Civilinė byla Nr. e2S-701-650/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15660-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.4; 3.1.18.7; 

3.1.18.8; 3.3.2.6.1.

(S)

Š I A U L I Ų  A P Y G A R D O S  T E I S M A S

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė,

Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) AB „L.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26909-1077/2025, kuria išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo atsakovei akcinei bendrovei „L.“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „V.“ kreipėsi į teismą, prašydama taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones prieš pareiškiant ieškinį: 1) įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau ir – AB) „L.“ užtikrinti, kad rezervuojant elektros perdavimo tinklo pralaidumus elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijoje (duomenys neskelbtini) (LN 316), zonoje Nr. 77 ir su ja susijusiose perdavimo tinklo zonose, elektros perdavimo tinklo pralaidumai vėjo elektrinių prijungimui nesumažėtų tiek, kad perdavimo tinklo 330 kV oro linijoje (duomenys neskelbtini) (LN 316) zonoje Nr. 77 liktų mažiau nei 280,8 MW nurodytos oro linijos pralaidumas vėjo elektrinių prijungimui; 2) uždrausti atsakovei AB „L.“ rezervuoti, įskaitant laikinai, tretiesiems asmenims elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos (duomenys neskelbtini) (LN 316), zona Nr. 77 280,8 MW pralaidumus vėjo elektrinėms prie šios linijos prijungti; 3) uždrausti atsakovei AB „L.“ išduoti tretiesiems asmenims galutines prijungimo prie elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos (duomenys neskelbtini) (LN 316), zona Nr. 77 sąlygas 280,8 MW pralaidumą galiai vėjo elektrinėms prie šios linijos prijungti; 4) uždrausti atsakovei AB „L.“ sudaryti su trečiaisiais asmenimis ketinimų protokolus, prijungimo paslaugos sutartis dėl 280,8 MW galios vėjo elektrinių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos (duomenys neskelbtini) (LN 316), zona Nr. 77; 5) nustatyti 14 dienų terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, skaičiuojant nuo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo pabaigos dienos.

2.                      Nurodė, kad atsakovė elektros perdavimo tinklų operatorius AB „L.“ 2024 m. gruodžio 23 d. paskelbė atsinaujinančių išteklių energetikos gamintojų sąrašą (toliau – Sąrašas). Į Sąrašą patekusiems gamintojams pagal jų pateiktus prašymus siūloma sudaryti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolus (toliau – Ketinimų protokolai) ir rezervuoti tinklų galios pralaidumus. Ieškovė nurodo, kad elektros perdavimo linijoje „(duomenys neskelbtini) 330 kV“ (toliau – Linija) faktiniai laisvi tinklų galios pralaidumai vėjo elektrinėms prašymo pateikimo dieną yra 354 MW. UAB „V.“ ir UAB „V.“ buvo įtraukti į prašymų rezervacijai registrą (toliau – Registras), tačiau nepateko į Sąrašą dėl aukštesnėje pozicijoje pagal prioritetus esančių subjektų, kurie, ieškovės vertinimu, neturėjo teisės būti tinkamai pateiktų prašymų rezervacijai registre, o jų prašymai neatitiko Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3E-827 patvirtinto Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (toliau ir – Aprašas) nustatytų reikalavimų, o atsakovė juos nepagrįstai pakvietė pasirašyti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolus. Ieškovės vertinimu, jei atsakovė būtų teisingai ir pagrįstai įvertinusi UAB „N. W. P.“ ir UAB „I.“ prašymų atitikimą minėto aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimams, abu šie minimi asmenys turėjo būti pašalinti iš Registro ir neįtraukti į Sąrašą, o tai būtų lėmę, kad 2024 m. gruodžio 23 d. vykusiame Sąrašo sudaryme ieškovės prašymas Nr. 466 būtų patenkintas ir būtent ieškovė būtų pakviesta pasirašyti Ketinimų protokolą. Papildomai pažymėtina, jog ginčo atveju atsakovė nepagrįstai ieškovės planuojamą statyti elektrinę priskyrė 6 (t. y. pačiai paskutinei) Aprašo 33 punkte numatytai kategorijai. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji privalo kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau ir – VERT) su skundu, kadangi tokią privalomą skundų nagrinėjimo tvarką numato teisės aktų reikalavimai. Ieškovė į VERT kreipėsi 2025 m. kovo 13 d., tačiau šiai dienai ieškovės pateiktas skundas dar nėra išnagrinėtas, todėl ieškovė šiai dienai negali kreiptis tiesiogiai į teismą, pareiškiant atitinkamus reikalavimus. Ieškovės įsitikinimu, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Ieškovės teigimu, netaikius prašomų konservacinių laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės vystomos elektrinės pralaidumo zonoje neliks laisvų elektros perdavimo tinklo pralaidumų, todėl ieškovė neteks ieškiniu planuojamos prašomos prijungimo prie elektros perdavimo tinklo galimybės ir nebegalės vystyti 201,6 MW (tikėtina, padarytas rašymo apsirikimas ir turėta omenyje 280,8 MW) vėjo elektrinių parko. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jos turtiniams interesams kils didelė grėsmė, kadangi jai neskyrus galios ir visą laisvą galią priskyrus kitiems projektams, ieškovė prarastų galimybę įgyvendinti projektą ir prisijungti prie elektros tinklo norimoje atkarpoje, kuomet ieškovė jau yra sudariusi ne vieną žemės sklypų nuomos sutartį, todėl tai lemtų ieškovės finansinius praradimus dėl mokėtino nuomos mokesčio ir kitų išlaidų projekto įgyvendinimui, nesant realios galimybės pastatyti elektrinę. 

