Civilinė byla Nr. 2T-42-912/2023

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00031-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 7 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Rusijos Federacijoje registruotos akcinės bendrovės „Zernovoi terminal „KCK“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą; suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Liucija“; išvadą byloje teikianti institucija Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1.       Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Zernovoi terminal „KCK“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos (toliau – ir Rusija) prekybos ir pramonės rūmų (toliau – ir Arbitražo teismas) 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB)  „Liucija“ priteista 17 481,60 Eur skola 4 206 JAV dolerių registracijos ir arbitravimo rinkliavų išlaidos. 

2.       Pareiškėja nurodo, kad teikdama prašymą, vadovaujasi 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Niujorko konvencija) nuostatomis ir prašo pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje 2022 m. lapkričio 18 d. arbitražo teismo sprendimą.

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „Liucija“ atsiliepime į prašymą prašo atmesti pareiškėjos prašymą, atsisakant pripažinti ir (ar) neleidžiant vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie pagrindiniai argumentai:

3.1.                      Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo 2021 m. lapkričio 25 d. sudarė prekių tiekimo sutartį, kuria suinteresuotas asmuo įsipareigojo pristatyti ir perduoti pareiškėjos nuosavybėn, o pareiškėja įsipareigojo priimti ir sumokėti už įrangą. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 2 d. sumokėjo suinteresuotam asmeniui 17 481,60 Eur išankstinį mokėjimą (avansą). Rusijos Federacija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo neteisėtą invaziją į Ukrainos Respubliką (toliau – ir Ukraina). 2022 m. kovo 18 d. pasibaigė prekių pristatymo terminas. Pareiškėja 2022 m. kovo 28 d. kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl prekių pristatymo, o 2022 m. balandžio 25 d. – dėl sutarties nutraukimo bei išankstinio mokėjimo (avanso) grąžinimo. Pareiškėja, manydama, kad jos teisės pažeistos, kreipėsi į Arbitražo teismą, siekdama susigrąžinti 17 481,60 Eur išankstinį mokėjimą (avansą), registracijos mokestį bei arbitravimo rinkliavą, kuriuos ji sumokėjo arbitražo byloje.

3.2.                      Suinteresuoto asmens manymu, yra Niujorko konvencijoje V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintas pagrindas, kurį konstatavęs teismas turėtų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo teismo sprendimą. Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir (ar) leidimas jį vykdyti prieštarautų viešajai tvarkai bei pažeistų tarptautinės teisės principus, Europos Sąjungos teisės normas, Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintus principus ir normas. 

3.3.                      Rusijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, daugelis pasaulio valstybių, taip pat ir Lietuva bei visos Europos Sąjungos valstybės narės, griežčiausiai pasmerkė šią Rusijos neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą bei, vadovaudamosios Europos Sąjungos sutarties 29 straipsniu, išplėtė individualias ir ekonomines sankcijas Rusijos Federacijai. Patvirtinta 11 sankcijų rinkinių, kuriais inter alia (be kita ko) yra draudžiama tam tikrų Rusijos bankų veikla, prekyba dvejopo naudojimo prekėmis (būtent šie draudimai yra aktualūs nagrinėjant šią civilinę bylą).

3.4.                      Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad Arbitražo teismas yra Tarptautinio komercinio arbitražo teismas prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų, t. y. įsteigtas valstybės, esančios Chartijos nare ir nesilaikančios jokių šiame teisės akte įtvirtintų visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų bei tikslų. Suinteresuoto asmens manymu, Arbitražo sprendimas negali būti pripažintas ir (ar) leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, nes jis yra priimtas Arbitražo teismo, įsteigto ir veikiančio valstybėje, kuri nuolat pažeidžia tarptautinius teisės principus, kurie yra gyvybiškai svarbūs Lietuvos Respublikai ir jos viešajai tvarkai palaikyti. Suinteresuotas asmuo kvestionuoja, kad toks Rusijoje veikiantis subjektas, gali priimti teisėtus sprendimus, kurie atitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų ir, kurie galėtų būti pripažinti Lietuvos Respublikoje.

