Civilinė byla Nr. e2-971-881/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00579-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1;

3.4.5.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus AS „Citadele banka“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „AUGA Jurbarkai“ restruktūrizavimo planas.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „AUGA Jurbarkai“ iškelta nemokumo (restruktūrizavimo) byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Klaipėdos administratorių biuras (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 6 d.

2.       Restruktūrizuojama ŽŪB (toliau – RŽŪB) „AUGA Jurbarkai“ nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ restruktūrizavimo planą.

3.       Prašyme nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 22 d. įvykusio RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ kreditorių susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano, numatančio 4 metų trukmės restruktūrizavimo procesą, projektui. Hipotekos kreditorių grupėje nebuvo pritarta restruktūrizavimo planui, tačiau kitų kreditorių grupėje restruktūrizavimo planui buvo pritarta – už pritarimą restruktūrizavimo planui balsavo paveikiami kreditoriai, turintys 89,99 proc. visų teismo patvirtintų tos grupės kreditorių finansinių reikalavimų. Egzistuoja visos teisinės prielaidos restruktūrizavimo plano patvirtinimui, nepaisant to, kad jam nebuvo pritarta kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupėje. 2025 m. rugsėjo 17 d. įvykusio bendrovės dalyvių susirinkime priimtu sprendimu pritarta restruktūrizavimo plano projektui, už nutarimą balsavo dalyviai, turintys 98,46 proc. balsų (100 proc. susirinkime dalyvavusių dalyvių balsų). Dėl restruktūrizavimo plane nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų didesnė negu bankroto atveju. Kreditorių grupės, pritarusios restruktūrizavimo plano projektui, reikalavimai nebūtų patenkinami bankroto atveju. Atsižvelgiant į tai, kad visas bendrovės turtas yra įkeistas, o hipoteka (įkeitimas) seka paskui daiktą, bendrovės pardavimo atveju kreditorių finansiniai reikalavimai nebūtų tenkinami kitokiomis proporcijomis nei neatlikus pardavimo. Restruktūrizavimo plano projekte aiškiai atskleistas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas, jis atitinka įstatyme numatytą finansinių reikalavimų tenkinimo prioritetų eiliškumą. Pagal restruktūrizavimo plano projektą nė viena restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupė negautų didesnės sumos, negu teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma. Bendrovė moka mokesčius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, šiuo metu nėra skolinga valstybei.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi  patvirtino RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ restruktūrizavimo planą, nustatė restruktūrizavimo proceso 4 metų trukmę.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ restruktūrizavimo plano projektui pritarta 2025 m. rugsėjo 17 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu, „už“ balsavo dalyviai, turintys 98,46 proc. balsų (100 proc. susirinkime dalyvavusių dalyvių balsų).

6.       Teismas taip pat nustatė, kad nutartis, kuria RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ iškelta restruktūrizavimo byla, įsiteisėjo 2025 m. vasario 6 d. Taigi, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 110 straipsnio 1 dalyje nustatytas 4 mėnesių terminas pateikti restruktūrizavimo plano projektą suėjo 2025 m. birželio 6 d., o JANĮ 110 straipsnio 3 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas suėjo 2025 m. rugpjūčio 6 d. Nemokumo administratorė tris kartus teismo prašė pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą ir teismas šiuos prašymus tenkino.

7.       Teismas pažymėjo, kad 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtina mažiau nei pusė visų pareikštų kreditorių finansinių reikalavimų (5 508 408,17 Eur iš 15 700 515,70 Eur). Teismas nenustatė, kad nutarties priėmimo metu ginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai turės lemiamą įtaką kreditorių susirinkimo sprendimams, todėl padarė išvadą, jog nebuvo teisinio pagrindo šaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą pagal JANĮ 60 straipsnio 1–2 dalis. Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartis, kuria į RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ antrosios eilės kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka ir (ar) įkeitimu, sąrašą buvo įtrauktas kreditorius AS „Citadele banka“ ir patvirtintas 11 579 318,25 Eur finansinis reikalavimas, pirmuoju etapu tenkinant – 11 341 207,02 Eur reikalavimą, antruoju etapu – 238 111,23 Eur, įsiteisėjo tik 2025 m. rugpjūčio 12 d., Lietuvos apeliaciniam teismui Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikus nepakeistą, todėl RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ objektyviai neturėjo galimybės sušaukti pirmojo kreditorių susirinkimo ir gauti kreditorių susirinkimo pritarimą restruktūrizavimo planui bei pateikti jį teismui nei per JANĮ 110 straipsnio 1 dalyje, nei to paties straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.

8.       Iš 2025 m. rugsėjo 22 d. RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, priėmė sprendimą nepritarti restruktūrizavimo plano projektui, o kiti kreditoriai priėmė sprendimą pritarti restruktūrizavimo plano projektui, todėl nemokumo administratorė prašymą dėl bendrovės restruktūrizavimo plano patvirtinimo teismui pateikė 2025 m. rugsėjo 22 d., t. y. pirmojo kreditorių susirinkimo dieną.

9.       Vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, taip pat teismų praktika, teismas padarė išvadą, kad anksčiau nurodyti bendrovės veiksmai nepažeidė kreditorių interesų. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju laikyti, jog JANĮ 110 straipsnyje nustatytas terminas restruktūrizavimo planui pateikti tvirtinti yra praleistas ir restruktūrizavimo planas negali būti patvirtintas, neatsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, reikštų pernelyg formalų JANĮ 110 straipsnio taikymą, kuris nesuderinamas su juridinio asmens restruktūrizavimo instituto tikslais, be kita ko, neatitiktų ir restruktūrizuotis siekiančios bendrovės kreditorių interesų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo plano pateikimą tvirtinti praėjus įstatyme nustatytam terminui lėmė objektyvios priežastys.

10.       Teismas nurodė, kad ŽŪB „AUGA Jurbarkai“ kreditoriai priklauso dviem grupėms: pirma, kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka; antra, kiti kreditoriai. Bendrovės kreditorių 2025 m. rugsėjo 22 d. susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui buvo priimtas sprendimas restruktūrizavimo planui nepritarti. Iš pateikto kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad planui nepritarė pirmosios grupės kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, „prieš“ balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 1 399 488,65 Eur, tai sudaro 100 proc. visų teismo patvirtintų šios grupės paveikiamų kreditorių reikalavimų, o antrosios grupės kreditoriai (kiti kreditoriai) planui pritarė, „už“ balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 3 705 203,01 Eur, tai sudaro 89,99 proc. visų teismo patvirtintų šios grupės paveikiamų kreditorių reikalavimų.

11.       Teismo vertinimu, ŽŪB „AUGA Jurbarkai“ pateiktas restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 104–106 straipsnių ir 110 straipsnio reikalavimus. Pagal restruktūrizavimo plano 7.3.8 papunktį, kreditorių grupės, pritarusios bendrovės restruktūrizavimo plano projektui, finansiniai reikalavimai nebūtų patenkinami bankroto atveju, kadangi bankroto atveju bendrovė neturėtų galimybių visa apimtimi padengti hipoteka užtikrintų finansinių reikalavimų, todėl neliktų lėšų kitos grupės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Anot teismo, tai patvirtina, kad restruktūrizavimo plano patvirtinimas yra naudingesnis tiek hipotekos, tiek kitos grupės kreditoriams. Be to, visam bendrovės turtui esant įkeistam, o hipotekai (įkeitimui) sekant paskui daiktą, juridinio asmens pardavimo atveju kreditorių finansiniai reikalavimai nebūtų tenkinami kitokiomis proporcijomis nei neatlikus pardavimo. Restruktūrizavimo planu yra užtikrinama, kad planui nepritarančių kreditorių grupės finansiniai reikalavimai būtų tenkinami pagal JANĮ 94 straipsnio nuostatas. Pagal restruktūrizavimo planą nė viena iš restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupių negaus didesnės sumos nei yra patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai restruktūrizavimo byloje. Šiuo atveju nors ir RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ ketina tęsti pagrindinę veiklą ir nenumato kardinalių veiklos pokyčių, tačiau, pasak teismo, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų bei atsiskaityti su kreditoriais. Restruktūrizavimo plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės gali būti realiai įgyvendinamos.