3.                      Atsakovė AB „L.“ atsiliepimu į prašymą prašė: 1) ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti; 2) sudaryti sąlygas nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti į bylą neįtrauktiems asmenims, kurių teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti, tokias priemones pritaikius; 3) jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, įpareigoti ieškovę pateikti ieškinį per 14 dienų terminą, jį skaičiuojant nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos; 4) jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 14 040 000 Eur sumai. Nurodė, kad ieškovė neteisingai nurodo laisvų pralaidumų kiekį. Prašyme teigiama, kad prašymo pateikimo dieną minėtoje zonoje laisvas pralaidumas vėjo elektrinėms yra 354 MW (prašymo 83, 86 ir 89 punktai). Ieškovė nutyli, kad viešai kartu su minėtu skaičiumi yra nurodyta ir papildoma informacija, konkrečiai: galioja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apribojančios ketinimų protokolų pasirašymą bei išankstinių prijungimo ir prijungimo sąlygų išdavimą šioje zonoje vėjo elektrinėms (152 MW apimtyje) iki laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigos. Tai reiškia, kad prašymo pateikimo dieną taikomos laikinosios apsaugos priemonės 152 MW iš nurodytųjų 354 MW. Iki kol nebus panaikintos minėtos laikinosios apsaugos priemonės, faktinė laisva prijungimo galia (laisvas pralaidumas) vėjo elektrinėms šiai dienai sudaro 202 MW. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su būsimais ieškinio reikalavimais. Prašyme teigiama, kad egzistuoja grėsmė palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, o būtinybė ir skuba taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo yra susijusi su tuo, kad 2025 m. birželio 10 d. bus skelbiamas pralaidumų rezervacijos sąrašas. Visgi, prašyme yra aiškiai nurodoma, kad ieškinys bus reiškiamas dėl 2024 m. gruodžio 23 d. sudaryto sąrašo. Ieškovė prašyme nepagrindžia ir nenurodo jokio sąsajumo tarp prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir būtinybės jas pritaikyti iki paskelbiant 2025 m. birželio 10 d. sąrašą. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Būsimo ieškinio reikalavimai yra susiję su konkrečiais subjektais (UAB „N. W. P.“, UAB „I.“ ir UAB „W.“) ir konkrečiais veiksmais (sustabdyti ketinimų protokolų sudarymo procedūras, pašalinant minėtus subjektus iš 2024 m. gruodžio 23 d. sąrašo ir kt.). Tuo tarpu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl visų dalyvių ir dėl visų veiksmų. UAB „N. W. P.“, UAB „I.“ ir UAB „W.“ pralaidumai jau buvo rezervuoti, o su UAB „N. W. P.“ jau buvo pasirašytas ketinimų protokolas, kas reiškia, jog prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų paveikti visi kiti asmenys, išskyrus minėtuosius, dėl kurių būtų reiškiamas ieškinys. Atsakovė laiko, kad ieškovės pateiktas prašymas ir būsimas ieškinys yra prima facie nepagrįsti: 1) prašymu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl 2025 m. birželio 10 d. sąrašo, kai tuo tarpu ieškinys ketinamas pareikšti dėl 2024 m. gruodžio 23 d. sąrašo; 2) šiame cikle nėra pakankamai laisvų pralaidumų vėjo elektrinių įrengimui, kokio dydžio yra prašoma laikinosiomis apsaugos priemonėmis; 3) ieškovės pateiktam prašymui yra suteiktas žemiausias, t. y. 6 prioritetas, tai reiškia pirmumą gauti laisvus pralaidumus visi asmenys, kurių prašymams suteiktas aukštesnis prioritetas. Tokių asmenų yra tiek, kad net ir tenkinus ieškinį, ieškovei laisvų pralaidumų nepakaktų. Net ieškovei suteiktus pirmą prioritetą, yra kitų prašymus pateikusių byloje nedalyvaujančių asmenų, kurie turėtų pirmumą prieš ieškovę, taikant principą, kas pirmas laike, tas pirmas teisėje. Be to, vertina, kad teismas, nutartimi nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatys prejudicinius faktus, turinčius tiesioginį poveikį minėto ikiteisminio ginčo baigčiai. Jeigu visgi teismas spręstų, jog tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė prašo pareikalauti, kad ieškovė pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 14 040 000 Eur sumai. Ši suma grindžiama tuo, kad tokio dydžio užtikrinimą ieškovė privalėtų teikti tuo atveju, jeigu su ja būtų pasirašomas ketinimų protokolas 280,8 MW galios vėjo elektrinių vystymui (1 priedo 11 psl. 1 pastr., taip pat Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 1 dalis). Atsakovė taip pat prašo nustatyti terminą ieškovei ieškiniui pateikti per ne ilgesnį kaip 14 dienų terminą, jį skaičiuojant laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos.  

