Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-11-21][nuasmenintas sprendimas byloje][I-4801-331-2019].docx
Bylos nr.: I-4801-331/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija 188613242 atsakovas
Kategorijos:
Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką
Teismo sprendimas
Vizos
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. I-4801-331/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02932-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.2.; 55.1.3

 (S)

 

img1 

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. (I. B.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

1. Lietuvos Respublikos ambasada Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (toliau – ir Ambasada) 2019 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 190, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą (b. l. 46).

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 32-36) ir prašo panaikinti Ambasados 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui iš naujo išnagrinėti prašymą ir išduoti nacionalinę vizą.

3. Paaiškino, kad šių metų vasarą pateikė dokumentus ir įstojo į mokamas psichologijos bakalauro programos studijas Mykolo Romerio universiteto (toliau – Universiteto ir MRU) Psichologijos institute. Įmonėje kurioje dirba reikalinga ir psichologo pareigybė, kurios kvalifikaciją savo šalyje nėra galimybės įgyti, dėl tokios programos universitetuose stygiaus. Gavęs visus patvirtinančius dokumentus iš universiteto, apmokėjo už pirmų metų studijas iš anksto, pagal universiteto reikalavimus. 2019 m. liepos 29 d. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos ambasadai Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui išduoti nacionalinę vizą, tačiau 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu jam buvo atsisakyta išduoti vizą, dėl to, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Teigia, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Pažymi, kad neturiu neigiamos praeities istorijos, nėra turėjęs reikalų su teisėsaugos institucijomis, todėl mano, kad buvo pažeista jo teisė į studijas pasirinktoje užsienio šalyje. 

 

4. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškėjos skundu nesutinka, paršo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 54-59). paaiškino, kad konsulas iš ambasadoje vykusio pokalbio su pareiškėju metu gautos informacijos nustatė, kad pareiškėjui 44 metai ir ketina studijuoti Lietuvoje, nevedęs, Šengeno šalyse nėra keliavęs, žinios apie Lietuvą labai menkos, negali įtikinamai paaiškinti, kodėl nebandė analizuoti studijų kitose šalyse galimybių. Konsulas padarė išvadą, jog pareiškėjas patenka į neteisėtos migracijos rizikos grupę, nes kyla abejonės dėl jo ketinimo tikrai studijuoti MEU ir ketinimo grįžti į kilmės šalį po vizos galiojimo pabaigos. 2019 m. rugpjūčio 5 d. konsulas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, sprendimą grindžiant tuo, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. 

4.1. Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinių vizų išdavimą reglamentuojantys teisės aktai nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti ją išduoti. Teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę, įvertinant nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą (toliau –ir ES) pavojų, nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo, todėl konsulinis pareigūnas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu bei teisėtumu. Pareiškėjas nepateikė reikiamų, patikimų ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą ir sąlygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, grįžimui į savo gyvenamąją vietą. Teigia, kad Vizų kodeksas nustato, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

4.2. Teigia, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės normas bei teisminėje praktikoje suformuotas taisykles, kuriose nustatyta konsulo diskrecija vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, o konsului kilus pagrįstoms abejonėms, priimti sprendimą atsisakyti išduoti vizą. Mano, kad pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 29 d. pateikė Ambasadai specialios formos prašymą išduoti Nacionalinę vizą galiojančią nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 n. rugpjūčio 24 d. (29 punktas), prašyme nurodytas kelionės tikslas - studijos (21 punktas), dabartinė profesinė veikla - vadybininkas (19 punktas) (b. l. 60-64). Kartu pareiškėjas pateikė: 2019 m. liepos 12 d. Mykolo Riomerio universiteto Prašymą išduoti nacionalinę daugkartinę vizą (D), nurodant, kad pareiškėjo pragyvenimo lėšos yra asmeninės (b. l. 45), išsilavinimo dokumentų kopijas, pažymą iš darbo, kelionės sveikatos draudimo dokumentą, pažymos iš bankų registrų centro kopiją, skrydžio į Vilnių rezervaciją. Konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės bei interviu - pokalbio su pareiškėju metu gautos informacijos nustatė, kad pareiškėjui 44 metai ketina studijuoti, nevedęs, Šengeno šalyse nėra keliavęs, žinios apie Lietuvą menkos, negali įtikinamai paaiškinti, kodėl nebandė analizuoti studijų kitose šalyse galimybių. Konsulas padarė išvadą, jog pareiškėjas patenka į neteisėtos migracijos rizikos grupę, nes kyla abejonės dėl jo ketinimo tikrai studijuoti MEU ir ketinimo grįžti į kilmės šalį po vizos galiojimo pabaigos (b. l. 68-69). Ambasada 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. (b. l. 46, 65-66).

7. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu.

8. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnyje nustatyti atvejai kuomet atsisakoma išduoti nacionalinę vizą. Šio straipsnio 10 punktas įtvirtina, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz., 2015 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4805-756/2017).

10. Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų tiekėjų pasirinkimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą, dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu. Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.

11. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Paminėti teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.

 12. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis, Ambasadai pateiktus dokumentus ir pokalbio su Ambasados darbuotoju metu nurodytas aplinkybes. Įvertinus aplinkybę, jog pareiškėjas pateikė prašymą siekdamas studijuoti Lietuvoje, tai patvirtina įstojimo į MRU dokumentai bei patvirtinimas apie atliktą mokėjimą už pirmus studijų metus, tačiau įvertinęs pareiškėjo amžių, šeiminę padėtį, tai, kad nepateikė duomenų ar turi pakankamai pragyvenimo lėšų buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų, darytina išvada, kad Ambasados pareigūnas gavęs visą jam reikalingą informaciją, ją įvertinęs turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą, nes jam kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo.

13. Teismas negali sutikti su pareiškėjos skundo teiginiais, kad priimamas sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jis buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija. 

14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. 190 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo I. B. (I. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

Teisėjai                Saulius Jakaitis

 

 

                Rūta Miliuvienė             

 

 

                Henrikas Sadauskas

 

                

 

 

 


Paminėta tekste:
  • A-4805-756/2017