Civilinė byla Nr. e2A-372-460/2024
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00201-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.5; 2.5.6; 3.3.1.18.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Kredito unijos ,,Gargždų taupa“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kredito unijos ,,Gargždų taupa“ ieškinį atsakovui L. E. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. E., F. E., S. J., R. E., I. E., notarė N. B., antstolė B. T.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė Kredito unija ,,Gargždų taupa“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo L. E. (toliau ir atsakovas) atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos R. E., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties; 2) nukreipti 19 086,18 Eur išieškojimą ieškovės (kreditorės) kredito unijos „Gargždų taupa“ naudai į atsakovui L. E. priklausančią ir trečiojo asmens F. E., valdyme esančią nekilnojamojo turto dalį, t. y. į: 1.1) ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., bendras plotas 0,5900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 767,00 Eur; 1.2 ) ½ dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., bendras plotas 0,1900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3080,00 Eur; 1.3) ½ dalį pastato - Gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., bendras plotas 74,40 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6120,00 Eur; 1.4) ½ dalį pastato - Daržinės, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 763,00 Eur; 1.5) ½ dalį pastato - Tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2250,00 Eur; 1.6) ½ dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., bendras plotas 0,6000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 698,00 Eur; 2) priteisti iš atsakovo L. E. 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo L. E. ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas privalėjo priimti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos R. E. palikimą iki (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Ieškovės reikalavimo teisė į atsakovo skolas atsirado nuo 2010 m. spalio 21 d. pagal ieškovės ir atsakovo L. E. sudarytą paskolos sutartį. Atsakovo motinos palikimo atsisakymas įvyko po jos prievolių ieškovei (kreditorei) atsiradimo. Atsakovo paveldėjimo teisių atsisakymo sandoris (neveikimas) yra pažeidžiantis ieškovės interesus, nes tokiu būdu atsakovas sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Atsakovui atsisakius palikimo bei neįgijus nuosavybės teisių į palikimą sudarantį turtą, jo turto (gaunamų pajamų) nepakanka atsiskaityti su kreditore, nes nei turto, nei gaunamų pajamų, atsakovas neturi. Dėl tokių skolininko nesąžiningų veiksmų yra pažeidžiami išieškotojo teisėti interesai ir pagrįsti lūkesčiai į realų skolos išieškojimą, todėl yra pagrindas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo atsisakymą priimti palikimą.
2. Atsakovas L. E. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
3. Trečiasis asmuo F. E. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas yra jo sūnus ir trečiųjų asmenų R. E., A. E. ir S. J. brolis. Atsakovas L. E. Lietuvos Respublikoje negyvena nuo 2011 m., F. E. žiniomis, sūnus L. E. gyvena Rusijos Federacijoje, tačiau su juo jau kuris laikas nepalaiko jokio ryšio. F. E. teigia, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo naikinti sandorius, kurių dalyviais buvo F. E. ir jo vaikai, t. y. tretieji asmenys A. E., R. E. ir S. J.. Vaikai teisėtai perleido jam savo paveldėjimo teises, kurias jis iš vaikų priėmė, todėl L. E. skola nedaro šių civilinių sandorių neteisėtais ir(ar) negaliojančiais.
4. Tretieji asmenys R. E., A. E., S. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas L. E. yra trečiųjų asmenų R. E., A. E. ir S. J. brolis. L. E. Lietuvos Respublikoje negyvena nuo 2011 m., jų žiniomis jis gyvena Rusijos Federacijoje, tačiau su jais nepalaiko jokio ryšio. Anksčiau atsakovas L. E. retomis progomis paskambindavo telefonu tėvams arba kuriam nors iš brolių, tačiau tai jau buvo seniai. Pažymėjo, jog teisėtai perleido savo tėvui F. E. savo paveldėjimo teises, kurias tėvas iš jų priėmė, todėl atsakovo L. E. skola nedaro šių civilinių sandorių neteisėtais ir / ar negaliojančiais. Ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti nukreipti L. E. skolos išieškojimą į tėvo F. E. turtą, kadangi tokiam veiksmui nėra teisinio pagrindo. Tėvas F. E. yra sąžiningas turto paveldėtojas, todėl jis negali atsakyti už atsakovo L. E. skolas.