 II.         Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovės UAB „V.“, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui dienos tenkino. Iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo taikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigojo atsakovę AB „L.“ užtikrinti, kad rezervuojant elektros perdavimo tinklo pralaidumus elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijoje (duomenys neskelbtini) (LN 316), zonoje Nr. 77 ir su ja susijusiose perdavimo tinklo zonose, elektros perdavimo tinklo pralaidumai vėjo elektrinių prijungimui nesumažėtų tiek, kad perdavimo tinklo 330 kV oro linijoje (duomenys neskelbtini) (LN 316) zonoje Nr. 77 liktų mažiau nei 280,8 MW nurodytos oro linijos pralaidumas vėjo elektrinių prijungimui; 2) uždraudė atsakovei AB „L.“ rezervuoti, įskaitant laikinai, tretiesiems asmenims elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos (duomenys neskelbtini) (LN 316), zona Nr. 77 280,8 MW pralaidumus vėjo elektrinėms prie šios linijos prijungti; 3) uždraudė atsakovei AB „L.“ išduoti tretiesiems asmenims galutines prijungimo prie elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos (duomenys neskelbtini) (LN 316), zona Nr. 77 sąlygas 280,8 MW pralaidumą galiai vėjo elektrinėms prie šios linijos prijungti; 4) uždraudė atsakovei AB „L.“ sudaryti su trečiaisiais asmenimis ketinimų protokolus, prijungimo paslaugos sutartis dėl 280,8 MW galios vėjo elektrinių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos Aizkrauklė – Panevėžys (LN 316), zona Nr. 77. Atmetė atsakovės AB „L.“ prašymą įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

5.                      Teismas, įvertinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatė, kad ieškovė išdėstė būsimo ieškinio reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes, pridėjo tam tikrus jas pagrindžiančius įrodymus, todėl sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog ieškinys nebūtų net tikėtinai pagrįstas. Nesutiko su atsakovės atsiliepime išdėstytu vertinimu. Pažymėjo, kad iš esmės abi ginčo šalys nurodo tą pačią aplinkybę, kad šiuo metu likę laisvi pralaidumai ginčo linijoje vėjo elektrinėms sudaro 354 MW, taigi yra pakankami ieškovės norimam 280,8 MW pralaidumui užtikrinti. Atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad daliai likusių laisvų pralaidumų galioja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apribojančios ketinimų protokolų pasirašymą bei išankstinių prijungimo ir prijungimo sąlygų išdavimą šioje zonoje vėjo elektrinėms (152 MW apimtyje), nurodyto vertinimo nekeičia, kadangi tokios laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos ar pakeistos.

6.                      Teismas sprendė, kad šiuo metu esanti situacija nereiškia, kad 152 MW apimtimi linijos pralaidumai bus rezervuoti faktiškai, pasirašant ketinimų protokolą. Vertino, kad kita  atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovės prašymui suteiktas žemiausias prioritetas, irgi negali būti vertinama kaip aplinkybė, reiškianti, kad ieškovės reikalavimų patenkinimas nesukurtų jai teisinių padarinių. Pažymėjo, kad, kaip matyti iš ieškovės prašyme dėstomų aplinkybių, ieškovės ketinamas reikšti ieškinys apims, be kita ko, ir argumentus dėl netinkamai ieškovės projektui priskirtos prioriteto kategorijos – ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai ieškovės projektą priskyrė 6 prioriteto grupei, kuomet ieškovės projektas, kuris atitinka valstybei svarbaus projekto kriterijus, turėjo būti priskirtas 1 prioriteto grupei (ieškovės prašymo 27–29 punktai).

7.                      Teismas nurodė, kad jis neturi pagrindo sutikti ir su atsakovės vertinimu, kad teismas, nutartimi nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatys prejudicinius faktus, turinčius tiesioginį poveikį minėto ikiteisminio ginčo baigčiai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-863-794/2024). Taigi teismas šia nutartimi, spręsdamas tarpinį procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenustato ir negali nustatyti jokių prejudicinių faktų.

8.                      Teismas, vertindamas kitą sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, atsižvelgė į specifinę nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją. Atsakovė reguliariai rezervuoja tretiesiems asmenims elektros linijų pralaidumus. Pagal šalių pateiktus duomenis artimiausia sąrašo, į kurį įtrauktiems subjektams siūloma sudaryti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolus, sudarymo diena numatyta 2025 m. birželio 10 d. Todėl teismas sutiko su ieškovės vertinimu, kad ieškovei paskelbus pralaidumų rezervacijos sąrašą, ieškovė gali būti eliminuota iš konkurencinės aplinkos ir netekti galimybių įgyvendinti savo projektą.

9.                      Teismo sprendė, kad net jeigu atsakovės AB „L.“ veiksmai rezervuojant pralaidumus, sudarančius ginčo objektą, ir nebūtų nulemti jos nesąžiningumo, neabejotinai kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymo sėkmingumui. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo sutikti ir su atsakovės argumentais, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su būsimais ieškinio reikalavimais, taip pat kad jos yra neproporcingos.

10.                      Teismas įvertinęs atsakovės prašymą, jog tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, įpareigoti ieškovę pateikti ieškinį per 14 dienų terminą, jį skaičiuojant nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos, sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalėtų būti įgyvendintas. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad įpareigojantį ieškovę pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, reikalavimas pateikti ieškinį per keturiolika dienų nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos, būtų neteisėtas (Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 64 straipsnio 2 dalis). Todėl sutiko su ieškovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju pagal įstatymo analogiją ieškovei nustatytinas keturiolikos dienų terminas ieškiniui pateikti po ikiteisminio ginčo nagrinėjimo pabaigos dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis 3 straipsnio 7 dalis). Dėl tos pačios priežasties ieškovę įpareigojo teismo nustatytu terminu informuoti teismą apie ikiteisminio ginčo nagrinėjimo pabaigą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

11.                      Teismas, atsižvelgęs į atsakovės prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo, pripažino, kad atsakovei teko pareiga įrodyti nuostolių atsiradimo galimybę, jų priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir preliminarų jų dydį. Pažymėjo, kad atsakovė neįrodinėjo nė vienos iš aptartų sąlygų, būtinų įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, o nustatydama galimą nuostolių dydį, iš esmės rėmėsi prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažintu teisiniu reguliavimu. Teismas iš byloje esančių duomenų neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog nuostolių atsiradimas realiai tikėtinas, taip pat jog tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas gali būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir jog netaikius užtikrinimo priemonių, kiltų tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas.

