Kopija
Pranešėja Virginija Žindulienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-386-282/2009
Teisėja Daiva Šabanskienė Procesinio
sprendimo kategorija 1.1.9.2.,
(S)
1.1.10.1,
1.2.25.4.6., 2.4.6.3.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 17
d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo
baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,
dalyvaujant prokurorui Zenonui
Griciui,
nuteistojo gynėjai advokatei Silvai
Balčiūnienei,
nuteistajam A.
Z.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros
prokuroro ir nukentėjusiosios A. P. apeliacinius skundus dėl
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą
LR BK 281 str. 6 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams 9 mėnesiams
Vadovaujantis LR BK 75
str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per
vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti
nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios
vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Paskirta
baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis teise vairuoti
transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos
(LR BK 68 str.).
Nukentėjusiosios ir
civilinės ieškovės A. P. civilinį ieškinį tenkintas iš
dalies ir iš A. Z., a. k. (duomenys
neskelbtini) priteisti 5000 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio
ieškovo R. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir
iš A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas
1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo ir
civilinio ieškovo E. L. civilinis ieškinys tenkintas
visiškai ir iš A. Z., a. k. (duomenys
neskelbtini) priteisti 850 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Atsisakyta priimti nukentėjusiojo
R. Š. civilinį ieškinį, išaiškinant, kad pastarasis turi
teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Kolegija,
nustatė:
A. Z. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo
taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent, 2008 m. kovo 12 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 54 km. 220 m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,22 promilės etilo alkoholio), vairuodamas jam
priklausantį automobilį ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų
pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, važiuodamas didesniu nei 56 km/h greičiu ir viršydamas gyvenvietėje leistiną 50 km/h greitį, nepasirinko saugaus greičio,
neatsižvelgė į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, kelio ir
meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti
transporto priemonę, artėdamas prie priekyje jo ta pačia kryptimi mažesniu
greičiu važiuojančio automobilio ,,AUDI-80“, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) registruoto A. P. vardu, vairuojamo
blaivaus R. V., laiku nemažino važiavimo greičio,
nesuvaldė automobilio ir į jį atsitrenkė, nuo gauto smūgio automobilis ,,AUDI-80“
apsisukdamas didesniu nei 1800 kampu, išvažiavo į priešpriešinę
eismo juostą ir susidūrė su priešpriešinėje eismo juostoje važiuojančiu
automobiliu ,,VW TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu
blaivaus R. Š., eismo įvykio metu nukentėjo automobilio ,,AUDI-80“,
valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviai-nukentėjusieji:
R. K., kuri nuo galvos smegenų kairės kaktinės ir kairės
smilkininės skilčių sumušimo, abiejų smilkinkaulių ir kaukolės pamato vidurinės
duobės lūžio, kaktikaulio ir kaukolės pamato priekinės duobės lūžio mirė; M. P., kuriam dėl galvos smegenų sumušimo, kairio plaučio sumušimo,
atvirų kairio šlaunikaulio ir kairio blauzdikaulio lūžių, daugybinių dubens
kaulų lūžių bei traumos pasėkoje išsivysčiusio sunkaus laipsnio trauminio šoko
buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; R. V.,
kuriam dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas nesunkus sveikatos
sutrikdymas; E. L., kuriam dėl muštinės žaizdos pakaušyje,
odos nubrozdinimo ir poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, viršutinio
žandikaulio dešinės pusės 5 danties kramtomojo paviršiaus nuskėlimo buvo
padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – tokiais savo veiksmais A. Z. pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 68, 172, 174 punktų
reikalavimus.
Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras
apeliaciniu skundu prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo
2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Z. bausmės vykdymas atidėtas (LR BK 75 str.), ir A. Z. paskirtą laisvės atėmimo bausmę (5 metams 9 mėnesiams) skirti
atlikti atvirojoje kolonijoje.
Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atidėjo A. Z. paskirtos bausmės vykdymą, nes nėra pakankamo pagrindo
manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymima,
kad A. Z. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas
Kelių eismo taisykles (vairavo automobilį neblaivus, viršijo gyvenvietėje leistiną
greitį), dėl ko kilo eismo įvykis, sukėlęs daugiau nei minimalius padarinius – žuvo
vienas žmogaus, o trims asmenims buvo sutrikdyta sveikata, iš kurių vienam –
sunkiai. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad A. Z. jau
praeityje buvo baustas administracine tvarka – už 2004-08-02 transporto
priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto
priemonę, po nusikaltimo padarymo 2008-05-11 jis vėl viršijo leistiną greitį,
kas rodo, jog išvadų nuteistasis nepadarė, toliau sistemingai pažeidinėja kelių
eismo taisykles ir, vairuodamas kelių transporto priemones, kelia pavojų
kitiems eismo dalyviams.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. Z. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ribotai leistų
pasiekti BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, nes bausmė realiai nevykdoma,
ir, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kilusius
padarinius, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A.