12.       Teismas akcentavo, kad nemokumo administratorė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog prašymo patvirtinti restruktūrizavimo planą pateikimo dieną RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ nėra skolinga valstybės biudžetui.

13.       Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nė viena aplinkybė, numatyta JANĮ 111 straipsnio 3 dalyje, kuriai esant būtų pagrindas netvirtinti restruktūrizavimo plano. Pateiktas restruktūrizavimo planas numato galimybę įvykdyti esamus įsipareigojimus ir grąžinti skolas kreditoriams, atkurti bendrovės ilgalaikį mokumą, išvengti bankroto, išsaugoti veiklą ir sudaryti prielaidas ateityje plėtoti bendrovės veiklą bei prisidėti prie valstybės ekonomikos augimo, mokėti mokesčius ir skatinti konkurenciją rinkoje, padidinti veiklos apimtis, uždirbti pelną iš ūkinės komercinės veiklos.

III.        Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai

14.       Kreditorius AS „Citadele Banka“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir perduoti RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba, alternatyviai, išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti patvirtinti RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ restruktūrizavimo planą, arba atsisakyti priimti RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ nemokumo administratorės pateiktą prašymą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Kreditoriui nesuteikta galimybė pateikti poziciją dėl nemokumo administratorės prašymo patvirtinti restruktūrizavimo planą. Apelianto finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje sudaro 11 579 318,25 Eur iš visų teismo patvirtintų 15 696 458,26 Eur kreditorių finansinių reikalavimų, taigi, apytiksliai 74 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų. Apeliantas visuose proceso etapuose gina savo interesus ir atsiliepia į procesinius prašymus, tačiau sprendžiant restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimą, apeliantui, kaip didžiausiam kreditoriui, nebuvo sudaryta galimybė pateikti poziciją dėl restruktūrizavimo plano. Nemokumo administratorė prašymą patvirtinti restruktūrizavimo planą pateikė 2025 m. rugsėjo 23 d. Apeliantas šį prašymą pastebėjo ir planavo išdėstyti nesutikimo su prašymu motyvus ir juos pateikti būtent 2025 m. rugsėjo 29 d., t. y. apskųstos nutarties priėmimo dieną.

14.2.                      Tiek RŽŪB „AUGA Jurbarkai“, tiek pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą. Tiek kreditorių susirinkime, tiek apskųstoje teismo nutartyje apeliantas yra įvardintas kaip turintis 1 399 488,65 Eur finansinį reikalavimą spręsti dėl restruktūrizavimo plano. Tačiau sprendžiant restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimą, tiek RŽŪB „AUGA Jurbarkai, tiek teismas nepaisė įsiteisėjusio ir privalomo teismo procesinio sprendimo. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1031-924/2025, nurodė, kad apeliantas yra paveikiamas kreditorius viso finansinio reikalavimo apimtimi. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-699-934/2025. Įsiteisėjusiomis teismų nutartimis yra nustatyta, kad apelianto finansinis reikalavimas sudaro 11 579 318,25 Eur ir apeliantas yra paveikiamas kreditorius dėl viso finansinio reikalavimo. Kvestionuoti teismų priimtus procesinius sprendimus nėra galimybės.

14.3.                      Vertinant prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, aplinkybė, kokią finansinių reikalavimų apimtį turintys kreditoriai nepritarė restruktūrizavimo planui, yra itin aktuali. Apeliantą laikyti paveikiamu kreditoriumi tik dėl 1 399 488,65 Eur finansinio reikalavimo yra suprantama, tačiau svarbu tai, kad visas apelianto finansinis reikalavimas yra 11 579 318,25 Eur ir sudaro tris ketvirtadalius visų RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ kreditorių finansinių reikalavimų. Be to, vertinant restruktūrizavimo plano patvirtinimo galimybes reikšminga, kiek kreditorių nepritarė restruktūrizavimo plano patvirtinimui, kadangi tokių kreditorių finansiniai reikalavimai (visa apimtimi) turi būti tenkinami prioritetiškai.

14.4.                      Teismas patvirtino restruktūrizavimo planą, kuriame nurodyta įsiteisėjusiomis teismų nutartims prieštaraujanti informacija – apeliantas nėra paveikiamas kreditorius ir pripažintas paveikiamu tik dėl 1 399 488,65 Eur finansinio reikalavimo. Tai paveikia tiek apelianto teises, tiek pareigas, tiek finansinio reikalavimo tenkinimą. Jeigu pripažįstama, kad apeliantas nėra paveikiamas kreditorius dėl 10 179 829,6 Eur finansinio reikalavimo, tai reiškia, jog RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ prievolės apeliantui yra nemodifikuojamos restruktūrizavimo planu ir RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ turi sumokėti apeliantui 10 179 829,60 Eur kaip einamąjį mokėjimą. Akivaizdu, kad tokios sumos RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ nepajėgi sumokėti ir tokiu atveju jai turėtų būti keliama bankroto byla.

14.5.                      Kreditorių susirinkimo protokolas pasirašytas kito asmens, tačiau ne susirinkimo pirmininko. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad antruoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas apelianto atstovas. Apeliantas dalyvavo susirinkime, tačiau niekas nepateikė pasirašyti susirinkimo protokolo.

14.6.                      Prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo pateikė RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ nemokumo administratorė. Iš prašymo ir jį lydinčių dokumentų nematyti, kad jį pasiūlė RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ kreditoriai arba vadovas, o taip pat, kad būtų gautas pritarimas tokiam dokumentui. Teismas negalėjo tokio dokumento vertinti. JANĮ numato galimybę (ne pareigą) teismui patvirtinti kreditorių nepatvirtintą restruktūrizavimo planą, tačiau turi būti tenkinamos tam tikros JANĮ nustatytos sąlygos. JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad restruktūrizavimo plane privaloma nurodyti kreditorius, jų pavadinimus, prievolės dydžius, adresus, kodus, finansinių reikalavimų sumas, užtikrinimo priemones ir prievolių įvykdymo terminus. Restruktūrizavimo plano 35–36 lapuose yra pateiktas kreditorių sąrašas, tačiau jis neatitinka imperatyvių JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų. Toks reguliavimas numatytas neatsitiktinai – prievolių įvykdymo terminai įrodo, kokia skolininko finansinė padėtis, ar tos prievolės praleistos keletą dienų, mėnesių, o gal netgi metų. Tai svarbi aplinkybė vertinant tolimesnes bendrovės galimybes vykdyti restruktūrizavimo planą. Tuo tarpu adresai, kodai – padeda identifikuoti įsipareigojimų šaltinius, suteikia galimybę kreditoriams susisiekti ir bendradarbiauti. Šių privalomų rekvizitų nebuvimas rodo restruktūrizavimo plano neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Tokių įstatymo reikalavimų nepaisymas nėra galimas, o tolimesnis imperatyvių teisės normų pažeidimas reikštų akivaizdų apeliantės ir kitų kreditorių interesų pažeidimą.

14.7.                      JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad sudaromos dvi kreditorių grupės – paveikiami ir nepaveikiami kreditoriai. Apelianto reikalavimas, patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, yra 11 579 318,25 Eur, tačiau restruktūrizavimo plane apelianto reikalavimas išskirtas į paveikiamų kreditorių sąrašą (1 399 488,65 Eur) ir nepaveikiamų kreditorių sąrašą (10 181 585,85 Eur). Įstatyme numatytas reguliavimas išskirstyti kreditorius yra aktualus, kadangi paveikiamų ir nepaveikiamų kreditorių statusas sukelia reikšmingas pasekmes. Nepaveikiamas kreditorius suprantamas kaip kreditorius, kurio teisių ir pareigų nekeičia restruktūrizavimo procesas, prievolės yra vykdomos įprastai (pavyzdžiui, finansinės nuomos (lizingo) kreditorius). Apeliantas yra neabejotinai paveikiamas kreditorius, kadangi RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ neplanuoja iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau numato atsiskaitymą restruktūrizavimo proceso metu.