12.                      Taip pat LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartimi pakeistos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartimi, tenkinus iš dalies ne proceso dalyvių UAB „N. W. P.“, UAB „I.“ prašymus; nutarta taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti – uždrausti atsakovei AB“ L.“, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo rezervuoti elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos (duomenys neskelbtini) (LN 316) (zona Nr.77) 280,80 MW pralaidumus vėjo elektrinėms prie šios linijos prijungti.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.                      Atskiruoju skundu (atsakovė) AB „L.“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, būtų patikrinęs atsakovės nurodytą aplinkybę dėl jau galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, tai būtų nustatęs, kad byloje, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prieš daugiau kaip metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2A-979-432/2024, iš dalies tenkintas ieškinys prieš atsakovę, ir teismas įpareigojo atsakovę po Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 732 straipsnyje nurodytu procedūrų atlikimo sudaryti ketinimų protokolą su UAB „W.“ pagal 2022 m. lapkričio 15 d. išankstines prijungimo sąlygas, kurios UAB „W.“ yra išduotos L. AB, prijungti 152 MW leistinos generuoti galios 152 MW įrengtosios galios vėjo elektrinę prie elektros perdavimo tinklo (duomenys neskelbtini) TP 330 kV skirstyklos. Tai reiškia, kad kol galioja 2024 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-979-432/2024, negali būti kvestionuojamas minėtoje teismo nutartyje nustatytas įpareigojimas sudaryti ketinimų protokolą su UAB „W.“ dėl 152 MW vėjo elektrinės prijungimo prie elektros perdavimo tinklo (duomenys neskelbtini) TP 330 kV skirstyklos. Vadinasi, šiai dienai, nepažeidžiant įstatymu imperatyvu, objektyviai neįmanoma užtikrinti, kad elektros perdavimo tinklo pralaidumai vėjo elektriniu prijungimui būtu ne mažesni kaip 280 MW;

13.2.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), nevisapusiškai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir argumentus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir priėmė sprendimą, prieštaraujantį teisei (CPK 18 straipsnis). Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės dėl 152 MW negali būti pakeistos, o šiuo metu esanti situacija reiškia, kad 152 MW pralaidumai bus rezervuoti pasirašant ketinimų protokolą. Teismui priėmus nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, yra CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas priimtą nutartį panaikinti;

13.3.       Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir argumentus, būsimo ieškinio reikalavimus. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu neegzistavo būtinybė ir skuba jas pritaikyti iki ieškinio pateikimo, o tuo labiau iki paskelbiant 2025 m. birželio 10 d. sąrašą. Teismas padarė neatsižvelgęs į atsakovės argumentaciją, kad ieškinys bus reiškiamas dėl 2024 m. gruodžio 23 d. sudaryto sąrašo, t. y., sąrašo, skelbto prieš daugiau nei pusę metų, kas reiškia, kad neegzistuoja sąsaja tarp prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio reikalavimų, bei neegzistuoja nei būtinybė, nei skuba jas pritaikyti iki paskelbiant 2025 m. birželio 10 d. sąrašą. Iš būsimo ieškinio reikalavimų galima suprasti, kad jis yra susijęs su konkurentų eliminavimu iš konkurencinės aplinkos, o ne su teisių įgyvendinti savo projektą gynimu;

13.4.       Įvertinus būsimo ieškinio reikalavimus, yra akivaizdu, kad jie yra susiję su konkrečiais subjektais (UAB „N. W. P.“, UAB „I“ ir UAB „W.“) ir konkrečiais veiksmais (sustabdyti ketinimų protokolų sudarymo procedūras, pašalinant minėtus subjektus iš 2024 m. gruodžio 23 d. sąrašo ir kt. Atsakovė papildomai pirmosios instancijos teismą buvo informavusi, kad ketinimu protokolai su UAB „N. W. P.“ ir UAB „I.“ jau yra pasirašyti, o ketinimų protokolo pasirašymas su UAB „W.“ yra užtikrintas įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu. Tai reiškia, kad laikinoji apsaugos priemonė - uždrausti sudaryti ketinimų protokolus su trečiaisiais asmenimis - nėra susijusi su teismo sprendimo pagal būsimo ieškinio reikalavimus vykdymu. Teismas dėl šių atsakovės nurodytų aplinkybių nepasisakė ir nemotyvavo;

13.5.       Pažymi, kad teismas skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos ne dėl konkrečių subjektų (UAB „N. W. P.“, UAB „I.“ ir UAB „W.“) ir ne dėl konkrečių veiksmų su minėtais subjektais, tokiu būdu akivaizdžiai išeinant už būsimų reikalavimų ribų, bet ir neturi nieko bendra su teismo sprendimo, priimto būtent pagal būsimo ieškinio reikalavimus, vykdymu;