P. apeliaciniu skundu prašo priteisti jai iš kalto asmens 10000 Lt
turtinės ir 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir pakeisti nuteistajam A. Z. paskirtą bausmę į griežtesnę.
Skunde apeliantė nurodė, kad ji pirkimo čekių neišsaugojo,
tačiau sūnui M. P. nuolat perka vaistus, papildus,
sauskelnes, kurių įpakavimas kainuoja 69 Lt, todėl mano, kad prašoma iš A. Z. priteisti turtinės žalos suma atitinka patirtų išlaidų
tikrumą.
Taip pat apeliantė savo skunde pažymėjo, kad eismo įvykio
metu jos sūnus patyrė sunkius sužalojimus, dėl ko nuolat patiria fizinį skausmą,
jam nustatyta pirma invalidumo grupė ir tik 5 % darbingumas. Apeliantė atkreipia
dėmesį, kad M. P. yra jauno amžiaus, baiginėjo mokslus,
kad galėtų savarankiškai gyventi, o po autoįvykio liko suluošintas visam
likusiam gyvenimui, jam reikalinga nuolatinė slauga, todėl ji, kaip motina,
besirūpindama savo sūnumi, patiria kančią ir nuolatinius išgyvenimus, dėl ko
prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra teisinga.
Apeliaciniame
skunde teigiama, kad A. Z. padaryta veika yra labai
pavojinga pasekmių atžvilgiu, todėl teismo sprendimas yra per švelnus.
Apeliacinės
instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Z. ir jo gynėja
prašė atmesti abu apeliacinius skundus, prokuroras prašė tenkinti Radviliškio
rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą, o nukentėjusiosios ir civilinės
ieškovės A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Radviliškio
rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios A.
P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
BK 281 str. 6
d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas
kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės
eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo
žmogus. BK 281 str. 6 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali,
todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį,
būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto
priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (žmogaus žūtį) bei
priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir žmogaus žūties. Priežastinis
ryšys yra BK 281 str. 6 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis
požymis, todėl išvadą apie jo buvimą ar nebuvimą daro teismas.
Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais ir
ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai
nustatė, jog A. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau
KET) 53, 68, 172, 174 punktų reikalavimus, kas buvo pagrindine sąlyga eismo
įvykiui kilti, kurio metu žuvo R. K., buvo sunkiai
sutrikdyta nukentėjusiojo M. P. sveikata, nukentėjusiajam R. V. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o
nukentėjusiajam E. L. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai ir,
pagrįstai A. Z. pripažino kaltu pagal BK 281 str. 6 d. To
neginčija ir apeliantai.
Dėl
A. Z. paskirtos bausmės ir BK 75 str. taikymo
Apeliaciniu
skundu prokuroras nesutinka su bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymu A. Z. atžvilgiu, o nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. prašė skirti nuteistajam griežtesnę bausmę.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatyta, kad teismas skiria BK
specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą
veiką, sankcijoje numatytą bausmę, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies
nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos
pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę
lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Iš apylinkės
teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas A. Z. bausmę,
teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė nors ir neatsargų, tačiau labai
pavojingą nusikaltimą. Teismas įvertino tai, kad A. Z. yra
jauno amžiaus, mokosi (t. 2, b. l. 79), charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.
l. 63-64; 131), ankščiau neteistas (t. 2, b. l. 49), po įvykio stengėsi padėti
nukentėjusiems. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių,
tačiau, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę,
kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59
str. 1 d. 2 p.), ir paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK
281 str. 6 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 6 metai 6
mėnesiai). Iš esmės, skirdamas A. Z. bausmę, apylinkės
teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tačiau, kolegijos
nuomone, nepagrįstai paskirtos bausmės vykdymą atidėjo.
