Civilinė byla Nr. 3K-3-403/2013

                                            Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00548-2009-5

                Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.2.5; 75.6.2; 75.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės  J. V. ieškinį atsakovams bankrutavusiai E. V. transporto paslaugų įmonei ir  R. E. V. dėl kreditorių vykdomo išieškojimo iš asmeninio turto nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto sąlygas (CK 3.109 straipsnis), taip pat individualios įmonės savininko atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.

E. V. transporto paslaugų įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įregistruota 1994 m. gegužės 3 d., t. y. ieškovo ir atsakovo santuokos metu (šalių  santuoka buvo sudaryta 1983 m. spalio 8 d.). Ginčo šalių santuoka nutraukta 2000 m. gruodžio 8 d., santuokos nutraukimo faktas įregistruotas 2001 m. sausio 18 d., 2000 m. gruodžio 8 d. susitarime dėl turto pasidalijimo sutuoktiniai išsprendė asmeninio ir individualios įmonės turto pasidalijimo klausimus: įmonės turtas atiteko atsakovui, jis toliau vykdė įmonės veiklą. Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. birželio 14 d. nutartimi individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartimi įmonė likviduota dėl bankroto.

Ieškovė pareiškė reikalavimus panaikinti areštą ir nutraukti išieškojimus iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (½ dalies buto (duomenys neskelbtini), automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), mechaninių dirbtuvių (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeninėmis atsakovo skolas kreditoriams J. F. ir UAB „Bitė Lietuva“ ir nutraukti šių skolų išieškojimą iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, nes išieškojimai pagal atsakovo E. V. transporto paslaugų įmonės skolas, šiai įmonei bankrutuojant, negalėjo būti nukreipti į ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Skolos kreditoriams atsirado po santuokos nutraukimo ir ieškovė neatsakinga įmonės kreditoriams už atsakovo įmonės skolas, kurios yra asmeninės atsakovo skolos. Įmonės skolos atsirado praėjus keleriems metams po ginčo šalių santuokos nutraukimo ir pasibaigus jų bendro turto teisiniam režimui. Ieškovės teigimu, nei steigiant įmonę, nei jai vykdant veiklą, ji veikloje nedalyvavo, asmeniškai jokių lėšų iš įmonės negavo, pati dirbo gydytoja, gaudavo nuolatinį darbo užmokestį, į įmonę savo asmeninių lėšų neinvestavo, šeima jokio turto iš įmonės pajamų neįsigijo, jai nežinomas atsakovo sandoris su J. F. dėl paskolos sutarties, jos sutikimo nebuvo, todėl tai yra atsakovo asmeninė skola.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino bankrutavusios E. V. transporto paslaugų įmonės kreditoriaus J. F. 70 745,50 Lt skolą asmenine atsakovo R. E. V. skola ir nutraukė šios skolos išieškojimą iš ieškovės asmeninio turto, nutraukė išieškojimą ir panaikino areštus bei apribojimus ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomam turtui; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas dėl J. F. skolos nurodė, kad byloje nebuvo įrodymų, jog šio kreditoriaus finansinis reikalavimas kilo tiesiogiai bankrutavusiai įmonei ar asmeniškai ieškovei, nes kreditorius nepatvirtino paskolos sandorio esminių aplinkybių, pripažino, kad sandoris buvo sudarytas asmeniškai su atsakovu E. R. V. Dėl to teismas sprendė, kad nebuvo žinomos tikrosios J. F. skolos atsiradimo aplinkybės, todėl tai buvo pakankamas pagrindas pripažinti šią skolą asmenine atsakovo E. R. V. skola. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl UAB „Bitė GSM“ skolos, iš byloje esančios 2000 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos nustatė, kad ši bendrovė buvo išrašiusi ir pateikusi 781 Lt sąskaitą E. V. transporto paslaugų įmonei, todėl nepripažino šios skolos atsakovo asmenine. Teismas skolą UAB „Vilkiukai“ taip pat nepripažino asmenine atsakovo skola, nes pareiga grąžinti šią skolą atsirado nuo sutarties sudarymo (1996 m. liepos 1 d.), o sutartis buvo sudaryta santuokos metu. Teismas, pasisakydamas dėl UADB „Industrijos garantas” skolos, nurodė, kad ieškovė neginčijo šios skolos atsiradimo momento (1997 m.). Dėl VĮ Turto banko skolos teismas nurodė, kad Turto bankas perėmė teisės aktų nustatyta tvarka reikalavimo teises, turėtas Telšių apskrities VMI, o 11 657,04 Lt reikalavimo suma administratoriaus konstatuota pagal Telšių apskrities VMI 2005 m. vasario 28 d. patikrinimo aktą Nr. 6-04-22-61 ir 2005 m. balandžio 5 d. Sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo, atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo metu nustatytus mokesčių įstatymų reikalavimų pažeidimus už įmonės veiklos laikotarpį iki 2001 m. sausio 18 d., tikrinant įmonę už laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31d. Taigi teismas konstatavo, kad įmonės kreditorių reikalavimai atsirado iki šalių santuokos nutraukimo, todėl ieškovė, neužtekus įmonės turto, turi atsakyti ir savo asmeniniu turtu, bet ne daugiau negu buvo turto, turėto santuokos nutraukimo metu, vertė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės  ir atsakovų apeliacinius skundus, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikino sprendimo dalį, kuria 70 745,50 Lt skola J. F. pripažinta asmenine atsakovo R. E. V. prievole, nutrauktas išieškojimas ir panaikintas areštas ieškovei priklausančioms mechaninėms dirbtuvėms; skola J. F. pripažinta iš E. V. Transporto paslaugų įmonės veiklos atsiradusia prievole; atmetė ieškovės ieškinį dėl arešto mechaninėms dirbtuvėms (duomenys neskelbtini) panaikinimo bei išieškojimo iš šio turto nutraukimo; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad individuali (personalinė) E. V. paslaugų įmonė įsteigta ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, o bankroto byla šiai įmonei iškelta po šios santuokos nutraukimo. Tiek šalių santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalyje, tiek tuo metu galiojusio Įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, taip pat CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, 2 dalyje, 3.91 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad vieno sutuoktinio įsteigta personalinė įmonė laikoma sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nebus įrodyta priešingai. Vadinasi, nustačius, kad įmonė buvo įsteigta santuokos metu, galioja jos, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, prezumpcija ir šią prezumpciją nuginčyti turėjo ieškovė, kuri siekė įrodyti, kad įmonė buvo asmeninė atsakovo R. E. V. nuosavybė bei pastarasis, kuris pritarė tokiai ieškovės pozicijai. Buvusiems sutuoktiniams nepateikus įrodymų, paneigiančių nurodytą prezumpciją, kolegija sprendė, kad pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį ieškovė, kaip įmonės bendraturtė (dalyvė), atsakinga už įmonės prievoles. Kolegija nustatė, kad buvę sutuoktiniai, nutraukdami santuoką, 2000 m. gruodžio 8 d. susitarimu pasidalijo automobilius, lėšas, esančias asmeninėse bei individualios įmonės sąskaitose, akcijas, pajus ir kitus vertybinius popierius, baldus ir namų apyvokos daiktus; susitarime nurodyta, kad už asmenines skolas kiekvienas atsako asmeniškai, įmonės skolos neaptartos, taip pat nebuvo sprendžiamas buto (duomenys neskelbtini) pasidalijimo klausimas. Kadangi pagal bankroto byloje esančius VĮ „Regitra“ duomenis kolegija nustatė, kad du iš susitarime nurodytų automobilių buvo registruoti E. V. įmonės vardu, tai kolegija padarė išvadą, kad susitarime dėl turto pasidalijimo šalys dalijosi ne tik jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį, bet ir individualios įmonės turtą, t. y. ginčo šalys E. V. įmonę laikė bendrąja jungtine nuosavybe ir, nutraukdami santuoką bei pasidalydami įmonės turto dalį, bet ne jos skolas, neišsprendė prievolių, kilusių iš įmonės veiklos, šiai esant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, pasidalijimo klausimo. Dėl to kolegija konstatavo, kad pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš įmonės veiklos kilusios prievolės, kurios egzistavo santuoką nutraukiant, bet nebuvo įvykdytos iš bendro sutuoktinių turto, turi būti vykdomos iš to turto, kuris buvo įgytas jiems esant santuokoje ir po santuokos nutraukimo tapo kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe.