14.8.                      Laidavimas, kitos užtikrinimo priemonės nėra nurodyti restruktūrizavimo plane, tačiau teismas patvirtino restruktūrizavimo planą kaip atitinkantį numatytus reikalavimus. RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ yra laidavusi už trečiųjų asmenų prievoles apeliantui ir tuo pačiu tretieji asmenys yra laidavę už RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ prievoles apeliantui. Tokių užtikrinimo priemonių gali būti ir daugiau, todėl šiuo atveju netenkinamas JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimas. Restruktūrizavimo plane nėra JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 16 punkte numatyto bendrų darbo organizavimo struktūrinių pertvarkymų padarinių. Nėra pateikta informacija, ar tokie pertvarkymai bus atlikti. Restruktūrizavimo plane ar prie plano nėra pateikta įrodymų apie vykusias konsultacijas su darbuotojais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 17 punktas). Be to, JANĮ 106 straipsnio sąlyga taip pat nėra išpildyta – nėra pritarta restruktūrizavimo planui. JANĮ 1023 straipsnis numato ir daugiau reikalavimų, susijusių su darbuotojais, taip pat ir apie darbuotojų informavimą apie restruktūrizavimo planą, kurie šiuo atveju nėra išpildyti.

14.9.                      Restruktūrizavimo planui nepritarė hipotekos kreditorių grupė (t. y. apeliantas). Remiantis, JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunkčiu, apelianto reikalavimai tenkinami pirmiausia. Tokios įstatymo nuostatos turi būti laikomasi, kad restruktūrizavimo planas būtų patvirtintas teismo be apelianto pritarimo. Restruktūrizavimo plano 37 lape nurodyta, kad ne visiems hipotekos kreditoriams bus mokama (atsiskaitoma) restruktūrizavimo proceso metu, t. y. atsiskaitymas su apeliantu ir su kitais kreditoriais bus vykdomas paraleliai. Restruktūrizavimo plane nėra nurodyta, kad didžioji dalis apelianto reikalavimo, t. y. 10 181 585,85 Eur, bus tenkinama. RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ yra skolinga kreditorei ne tik pasiskolintas sumas, tačiau ir tas, kurios yra užtikrintos laidavimu (solidariai), todėl ji, kaip ir pagrindinė skolininkė, yra solidarioji skolininkė. Toks restruktūrizavimo planas ne tik neatitinka įstatyminio reguliavimo, jis neatitinka restruktūrizavimo proceso esmės – bendrovė, turėdama apie 15 mln. Eur finansinių įsipareigojimų kreditoriams, restruktūrizavimo proceso laikotarpiu neplanuoja padengti dviejų trečdalių finansinių reikalavimų. Restruktūrizavimo plano 37 lape taip pat nurodyta, kad 2025 metais atsiskaitymas su apeliantu įvyks pardavus įkeistą turtą (190 000 Eur). Dalis RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ prievolių (pagal vieną iš kredito sutarčių) yra užtikrinta ILTE garantija. ILTE nėra davusi sutikimo dėl turto perleidimo. Apeliantas taip pat nėra davęs sutikimo dėl turto realizavimo. Restruktūrizavimo plane nurodyta informacija, kad bendrovė su 4 darbuotojais sugebės grąžinti plane nurodytas sumas yra labai abejotina. Restruktūrizavimo plane nurodoma, kad bendrovė planuoja pasitelkti kitus AUGA grupės bendrovių darbuotojus, tačiau nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu ir kiek bendrovei kainuos darbuotojų nuoma.

15.       RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ nemokumo administratorė UAB Klaipėdos administratorių biuras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepažeidė apelianto procesinių teisių. Apeliantas nėra specialus subjektas, kad teismas privalėtų savo iniciatyva suteikti specialius terminus pareikšti nuomonę dėl byloje teikiamų byloje dalyvaujančių asmenų prašymų. Tai, kad apeliantas yra dominuojantis kreditorius restruktūrizavimo byloje, nesuteikia jam  papildomų teisių. Apeliantas teismo neprašė suteikti jam papildomą terminą nuomonei dėl restruktūrizavimo plano pareikšti, todėl jo teisės nebuvo pažeistos.

15.2.                      Apeliantas nėra restruktūrizavimo plano paveikiamas kreditorius visa turimo finansinio reikalavimo apimtimi. Kreditorių susirinkime kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), grupėje nebuvo pritarta restruktūrizavimo plano projektui 100 proc. balsų dauguma (vieno apelianto balsais). Taigi, poveikio priimto sprendimo turiniui nebūtų turėję ir tai, ar apeliantas būtų balsavęs su 1 399 488,65 Eur finansiniu reikalavimu, ar su 11 579 318,25 Eur finansiniu reikalavimu.

15.3.                      Apeliantas klaidingai interpretuoja JANĮ 1111 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Ši teisės norma nenustato taisyklių, kad kreditorių, kurie nepritarė restruktūrizavimo plano projektui, finansiniai reikalavimai būtų tenkinami kokia nors specialia tvarka, prioritetiškai prieš kitų kreditorių finansinius reikalavimus. Priešingai, joje numatyta, kad privalo būti išlaikytas bendras JANĮ 94 straipsnyje numatytas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Restruktūrizavimo plane apeliantas nurodytas kaip paveikiamas kreditorius su tokia finansinio reikalavimo dalimi, kokią yra skolinga RŽŪB „AUGA Jurbarkai“. Likusi finansinio reikalavimo dalis yra kitų juridinių asmenų prievolė atsiskaityti su apeliantu. Kadangi kiti pagrindiniai skolininkai patys vykdys prievoles, atitinkamai, RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ šiame restruktūrizavimo proceso etape numatė tik savo įsipareigojimų dalies dengimą.

15.4.                      Kreditorių susirinkimo protokolą surašė ir pasirašė nemokumo administratorė, kadangi nei vienas kreditorius neatvyko į šauktą kreditorių susirinkimą. Tai atitinka tiek JANĮ nuostatas, tiek kreditorių priimtus sprendimus. Kreditorių susirinkime, svarstant darbotvarkės pirmąjį klausimą „Kreditorių susirinkimui pirmininkaujančio asmens rinkimas“, kreditoriams pasiūlyta susirinkimui pirmininkaujančiu asmeniu, iki bus išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas, išrinkti nemokumo administratorės įgaliotą asmenį, o išrinkus kreditorių susirinkimo pirmininką, susirinkimui pirmininkauti pavesti kreditorių susirinkimo pirmininkui, susirinkimo pirmininkui nedalyvaujant kreditorių susirinkime arba balsavus raštu, pirmininkaujančiu asmeniu išrinkti nemokumo administratorės įgaliotą asmenį. Kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai vienbalsiai pritarė šiam nutarimo projektui.

15.5.                      Prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo pateikė tinkamas subjektas. Pirminį prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo pateikė nemokumo administratorė, šio dokumento nepasirašius RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ kolegialiam valdymo organui, tą pačią dieną teisme gautas ir prašymas, kuris buvo pasirašytas elektroniniais parašais tiek nemokumo administratorės, tiek RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ kolegialaus valdymo organo narių.