Iš skundžiamo
nuosprendžio turinio matyti, kad pagrindinis pirmosios instancijos teismo
motyvas neskirti A. Z. realios laisvės atėmimo bausmės
buvo nukentėjusiųjų teisiamajame posėdyje išsakyti pareiškimai – palikti
kaltininką laisvėje, kad pastarasis greičiau galėtų atlyginti padarytas žalas,
ir kad žuvusiosios R. K. tėvai (Z. K. ir
R. K.) atleido A. Z., ir pretenzijų jam
nereiškia. Be abejonės, nukentėjusiųjų pozicija dėl kaltininko nubaudimo yra
svarbi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau, pati savaime, ji
negali būti iš esmės lemianti teismo sprendimą, tuo labiau, kad apeliaciniu
skundu A. P. jau prašo griežtinti kaltininko atsakomybę. Iš
bylos medžiagos matyti, kad žuvusiosios R. K. motina
nukentėjusioji Z. K. buvo pareiškusi 500000 Lt civilinį
ieškinį dėl neturtinės žalos (t. 1, b. l. 151-152), nuteistojo tėvai atlygino
nukentėjusiems R. K. ir Z. K. 4500
Lt laidojimo išlaidų (t. 2, b. l. 44), R. K. ir Z. K. pareiškė, kad pretenzijų A. Z. neturi,
o dėl bausmės paliko spręsti teismui (t. 2, b. l. 122; 124-125). A. Z., iš prašomų priteisti 500000 Lt neturtinei žalai ir
10000 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. P. 2009-11-16 sumokėjo 1000 Lt žalai atlyginti (t. 2, b.
l. 178-180), bylą nagrinėjant jau apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamas nuosprendis
buvo priimtas 2009 m. rugsėjo 18 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad
nuteistasis būtų atlyginęs bent dalį, kitiems nukentėjusiems – R.
V. ir E. L., priteistų žalų, nors visą tą laiką buvo
laisvėje. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad ne bausmės vykdymo atidėjimo
taikymas ar netaikymas garantuoja nukentėjusiųjų interesų užtikrinimą, o
kaltininko pajamos ir turtinė padėtis. Iš bylos medžiagos yra aišku, kad A. Z. piniginių lėšų, nekilnojamo turto savo vardu neturi,
niekur nedirba ir yra išlaikomas tėvų (t. 2, b. l. 56; 74-78; 132).
BK 75 str. nuostatos leidžia
teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau
kaip šešeriems metams už neatsargų nusikaltimą. Tačiau bausmės vykdymas gali
būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas
manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas bausmės vykdymo
atidėjimo klausimą, nepakankamai įvertino nuteistojo asmenį apibūdinančius
duomenis, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir padarinius. Pirmosios
instancijos teismas, taikydamas BK 75 str., nenurodė esminių savo sprendimo
argumentų, nurodydamas tik tai, kad būdamas laisvėje A. Z. turės
didesnę, realią galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Konkrečiu
atveju teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimo padarymo metu A.
Z. buvo girtas (1,22 promilės – lengvas girtumo laipsnis). Tai buvo ne
pirmas atvejis, kada nuteistasis sėdo prie automobilio vairo, būdamas
neblaivus. 2004-08-02 A. Z. vairavo automobilį būdamas
girtas ir neturėdamas teisės vairuoti automobilį, už ką buvo nubaustas
administracine tvarka, tačiau, kaip matyti, tai nepadarė jam pozityvaus
poveikio (t. 2, b. l. 129-130). A. Z. deklaravo didelį
apgailestavimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas, atitinkamai, būtų
pagrindas manyti, jog nuteistasis padarė tam tikras išvadas apie tai, kokius
sunkius padarinius gali sukelti KET reikalavimų pažeidinėjimas ir kad ateityje
jis šių reikalavimų laikysis. Visgi, po nusikaltimo padarymo, nuteistasis vėl
pažeidė KET reikalavimus – viršijo leistiną greitį (t. 2, b. l. 129-130), už ką
A. Z. buvo skirta administracinė nuobauda – bauda. Taigi,
praėjus trumpam laikui (3 mėnesiams) po to, kai dėl A. Z. padarytų
grubių KET reikalavimų pažeidimų kilo daugiau nei BK 281 str. 6 d.
dispozicijoje numatyti minimalūs neatstatomi padariniai – žuvo ne tik jauna
mergina, bet neįgaliu jaunu žmogumi tapo nukentėjusysis M. P. (23
metai), buvo sutrikdyta sveikata dar dvejiems nukentėjusiesiems, nuteistasis vėl
pažeidė kelių eismo taisykles.
Visos paminėtos aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą, byloja
apie jo neadekvatų savo kaltės suvokimą, todėl, kolegijos nuomone, realiai
neatliekant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nepavyktų įgyvendinti BK 41
str. numatytos bausmės paskirties – nubausti jį už nusikalstamos veikos
padarymą, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl
nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Dėl to kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad aptarti ir pirmosios
instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti A. Z. palankūs
bausmės skyrimo motyvai nėra pakankamas pagrindas atidėti jam bausmės vykdymą,
tačiau, kolegijos nuomone, yra pagrindas skirti jam mažesnę realią laisvės
atėmimo bausmę, nei paskyrė apylinkės teismas.
Nors pateiktais skundais apeliantai prašo nelengvinti, o pasunkinti
nuteistojo teisinę padėtį, visgi, kolegijos nuomone, ir sumažinus pirmosios
instancijos teismo A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės
terminą, tačiau paskiriant šią bausmę atlikti realiai atvirojoje kolonijoje,
apeliacinių skundų ribos nebus peržengtos, nes, iš esmės, nuteistojo baudžiamoji
atsakomybė griežtėja.
Tokiu būdu, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, atidėdamas A. Z. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neteisingai pritaikė
baudžiamąjį įstatymą (BK 75 str.), dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas
(BPK 328 str. 1 p.).
Prokuroras apeliaciniu skundu prašė A. Z. paskirtos
laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą nustatyti atvirojoje kolonijoje.
Atviroji kolonija yra švelniausio rėžimo laisvės atėmimo bausmę vykdanti
pataisos įstaiga (BVK 62 str.). Pagal BVK 91 str. nuteistieji atvirose
kolonijose, be kita ko, jeigu yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros
kolonijos su savo šeimomis, esant tam tikroms sąlygoms gali be priežiūros
išvykti už kolonijos teritorijos ribų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų
ne darbo metu parvykti į namus, kasmetinių atostogų metu taip pat gali
parvykti į namus.
BK 67 str. 3 d. numatyta, kad kartu su bausme gali būti uždraudžiama
naudotis tam tikra teise. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų ir išdėstytų
įrodymų matyti, kad A. Z. nusikaltimą padarė naudodamasis
specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę. Kolegija, atsižvelgusi į
laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirojoje kolonijoje ypatumus, daro išvadą,
kad, nors ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, A. Z. turėtų
galimybę vairuoti transporto priemones. Kolegija daro išvadą, kad uždraudimas
vairuoti kelių transporto priemones padės įgyvendinti paskirtos bausmės paskirtį
– apribos nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl
apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo dalyje nekeičiamas.
Dėl
A. P. civilinio ieškinio
BPK 109 str.
nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės
žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam
arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims
civilinį ieškinį. BPK 113 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas
baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais,
kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK
nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms
neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti
teisės aktai.
Nukentėjusioji
ir civilinė ieškovė A. P. prašė priteisti jai 10000 Lt
turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 147-148). Pirmosios instancijos teismas,
atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, padarytų M. P. sužalojimų
sunkumą ir pastarojo sveikatos būklę, jo įstatyminei atstovei A.
P. iš A. Z. priteisė 5000 Lt turtinės žalos atlyginimą,
nors jokių šią žalą pagrindžiančių įrodymų pastaroji nepateikė. Apeliaciniu
skundu A. P. vėlgi prašo priteisti jai 10000 Lt turtinės
žalos ir nurodo, kad sūnui M. P. nuolat perka vaistus, maisto
papildus, sauskelnes, kurių įpakavimas kainuoja 69 Lt, kas, jos manymu,
patvirtina patirtų išlaidų tikrumą.
Civilinis
ieškinys dėl turtinės žalos turi būti pagrįstas išlaidų faktą patvirtinančiais
duomenimis. A. P. nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių
dokumentų, teigdama, kad pirkimo čekių neišsaugojo, nors teisiamajame posėdyje
pripažino žinojusi, kad reikia rinkti įrodymus apie turėtas išlaidas,
nepasidomėjo ir negalėjo nurodyti, kiek kainuos M. P. reikalinga
kojos operacija, nemėgino užsiregistruoti ir planinei tokio pobūdžio operacijai
(t. 2, b. l. 147-148). Tokiu būdu nėra pagrindo priteisti A.