Kolegija, spręsdama dėl skolos J. F. pobūdžio, nurodė, kad pinigai pagal šią paskolos sutartį nebuvo paskolinti, t. y. paskolos sandoris buvo apsimestinis. Kadangi atsakovas R. E. V. neįvardijo sandorio, kuris buvo iš tiesų sudarytas, o tik rėmėsi argumentu, kad pinigai kaip paskolos dalykas nebuvo perduoti, o kita sandorio šalis – J. F. įvardijo tikrąjį sandorį (žuvies produkcijos pirkimo–pardavimo sandoris), kolegija tokį sandorį vertino kaip komercinį, sudarytą ginčo šalių santuokos metu vykdant įmonės komercinę veiklą, t. y. ieškovė atsakinga savo turtu, įgytu santuokoje, ir šiam kreditoriui. 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios nuosavybės, įmonių dalyvių atsakomybės sąlygas, nukrypimo nuo teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. A. ir kt. v. S. J. autopaslaugų įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-7-400/2012, suformavo naują teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas pats savaime nėra pagrindas individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veikloje atsiradusias prievoles pripažinti bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, remiantis CK 3.109 straipsniu. Kasatorės teigimu, kadangi skolos kreditoriams atsirado po santuokos nutraukimo, ji nėra atsakinga įmonės kreditoriams už įmonės skolas, o skolos J. F. ir UAB „Bitė Lietuva“ yra asmeninės atsakovo R. E. V. skolos. Be to, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą įmonė ir iš jos veiklos gaunamos pajamos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, tik tuo atveju, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, o turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, nėra bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. tik pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.91 straipsnis). Remiantis pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, darytina išvada, kad Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis ir šių teisės normų pagrindu nustatytas individualios įmonės turto teisinis režimas neturi lemiamos teisinės reikšmės sprendžiant dėl sutuoktinių atsakomybės už individualios įmonės prievoles, nes nereglamentuoja įmonės, kaip savarankiško civilinių santykių subjekto, ir sutuoktinių civilinės atsakomybės, kai individualios įmonės turto nepakanka padengti įmonės turtinių prievolių. Be to, nors pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi, t. y. kai įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas. Bylą nagrinėję teismai nenustatė fakto, kad ieškovė aktyviai dalyvavo įmonės veikloje ir įmonė buvo šeimos verslas, todėl teismų sprendimai naikintini, nes teismai nepagrįstai ieškovės atsakomybę pagal jos sutuoktinio individualios įmonės skolas kildino iš preziumuojamo fakto, kad individualios įmonės turtas, taip pat jos skolos priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios  jungtinės nuosavybės teise. Kreditoriui neįrodžius, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas bankrutavusi E. V. transporto paslaugų įmonė prašo atmesti kasacinį skundą. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo teismų praktikos dėl sutuoktinių prievolių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Septynios mylios“ v. E. Š. įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2011; 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. V. v. V. V. ; bylos Nr. 3K-3-371/2009), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nustatančias prezumpciją, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu (CK 3.91 straipsnį), nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo. Ieškovės prievolė kyla iš CK 2.50 straipsnio nuostatos, todėl buvusiems sutuoktiniams nepaneigus įmonės kaip jų bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, ieškovė, kaip šios įmonės bendraturtė, atsakinga už įmonės prievoles. Kasatorės nurodoma nauja teismų praktika šioje byloje neaktuali, nes skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta išnagrinėjus šalių ginčą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, o nauji precedentai taikomi tik sprendžiant naujas bylas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų pažeidimo (CPK 266 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

Teismas, išsprendęs šalių ginčą, priima sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), tačiau teismo sprendimas turi būti priimtas nepažeidžiant CPK įtvirtintų reikalavimų. Vienas iš tokių reikalavimų yra CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje  asmenų teises ir pareigas, t. y. teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, ieškovo prašymu teismas gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis).  Teismui vis dėlto nusprendus dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, tai laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visada, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, teismo sprendimas (nutartis) visa apimtimi turi būti peržiūrimas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teismo sprendimų (nutarčių) absoliučių negaliojimo pagrindų laikymosi aspektų. Teismo padaryti esminiai proceso normų pažeidimai, užkertantys byloje nedalyvaujantiems asmenims kelią pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir pažeidžiantys esminius civilinio proceso principus, suteikia teisę kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas, siekiant apsaugoti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. 91-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija ir kt., Nr. 3K-3-546/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. V. L. , bylos Nr. 3K-3-206/2009; kt.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, sąlygų (CK 3.109 straipsnis), taip pat individualios įmonės savininko atsakomybės ribų; šioje byloje kreditorių reikalavimai kildinami iš santuokos metu įsteigtos individualios įmonės turtinių prievolių. Iš byloje esančių duomenų bei teismų procesinių dokumentų matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami įmonės prievolės (reikalavimo teisės) kreditoriams dydį, vertino aplinkybes, susijusias įmonės kreditorių nustatymu ir skolų dalies pripažinimo asmeninėmis  atsakovo E. R. V. skolomis. Teismai sprendė dėl kreditorių J. F. , UAB „Bitė GSM“, UAB „Vilkiukai“, UADB „Industrijos garantas“, VĮ Turto banko ir kitų kreditorių skolų pagrįstumo ir ieškovės pareigos, neužtekus individualios įmonės turto, atsakyti asmeniniu turtu. Taigi buvo sprendžiami klausimai tiek dėl individualios įmonės savininko atsakomybės sąlygų, tiek dėl kreditorių turtinių interesų, pripažinus prievoles vykdytinas iš bendrosios jungtinės nuosavybės ar asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl kreditorių vykdomo išieškojimo iš asmeninio turto nutraukimo ir ginčijant individualios įmonės savininko (ieškovės sutuoktinio) atsakomybės įmonės turtu sąlygas, ieškinio pareiškime nebuvo nurodyti jai žinomi kreditoriai, atsakovas teismo proceso metu taip pat nereiškė prašymo kreditorius įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis, ieškinio kopijos išsiųstos ir apie bylos nagrinėjimą informuoti tik ieškovė ir atsakovai bankrutavusi E. V. transporto paslaugų įmonė ir R. E. V. , tačiau nebuvo užtikrinta kreditorių teisė žinoti apie pradėtą teismo procesą, veiksmingai įgyvendinti savo turtinių interesų apsaugą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. G. A., bylos Nr. 3K-7-363/2012). Nors nurodytoje teismo nutartyje kreditorių teisių gynimas įtvirtintas turto padalijimo bylose, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje individualios įmonės prievolės buvo kildinamos iš santuokos metu įsteigtos įmonės, pagal analogiją taikytinas CK 3.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas ieškinio pareiškime nurodyti ieškovui žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir teismui apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Nurodytoje teisės normoje nustatyta sutuoktinio pareiga užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą teismo procesą, taip pat leidžia kreditoriams veiksmingai įgyvendinti savo turtinių interesų apsaugą – įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, nes bet koks su sutuoktinių turto padalijimu susijęs klausimas gali neigiamai paveikti jų turtinius interesus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyti kreditorius nustatytas ir CPK normose, reglamentuojančiose procesinio dokumento dėl santuokos nutraukimo turinį (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažeidus nurodytą reikalavimą, sutuoktinių kreditoriai apie šią bylą nebuvo informuoti, neturėjo galimybės pasinaudoti visomis įstatymo suteikiamomis procesinėmis teisėmis, ginti savo kaip kreditorių interesų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (kreditorių) materialiųjų teisių ir pareigų, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio pažeidimo nepasisakė, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tai yra pagrindas naikinti teismų procesinius sprendimus ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant tinkamai nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis (CPK 360 straipsnis). Grąžindama bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pasikeitusią teismų praktiką dėl individualios įmonės savininko sutuoktinio atsakomybės pagal individualios įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ir kt. v. S. J. autopaslaugų įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-7-400/2012).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 51,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Teisėjų kolegijai nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

                                                                      Rimvydas Norkus