15.6.                      Restruktūrizavimo planas apskųsta nutartimi buvo patvirtintas pagrįstai. Apeliantas restruktūrizavimo plano turinį vertina atsietai nuo visumos, apsiribodamas kreditorių sąrašu ir restruktūrizavimo plano 35–36 lapuose esančia lentele, akcentuodamas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, kreditorių adresų ir mokėjimo terminų nenurodymą. Restruktūrizavimo plano 60–62 lapuose yra pateiktas išsamesnis kreditorių sąrašas, kuriame nurodyti kreditorių adresai, o 63–71 lapuose nurodyti kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai užtikrinti prievolių vykdymo užtikrinimo prievolėmis. Tiek kreditorių adresai, tiek prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės nurodytos restruktūrizavimo plane, jokių su tuo susijusių pažeidimų nėra. Kreditorių finansinių reikalavimų vykdymo terminai buvo nurodyti restruktūrizavimo plano projekte, pateiktame teismui restruktūrizavimo bylos iniciavimo metu. Vėliau proceso metu kreditoriai finansinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus pateikė nemokumo administratorei, kuri šiuos pateikė teismui tvirtinti ar ginčijo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, restruktūrizavimo byloje esant visiems kreditorių finansiniams reikalavimams ir jų pagrindą sudarantiems dokumentams, darytina išvada, kad ir jų vykdymo terminai yra (gali būti) žinomi visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Nuo kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo jie tampa byloje dalyvaujančiais asmenimis, todėl šiuo metu visiems bylos dalyviams, tarp jų ir apeliantui, visų kitų kreditorių finansinių reikalavimų vykdymo terminai yra (gali būti) žinomi.

15.7.                      Restruktūrizavimo plane aiškiai išskirti paveikiami ir nepaveikiami kreditoriai. Restruktūrizavimo plano 63–67 lapuose pateikti išsamūs duomenys apie RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ įsipareigojimus, užtikrintus RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ ir trečiųjų asmenų turto įkeitimu ir (ar) hipoteka, plano 68–70 lapuose nurodyti trečiųjų asmenų įsipareigojimai, užtikrinti RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ turto įkeitimu (hipoteka), o plano 71 lape – prievolės, užtikrintos bendrovės laidavimu. Taigi, plane pateiktas išsamus prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad tvirtinant restruktūrizavimo planą buvo pažeisti JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktų reikalavimai, kadangi bendri darbo organizavimo struktūrinių pertvarkymų padariniai ir informacijos teikimo ir konsultavimosi su darbuotojų atstovais Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nustatyta tvarka atskleisti restruktūrizavimo plano 15 lape. Be to, duomenys apie darbuotojų informavimą buvo pateikti teismui kartu su 2025 m. rugsėjo 25 d. nemokumo administratorės pranešimu (DOK-21920).

15.8.                      Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nebuvo pritarta restruktūrizavimo planui RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ dalyvių susirinkime. Teismui buvo pateiktas neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolas, patvirtinantis, kad 100 proc. susirinkime dalyvavusių narių balsais, kurie sudaro 98,46 proc. visų narių balsų, nutarta pritarti restruktūrizavimo plano projektui.

15.9.                      Apeliantas deklaratyviai teigia apie tariamą JANĮ 1023 straipsnio 1–4, 6 dalies neįvykdymą. Visos JANĮ nustatytos pareigos buvo tinkamai įvykdytos. Tai patvirtina teismui kartu su 2025 m. rugsėjo 25 d. nemokumo administratorės pranešimu (DOK-21920) pateikti rašytiniai įrodymai. Kadangi JANĮ 1023 straipsnio 1 ir 2 dalies vykdymas niekaip nesusijęs su restruktūrizavimo plano patvirtinimu, teismui neteikiami su šių pareigų įvykdymu susiję įrodymai.

15.10.                      Apelianto argumentai dėl tariamo JANĮ 94 straipsnio nuostatų pažeidimo yra nepagrįsti. Pasak apelianto, jam nepritarus restruktūrizavimo planui kreditorių susirinkime, jo finansinis reikalavimas turėtų būti tenkinamas pagal JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktyje nustatytą eilę. Visgi JANĮ 1111 straipsnio 2 dalies 3 punktas įtvirtina, kad siekiant patvirtinti restruktūrizavimo planą be vienos ar kitos grupės kreditorių pritarimo privalo būti išlaikytas JANĮ 94 straipsnyje įtvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Šiame straipsnyje nėra nurodytos išlygos apie kreditorių, kurie nepritarė restruktūrizavimo plano projektui, finansinių reikalavimų tenkinimą. Tai reiškia, kad kreditorių finansiniai reikalavimai turi būti tenkinami įprasta JANĮ nustatyta tvarka. Jokių su tuo susijusių pažeidimų teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane nėra, apeliantas jų neįrodė.

15.11.                      JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktis reglamentuoja naują ir (ar) tarpinį finansavimą, tačiau apeliantas tarpinio ar naujo finansavimo nėra suteikęs ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. Naujo finansavimo galimybė šioje restruktūrizavimo byloje apskritai neegzistuoja, nes nėra patvirtintas restruktūrizavimo planas. Tarpinio finansavimo atveju kreditorius turėtų įrodyti papildomų lėšų suteikimą iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, tačiau tai patvirtinančių duomenų apeliantas nepateikė. Dar daugiau, JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, kad tarpinis ir (ar) naujas finansavimas negali būti užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka, jei kreditorius nori įgyti šioje teisės normoje įtvirtintą prioritetą, tačiau apelianto reikalavimas yra užtikrintas šiomis prievolių vykdymo užtikrinimo priemonėmis.

15.12.                      Restruktūrizavimo plano 37 lape pirmoje lentelėje numatytas kreditorių finansinių reikalavimų dengimas nepažeidžia JANĮ. Vadovaujantis JANĮ 94 straipsnio 1 dalimi bei 96 straipsnio 1 dalimi, įkaito turėtojo reikalavimai yra tenkinami iš įkeisto turto, taigi, bendrovė vertino iš įkeisto turto realizavimo gautinas pajamas, atitinkamai numatė atsiskaitymą iš jų su apeliantu. Įsipareigojimus, kurių vykdymą laidavimu užtikrino bendrovė, numato vykdyti tiesioginiai skolininkai, atitinkamai, ši reikalavimo dalis įtraukta į restruktūrizavimo plano nepaveikiamų kreditorių sąrašą. Restruktūrizavimo plano 37 lapo antroje lentelėje pasitaikė rašymo apsirikimo klaida. Restruktūrizavimo plano 9.7 papunktyje (72–74 lapai) pateikiamas detalus kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas. Šiame grafike plano nepaveikiamų kreditorių sąraše įtrauktas apelianto 10 179 829,60 Eur finansinio reikalavimo dalis bei yra numatytas jos dengimas.

15.13.                      Apeliantas deklaratyviai teigia apie dalies RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ prievolių užtikrinimą ILTE garantija ir tariamą sutikimų dėl turto realizavimo nebuvimą. Apeliantas nenurodo konkrečių duomenų, kad restruktūrizavimo plane numatyta apimtimi turtas negalės būti realizuotas. Dalies prievolių užtikrinimas neįrodo, kad turtas negalės būti realizuojamas. Restruktūrizavimo proceso metu turto realizavimas būtų vykdomas pagal kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką, todėl šiuo atveju nėra nepadaryta JANĮ pažeidimų.

16.       RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Apeliantui buvo suteiktos galimybės balsuoti ir teikti prieštaravimus dėl restruktūrizavimo plano. 2025 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo protokolas pateiktas kreditoriams per nemokumo procesų informacinį portalą. Apeliantas turėjo galimybę pateikti prieštaravimus arba prašyti teismo nustatyti terminą atsiliepti, tačiau pats to nedarė, veikė pasyviai. Apeliantas, suprasdamas, kad nutarties priėmimo terminai yra trumpi, galėjo nelaukdamas teismo teikti prašymus ar procesinius dokumentus.