P. prašomą turtinės žalos atlyginimą iš A. Z., nes
pastaroji nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie turėtas
turtines išlaidas dėl padaryto nusikaltimo. Kolegija pažymi, kad dėl padaryto
nusikaltimo ateityje atsiradusių išlaidų, bus galima pateikti ieškinį civilinio
proceso tvarka.
Nukentėjusiąja
ir civiline ieškove, nukentėjusiojo M. P. atstove pagal
įstatymą pripažinta A. P. (t. 1, b. l. 188) byloje
pareiškė 500000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.
l. 182). Pirmosios instancijos teismas A. P. ieškinį
tenkino iš dalies ir iš A. Z. jai priteisė 40000 Lt
neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal CK 6.250
str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,
nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos
pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti
pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos
pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos
turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kolegijos
nuomone, teismas, spręsdamas A. P. padarytos neturtinės
žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio
nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d.: sunkias pasekmes (M. P. nuo 2008-06-04 iki 2009-06-03 buvo nustatytas tik 5 %
darbingumo lygis, neįgalumas ir nuolatiniai specialūs poreikiai, dėl patirtų
sužalojimų jis kenčia skausmą ir kyla dvasiniai išgyvenimai); neaiškias
nukentėjusiojo M. P. pasveikimo galimybes, tolimesnę
gyvenimo perspektyvą; žalą padariusio asmens kaltę, kuri pasireiškė neatsargumo
forma (nuteistasis A. Z. sąmoningai nesiekė sukelti
nukentėjusiems dvasinių ir moralinių išgyvenimų, fizinio skausmo, todėl
neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei
esant tyčiai). Apylinkės teismas taip pat įvertino tai, kad M.
P. sveikata gerėja (pasak A. P., jam nustatytas jau 15
% darbingumas), atsižvelgė į kaltininko turtinę padėtį (yra išlaikomas tėvų,
nedirba, piniginių lėšų ir nekilnojamo turto savo vardu neturi). Priteisiant
neturtinę žalą, apylinkės teismas vadovavosi CK 1.5 str. nustatytais teisės
aiškinimo ir taikymo principais. Būtent teisingumo, protingumo, proporcingumo
ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas,
susijusias su neturtine žala ir jos dydžio nustatymu, leidžia teismui
atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų
pusiausvyrą.
Be to kas paminėta, kolegija atkreipia dėmesį į
apeliantei priteistos turtinės žalos sumą (5000 Lt), į iš valstybės gaunamas
socialines išmokas (1600 Lt) ir į tai, kad A. P. dėl
neturtinės žalos taip pat kreipėsi į draudimo bendrovę, kurioje A.
Z. buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, ir kuri M. P. įstatyminei
atstovei paskaičiavo 1553,76 Lt (450 eurų) išmoką neturtinei žalai atlyginti
(t. 1, b. l. 189).
Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendyje
nustatytos ir civilinės ieškovės skunde išdėstytos aplinkybės, iliustruojančios
A. P., kaip M. P. motinos, ir nukentėjusiojo
M. P. patirtus ir patiriamus neigiamus moralinius ir
dvasinius išgyvenimus, kuomet pastarasis po sužalojimo nebegali savarankiškai
gyventi, nes liko suluošintas, o A. P. negali dirbti, nes
turi slaugyti sūnų, yra proporcingos apylinkės teismo nustatytam ir priteistam
neturtinės žalos dydžiui, bei atitinka susiklosčiusiai teismų praktikai dėl
neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamoji byla 2K-444/2006).
Dėl visų išdėstytų
aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo priteisti A.
P. didesnį neturtinės žalos atlyginimą.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., kolegija,
nusprendžia:
Radviliškio rajono apylinkės
teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį pakeisti:
sumažinti A.
Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. paskirtą laisvės atėmimo
bausmę iki 3 metų 6 mėnesių.
Panaikinti
nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2
d. 1 p., 7 p., A. Z. bausmės vykdymas buvo atidėtas 3
metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos
atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be
institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš
gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
A. Z. nustatytą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti
atviroje kolonijoje.
Bausmę
skaičiuoti nuo A. Z. sulaikymo vykdant nuosprendį.
Kitą nuosprendžio dalį palikti
nepakeistą
Kolegijos
pirmininkė Virginija
Žindulienė
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė
Vidmantas Mylė
Kopija tikra
Teisėja
Virginija Žindulienė