Civilinė byla Nr.2YT-3778-301/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01566-2020-7

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                                 3.2.7.2.; 3.2.8.3.

                                                                                                                                                   (S)                                                              

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 25 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ir ko skundą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „B.“ ir antstoliui A. A. dėl antstolio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „A.“ ir ko skundu prašo panaikinti 2020 m. balandžio 14 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja skunde nurodė, jog antstolis A. A. vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ir ko vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „B.“ naudai.

Antstolis 2020 m. balandžio 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkės turtą – akcijas. Antstolis, nesilaikydamas pareigos surasti ir aprašyti areštuojamą skolininkės turtą ir atlikti visus būtinus veiksmus areštuojamo turto savininkams identifikuoti, 2020-04-14 surašė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo turtą, kurio savininkas nėra ARVI. Antstolis, galimai tikslingai neatliko visų būtinų veiksmų areštuojamo turto savininkams identifikuoti, areštavo turtą, nepriklausantį skolininkei.

Pareiškėjos nuomone, aplinkybę, kad turto areštas yra nukreiptas į svetimą turtą pagrindžia Juridinių asmenų registro duomenys. Iš 2020-05-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas nuo 2017-02-03 yra (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-05-11 Juridinių asmenų registro išrašo 6.1.1. punkte nurodyta, kad vienintelis bendrovės akcininkas nuo 2017-02-21 yra (duomenys neskelbtini). 2020-05-11 Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis UAB „A. (duomenys neskelbtini)i“ akcininkas nuo 2016-10-28 yra UAB (duomenys neskelbtini) .

Pareiškėja nurodo, kad įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, kurio 3 straipsnyje nustatyta, kad akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų, ir kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. 3 straipsnio 1 dalis apibrėžia patį akcininką, kaip subjektą, kuris yra įsigijęs bendrovės akcijų, tačiau neriboja akcijų įsigijimo būdų ir nenustato nuosavybės teisės į akcijas įsigijimo momento. Nuosavybės teisės į akcijas atsiradimo momentas priklauso nuo to, ar akcijos yra materialios ar nematerialios, ir nuo to, kaip jos yra įgyjamos - pirminėje rinkoje (steigimo būdu, įstatinio kapitalo padidinimo būdu) ar antrinėje rinkoje (perkant, dovanojant, mainant akcijas). Nematerialiųjų akcijų savininku (akcininku) tampama nuo įrašo vertybinių popierių sąskaitoje padarymo momento.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų - nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių nuostatos numato, kad apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui ir nematerialiųjų akcijų perleidimą fiksuoti dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje - akcijų įsigijimą, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje - akcijų perleidimą (3, 5 punktai). Taigi imperatyvūs reikalavimai, susiję su akcijų apskaita, yra nustatyti ne akcijų įgijėjui, bet akcijų apskaitos tvarkytojui, todėl už tinkamą akcijų apskaitos tvarkymą ir tai, kad visi įmonės akcininkai turėtų atidarytas vertybinių popierių sąskaitas bei juose esantys įrašai būtu tvarkingi, atsako būtent akcijų tvarkytojas - bendrovė.

Pareiškėja skunde nurodo, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nuosavybės teisė į uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas įgyjama nuo bendrovės įrašo padarymo įgyjančio asmens akcijų sąskaitose. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę j jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. Nuosavybės teisei į nematerialias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui; 2) nematerialių akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. Tik įvykdžius šias abi sąlygas, nematerialias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti ABĮ nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises. Pareiškėja nurodo, kad asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teise disponuoti įsigytu turtu, nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą.

Pareiškėja mano, kad  antstolis, priimdamas skundžiamą Turto arešto aktą, viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė tiek CPK normas bei antstolio veiklos teisėtumo principą.

Antstolis A. A. 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ir ko skundo netenkino, jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Marijampolės apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad  2020-04-14 gavo įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-09 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kuria:

1) taikyta restitucija natūra, gražinant nuosavybės teisę į 10 000 000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų jų pirminei turėtojai UAB „A.“ ir ko;

2) taikyta restitucija natūra, grąžinant nuosavybės teisę į 614 137 vienetus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų jų pirminei turėtojai UAB „A.“ ir ko;

3) taikyta restitucija - grąžintos UAB „A.“ ir ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos;

4) taikyta restitucija - grąžintos UAB „A.“ ir ko komanditoriaus teisės ir pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ komanditinėje ūkinėje bendrijoje.

Antstolis nurodo, kad vadovaudamasis paminėta nutartimi 2020 m. balandžio 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei UAB „A.“ ir ko priklausantį turtą:

1) 10 000 000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų;

2) 614 137 vienetus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų;

3) 100 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų;

4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko komanditoriaus teisės ir pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ komanditinėje ūkinėje bendrijoje.

Antstolis nurodo, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismo nutartimi grąžintų akcijų neįrašymas į įmonės akcininkų vertybinių popierių sąskaitą ar teismo sprendimo neįregistravimas LR Juridinių asmenų registre nedaro teismo nutarties negaliojančia, kadangi skolininkei nuosavybės teisė į turto arešto aktu areštuotą turtą perėjo (buvo grąžinta) įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), o ne akcijų perleidimo sandoriu. Kitoks teisės normų aiškinimas prieštarautų CPK 18 straipsnyje įtvirtintam teismo sprendimo privalomumo principui.