16.2.                      Apeliantas yra paveikiamas kreditorius dėl 1 399 488,65 Eur finansinio reikalavimo dalies, o ne dėl viso finansinio reikalavimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-699-934/2025 sprendė, ar apelianto 10 181 585,85 Eur finansinis reikalavimas apskritai turėtų būti įtrauktas į RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ kreditorių sąrašą. Šią finansinio reikalavimo dalį teismas nusprendė patvirtinti, tačiau nesvarstė, ar šioje finansinio reikalavimo dalyje apeliantas bus laikomas paveikiamu kreditoriumi tvirtinant restruktūrizavimo planą. Taigi, bylos nagrinėjimo dalykas buvo reikalavimo teisės nustatymas, o ne reikalavimo kvalifikavimas kaip paveikiamo ar  nepaveikiamo.

16.3.                      Restruktūrizavimo proceso skirtingos stadijos – finansinio reikalavimo tvirtinimo ir restruktūrizavimo plano tvirtinimo – lemia skirtingą įvertinimą. Kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimas restruktūrizavimo byloje nebūtinai reiškia, kad jo finansinis reikalavimas besąlygiškai privalo būti dengiamas restruktūrizavimo proceso metu. Kreditoriaus teisinį statusą ir galimybę gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš esmės apibrėžia restruktūrizavimo planas, o ne kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo faktas. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tuo atveju, jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių bendraskolių turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas restruktūrizavimo procese.

16.4.                      Restruktūrizavimo plane yra pateiktas detalus paaiškinimas, kad planuojant bendrovės restruktūrizavimo procesą, nustatyta, jog dalies kreditorių (apelianto) finansiniai reikalavimai kyla iš prievolių, užtikrintų bendrovės turto įkeitimu, tačiau pačios prievolės yra prisiimtos kitų AUGA grupės bendrovių. Bendrovė tokių prievolių atžvilgiu veikia kaip šalutinis skolininkas, suteikusi įkeitimo, laidavimo ar garantijos užtikrinimo priemones. Restruktūrizavimo plane pagrįstai nustatyta, kad apeliantas yra paveikiamas tik dėl 1 399 488,65 Eur (tai yra tiek, kiek bendrovė yra skolinga), o dėl 10 181 585,85 Eur finansinio reikalavimo dalies bankas yra nepaveikiamas kreditorius (dalyje, kurioje bendrovė yra šalutinė skolininkė).

16.5.                      Analogišką išaiškinimą yra pateikęs Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-626-407/2025, nurodydamas, kad  modifikavus prievolę pagrindinio skolininko byloje, tai turės reikšmę ir šalutinio skolininko restruktūrizavimo procesui, vertinant daromą poveikį kreditoriui.

16.6.                      Apeliantas nepagrindė, kad jam suteikus nepaveikiamo kreditoriaus statusą ir dėl kitos dalies finansinio reikalavimo, tai nulemtų kreditorių balsavimo dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo rezultatus. Tiek kaip paveikiamas, tiek kaip nepaveikiamas kreditorius, apeliantas priklauso įkeitimu (hipoteka) užtikrintų kreditorių grupei ir tai negali daryti įtakos kitos kreditorių grupės balsavimo rezultatams. Šiuo atveju apeliantas balsavo prieš restruktūrizavimo plano patvirtinimą, todėl sprendimas nepasikeistų net ir patvirtinus kitokio dydžio finansinį reikalavimą.

16.7.                      Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ dirba 4 darbuotojai, darbo sąlygos nėra pavojingos, o restruktūrizavimo proceso metu bus pasitelkiamos AUGA grupės bendrovių žemės ūkio paslaugos, todėl papildomų darbuotojų įdarbinti nėra planuojama. Apie darbuotojų informavimą nemokumo administratorė pranešė 2025 m. rugsėjo 9 d.

16.8.                      Restruktūrizavimo planui nepritaręs apeliantas teigia, kad tokiu atveju jo finansiniai reikalavimai, neva, turi būti tenkinami pirmiausia. Apeliantas nenurodo, kokius tariamai naujus ir (ar) tarpinius finansavimus suteikė bendrovei, nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų. Iš tiesų finansavimas nebuvo suteiktas, todėl apelianto nurodoma JANĮ 94 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata apelianto atžvilgiu negali būti taikoma.

16.9.                      Dėl apelianto 10 181 585,85 Eur finansinio reikalavimo dalies bendrovė restruktūrizavimo plano 2.2 skyriuje pateikė detalų paaiškinimą, nurodydama, kad planuojant restruktūrizavimo procesą, buvo nustatyta, jog dalies kreditorių (apelianto) finansiniai reikalavimai kyla iš prievolių, užtikrintų bendrovės turto įkeitimu, tačiau pačios prievolės yra prisiimtos kitų AUGA grupės bendrovių. Nepaveikiamo kreditoriaus statusas galioja tol, kol bus nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: pagrindinis skolininkas pažeidžia prievolės vykdymo sąlygas kreditoriaus (apelianto) atžvilgiu (nevykdo mokėjimų pagal restruktūrizavimo planą); pagrindiniam skolininkui iškeliama bankroto byla.

16.10.                      Apelianto abejonės dėl darbuotojų skaičiaus taip pat yra nepagrįstos, kadangi restruktūrizavimo plane numatyta, kad bendrovės veikloje bus pasitelkiamos AUGA grupės bendrovių žemės ūkio paslaugos, o tai leis pasiekti restruktūrizavimo plane numatytus tikslus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).  

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

18.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad AS „Citadele banka“ (kreditorius) ir ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“, ŽŪB „AUGA Lankesa“, RŽŪB „AUGA Jurbarkai“, ŽŪB „AUGA Želsvelė“, ŽŪB „AUGA Spindulys“, UAB „AUGA Ramučiai“, ŽŪB „AUGA Gustoniai“ (klientai) 2020 m. lapkričio 25 d. sudarė kredito linijos sutartį, kuria klientams buvo suteiktas bendras 7,55 mln. Eur kreditas. 2023 m. lapkričio 23 d. kreditorius ir klientai sudarė susitarimą Nr. 6 dėl kredito linijos sutarties pakeitimo, kuriuo susitarė pratęsti galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2024 m. lapkričio 24 d. Kreditorius 2020 m. lapkričio 25 d. su klientais (išskyrus ŽŪB „AUGA Ramučiai“) pasirašė kredito sutartį, kuria klientams (išskyrus ŽŪB „AUGA Ramučiai“) suteiktas bendras 7,95 mln. Eur kreditas.

19.       Tiek kredito linijos sutarties, tiek kredito sutarties specialiosios dalies 1.3.4 papunktyje yra numatyta, kad kiekvienas kredito gavėjas sutartimi laiduoja už kito kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymą, t. y. kiekvienas kredito gavėjas yra laiduotojas, laiduojantis už visų kitų kredito gavėjų tinkamą prievolių įvykdymą, ir kiekvieno kredito gavėjo atsakomybė už kito kredito gavėjo prievolių įvykdymą yra solidarioji. Šalys taip pat susitarė, kad atskiros laidavimo sutartys nėra sudaromos.

20.       Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi ŽŪB „AUGA Jurbarkai“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 6 d.

21.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad šios nutarties priėmimo dieną teismuose buvo sprendžiami klausimai dėl nemokumo bylos iškėlimo ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“, ŽŪB „AUGA Lankesa“, ŽŪB „AUGA Želsvelė“, ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Gustoniai“. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „AUGA Ramučiai“ iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau nutartis neįsiteisėjusi, dėl jos buvo paduotas atskirasis skundas.

22.       Bendrą RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ skolą kreditoriui pagal kredito linijos sutartį ir kredito sutartį teismo nutarties dėl RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną sudarė 11 579 318,25 Eur, iš kurių 11 341 207,02 Eur nepadengtas kreditas, 117 810,77 Eur nesumokėtos palūkanos ir 120 300,46 Eur delspinigiai. Bendrovės skola pagal kredito linijos sutartį yra užtikrinta hipotekos (įkeitimo) sutartimis.