3.5.                      Be to, Rusijos bankas AB „Alfa Bank“, į kurį, remiantis 2021 m. lapkričio 25 d. sutarties 2.4.1 papunkčiu, turėjo būti pervestas atgal išankstinis mokėjimas (avansas), yra įtrauktas į Europos Sąjungos sankcionuotų subjektų sąrašą. Tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo neturėjo ir neturi galimybės pervesti nurodytą pinigų sumą pareiškėjai. Net jeigu suinteresuotas asmuo galėtų atlikti mokėjimą į AB „Alfa Bank“, tai būtų laikoma Lietuvos Respublikoje galiojančių imperatyviųjų normų, reglamentuojančių sandorių ir prievolių vykdymą tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimo laikotarpiu, pažeidimu. Pareiškėja yra Rusijos Federacijos mokesčių mokėtoja. Nors nei ji pati, nei jos vadovas ir (ar) akcininkai nėra įtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų Rusijos Federacijos juridinių ir fizinių asmenų sąrašą, bet Arbitražo sprendimo pripažinimas ir (ar) leidimas jį vykdyti Lietuvos Respublikoje gali lemti tarptautinių sankcijų pažeidimą.

3.6.                      Suinteresuoto asmens tiekiamos prekės yra laikomos dvejopo naudojimo prekėmis, kuriomis, remiantis 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje nuostatomis, draudžiama prekiauti. Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 punkte yra įtvirtinti draudimai vykdyti sandorius ir prievoles tarptautinių sankcijų laikotarpiu, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Atitinkamai, suinteresuotas asmuo negalėjo įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pateikti prekes pareiškėjai, nes toks sutarties vykdymas prieštarautų Europos Sąjungoje Rusijai taikomoms sankcijoms, įtvirtinančioms draudimą prekyba dvejopos paskirties prekėmis, pažeistų Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas nuostatas, draudžiančias vykdyti sandorius ir prievoles tarptautinių sankcijų laikotarpiu, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

4.       Išvadą byloje pateikusi institucija Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) nurodo, kad įvertinusi turimus duomenis ir surinktą informaciją apie pareiškėją AB „Zernovoi terminal „KCK“ informuoja, jog šiuo metu galimų nurodytos bendrovės sąsajų su asmenimis, kuriems taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, nenustatyta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

5.       Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis).

6.       Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos nustatytos 1958 metų Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis). 

7.       Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas. Tai reiškia, kad teismas, sprendžiantis užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti ar vykdyti šį sprendimą tik Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais.

8.       Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-96-381/2020; 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T‑18‑516/2021). 

9.       Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo nurodo, kad Rusijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus invaziją į Ukrainą, Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir (ar) leidimas jį vykdyti prieštarautų viešajai tvarkai bei pažeistų tarptautinės teisės principus, Europos Sąjungos teisės normas, Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintus principus ir normas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens manymu, yra Niujorko konvencijoje V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintas pagrindas, kurį konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas turėtų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą bei nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens argumentais.

10.       Pažymėtina, kad Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte yra nustatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, jog to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

11.       Viešosios tvarkos sąvoka KAĮ neapibrėžta, bet jos turinys ir ribos formuojami teismų praktikoje bei teisės doktrinoje. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑179/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

12.       Teismas, spręsdamas, atitinka arbitražo teismo sprendimas Lietuvos Respublikos viešąją tvarką ar ne, neturi šios sąvokos aiškinti taip plačiai, kaip ji aiškinama sprendžiant ginčus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sąvoka „viešoji tvarka“ turėtų būti suprantama ir aiškinama siauriau. 

13.       Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje dėl užsienio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015). 

14.       Taigi, taikyti viešosios tvarkos išlygą galima tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas yra absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, bet fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu. 

15.       Šalių ginčas kilo dėl to, kad suinteresuotas asmuo neįvykdė 2021 m. lapkričio 25 d. prekių tiekimo sutarties, kuria suinteresuotas asmuo įsipareigojo pristatyti ir perduoti pareiškėjos nuosavybėn prekes, o pareiškėja įsipareigojo priimti ir sumokėti už įrangą. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 2 d. sumokėjo suinteresuotam asmeniui 17 481,60 Eur avansą, bet  pastarasis iki sutartyje nustatytos dienos (2022 m. kovo 18 d.) nepristatė prekių ir negrąžino gauto avanso. Suinteresuotas asmuo neginčija fakto, kad jis prekių nepristatė, tik nurodo, jog jis to negalėjo padaryti Rusijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus invaziją į Ukrainą, todėl Rusijai taikytos sankcijos.

16.       Rusijos Federacijai dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos invazijos į Ukrainos Respubliką Europos Sąjungos lygiu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), kurių paskirtis atspindi pagrindinius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės principus, todėl jos patenka į CPK 810 straipsnio apimtį, o teismas turi atlikti išsamesnį tyrimą ir nustatyti pareiškėjos galimas sąsajas su asmenimis, kuriems gali būti taikomos sankcijos, kurių turtas įšaldytas, o Europos Sąjungos piliečiams ir bendrovėms draudžiama sudaryti jiems galimybę naudotis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).

17.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad, sprendžiant pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą, taip pat turi būti įvertinta, ar pareiškėjai taikytinos Europos Sąjungos teisės aktais nustatytos ribojamosios priemonės (sankcijos), ar ši įmonė priklauso ir (ar) yra kontroliuojama į sankcijų sąrašą įrašytų asmenų, 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi įtraukė FNTT, kaip išvadą teikiančią kompetentingą instituciją, užtikrinančią tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą. Iš FNTT išvados nustatyta, kad nei pareiškėja Rusijos Federacijoje registruota AB „Zernovoi terminal „KCK“, nei jos vadovas ir akcininkai neįtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų Rusijos Federacijos juridinių ir fizinių asmenų sąrašą, remiantis 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamentais (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ (toliau – Reglamentas) ir Nr. 69/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“.

18.       Suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą nurodo, kad, nepaisant to, jog nei pareiškėja, nei jos vadovas ir akcininkai, nėra įtraukti į sankcionuotų subjektų sąrašą, Arbitražo teismas, priėmęs sprendimą, yra Rusijoje veikiantis subjektas, kuris nuolat pažeidžia tarptautinius teisės principus. Dėl to suinteresuotas asmuo kvestionuoja Arbitražo teismo galimybę priimti teisėtus sprendimus, kurie atitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų ir kurie galėtų būti pripažinti Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad šis suinteresuoto asmens argumentas nepatvirtina, jog Arbitražo teismas, priimdamas prašomą pripažinti sprendimą, būtų pažeidęs fundamentalius sąžiningo proceso principus ar imperatyviąsias teisės normas. Užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra apima tik konkrečių Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, Niujorko konvencijos 5 straipsnis). Be to, šalys, sudarydamos sutartį, iš kurios kildinamas reikalavimas, laisva valia, susitarė kokiu būdu bus sprendžiami jų kilę nesutarimai ir ginčai (sutarties 10 punktas). Į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikti duomenys, kad suinteresuotas asmuo skundė Arbitražo teismo sprendimą. Tai yra pagrindas daryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo su pareiškėjos reikalavimais sutinka ir juos pripažįsta, bet nenori grąžinti pareiškėjos sumokėto avanso už prekes, kurių suinteresuotas asmuo pareiškėjai nepristatė dėl prasidėjusios invazijos į Ukrainą.  

19.       Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad Rusijos bankas AB „Alfa Bank“, į kurį turėjo būti pervestas atgal avansas, įtrauktas į Europos Sąjungos sankcionuotų subjektų sąrašą. Dėl to, net jeigu suinteresuotas asmuo galėtų atlikti mokėjimą į AB „Alfa Bank“, tai būtų laikoma Lietuvos Respublikoje galiojančių imperatyviųjų normų, reglamentuojančių sandorių ir prievolių vykdymą tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimo laikotarpiu, pažeidimu. Su tokiais suinteresuoto asmens argumentais, taip pat nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pareiškėja, pateikusi prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą, prašo Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas lėšas pervesti ne į AB „Alfa Bank“, bet į AB „Raiffeisenbank“ banke esančią sąskaitą. Byloje nenustatyta, kad šis juridinis asmuo būtų įtrauktas į sankcionuotų subjektų sąrašą. Vadovaujantis Reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad visuose procesiniuose veiksmuose dėl reikalavimo vykdymo pareiga įrodyti, kad 1 dalimi nedraudžiama tenkinti reikalavimą, tenka to reikalavimo vykdymo siekiančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar įstaigai, kreditorei tenka pareiga įrodyti, jog tenkinti jo reikalavimą nėra draudžiama. Pirmiau nurodyta, kad pareiškėjas nurodė banko sąskaitą, į kurią nedraudžiama pervesti lėšas ir įvykdyti sprendimą.

24.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina taip pat ir nagrinėjant prašymus dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti.

25.       Suinteresuotas asmuo UAB „Liucija“ prašė priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, bet, patenkinus pareiškėjos prašymą, suinteresuotam asmeniui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 809–8111, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos prašymą.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai Rusijos Federacijoje registruotos akcinės bendrovės „Zernovoi terminal „KCK“ iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Liucija“ (juridinio asmens kodas 120946938) priteista 17 481,60 Eur (septyniolika tūkstančių keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas euras 60 centų) skola 4 206 JAV dolerių (keturi tūkstančiai du šimtai šeši JAV doleriai) registracijos ir arbitravimo rinkliavų išlaidos (arbitražo byla Nr. M-64/2022).

Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 

Teisėjai                                                                                    Vilija Mikuckienė

                                                                                                    Laima Ribokaitė

                                                                                            Tomas Venckus