13.6.       Apeliantės įsitikinimu, šioje byloje nei ieškovė, teikdama prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas pritaikyti laikinosioms apsaugos priemonėms sutampančioms su ieškinio dalyku. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad nepritaikius su ieškinio dalyku sutampančių laikinųjų apsaugos priemonių nebus galimybės kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Šios bylos atveju nėra pareikštas prevencinis ieškinys, tačiau akivaizdžiai matyti, kad būsimo ieškinio reikalavimas - įpareigoti atsakovę sustabdyti ketinimų protokolų sudarymo procedūras su UAB „N. W. P.“, UAB „I.“ ir UAB „W.“ - sutampa su prašyta ir teismo pritaikyta laikinąja apsaugos priemone, o atsižvelgiant į kitų į ieškinio reikalavimų pobūdį (pavyzdžiui, pripažinti, kad konkretūs asmenys piktnaudžiavo teise), ieškovės pareikštas ieškinys pagal procesinį tikslą priskirtinas ieškiniams dėl pripažinimo. Tokio pobūdžio ieškinio reikalavimams įvykdyti nėra reikalingas priverstinis vykdymas. Kaip pažymima apeliacinio teismo praktikoje: užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima;

13.7.       Apeliantė nurodo, kad būsimas ieškinys ir pirmosios instancijos teismo tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįsti. Tenkintu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sutrikdžiusios šiuo metu vykstantį elektros pralaidumų rezervacijos ciklą (2025 m. birželio 10 d. sąrašo sudarymą, tinklo pralaidumų rezervacijas jo pagrindu ir kt.), kai tuo tarpu ieškovė yra aiškiai iškomunikavusi, kad būsimas ieškinys yra išimtinai susijęs su praėjusiu pralaidumų rezervacijos ciklu (2024 m. gruodžio 23 d. sudarytu sąrašu) ir konkrečiais asmenimis, gavusiais pralaidumus. Byloje esantys duomenys aiškiai įrodo, kad šiai dienai tinkle nėra pakankamai pralaidumų (nėra 280,8 MW), kad būtų įmanoma pritaikyti prašytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovę užtikrinti, kad rezervuojant tinklo pralaidumus, jų liktų mažiau nei 280,8 MW. Ieškovės pateiktam prašymui buvo suteiktas žemiausias, t. y. 6 prioritetas, ko pasėkoje pirmumą prieš ieškovę gauti laisvus pralaidumus turi visi asmenys, turintys aukštesnį prioritetą. Tokių asmenų yra tiek, kad net ir tenkinus ieškinį, ieškovei laisvų pralaidumų nepakaktų;

13.8.       Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad ieškovės finansiniai rodikliai yra neigiami (grynieji nuostoliai - 16 362 Eur už praėjusius 2024 metus ir 4013 Eur už 2023 metus, įmonė neturi jokio ilgalaikio turto, nuosavas kapitalas neigiamas, t. y. -17 875 Eur už 2024 metus ir -1 513 Eur už 2023 metus). Tai leidžia daryti prielaidą, kad ieškovė yra nemoki, taip pat, kad ieškovė negalės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo, kurį ieškovė privalėtų teikti tuo atveju, jeigu su ja būtų pasirašomas ketinimų protokolas;

13.9.       Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, netinkamai nustatė faktus, netinkamai pritaikė įstatymą, t. y. šiuo atveju nebuvo teisėto pagrindo iškelti bylai. Ieškovės teikta argumentacija dėl priežasčių, dėl kurių nebuvo ieškinys paduotas iš karto, t. y., kad vyksta ginčas ikiteismine tvarka, neturi nieko bendra su tuo laikinųjų apsaugos priemonių dalyku. 2024 m. gruodžio 23 d. sąrašu pralaidumai jau paskirstyti, ketinimų protokolai sudaryti, o 2025 m. birželio 10 d. sąrašas nebus būsimo ginčo dalykas. Kadangi šiuo atveju nebuvo teisėto pagrindo iškelti bylai ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė 14 dienų terminą ieškiniui pateikti po ikiteisminio ginčo pabaigos;

13.10.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 146 straipsnio, t. y. nepareikalavo, kad ieškovė pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nepareikalavus užtikrinimo iš ieškovės, atsakovei taip pat kitiems asmenims, kuriuos paveikė laikinosios apsaugos priemonės, bus apsunkintas nuostolių atlyginimas. Atsakovė jau yra pateikusi duomenis byloje, kad ieškovė neturi turto, kad galėtų atlyginti nuostolius.

14.                      Atsiliepimu į atsakovės AB „L.” atskirąjį skundą ieškovė UAB „V.“ prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, ir įvertinti galimybes paskirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Apeliantė atskiruoju skundu neneigia fakto, kad ieškovė jau yra kreipųsis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą su 2025 m. kovo 13 d. skundu „Dėl 2024 m. gruodžio 23 d. AB „L.“ paskelbto tinklų pralaidumų rezervavimo sąrašo ir 2024 m. kovo 4 d. atsakymo” (toliau - Skundas) (Prašymo priedas Nr. 3), t. y. ieškovė jau yra pasinaudojusi Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos įstatymo (toliau - Įstatymas) 64 straipsnio 2 dalimi numatyta išankstine skundų nagrinėjimo tvarka (Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba privaloma išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatoriaus tinklų pralaidumų rezervavimo ir (ar) ketinimų protokolų sudarymo ir (ar) vykdymo, ir (ar) išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo, ir (ar) prijungimo prie kitų tinklų paslaugų sutarčių sudarymo ir (ar) šių sutarčių vykdymo, vykdant elektros tinklų operatorių įstatymo nustatytas pareigas, susijusius su atsinaujinančių energijos išteklių prijungimu prie elektros tinklo). Kas reiškia, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę ginčijami santykiai, ir ieškovė turi tikslą apginti savo pažeistas teises, tačiau kreipimąsi į teismą riboja išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria pasinaudojusi ieškovė ir įgyvendins CPK 5 straipsnyje jai suteiktą teisę kreiptis į teismą. Šiuo atveju, ieškinys negalėjo būti paduotas iš karto su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl įstatyme nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, tai yra objektyvus pagrindas. Pažymi, kad VERT iki šiol nėra išnagrinėjusi ieškovės skundo;