Antstolio manymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtrauktos į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl apie taikytą įmonių akcijų restituciją natūra žinojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip akcijų apskaitos tvarkytojoms nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-09 nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos atsirado pareiga vertybinių popierių sąskaitose pakeisti duomenis apie akcijų savininkus. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas skolininkės kreditoriaus (duomenys neskelbtini) prašymu 2020-05-06 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo analogišką turtą, kaip ir antstolis turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje konstatavo, jog areštuojamas būtent skolininkei UAB „A.“ ir ko nuosavybės teise priklausantis turtas.

Skundas su antstolio A. A. patvarkymu priimtas, 2020 m. birželio 5 d. teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2020 m. birželio 22 d. 15.00 valandą (b.l. 9).  

Antstolis A. A. teismo nustatytu terminu atsiliepimo byloje nepateikė.

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „B.“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo byloje nepateikė.

  Skundas netenkintinas.  

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

          Vykdymo procese antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. 

           Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

            Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. <...> Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 19 punktas).

           Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2016-04-12 išdavė Vilniaus m. 45-asis notarų biuras dėl 4754708.10 Eur skolos išieškojimo, kurioje skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)" ir ko, trečios eilės išieškotojas UAB „B".

Antstolis 2020 m. balandžio 14 d. gavęs Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-09 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria:

1) taikyta restitucija natūra, gražinant nuosavybės teisę į 10 000 000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų jų pirminei turėtojai UAB „A.“ ir ko;

2) taikyta restitucija natūra, grąžinant nuosavybės teisę į 614137 vienetus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų jų pirminei turėtojai UAB „A.“ ir ko;

3) taikyta restitucija - grąžintos UAB „A.“ ir ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos;

4) taikyta restitucija - grąžintos UAB „A.“ ir ko komanditoriaus teisės ir pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ komanditinėje ūkinėje bendrijoje,

2020 m. balandžio 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei UAB „A.“ ir ko priklausantį turtą:

1) 10 000 000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų;

2) 614 137 vienetus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų;

3) 100 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų;

4) UAB „A.“ ir ko komanditoriaus teises ir pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komanditinėje ūkinėje bendrijoje.

           Pareiškėja, skųsdama antstolio surašytą turto arešto aktą, nurodo, kad areštuotos akcijos nuosavybės teise nepriklauso pareiškėjai (skolininkei). Aplinkybę, kad turto areštas yra nukreiptas į svetimą turtą grindžia Juridinių asmenų registro duomenimis, nurodydama, kad nuosavybės teisei į nematerialias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui; 2) nematerialių akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. Tik įvykdžius šias abi sąlygas, nematerialias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti ABĮ nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises.

            Nagrinėjamu atveju antstolis A. A., priimdamas skundžiamą turto arešto aktą, vadovavosi įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju nuosavybės teisės į akcijas pareiškėjai yra grąžintos įsiteisėjusia teismo nutartimi, o ne įgytos sudarytais sandoriais, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai dėl nuosavybės teisių į akcijas atsiradimo sąlygų sudarius akcijų įsigijimo sandorius, šiuo atveju netaikytini.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų - nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 14 punkte numatyta, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) kopijos pagrindu akcijų apskaitos tvarkytojas daro  įrašus akcijų apskaitos dokumentuose.

Kaip minėta, pareiškėjai (skolininkei) nuosavybės teisė į akcijas grąžinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, turinčia privalomąjį galiojimą, tiek antstoliui, tiek skolininkei bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtrauktos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvaujančiais asmenimis, joms kaip akcijų apskaitos tvarkytojoms nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-09 nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos atsirado pareiga vertybinių popierių sąskaitose pakeisti duomenis apie akcijų savininkus, tačiau ši pareiga tinkamai ir laiku neatlikta.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje antstolis Nr. 3K-7-1/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Nors skunde skolininkė nurodo, kad antstolis areštavo turtą, nepriklausantį skolininkei, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė atliko kokius nors aktyvius veiksmus, siekdama nuosavybės teisų į akcijas tinkamo registravimo (teikė prašymus ar pan.), įgyvendinant Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Toks skolininkės elgesys vertintinas bendradarbiavimo su antstoliu ir kitais vykdymo proceso dalyviais principų pažeidimu.

Paminėtina, kad teismo nutartis dėl akcijų perleidimo sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo yra išviešinta Juridinių asmenų registre.

Be to, vykdomojoje byloje esanti Lietuvos apeliacinio teismo 2020-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas skolininkės kreditoriaus (duomenys neskelbtini) prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo analogišką pareiškėjos (skolininkės) turtą, kaip ir antstolis turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nutartyje nurodydamas, jog areštuojamas būtent skolininkei UAB „A.“ ir ko nuosavybės teise priklausantis turtas.

            Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad antstolis A. A. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu surašydamas skundžiamą turto arešto aktą, procesinių vykdymo veiksmų nepažeidė, todėl pareiškėjos  skundas dėl antstolio veiksmų (turto arešto akto) yra nepagrįstas ir dėl to netenkintinas (CPK 513 straipsnis).        

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, 290-292 straipsniais,

n u t a r i a :

         Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ir ko skundo netenkinti.

         Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

         Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                                                           Teresė Klimienė