5. Tretieji asmenys A. E., S. J. teismui patvirtino, jog brolis nuo 2010 m. pavasario gyvena Rusijoje, mietelyje (duomenys neskelbtini), kur šis miestelis randasi nežino. Pas brolį nesilankė. Su broliu bendravo Messenger programėle, kuri 2022 m. pavasarį buvo atjungta bendraujant su Rusija. Nuo tada su atsakovu L. E. nebendravo. Paskutinį kartą atsakovas į Lietuvą buvo grįžęs metai iki mamos mirties. Apie mamos mirti atsakovui buvo pranešta Messenger programėlės pagalba, pastarasis nurodė, kad į Lietuvą neketina begrįžti, dokumentų dėl paveldėjimo neketino tvarkytis. Į tėvų turtą nepretendavo. Savo turto tėvų vardu nebuvo registravęs. Tretieji asmenys A. E. ir S. J. patvirtino, jog R. E., A. E., S. J. vieningai nusprendė visą turtą paveldėtą po mamos mirties palikti tėvui.
6. Trečiasis asmuo F. E. patvirtino, jog vaikai R. E., A. E., S. J. nusprendė po jo sutuoktinės mirties visą paveldėtą turtą palikti jam. Su sūnumi L. E. nebendrauja jau keletą metų, apie jį nieko nežino.
7. Trečiasis asmuo notarė N. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, o sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės Kredito unija ,,Gargždų taupa“ 484 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. E.; priteisti iš ieškovės Kredito unija ,,Gargždų taupa“ 2178 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui F. E.; priteisti iš ieškovės Kredito unija ,,Gargždų taupa“ 484 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui S. J.; priteisti iš ieškovės Kredito unija ,,Gargždų taupa“ 484 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. E.; priteisti iš ieškovo Kredito unija ,,Gargždų taupa“ 55,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Sprendimui įsiteisėjus, teismas nutarė panaikinti 2023 m. vasario 2 d. teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai teismo argumentai:
8.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas prie ginčo turto sukūrimo neprisidėjo, konstatavo, jog atsakovui moraliniu aspektu nebuvo būtina priimti palikimo po jo mamos mirties.
8.2. Teismas, įvertinęs konkrečias šios bylos aplinkybes, faktinę situaciją, buvusią sandorio sudarymo metu, aplinką, kurioje veikė atsakovas (šeiminių santykių srityje), nusprendė, kad šiuo atveju negalima konstatuoti, kad atsakovas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, t. y. priimti palikimą.
8.3. Teismo vertinimu, vien paveldėjimo teisės įgyvendinimo savo nuožiūra išraiška – palikimo atsisakymas, nenustačius sąmoningo veikimo, turint aiškią ir apibrėžtą tyčią būtent išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, ir kai palikimo atsisakymas, pagrįstai tikėtina, nulemtas kitų gyvenimiškų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovą buvus nesąžiningą ginčo sandorio sudarymo metu.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9.
9.1. Atsakovas, CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą nepriimdamas po savo motinos mirties atsiradusio palikimo, iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą.
9.2. Atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi žinojo, kad sudaromas minėtas sandoris pažeis ieškovo teises (CK 6.66 straipsnis).
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo F. E. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1 Teigia, kad jis žinojo apie senas sūnaus skolas kitiems asmenims, tačiau nemanė, kad sūnus ir šiuo metu yra skolingas. Tikina, kad sūnus nuo 2011 m. gyvena Rusijoje ir su juo nebendrauja.
10.2 Byloje nėra jokių duomenų, kad F. E. buvo nesąžiningas.
10.3 Paveldėjimo byloje nėra sūnaus atsisakymo priimti paveldėjimo, todėl sandoris negali būti naikinamas.
10.4 Tikina, kad turtą, į kurį ieškovė prašo nukreipti išieškojimą, jis gavo dovanojimo pagrindu, todėl jam CK 6.66 straipsnio taikymas negalimas.
10.5 Mano, kad ieškovas yra praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą.
10.6 Trečiojo asmens nuomone, jis turėtų būti byloje atsakovu, nes šiuo atveju jis negali apginti savo teisių.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys R. E., A. E., S. J. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Teigia, kad su broliu nebendrauja, jis nuo 2011 m. išvykęs į Rusiją.
11.2. Tikina, kad jiems nebuvo žinoma apie brolio skolą.
11.3. Byloje nėra paties sandorio – atsisakymo priimti palikimą, todėl sandoris negali būti naikinamas.
11.4. Sąžiningas įgijėjas F. E. negali būti atsakingas už sūnaus skolas.
11.5. Tretieji asmenys perleido visą turtą tėvui, nes turtas buvo jų tėvų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
14. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
15. Bylos duomenimis nustatyta:
15.1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2786-1025/2016 buvo patenkintas ieškovės kredito unijos „Gargždų taupa“ ieškinys, teismas nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų L. E. ir I. E., 10913,54 Eur skolos, 12,00 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo negrąžintos (5327,11 Eur) sumos nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 10913,54 Eur, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei kredito unijai „Gargždų taupa“.