14.2.       Pirmosios instancijos teismas, būtent pagal ieškovės pateiktą prašymą, jame nurodytas aplinkybes ir skundą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai sprendė apie galimas ieškovės reikalavimų apimtis reiškiant ieškinį teisme (Nutarties 17 punktas) ir jų santykį su ieškovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Nutarties 18 punktas). Savo ruožtu, atsakovė atskirajame skunde neginčija ir neneigia teismo nutartimi preliminariai nustatytų ieškinio reikalavimų;

14.3.       Atsakovė painioja du skirtingus institutus – laikinąsias apsaugos priemones ir teismo sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės nėra galutinis teismo sprendimas, jų tikslas yra apriboti tam tikrų veiksmų atlikimą, jog nebūtų sudarytos kliūtys įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą. Akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės yra uždėtos iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, tam, kad nebūtų atliekami veiksmai (procedūros), susiję su prisijungimu prie laisvų pralaidumo linijų. Skundžiama nutartimi byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, o tik preliminariai įvertinamas ieškovės būsimų reikalavimų pagrįstumas, tad deklaruoti, kad taikant laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti sudaryti su trečiaisiais asmenimis ketinimų protokolus,- iš esmės buvo pasisakyta ir dėl teismo sprendimo vertinimo, ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimo, nėra pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismas tik išnagrinėjus bylą priims galutinį sprendimą ir įvertins, ar yra tikslinga ir pagrįsta drausti atsakovei sudaryti su trečiaisiais asmenimis ketinimų protokolus. Kol byla nėra išnagrinėta iš esmės, toks draudimas (uždrausti sudaryti su trečiaisiais asmenimis ketinimų protokolus) yra tik laikino pobūdžio, turint tikslą užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą;

14.4.       Teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl prisijungimo prie laisvų pralaidumų linijoje „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 330 kv, OL“. Savo ruožtu, atsakovė atskiruoju skundu neneigia, kad dėl to ginčo nėra. Atskiruoju skundu atsakovė tik neva nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi neteisingai nustatė laisvus pralaidumus ginčo linijoje. Atsakovės teigimu, laisvi pralaidumai ginčo linijoje sudaro ne 354 MW, o 202 MW, kas, anot atsakovės, nėra pakankama ieškovės norimam 280,8 MW pralaidumui užtikrinti. Kaip nurodoma toliau šiame atsiliepime, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad tokia situacija yra susiklosčiusi todėl, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-979-432/2024, įpareigojo atsakovę sudaryti su UAB „W.“ ketinimų protokolą pagal išduotas išankstines prisijungimo sąlygas, prijungti 152 MW įrengtos galios vėjo elektrinę prie elektros perdavimo tinklo Panevėžio 330 kV skirstyklos;

14.5.       Pažymi, kad atsakovė į bylą nepateikė minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo, dėl ko negalima įvertinti atsakovės nurodomų teiginių pagrįstumo. Antra, atsakovė atskiruoju skundu klaidina teismą skaičiuodama linijos pralaidumus ir nutyli, kad bendras linijos galios pralaidumas, pagal į bylą pateiktus duomenis, siekia 660 MW, iš kurių yra išskaičiuojami UAB „W.“ norimai prijungti 152 MW galios vėjo elektrinei. Teismas, tik pirminiu vertinimu nustatė, kad likę laisvi pralaidumai ginčo linijoje sudaro 354 MW, kas yra pakankama ieškovės norimam 280.8 MW pralaidumui užtikrinti;

14.6.        Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovės teisę disponuoti jos žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 330 kv, OL) linijoje esančia pralaidumo galią, laisvus pralaidumus, į kuriuos pretenduoja ieškoė, rezervuos tretiesiems asmenims. Kas reiškia, jog egzistuoja poreikis užtikrinti, kad kol nebus išspręstas ginčas ir priimtas galutinis sprendimas, atsakovės žinioje esantys linijos ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 330 kv, OL) pralaidumai būtų laisvi, taip sudarant galimybę, ieškovei palankaus sprendimo atveju, prisijungti prie ginčo linijos pralaidumų;

14.7.       Atsakovė, nei atsiliepimu į prašymą, nei atskiruoju skundu nenurodė ir nepagrindė to fakto, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, ieškovei bus sudaryta galimybė prisijungti prie linijos ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 330 kv, OL) pralaidumų, jie nebus užimti kitų trečiųjų asmenų;

14.8.       Pažymi, kad atsakovė nepagrįstai suabsoliutina fiksuojamą ieškovės prašomą galios skaičių, t. y. 280,8 MW arba nieko. Kaip matyti ne vieną kartą tiek paties atsakovės praktikoje, tiek kitų rinkos dalyvių praktikoje, linijos pralaidumai ne visada būna objektyviai pakankami siekiamam prijungti projektui. Perfrazuojant, neturėtų būti vertinama taip, kad jei linijoje bus mažiau nei 280,8 MW laisvos galios pralaidumų, tai ieškovė iš viso atsisakys intereso atitinkamai išvystytą projektą. Tokiu atveju visada yra sprendžiama dėl projekto sprendinių peržiūrėjimo, ekonominių rodiklių ir tik tada priimamas galutinis sprendimas. Taigi net jei ieškinio patenkinimo atveju būtų objektyviai įmanoma ieškovės naudai rezervuoti;

