Civilinė byla Nr. 3K-3-544/2012

Procesinio sprendimo kategorija 116.10.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

P A P I L D O M A   N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės L. R. prašymą priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovei L. D. dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir atsakovės L. D. priešieškinį ieškovei L. R. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės; išvadą duodanti institucija byloje – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovė L. R. 2012 m. gegužės 31 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo. Susipažinusi su šiuo skundu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2012 m. birželio 5 d. nutartimi konstatavo, kad paduotas kasacinis skundas atitinka CPK 346, 347 straipsnių reikalavimus, todėl galėtų būti priimtas nagrinėti kasacine tvarka, tačiau neapmokėtas žyminiu mokesčiu. Kolegija nurodė, kad kasaciniu skundu ieškovė iš esmės ginčija jai priteistos kompensacijos dydį, byloje reikalaudama 150 000 Lt kompensacijos vietoje teismų priteistos 34 338,58 Lt kompensacijos, todėl pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis nuo ginčijamos 115 661, 42 Lt sumos sudaro 3313,29 Lt. Teisėjų atrankos kolegija įpareigojo ieškovę sumokėti už paduodamą kasacinį skundą 3313,29 Lt žyminį mokestį, pažymėjusi, kad, neįvykdžius šio įpareigojimo, kasacinį skundą bus atsisakyta priimti. Ieškovė pateikė mokėjimo kvitą, patvirtindama, kad nurodytas įpareigojimas įvykdytas, tačiau, laikydamasi nuomonės, kad kasacinis skundas paduotas byloje dėl neturtinio ginčo išsprendimo, todėl mokėtinas 142 Lt žyminis mokestis, prašė jai grąžinti 3171,29 Lt kaip permokėtą žyminio mokesčio sumą. Teisėjų atrankos kolegija 2012 m. birželio 14 d. nutartimi kasacinį skundą priėmė. Kadangi 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi išnagrinėjusi bylą iš esmės ir netenkinusi kasacinio skundo, teisėjų kolegija dėl ieškovės argumentų apie žyminio mokesčio dydį nepasisakė, tai ieškovė prašo šį klausimą išspręsti priimant papildomą nutartį ir grąžinti pirmiau nurodytą permokėtą žyminio mokesčio sumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo klausimas nereglamentuojamas CPK XVII skyriuje, kuriame įtvirtinta bylų proceso kasaciniame teisme tvarka. Pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį, jeigu nurodytame CPK skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi CPK 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, reikalavimo, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, ar nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ir veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašymas grąžinti, jos nuomone, susidariusią žyminio mokesčio permoką nebuvo išspręstas, pateiktas prašymas šį klausimą išspręsti priimant papildomą nutartį laikytinas pagrįstu.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad paprastasis žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais sudėtinga arba iš viso neįmanoma, todėl neturtiniais paprastai pripažįstami ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-381/2008; 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-334/2009; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. E. A., G. A., bylos Nr. 3K-3-264/2011; kt.). Tokios pat nuostatos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. G. v. A. G., bylos Nr.3K-7-111/2012, spręsdama dėl žyminio mokesčio už pareikštą reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą. Nurodytoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant dėl mokėtino žyminio mokesčio, nesvarbus argumentas, jog, padalijus turtą, sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. T. A. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2010, kuria buvo sprendžiami buvusių sutuoktinių turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimai, pažymėjusi, kad, pirma, ji nelaikytina precedentu, nustatant žyminio mokesčio dydį tuo atveju, kai pareikštas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę; antra, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suteikta teisė egzistuojančią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką pripažinti teisinga, ją patikslinti ar suformuoti iš naujo (CPK 4 straipsnis). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nevienodumas ginčijamu teisės klausimu yra vienas kasacijos pagrindų.

Pažymėtina, kad viena žyminio mokesčio funkcijų – nepagrįstų ieškinio reikalavimų reiškimo prevencija, skatinant bylos dalyvius atsakingai reikšti reikalavimus kitai šaliai, įvertinti jų pagrįstumą, savo teisių į ginčo objektą realumą. Šaliai pareiškus pagrįsto dydžio reikalavimą, teismas, patenkinęs jį, šaliai grąžina jos sumokėtą žyminį mokestį, todėl tokiu atveju ji nepatiria nuostolių (CPK 93 straipsnis). Turtinį (įkainojamą) ieškinį dėl kokių nors priežasčių kvalifikuojant neturtiniu (neįkainojamu) ir dėl to neapmokestinant proporciniu žyminiu mokesčiu, nelieka tokio mokesčio sukuriamos paskatos šaliai atidžiai įvertinti reiškiamų reikalavimų turinį, sudaromos prielaidos reikšti nepasvertus, nepagrįsto dydžio turtinius reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant užtikrinti šios žyminio mokesčio funkcijos veiksmingumą, būtina laikytis pirmiau išdėstytų įstatymo nuostatų, pagal kurias už pareikštą reikalavimą priteisti tam tikrą pinigų sumą mokėtinas pagal šią sumą apskaičiuotas proporcinis žyminis mokestis. Atitinkamai tais atvejais, kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu.

Nagrinėjamoje byloje žyminio mokesčio dydis už reikalavimus, pareikštus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose apskaičiuotas netinkamai, motyvuojant tuo, kad reikalavimas atidalyti iš bendrosios nuosavybės yra neturtinis, o teismo sprendimas nesukurs šalims jokių turtinių praradimų ar naudos. Ginčas dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį akivaizdžiai yra ginčas dėl turto, o reikalavimas priteisti tokią kompensaciją gali būti įkainotas, todėl žyminis mokestis turėjo būti apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Dėl to kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegija pagrįstai nurodė, kad kasaciniu skundu ieškovė, ginčydama jai priteistos kompensacijos dydį, t. y. reikalaudama ją padidinti iki 150 000 Lt, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą privalo sumokėti 3313,29 Lt žyminį mokestį nuo ginčijamos 115 661,42 Lt sumos. Kasacinio teismo galimybes perskaičiuoti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų neteisingai apskaičiuotą žyminį mokestį riboja kasacinio skundo ribos ir principas non reformatio in peius (CPK 353 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi ieškovei sumokėjus trūkstamą 3171,29 Lt žyminio mokesčio sumą, nebuvo permokos, kaip ir pagrindo šią sumą ieškovei grąžinti. Dėl šių priežasčių ieškovės prašymas grąžinti jai 3171,29 Lt negali būti tenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Ieškovės L. R. prašymo grąžinti 3171,29 Lt žyminio mokesčio netenkinti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

                                                                      Pranas Žeimys