23.       Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi įtraukė AS „Citadele banka“ į RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ antrosios eilės kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka ir (ar) įkeitimu, sąrašą ir patvirtino 11 579 318,25 Eur finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-699-934/2025 Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

24.       RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ 2025 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas nutarimas dėl pritarimo RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ restruktūrizavimo plano projektui. Kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka grupėje nutarimas nepriimtas, kadangi „prieš“ balsavo kreditoriai (AS „Citadele banka“), kurių finansinių reikalavimų suma yra 1 399 488,65 Eur, tai sudaro 100 proc. visų teismo patvirtintų šios grupės paveikiamų kreditorių reikalavimų. Kitų paveikiamų kreditorių grupėje „už“  balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 3 705 203,01 Eur, tai sudaro 89,99 proc. visų teismo patvirtintų šios grupės paveikiamų kreditorių reikalavimų sumos, „prieš“ – nebalsuota, todėl susirinkime nutarta pritarti restruktūrizavimo plano projektui. RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ nemokumo administratorė 2025 m. spalio 23 d. pateikė teismui prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino bendrovės restruktūrizavimo planą. Kreditorė AS „Citadele banka“, nesutikdama su teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Dėl procesinių pažeidimų ir restruktūrizavimo plano atitikties JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimams

25.       Kreditorius AS „Citadele banka“ atskirajame skunde nurodo tokius nesutikimo su apskųsta teismo nutartimi argumentus: 1) apeliantui, kaip didžiausiam kreditoriui, pirmosios instancijos teisme nebuvo sudaryta galimybė pateikti poziciją dėl prašymo patvirtinti restruktūrizavimo planą; 2) 2025 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo protokolas pasirašytas kito asmens, tačiau ne susirinkimo pirmininko, kuriuo buvo išrinktas apelianto atstovas; 3) iš prašymo patvirtinti restruktūrizavimo planą ir jį lydinčių dokumentų nematyti, kad jį pasiūlė kreditoriai arba bendrovės vadovas, ir kad buvo gautas pritarimas tokiam dokumentui; 4) restruktūrizavimo plane pateiktas kreditorių sąrašas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų; 5) restruktūrizavimo plane nenurodyti laidavimai, kitos prievolių užtikrinimo priemonės; 6) restruktūrizavimo plane nėra JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 16 punkte numatyti bendrų darbo organizavimo struktūrinių pertvarkymų padariniai, nenurodyta, ar tokie pertvarkymai bus atlikti, nepateikti įrodymai apie vykusias konsultacijas su darbuotojais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 17 punktas).

26.       JANĮ 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius arba juridinio asmens vadovas restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarta JANĮ 106, 107 arba 1111 straipsniuose nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytoje teisės normoje nenumatyta kreditorių, nepriklausomai nuo jų finansinio reikalavimo dydžio, teisė teikti teismui atsiliepimus ar kitokio pobūdžio procesinius dokumentus dėl įstatyme numatyto subjekto prašymo teismui dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Toks įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas gali būti pateisinamas tuo, kad, visų pirma, restruktūrizavimo plano projektas turi būti svarstomas kreditorių susirinkime, kuriame kreditoriai, tiek fiziškai dalyvaudami susirinkime, tiek iš anksto balsuodami raštu, turi galimybę pateikti konkrečias pastabas dėl restruktūrizavimo plano projekto. Be to, įstatymas numato nutarties, kuria (ne)patvirtinimas restruktūrizavimo planas, apskundimą apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad nutartį dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo teismas priima per 14 dienų nuo restruktūrizavimo plano pateikimo teismui dienos (JANĮ 111 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu numatoma pakankamai operatyvi restruktūrizavimo plano patvirtinimo procedūra. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos sudaryti apeliantui galimybę pasisakyti dėl teikiamo tvirtinti restruktūrizavimo plano.

28.       Apeliacinės instancijos teismas kritiškai įvertina atskirojo skundo argumentą, kad teismas neatsižvelgė, jog kreditorių susirinkimo protokolas pasirašytas kito asmens, tačiau ne susirinkimo pirmininko, kuriuo buvo išrinktas apelianto atstovas. JANĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo pirmininku gali būti išrinktas tik kreditorius. Iš 2025 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad antruoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo, siūlant juo išrinkti AS „Citadele banka“ atstovą. Šiam sprendimui vienbalsiai pritarė visi susirinkime dalyvavę kreditoriai.

29.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas, siekdamas užtikrinti tvarkos vykstančiame kreditorių susirinkime laikymąsi, privalo ir pats fiziškai dalyvauti tame susirinkime, juolab kad kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi kreditorių susirinkimo protokole, o kreditorių susirinkimo protokolą (parengtą nemokumo administratoriaus) pasirašo būtent kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo (JANĮ 52 straipsnio 1, 4, 5 dalys; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-849-450/2024).

30.       Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas papildomas procedūrinis nutarimo projektas pirmuoju darbotvarkės klausimu: „Kreditoriams pateiktas siūlymas kreditorių susirinkimui pirmininkaujančiu asmeniu, iki bus išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas, išrinkti nemokumo administratoriaus įgaliotą asmenį. Išrinkus kreditorių susirinkimo pirmininką susirinkimui pirmininkauti pavesti kreditorių susirinkimo pirmininkui. Susirinkimo pirmininkui nedalyvaujant kreditorių susirinkime arba balsavus raštu, pirmininkaujančiu asmeniu išrinkti nemokumo administratoriaus įgaliotą asmenį. Susirinkimo klausimus svarstyti pagal administratoriaus pateiktą kreditorių susirinkimo darbotvarkę“. Šis sprendimas taip pat priimtas kreditorių balsų dauguma, už jį, be kita ko, balsavo ir pats apeliantas. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad kreditorių susirinkime apeliantas (jo atstovas) fiziškai nedalyvavo, todėl kreditorių susirinkimo protokolą pagrįstai pasirašė nemokumo administratorės įgaliotas asmuo.

31.       Nors apeliantas teigia, kad iš prašymo patvirtinti restruktūrizavimo planą ir jį lydinčių dokumentų nematyti, jog jį pasiūlė kreditoriai ar bendrovės vadovas, ir kad buvo gautas pritarimas tokiam dokumentui, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šį prašymą teismui 2025 m. rugsėjo 23 d. pateikė tiek bendrovės nemokumo administratorės įgaliotas asmuo, tiek bendrovės valdybos nariai, tarp kurių yra ir bendrovės vadovas.

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyta kritika restruktūrizavimo planui dėl jo neatitikimo JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 16, 17 punktų reikalavimams, taip pat nėra pagrįsta, kadangi restruktūrizavimo plane nurodyti bendrovės kreditoriai (būtini jų rekvizitai), reikalavimų sumos, prievolių įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai, paveikiamų ir nepaveikiamų kreditorių sąrašai (restruktūrizavimo plano 7.1, 9.3, 9.4 papunkčiai). Bendrovės įsipareigojimai, užtikrinti bendrovės ir trečiųjų asmenų turto įkeitimu ir (ar) hipoteka, nurodyti restruktūrizavimo plano 9.4 papunktyje, o prievolių, kurių įvykdymas užtikrintas bendrovės laidavimu ar garantija, sąrašas nurodytas restruktūrizavimo plano 9.6 papunktyje. Bendri darbo organizavimo struktūrinių pertvarkymų padariniai ir informacija dėl darbuotojų nurodyti restruktūrizavimo plano 1.6 papunktyje, taigi, apelianto argumentai dėl restruktūrizavimo plano pažeidimų atmetami, kaip nepagrįsti.

Dėl JANĮ 1111 straipsnio pažeidimo ir kreditoriaus statuso

33.       Kreditorius AS „Citadele banka“ atskirajame skunde kelia klausimą dėl jo netinkamo priskyrimo paveikiamų ir nepaveikiamų kreditorių grupėms, teigdamas, kad jis nepagrįstai pripažintas paveikiamu kreditoriumi tik dėl 1 399 488,65 Eur finansinio reikalavimo dalies, ir nepaveikiamu  kreditoriumi dėl 10 179 829,60 Eur finansinio reikalavimo dalies. Tokia situacija reiškia, kad RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ prievolės apeliantui yra nemodifikuojamos restruktūrizavimo planu ir RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ turi sumokėti apeliantui 10 179 829,60 Eur kaip einamąjį mokėjimą. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas apelianto paveikiamu kreditoriumi dėl viso turimo finansinio reikalavimo, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-699-934/2025 padarytų išvadų, susijusių su kreditoriaus pripažinimu paveikiamu kreditoriumi dėl viso finansinio reikalavimo.

34.       Pagal JANĮ 2 straipsnio, apibrėžiančio juridinių asmenų įstatyme vartojamas sąvokas, 9 dalį, juridinio asmens restruktūrizavimo plano paveikiamu kreditoriumi yra laikomas kreditorius, kurio civilines teises ir ar pareigas dėl juridiniam asmeniui suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina juridinio asmens restruktūrizavimo planas. To paties straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad pagalba juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti yra laikoma kreditorių suteikiama pagalba juridiniam asmeniui sunkumams įveikti, apimanti reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimą, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį atsisakymą, prievolės pakeitimą kita prievole ir kita.

35.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimas restruktūrizavimo byloje nebūtinai reiškia, jog jo finansinis reikalavimas besąlygiškai privalo būti dengiamas restruktūrizavimo bylos metu, kadangi tai nulemia ne tik galimybė patvirtinti restruktūrizavimo planą kreditoriams nepritariant prievolių modifikavimui, tačiau šias aplinkybes gali lemti pačios prievolės prigimtis. Kreditoriaus teisinį statusą ir galimybę gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš esmės apibrėžia restruktūrizavimo planas, o ne kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo faktas restruktūrizavimo byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-626-407/2025).

36.       Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-699-934/2025 dėl kreditoriaus statuso nurodyti šie esminiai motyvai: 1) teisėjų kolegija nepritaria, kad kreditorius AS „Citadele banka“, pareiškęs finansinį reikalavimą, kylantį iš laidavimo sutarties, neturi būti pripažintas bendrovės kreditoriumi, ypač paveikiamu, iki to momento, kol nebus išspręstas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagrindinių skolininkių restruktūrizavimo byloje ir (arba) nebus baigtas restruktūrizavimo procesas (nutarties 35 punktas); 2) teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad AS „Citadele banka“ nebus paveikiamas restruktūrizavimo proceso metu. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laiduotojui susidūrus su finansiniais sunkumais, jis nebus pajėgus įvykdyti prievolę, kurios terminas yra suėjęs, netaikant atitinkamų priemonių, t. y. prievolės įvykdymo termino atidėjimo ar prievolės įvykdymo išdėstymo. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad AS „Citadele banka“ statusas kaip paveikiamo kreditoriaus priklauso išimtinai nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo ar restruktūrizavimo proceso pabaigos (nutarties 37 punktas).

37.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, anksčiau nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nėra padaryta vienareikšmiška, ir, nagrinėjamu atveju prejudicinė, išvada, kad apeliantas yra paveikiamas kreditorius dėl viso finansinio reikalavimo. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo išvados tiesiogiai koreliuoja su restruktūrizavimo plane numatytu kreditoriaus priskyrimu paveikiamiems ir nepaveikiamiems kreditoriams, kadangi tam tikroje finansinio reikalavimo dalyje apeliantas pripažintas paveikiamu kreditoriumi (dėl 1 399 488,65 Eur), o kitoje dalyje (10 179 829,60 Eur) pripažintas nepaveikiamu kreditoriumi. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks skirstymas nėra savitikslis – jis nulemtas tarp apelianto, kaip kredito davėjo, ir RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ bei kitų AUGA grupės bendrovių susiklosčiusių teisinių santykių, kylančių iš kredito linijos sutarties, kuomet kredito gavėjai kartu yra ir laiduotojai. Kaip nurodyta RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ nemokumo administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą, restruktūrizavimo plane apeliantas nurodytas kaip paveikiamas kreditorius su tokia finansinio reikalavimo dalimi, kokią jam yra skolinga RŽŪB „AUGA Jurbarkai“, o kita finansinio reikalavimo dalis yra kitų juridinių asmenų prievolė atsiskaityti su apeliantu.

38.       Pažymėtina, kad šis kreditoriaus priskyrimo nepaveikiamiems kreditoriams aspektas paaiškintas ir restruktūrizavimo plane: 1) šiuo metu bendrovės skola kredito įstaigai AS „Citadele banka“ yra 1,1 mln. Eur pagal trumpalaikio finansavimo (vienam veiklos sezonui) sutartį (restruktūrizavimo plano 6.1 papunktis); 2) planuojant bendrovės restruktūrizavimą, nustatyta, kad dalies kreditorių finansiniai reikalavimai kyla iš prievolių, užtikrintų bendrovės turto įkeitimu, tačiau pačios prievolės yra prisiimtos kitų AUGA grupės bendrovių (pagrindinių skolininkių). Bendrovė tokių prievolių atžvilgiu veikia kaip šalutinė skolininkė, suteikusi įkeitimo, laidavimo ar garantijos užtikrinimo priemones (restruktūrizavimo plano 7.3.3 papunktis); 3) restruktūrizavimo plane nepaveikiamais laikytini kreditoriai, kuriuos pagal savo restruktūrizavimo planus yra įsipareigojusi padengti akcinė bendrovė (toliau – AB) „AUGA Group“ ir (arba) kitos AUGA grupės bendrovės. Tokiu atveju kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas priklauso ne nuo RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ restruktūrizavimo plane numatytų priemonių, bet nuo AUGA grupės bendrovių galimybės tinkamai įvykdyti jų restruktūrizavimo  planuose prisiimtus įsipareigojimus (restruktūrizavimo plano 7.3.6 papunktis).

39.       Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčijo restruktūrizavimo plane nurodytų aplinkybių dėl RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ skolos dalies pagal kredito linijos sutartį (CPK 178 straipsnis). Kreditoriaus finansiniai reikalavimai RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ kyla iš prievolių, užtikrintų bendrovės laidavimu ir turto įkeitimu, tačiau bendra iš kredito linijos sutarties kylanti prievolė yra prisiimta ir kitų AUGA grupės bendrovių, o restruktūrizavimo plane išskirtas būtent RŽŪB „AUGA Jurbarkai“, kaip pagrindinės skolininkės, įsipareigojimas apeliantui.

40.       Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad patvirtinus restruktūrizavimo planą pagrindinio skolininko byloje, tokiu būdu yra modifikuojama jo prievolių vykdymo tvarka, o tai pakeičia kreditoriaus teisinį statusą šalutinio skolininko byloje. Pagrindiniam skolininkui tinkamai vykdant restruktūrizavimo planu modifikuotas prievoles, kreditorius restruktūrizavimo plano paveikiamu kreditoriumi yra tik pagrindinio skolininko restruktūrizavimo byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-934/2025). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal šį teismų praktikos išaiškinimą, restruktūrizavimo plane nurodytas kreditoriaus AS „Citadele banka“ priskyrimas paveikiamų ir nepaveikiamų kreditorių grupėms nepažeidžia JANĮ nustatyto teisinio reguliavimo.

41.       Atskirajame skunde taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino restruktūrizavimo planą, kadangi jam nepritarė hipotekos kreditorių grupė (t. y. apeliantas).

42.       JANĮ 1111 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių grupėse restruktūrizavimo plano paveikiamiems kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, juridinio asmens vadovo arba kreditorių siūlymu, pritarus juridinio asmens vadovui, teismas gali patvirtinti restruktūrizavimo planą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) įgyvendinti šio įstatymo 104, 105, 106 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; 2) restruktūrizavimo plano projektui pritarė: a) kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupė arba b) kitų kreditorių grupė, jeigu jos kreditorių jokie reikalavimai nebūtų patenkinami bankroto atveju, taip pat įvertinus ir kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertinę išraišką juridinio asmens pardavimo atveju; 3) restruktūrizavimo planu užtikrinama, kad jam nepritariančių restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupės reikalavimai būtų tenkinami pagal šio įstatymo 94 straipsnyje nustatytą reikalavimų tenkinimo prioritetų eiliškumą; 4) nė viena restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupė pagal restruktūrizavimo planą negautų didesnės sumos, negu teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma.

43.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys, kad lingvistinė JANĮ 1111  straipsnio 2 dalies formuluotė buvo kritikuojama ir Lietuvos teisės doktrinoje, kurioje nurodoma, jog įtvirtintas teisinis reguliavimas yra neaiškus, nesudaro prielaidų veiksmingam restruktūrizavimo procesui (A. Balsiukienė ir kt., „Veiksmingo restruktūrizavimo proceso užtikrinimas įgyvendinant Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvą“, Jurisprudencija, 2021, 28 (1), p. 151), todėl buvo pateiktas pasiūlymas – sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo pagal JANĮ 1111 straipsnio 2 dalį, turėtų pakakti tik vienos iš JANĮ 108 straipsnyje nurodytos kreditorių grupės pritarimo (A. Balsiukienė „Restruktūrizavimo plano tvirtinimas nepritariant kreditoriams“, Jurisprudencija, 2022, 29 (1), p. 148; taip pat žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-942-407/2025 27 punktą).

44.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizavimo planas pagal JANĮ 1111 straipsnį gali būti teikiamas tvirtinti tuomet, kai yra gautas bent vienos kreditorių grupės pritarimas, nepriklausomai nuo ekonominio nepritariančios kreditorių grupės intereso, kadangi pagal JANĮ yra sudaromos tik dvi kreditorių grupės (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-942-407/2025 28 punktą).

45.       Nagrinėjamu atveju dėl pritarimo RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ restruktūrizavimo planui 2025 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkime balsavo dvi kreditorių grupės: pirma, kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupė ir šioje grupėje nutarimas pritarti restruktūrizavimo planui nepriimtas; antra, kitų paveikiamų kreditorių grupė, kurioje restruktūrizavimo plano projektui buvo pritarta. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 1111 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunkčio esmę.

46.       Apeliantas taip pat nurodė, kad remiantis, JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunkčiu, apelianto reikalavimai restruktūrizavimo proceso metu tenkinami pirmiausiai ir šios nuostatos turi būti laikomasi tam, jog restruktūrizavimo planas būtų patvirtintas be apelianto pritarimo. Tačiau, anot apelianto, restruktūrizavimo plano 37 lape nurodyta, kad ne vieniems hipotekos kreditoriams bus mokama (atsiskaitoma) restruktūrizavimo metu, t. y. atsiskaitymas su apeliantu ir su kitais kreditoriais bus vykdomas paraleliai (kartu) bei nenurodyta, kad didžioji dalis apelianto reikalavimo, t. y. 10 181 585,85 Eur, bus apskritai tenkinama. Šiuo aspektu pažymėtina, kad RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ nemokumo administratorės atsiliepimo į atskirąjį skundą pozicija yra nuosekli ir logiška – įsipareigojimus, kurių vykdymą laidavimu užtikrino bendrovė, numato vykdyti tiesioginiai skolininkai, atitinkamai ši finansinio reikalavimo dalis (10 181 585,85 Eur) įtraukta į restruktūrizavimo plano nepaveikiamų kreditorių sąrašą, o restruktūrizavimo plano 37 lapo antroje lentelėje pasitaikė rašymo apsirikimo klaida, kadangi restruktūrizavimo plano 9.7 papunktyje (72–74 lapai) pateikiamas detalus kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame, be kita ko, nurodytas apelianto10 179 829,60 Eur finansinis  reikalavimas bei jo padengimo tvarka.

47.       Kreditorius atskirajame skunde taip pat nurodo, kad restruktūrizavimo plane nurodyta informacija, jog bendrovė, turėdama 4 darbuotojus, sugebės grąžinti restruktūrizavimo plane nurodytas sumas, yra labai abejotina. Restruktūrizavimo plane nurodoma, kad bendrovė planuoja pasitelkti kitus AUGA grupės bendrovės darbuotojus, tačiau nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu ir kiek bendrovei kainuos darbuotojų nuoma.

48.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei restruktūrizuojama bendrovė, nei teismas, nei kreditoriai negali garantuoti restruktūrizavimo proceso sėkmės, todėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu, vertinamas tik jo realumas.

49.       Restruktūrizavimo plano tvirtinimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, ar nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaraujančių restruktūrizavimo plano projektui kreditorių interesai, t. y. prioritetas turi būti teikiamas prašomo patvirtinti restruktūrizavimo plano turiniui ir jame nustatytoms priemonėms restruktūrizuojamos bendrovės mokumui atkurti, siekiant išsaugoti veiklą, išvengti bankroto ir kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. JANĮ 2 straipsnio 10 punkte taip pat nurodoma, kad juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-617-567/2025).

50.       Nagrinėjamu atveju apeliantas išreiškė tik deklaratyvią abejonę, kad restruktūrizavimo planas negalės būti įvykdytas, nes bendrovė turi tik 4 darbuotojus. Pažymėtina, kad apeliantas, būdamas didžiausiu bendrovės kreditoriumi, balsuodamas kreditorių susirinkime neginčijo restruktūrizavimo plano ekonominių skaičiavimų, taip pat ir atskirajame skunde nepateikė konkrečių argumentų, paneigiančių restruktūrizavimo plane nurodytų bendrovės mokumo atkūrimo priemonių realumą.

51.       Akcinė bendrovė ,,AUGA group“ ir jos 163 dukterinės bendrovės (taip pat ir ŽŪB „AUGA Jurbarkai“) sudaro konsoliduotą grupę. Visa AUGA grupės bendrovių veikla yra pagrįsta žiedinės ekonomikos principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-407/2025). Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo plane numatyta, kad bendrovė restruktūrizavimo proceso metu veiklą vykdys pasitelkdama kitų AUGA grupės bedrovių žemės ūkio paslaugas ir papildomų darbuotojų įdarbinti neplanuoja, toks sprendimas priimtas dėl veiklos kaštų optimizavimo (restruktūrizavimo plano 1.6.1 papunktis). Didesnė dalis sezoninių darbuotojų dirbs pagal terminuotus sezoninius kontraktus (restruktūrizavimo plano 6.1.1 papunktis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija, kuomet restruktūrizuojama tiek pagrindinė AUGA grupės bendrovė akcinė bendrovė ,,AUGA group“, tiek siekiama dukterinių bendrovių restruktūrizavimo, padaro išvada, kad AUGA grupės bendrovių restruktūrizavimo procesai bus koordinuojami, todėl vien ta aplinkybė, kad RŽŪB „AUGA Jurbarkai“ turi tik 4 darbuotojus (apdraustuosius), nesudaro pagrindo išvadai, jog bendrovė restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu negalės samdyti kitų AUGA grupės bendrovių darbuotojų.

Dėl procesinės bylos baigties

52.       Apibendrindamas aptartas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo plano paveikiamo kreditoriaus sąvoką (JANĮ 2 straipsnio 9 dalis) ir kreditorių pritarimą restruktūrizavimo plano projektui (JANĮ 107 straipsnis), bei pagrįstai nustatė, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projektui yra pritarta JANĮ 1111 straipsnyje nustatyta tvarka. Atskirojo skundo argumentai šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo nuspręsti, kad bendrovės kreditorių susirinkime priimtas sprendimas pritarti bendrovės restruktūrizavimo planui yra neteisėtas ir priimtas, pažeidžiant nustatytą kreditorių pritarimo restruktūrizavimo plano projektui tvarką. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Vilija Mikuckienė