14.9.       Atsakovė nepagrįstai suabsoliutina fiksuojamą ieškovės prašomą galios skaičių, t. y. 280,8 MW arba nieko. Kaip matyti ne vieną kartą tiek paties atsakovės praktikoje, tiek kitų rinkos dalyvių praktikoje, linijos pralaidumai ne visada būna objektyviai pakankami siekiamam prijungti projektui. Perfrazuojant, neturėtų būti vertinama taip, kad jei linijoje bus mažiau nei 280,8 MW laisvos galios pralaidumų, tai ieškovė iš viso atsisakys intereso atitinkamai išvystytą projektą. Tokiu atveju visada yra sprendžiama dėl projekto sprendinių peržiūrėjimo, ekonominių rodiklių ir tik tada priimamas galutinis sprendimas. Taigi net jei ieškinio patenkinimo atveju būtų objektyviai įmanoma ieškovės naudai rezervuoti pavyzdžiui, 202 MW, tai tiesiogiai neturi ir negali būti traktuojama, kaip Ieškovo intereso praradimą ir negalimumą ieškinio tenkinti iš dalies.

               Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

15.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

16.                      Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl ieškovės prašymo paskirti baudą

17.                      Ieškovė (pareiškėja) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo paskirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tačiau ieškovė atsiliepime nepagrindė minėto prašymo. 

18.                      Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

19.                      Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

20.                      Atsakovė, pareikšdama atskirąjį skundą, įgyvendino teisę kreiptis teismą dėl jos manymu nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kitų motyvų ir ar argumentų ieškovė nepateikė dėl kokių priežasčių turėtų būti paskirta bauda atsakovei. Dėl to nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo paskirti ieškovei baudą.

Dėl atskirojo skundo esmės

21.                      CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinė teisė suinteresuotiems asmenims pateikti rašytinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Šioje įstatymo nuostatoje taip pat numatyti tam tikri reikalavimai, susiję su tokio pobūdžio prašymo pareiškimu. Įstatymas, visų pirma, numato, kad pareiškėjas, prašantis taikyti tokias priemones iki ieškinio pateikimo, pagrįstu rašytiniu prašymu privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Be to, pareiškėjas privalo sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

22.                      Apeliantė (atsakovė) nurodo, kad skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - uždrausti sudaryti ketinimų protokolus su trečiaisiais asmenimis - nėra susijusi su teismo sprendimo pagal būsimo ieškinio reikalavimus vykdymu. Teismas dėl šių atsakovės nurodytų aplinkybių nepasisakė ir nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo atveju buvo sprendžiamas iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Nesant priimto ieškinio, nėra ir iškeltos civilinės bylos (CPK 137 straipsnio 1 dalis), į kurią teismas turėtų savo iniciatyva įtraukti visus asmenis, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Be to, skundžiama nutartimi buvo išspręstas procesinio pobūdžio klausimas, apie kurio nagrinėjimą teismas, nepaisant to, ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžiama iki ieškinio pareiškimo ar jau pateikus ieškinį, neturi pareigos informuoti visų šio klausimo išsprendimu suinteresuotų asmenų (CPK 147 straipsnio 1, 3 dalys). Jeigu atitinkamų suinteresuotų asmenų teisės dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiamos, proceso taisyklės numato galimybę jas ginti, pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, įstojant į pradėtą teisminį procesą trečiuoju asmeniu (CPK 46, 47 straipsniai, 149 straipsnio 1 dalis).

23.                      Atsižvelgiant į tai, apeliantė nepagrįstai kvestionuoja skundžiamą nutartį, argumentuodama, kad būsimo ieškinio reikalavimai yra susiję su konkrečiais subjektais (UAB „N. W. P.“, UAB „I.“ ir UAB „W.“) ir konkrečiais veiksmais (sustabdyti ketinimų protokolų sudarymo procedūras, pašalinant minėtus subjektus iš 2024 m. gruodžio 23 d. sąrašo ir kt. Atsakovė papildomai pirmosios instancijos teismą buvo informavusi, kad ketinimu protokolai su UAB „N. W. P.“ ir UAB „I.“ jau yra pasirašyti, o ketinimų protokolo pasirašymas su UAB „W.“ yra užtikrintas įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį informavo UAB „N. W. P.“, UAB „I.“ ir UAB „W.“ apie skundžiamos teismo nutarties priėmimą, tačiau minėti asmenys nepateikė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jokių procesinių dokumentų šioje byloje dėl skundžiamos nutarties.

24.                      Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje nei ieškovė, teikdama prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas pritaikyti laikinosioms apsaugos priemonėms sutampančioms su ieškinio dalyku. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad nepritaikius su ieškinio dalyku sutampančių laikinųjų apsaugos priemonių nebus galimybės kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.

25.                      Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas su apeliante nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė reguliariai rezervuoja tretiesiems asmenims elektros linijų pralaidumus. Pagal šalių pateiktus duomenis artimiausia sąrašo, į kurį įtrauktiems subjektams siūloma sudaryti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolus, sudarymo diena numatyta 2025 m. birželio 10 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su pareiškėjos (ieškovės) vertinimu, kad ieškovei paskelbus pralaidumų rezervacijos sąrašą, ieškovė gali būti eliminuota iš konkurencinės aplinkos ir netekti galimybių įgyvendinti savo projektą. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt palankaus pareiškėjai (ieškovei) teismo sprendimo vykdymas iš esmės taptų neįmanomas ir prarastų prasmę, ir ji atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

26.                      Apeliaciniu skundu apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 146 straipsnio, t. y. nepareikalavo, kad ieškovė pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nepareikalavus užtikrinimo iš ieškovės, atsakovei taip pat kitiems asmenims, kuriuos paveikė laikinosios apsaugos priemonės, bus apsunkintas nuostolių atlyginimas. Atsakovė jau yra pateikusi duomenis byloje, kad ieškovė neturi turto, kad galėtų atlyginti nuostolius.

