavė ne jis, o Dž. D., kuris tąkart kartu su juo buvo namuose, tačiau teismas į posėdį Dž. D. nekvietė ir jo dėl esminių įvykio aplinkybių neapklausė, taip pat neapklausė paaiškinimus byloje pateikusių policijos pareigūnų. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pastebėjo R. K., iš K. A. ir D. S. paaiškinimų matyti, kad jos nurodė, jog cigarečių pakelį pirko iš asmens pravarde M., tačiau teismas pastarųjų į teismo posėdį nekvietė ir nesiekė nustatyti, kokį konkrečiai asmenį K. A. ir D. S. įvardijo M. pravarde. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie pašalintų apelianto abejones dėl K. A. amžiaus, t. y. nėra pastarosios amžių patvirtinančio dokumento kopijos. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurie – keliančiais abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.
Dėl to, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla grąžinama skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje išsamiau nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Telšių rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Zigmas Kavaliauskas