15.2. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2786-1025/2016 dėl solidarios skolos išieškojimo iš sutuoktinių L. E. ir I. E. ieškovės „Gargždų taupa“ naudai, dėl 10913,54 Eur skolos, 12,00 procentų dydžio sutartinės palūkanos nuo negrąžintos (5327,11 Eur) sumos nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 10913,54 Eur, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 20 d) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vykdomasis raštas Nr. e2-2786-1025/2016 buvo pateiktas vykdyti antstolei B. T..
15.3. Antstolė B. T. 2022 m. gruodžio 15 d. vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/02038, informavo ieškovę, jog vykdymo eigoje nustatyta, kad skolininko L. E., motina R. E. mirė (duomenys neskelbtini).
15.4. VĮ Registru centro Testamentų registro 2023 m. sausio 23 d. duomenimis nustatyta, kad mirusioji nebuvo sudariusi testamento, todėl mirusiosios turtines teises ir pareigas įpėdiniai paveldi pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą skolininkas L. E. yra pirmosios eilės mirusiosios įpėdinis.
15.5. Palikėjos vaikai R. E., A. E., S. J. 2021 m. spalio 21 d. priėmė palikimą. R. E., A. E., S. J. 2021 m. spalio 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo paveldėjimo teisę tėvui F. E..
15.6. Po R. E. mirties Klaipėdos rajono 2–ojo notarų biuro notarė N. B. 2022 m. vasario 23 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodoma, kad paveldimą turtą sudaro: ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., bendras plotas 0,5900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 767,00 Eur; ½ dalis žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., bendras plotas 0,1900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3080,00 Eur; ½ dalis pastato - Gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., bendras plotas 74,40 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6120,00 Eur; ½ dalis pastato - Daržinės, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 763,00 Eur; ½ dalis pastato - Tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2250,00 Eur; ½ dalis žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., bendras plotas 0,6000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 698,00 Eur. Viso turto vidutinės rinkos vertė – 13 678,00 Eur.
15.7. Atsakovas L. E. į notarą nesikreipė, todėl nepriėmė palikimo dalies po motinos mirties.
15.8. Antstolės B. T. 2023 m. sausio 23 d. pažymoje Nr. S-23-5-3713 nurodoma, kad vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/02038 skolininko L. E. skola išieškotojai Kredito unija „Gargždų taupa“ sudaro 10913,55 Eur skola, 654,00 Eur žyminis mokestis (skola) ir 7518,63 Eur palūkanų, iš viso 19 086,18 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė nesant dviejų actio Pauliana sąlygų, t. y. nenustatė atsakovo privalomumo sudaryti ginčo sandorį bei nenustatė atsakovo nesąžiningumo.
17. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas, būdamas pirmosios eilės įpėdiniu, turėjo įstatyme numatytą ar kitokią priežastį nepriimti palikimo. Apeliantės nuomone, šiuo atveju kreditoriaus interesų gynimui teiktinas prioritetas prieš šeimos susitarimą. Todėl teismo išvada apie neįrodytą skolininko nesąžiningumą yra padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikant CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl ginčo teisinio reguliavimo
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atsakovo kreditorė, ginčija atsakovo, skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana).
19. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko nemokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
20. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines sandorio negaliojimo pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, jog būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio pareiškimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018 27 punktas).
Dėl ieškinio senaties taikymo
22. Tretieji asmenys tikina, kad ieškovė praleido 10 metų ieškinio senaties terminą.
23. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies normas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą.
24. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika dėl jo taikymo suponuoja išvadą, kad sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, byloje pirmiausia turi būti nustatyta, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, t. y. būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).
25. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino klausimo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė.
26. Analizuojamu atveju, atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra kredito unija, kurios veikla nesusijusi su faktų ir duomenų apie skolininkų turtinę padėtį, o tuo labiau jų sudaromus sandorius, rinkimu, darytina išvada, kad apie atsakovo mamos mirtį bei apie tai, kad atsakovas atsisakė palikimo, atsiradusio po motinos mirties (duomenys neskelbtini), ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu nežinojo ir neturėjo žinoti. Esminė aplinkybė yra ta, kad priverstinis išieškojimas iš atsakovo buvo vykdomas dar iki jo motinos mirties, o ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, jog duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, vykdydama savo pareigas, tikrins ir juos žinos antstolė. Įstatyme nenustatyta ieškovės pareiga atlikti nuolatinę vykdomosios bylos kontrolę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, senaties termino pradžia gali būti konstatuojamas faktas – antstolės B. T. 2022 m. gruodžio 15 d. siūlymas išieškotojui ginti savo pažeistas teises Nr. S-22-5-53389. Gavusi informaciją apie tai, kad atsakovas atsisakė palikimo, ir manydama, jog jis taip pasielgė nesąžiningai siekdamas išvengti ieškovės reikalavimų įvykdymo, ieškovė, 2023 m. sausio 31 d. kreipdamasi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, nesielgė pasyviai, nerūpestingai ar neapdairiai.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė nepraleido senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti.
Dėl kitų actio Pauliana ieškinio sąlygų egzistavimo
28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra nustatyta, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorės (ieškovės) teises.
29. Primintina, kad atsakovas yra palikėjos (atsakovo motinos) pirmos eilės įpėdinis (kartu su seserimi ir dviem broliais), akivaizdu, kad šis atsakovas, įgyvendinęs teisę priimti motinos palikimą, būtų įgijęs nuosavybės teisę į palikimo objektu buvusį atitinkamą nekilnojamąjį turtą. Kadangi atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškove, nepriėmė palikimo, atsiradusio po motinos mirties, darytina išvada, kad tokiu būdu buvo panaikinta galimybė iš paveldimo turto įvykdyti skolinę prievolę ieškovei (padengti įsiskolinimą ar jį iš esmės sumažinti).
30. Pažymėtina, kad kasacinis teismas iš esmės analogiškoje savo teisine problematika civilinėje byloje išaiškino, kad įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti, tačiau joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai - su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės įrodo ir kitos actio Pauliana sąlygos – sandorio sudarymo neprivalomumo egzistavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas suteikia kreditoriui galimybę ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Ši sąlyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant, ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 29 punktas).
32. Tretieji asmenys įrodinėjo, kad atsisakymas priimti palikimą buvo nulemtas šeimos narių susitarimo perleisti turtą atsakovo tėvui, nes turtas priklausė jam (tėvui) ir jo sutuoktinei. Tačiau toks sandorio sudarymo tikslas ir juo siekiamos sukurti teisinės pasekmės (turint omenyje pirmiau išdėstytas aplinkybes apie atsakovo finansinius įsipareigojimus ir galimybes juos įvykdyti) neatitinka atsakingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standarto. Bendras šeimos interesas perleisti viso turto nuosavybę tėvui, nepatvirtina pareigos sudaryti ginčijamą sandorį (atsisakyti palikimo) atsiradimo pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiųjų asmenų nurodytos aplinkybės apie šeimos narių susitarimą dėl paveldėto turto perleidimo neturi prioriteto prieš atsakovo kreditorės interesų gynimą.
33. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos iš tiesų suponuoja tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusios motinos palikimą, savo turimą paveldėjimo teisę gali įgyvendinti savo nuožiūra. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus (bylos atveju ieškovės, atsakovės kreditorės), pažeistos asmens teisės turi būti ginamos. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismų praktiką, šioje bylos aplinkybes, be kita ko nustačius, kad ginčo sandoris pažeidė ieškovės teises, spręstina, kad byloje niekaip neįrodyta, kad atsakovas privalėjo sudaryti tokį sandorį (atsisakyti motinos palikimo), kad tokia pareiga kilo teisėtu pagrindu, šiuo aspektu esminės reikšmės neturinčia laikant ir trečiųjų asmenų (vaikų) byloje akcentuotą aplinkybę apie jų valią palikti savo turtą tėvui, pažymint, kad įstatymo nustatyta tvarka ir forma neišreikšta palikėjo valia negalėjo sukurti privalomumo sudaryti šioje byloje aptariamą sandorį visų kitų aplinkybių (dėl turimos pareigos atsiskaityti su kreditoriais, ir pan.) kontekste.
34. Anksčiau išdėstytų aplinkybių kontekste ginčijamo sandorio sudarymas patvirtina atsakovo nesąžiningumą, kaip vieną iš actio Pauliana taikymo sąlygų.
35. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021).
36. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas visų actio Pauliana sąlygų egzistavimą, nevertino ir nepasisakė dėl trečiojo asmens F. E. sąžiningumo.
37. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti. Taigi, taikant šią normą, kai ginčijamas sandoris yra atlygintinis, būtina nustatyti tiek skolininko, tiek trečiojo asmens (kitos sandorio šalies) nesąžiningumą.
38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju actio Pauliana pagrindu prašoma pripažinti negaliojančiu vienašalį neatlygintinį sandorį (atsisakymą priimti palikimą). Vadinasi, trečiojo asmens F. E., t. y. asmens, kuris, atsakovui atsisakius jam tenkančios palikimo dalies, priėmė pagal įstatymą palikimą po sutuoktinės mirties, sąžiningumo vertinimas nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl ginčijamo sandorio negaliojimo aptariamo teisės instituto pagrindu.
39. Svarbu ir tai, jog nagrinėjamoje byloje kreditorės reikalavimas nukreiptas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (neviršija nepaveldėto turto vertės) (apie tai detaliau žemiau).
40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuspręstina, kad, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog egzistuoja visos įstatyme įtvirtintos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą ir, atitinkamai tenkinti ieškinį – ginčijamą atsisakymą priimti palikimą pripažinti negaliojančiu.
Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių, kitų reikalavimų
41. Pažymėtina, kad pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalies normą, numatančią, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.
42. Nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
43. Ieškovė ieškiniu reikalauja, kad išieškotina dalis nukreiptina į trečiojo asmens F. E. valdyme esančią ½ turto dalį.
44. Aiškindamas restituciją reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-422-687/2016, 30 punktas).
45. Analizuojamos bylos kontekste akcentuotina, kad ginčijamą atsisakymą priimti palikimą pripažinus negaliojančiu ir nustačius atsakovui 1/2 dalį į paveldimą turtą, restitucijos taikymas pažeidžia kitų palikėjos vaikų bei palikėją pergyvenusio sutuoktinio – trečiojo asmens F. E. teises ir teisėtus interesus.
46. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, mirus R. E., atsakovas nepriėmė palikimo, o jos vaikai R. E., A. E., S. J. perleido paveldėjimo teises trečiajam asmeniui – tėvui F. E.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi šeimos narių susitarimą, kurio pagrindu palikėjos vaikai R. E., A. E., S. J. perleido paveldėjimo teises, sudarydami sąlygas palikimą priimti jų tėvui – trečiajam asmeniui F. E., konstatuoja, kad, pripažinus atsakovo L. E. atsisakymą priimti palikimą negaliojančiu, išieškojimas nukreiptinas į tą turtą, kuris dėl negaliojančiu pripažinto vienašalio sandorio perėjo trečiojo asmens F. E. nuosavybėn.
48. Akcentuotina tai, kad trečiojo asmens F. E. nuosavybėn paveldėjimo pagrindu perėjo jam kaip palikėją pergyvenusiam sutuoktiniui ir kitiems palikėjos vaikams tenkančios paveldimo pagal įstatymą turto dalys (CK 5.13 straipsnis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Restitucijos taikymo aspektu byloje aktualus CK 5.13 straipsnis, pagal kurį, be kita ko, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra); jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Šiuo atveju nustačius 1/2 dalį į motinos palikimą ir į tokią paveldimo turto dalį nukreipiant išieškojimą pagal ieškovės reikalavimą, išieškojimas būtų vykdomas iš F. E. ir iš tos dalies paveldėto turto, dėl kurios palikėjos vaikai R. E., A. E., S. J. tėvui perleido paveldėjimo teises. Tokia situacija neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be teisėto pagrindo pažeistų trečiųjų asmenų interesus, actio Pauliana pagrindu negaliojančiu pripažinto skolininko vienašalio sandorio negaliojimo padariniai būtų pritaikyti ir tokio sandorio nesudariusiems asmenims, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytina 1/5 dalis (iš ieškiniu prašomos ½ dalies, arba matematiškai 1/10 dalis nuo viso turto) į pagal įstatymą paveldimą motinos palikimą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.13 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).
49. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis), o vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju taikyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), dėl to mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis F. E. įgijo nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y. mirusiojo sutuoktinio dalis buvo padalijama pagal paveldėjimo teisės normas. Jeigu atsakovas būtų priėmęs palikimą, jam būtų tekusi 1/5 turto dalis nuo ½ turto dalies, dalijama kartu su tėvu bei broliais ir seserimi (5 asmenys, atitinkamai kiekvienam atitektų 1/5 turto dalis nuo ½ dalies turto; kaip minėta, kita ½ turto dalis atitenka F. E.).
50. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo L. E. 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo netenkinamas, nes ieškinio reikalavimas tiesiogiai nesusijęs su piniginės prievolės įvykdymu (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
51. Trečiojo asmens F. E. procesinė padėtis neapribojo jo teisės gintis nuo pareikšto ieškinio. Minėtas asmuo aktyviai gynė savo teises teikdamas atsiliepimus, kt.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
52. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, ne iki galo tinkamai išsiaiškino ir nustatė visas faktines aplinkybes, vadovavosi labiau trečiųjų asmenų pasisakymais, neatsižvelgdamas į tai, kad jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, dėl to neteisingai pritaikė procesines ir materialines ginčui aktualias teisės normas bei priėmė neteisėtą sprendimą. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies – pripažįstamas negaliojančiu atsakovo L. E. atsisakymas priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos R. E. mirties; nukreipiamas išieškojimas ieškovės (kreditorės) kredito unijos „Gargždų taupa“ naudai į atsakovui L. E. priklausančią ir trečiojo asmens F. E. valdyme esančią nekilnojamojo turto 1/5 dalį (nuo ½ dalies) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
54. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ½ turto daliai.
55. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis), tik mažinamas turto mastas nuo ½ turto dalies iki 1/5 turto dalies (nuo ½ turto).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
56. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
57. Įvertinus bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme procesinį rezultatą (sumažinama tik ieškiniu prašomo nukreiptino turto dalis taikant restituciją), laikytina, kad ieškinys yra iš esmės (iš dalies) tenkinamas, todėl tretieji asmenys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
58. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 158 Eur žyminio mokesčio, 1260,01 Eur (840,01 + 420 Eur) teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1418,01 Eur. Jos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovo ir trečiųjų asmenų (bendras suinteresuotumas).
59. Valstybei iš trečiųjų asmenų po lygiai priteistinos 55,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
61. Iš esmės tenkinus apeliantės apeliacinio skundo reikalavimus, apeliantei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
62. Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė 158 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti, 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 758 Eur. Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovei iš atsakovo ir trečiųjų asmenų po lygiai priteistina 758 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
n u s p r e n d ž i a:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Kredito unijos ,,Gargždų taupa“ ieškinį atsakovui L. E. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. E., F. E., S. J., R. E., I. E., notarė N. B., antstolė B. T., tenkinti iš dalies:
pripažinti negaliojančiu atsakovo L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos R. E., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties;
nustatyti atsakovui L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1/5 dalį (nuo ½ dalies) į paveldimą motinos R. E., mirusios (duomenys neskelbtini) turtą;
nukreipti ieškovei kredito unijai „Gargždų taupa“ 19 086,18 Eur išieškojimą į atsakovui L. E. priklausančią ir trečiojo asmens F. E. valdyme esančią nekilnojamojo turto dalį, t. y. į: 1/5 dalį (nuo ½ dalies) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., bendras plotas 0,5900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 767,00 Eur; 1/5 dalį (nuo ½ dalies) žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., bendras plotas 0,1900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3080,00 Eur; 1/5 dalį (nuo ½ dalies) pastato– Gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., bendras plotas 74,40 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6120,00 Eur; 1/5 dalį (nuo ½ dalies) pastato – Daržinės, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 763,00 Eur; 1/5 dalį (nuo ½ dalies) pastato – Tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2250,00 Eur; 1/5 dalį (nuo ½ dalies) žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., bendras plotas 0,6000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 698,00 Eur.
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atliktą įrašą viešame registre dėl nurodyto turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, tik sumažinti turto mastą nuo taikytos ½ turto dalies iki 1/5 turto dalies (nuo (iš) anksčiau nurodyto ½ turto).
Priteisti ieškovei kredito unijai ,,Gargždų taupa“, juridinio asmens kodas 300044067, iš atsakovo L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiųjų asmenų F. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po lygiai, iš viso 1418,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybės biudžetui iš atsakovo L. E. ir trečiųjų asmenų F. E., A. E., R. E., S. J. po lygiai, iš viso 55,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Priteisti ieškovei kredito unijai ,,Gargždų taupa“, juridinio asmens kodas 300044067, iš atsakovo L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiųjų asmenų F. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po lygiai, iš viso 758 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimą nusiųsti proceso dalyviams ir Turto areštų registrui.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Irma Čuchraj
Aušra Maškevičienė
Erika Misiūnienė