27.                      CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.

28.                      CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas; antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022).

29.                      Paprastai teismas taiko atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus juos padengti, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.); atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66-381/2015; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-934/2024).

30.                      Visgi, kaip yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas suteikia tik prielaidas tokiam prašymui patenkinti, bet pats savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-840-302/2023, 19 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-632-912/2025, 27 punktas).

31.                      Teismų praktikoje pažymima, kad nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (nuo pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tai reiškia, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį negali būti užtikrinami hipotetiniai nuostoliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-934/2024).

32.                      Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės prašymu ir jo priedais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės pateikti duomenys neįrodo, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas. Pažymėtina, kad atsakovė neįrodė nuostolių atsiradimo galimybės, jų priežastinio ryšio su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir preliminarų jų dydį. Atsakovė net atskiruoju skundu neįrodinėjo nė vienos iš aptartų sąlygų, būtinų įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teismas iš byloje esančių duomenų neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog nuostolių atsiradimas realiai tikėtinas, taip pat jog tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas gali būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir jog netaikius užtikrinimo priemonių, kiltų tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas. Todėl šiuo atveju apeliantės argumentai dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra atmestini, kaip nepagrįsti.

33.                      Tačiau apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą iš dalies tenkinti atsakovės atskirąjį skundą ir pakeisti skundžiamos nutarties dalį, susijusią su procesinio termino ieškovei pateikti ieškinį nustatymo. Atskirajame skunde dėstomi nesutikimo su pareiškėjos (ieškovės) nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ginčo esmės, argumentai, kad nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pažeistas civilinio proceso terminas dėl ieškinio pateikimo todėl ir dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas pasisakys, nes jie turi esminės reikšmės.

34.                      Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėja, teikdama prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja (ieškovė) pasirėmė aplinkybe, jog ji privalo kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau ir – VERT) su skundu, kadangi tokią privalomą skundų nagrinėjimo tvarką numato teisės aktų reikalavimai, nurodydama, kad ji į VERT kreipėsi 2025 m. kovo 13 d. Todėl savo prašymą pagrindė taikytina analogija CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatoms, reglamentuojančioms 14 dienų terminą ikiteisminės mediacijos atveju, pradedant skaičiuoti šį terminą nuo privalomos mediacijos pabaigos dienos.

35.                      Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tokius ieškovės argumentus, sprendė, kad yra pagrindas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti  ieškovei keturiolikos dienų terminą po ikiteisminio ginčo nagrinėjimo pabaigos dienos pareikšti teismui ieškinį bei 3 darbo dienų terminą po ikiteisminio ginčo nagrinėjimo pabaigos dienos pareikšti teismui ieškinį.

36.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytus teiginius,  apeliantės atskirojo skundo argumentus,  turi pagrindą nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė tinkamai pagrindė pateisinamas priežastis, dėl kurios ieškinys nepareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei  nustatomas ieškovės prašomas procesinis terminas ieškiniui pareikšti. 

37.                      Darytina išvada, kad ieškovei neturėjo teisinio pagrindo savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo remtis analogija ikiteisminei mediacijai bei teismų praktika darbo ginčų bylose. Pažymėtina, kad  CPK 3 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogiją). Tuo tarpu galiojančios CPK 147 straipsnio 3 dalies normos nustato aiškų bendrą 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo, per kurį privaloma pareikšti ieškinį teisme; be to numato, kada 14 dienų terminas siejamas su atitinkama civilinės bylos kategorija, t.y. jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiuo atveju ieškovė siekianti galimai pažeistų teisių bei privataus intereso gynimo, nepagrindė, kad jos keliamo ginčo bylos atveju įstatymu numatyta privalomoji mediacija. Matyti, kad ginčo šalys yra vien juridiniai asmenys, todėl tokio pobūdžio ginčo šalys nėra įpareigotinos pasinaudoti privalomąja mediacija, kuri iš esmės privaloma nagrinėjant socialiai reikšmingus bei su šeimos santykiais susijusius ginčus. Šiam ginčui iš esmės taikytinos bendrosios taisyklės, nustatytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte, numatančios procesines pasekmes, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos bylos nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

38.                      Apeliacinės instancijos teismui įvertinęs susiklosčiusią faktinę aplinkybę, kai ieškovės pateiktas VERT skundas 2025 m. kovo 13 d., nėra išnagrinėtas per beveik penkis mėnesius, mano, kad byloje atsakovės teikto atskirojo skundo bei taikytinų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų pagrindu tikslinga pakeisti 2025 m. rugpjūčio 3 d. nutartį dalyje dėl procesinio termino ieškovei nustatymo ir nustatyti bendrąjį keturiolikos dienų terminą, skaičiuojamas nuo apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienos, pareikšti ieškinį teisme, nesant jokio teisinio pagrindo taikyti ieškovės ieškiniui analogiją pagal privalomos ikiteisminės mediacijos taisykles.

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

          n u t a r i a:

          atsakovės atskirąjį skundą  tenkinti iš dalies.

          Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį dalyje  dėl nustatyto procesinio termino ieškovei pareikšti ieškinį teisme, taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ir  ieškovei nustatyti bendrąjį keturiolikos dienų terminą, skaičiuojamą nuo apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienos, pareikšti ieškinį teisme.

            Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė