Administracinė byla Nr. eAS-409-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01742-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.2.1; 57.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. S. ir T. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. S. ir T. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. S., T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai N. S. ir T. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) priteisti 175 506,43 Eur turtinei ir 43 443,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjų N. S. ir T. S. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą; N. S. ir T. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisė 150 841, 87 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, jas skaičiuojant nuo 2016 metų gruodžio 15 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; individualiai įmonei „Eksperts“ iš pareiškėjų N. S. ir T. S. priteisė 242 Eur už ekspertizės atlikimą.

Pareiškėjai T. S. ir N. S. 2019 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su prašymu priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti 4 719,00 Eur ekspertizės išlaidų ir 21 017,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašė prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti, vadovaujantis  rekomendacijomis bei šalių lygiateisiškumo principu, atsižvelgiant į tai, kad proceso šalis savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš NŽT pareiškėjai N. S. 2842,89 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pareiškėjui T. S. 2842,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) redakcijų nuostatomis, galiojusiomis iki 2015 m. kovo 19 d. (2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija), ir įsigaliojusiomis 2015 m. kovo 20 d. (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Teismas nustatė, jog byloje pateikti mokėjimo nurodymai pagrindžia ekspertizės atlikimo išlaidų sumą bei priteisė pareiškėjams 4 719 Eur.

Teismas vertino, jog skundo patikslinimai iš esmės buvo grindžiami analogiškais argumentais, jų turinys iš dalies sutapo, skyrėsi tik prašomos priteisti žalos dydis, todėl darė išvadą, jog skundų rengimas nepareikalavo itin didelių pareiškėjų atstovo darbo ir laiko sąnaudų. Teismas sprendė, jog pareiškėjams atlygintinos ne atskirų patikslintų skundų surašymo, o procesinio dokumento – skundo, byloje parengimo išlaidos. Teismas vadovavosi Rekomendacijose nustatytu maksimaliu skundo surašymo dydžiu ir pareiškėjams priteisė 1929,75 Eur.

Teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo parengta 20 prašymų. Atsižvelgdamas į tai, kad maksimali priteistina už prašymo pateikimą suma gali būti 305,88 Eur (764,72 x 0,4) (20 prašymų – 6117,76 Eur) bei įvertinęs prašymų pobūdį (dauguma jų susiję su prašoma atlikti ekspertize), remdamasis teisingumo, protingumo kriterijais, už prašymų pateikimą pareiškėjams priteisė 2000 Eur sumą. Už kitų dokumentų rengimą teismas priteisė 500 Eur.

Už parengtus paklausimus pareiškėjai prašė priteisti 95,36 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į  Rekomendacijose nustatytą dydį, pareiškėjams priteisė 50 Eur sumą, taip pat priteisė 374,28 Eur prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimo išlaidas. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo priteisti 142,90 Eur susipažinimo su byla išlaidų. Taip pat teismas atsižvelgdamas į tai, kad maksimali už 12 atstovavimo valandų teisme suma gali būti 956,19 Eur (796,82 x 0,4 x 12), pareiškėjams priteisė 956,19 Eur.

 Teismas vertino, kad procentinė patenkintos reikalavimo atlyginti turtinę žalą dalies išraiška sudaro 42,5 procentus iš 50 procentus sudarančios šio reikalavimo dalies, o procentinė patenkintos reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dalies išraiška sudaro 11,50 procentų iš 50 procentus sudarančios šio reikalavimo dalies, todėl priteistinos sumos dydį (10 529,22 Eur) mažino proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai, pareiškėjams priteisdamas 54 procentus patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 685,78 Eur.

Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, priteisimo klausimą perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

III.

Pareiškėjai T. S. ir N. S. atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutartį pakeisti iš dalies ir pareiškėjams iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 4 719,00 Eur ekspertizės išlaidų ir 21 017,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėjai nurodo, jog byla buvo itin sudėtinga, du kartus buvo priimti pirmosios instancijos teismo sprendimai (2015 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d.), teismo iniciatyva paskirtas teismo ekspertas atsisakė atlikti ekspertizę, skundo reikalavimų suma buvo didelė, byla buvo nagrinėjama keturis metus ir tris mėnesius, todėl pareikalavo didelių laiko sąnaudų, be to, teismas nenustatė, kad pareiškėjų procesinis elgesys buvo netinkamas. Pareiškėjų vertinimu, teismas nepagrįstai sumažino jų prašomas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad pareiškėjams atlygintinos ne atskirų patikslintų skundų surašymo, o procesinio dokumento – skundo byloje parengimo išlaidos, taip pat nesutinka, kad už 20 prašymų pateikimą, už procesinių dokumentų parengimą, už rengiamus paklausimus buvo sumažintos priteistinos sumos, kurios dar kartą buvo mažinamos taikant patenkintų skundo reikalavimų dalies proporcijas.

Pareiškėjų vertinimu teismas neteisingai paskaičiavo, kad atskirų posėdžių trukmė sudaro 12 valandų. Pareiškėjų teigimu, posėdžiai truko 14 val. 20 min., todėl maksimali atstovavimo valandų teisme suma galėtų būti 1 148,84 Eur (82,06 x 14).

Pareiškėjai nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjai įgijo teisę tik į 54 procentus patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimą. Nurodo, jog 2016 m. gruodžio 14 d. patikslintame skunde pareiškėjai reikalavo priteisti 218 949,43 Eur turtinę ir neturtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi priteisė 150 841,87 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų, kurios iki 2019 m. kovo 20 d. sudaro 17 613,75 Eur, todėl bendra suma yra 173 455,62 Eur. Pareiškėjų paskaičiavimu patenkintų reikalavimų dalis sudaro 79,22 procentus, atmestų – 20,77 procentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjų N. S. ir T. S. prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo buvo tenkintas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino pareiškėjų prašomas atlyginti jų patirtas advokato pagalbos išlaidas, kurios iš esmės neviršijo Rekomendacijose nustatytų dydžių.

Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 41 str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 28 d.).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014), tačiau kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pareiškėjams N. S. ir T. S. priteisė kiekvienam po 2842,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl pareiškėjų argumento, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjams atlygintinos ne atskirų patikslintų skundų surašymo, o procesinio dokumento – skundo, byloje parengimo išlaidos, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už advokato teikiamas teisines paslaugas, t. y. už ieškinį (skundą) priteistinas maksimalus dydis – 2,5 (koeficientas). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (2016 m. II ketvirtis), teisingai paskaičiavo, kad maksimalus Rekomendacijose nustatytas dydis už skundą yra 1929,75 Eur (771,9 × 2,5). Pažymėtina, jog nėra išskiriama, kad už kiekvieną patikslintą skundą yra taikomas Rekomendacijose nustatytas 2,5 koeficientas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjams už skundo surašymą priteisė 1929,75 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų už prašymų parengimą – 2000 Eur, kitų dokumentų priėmimą – 500 Eur, paklausimų parengimą – 50 Eur, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – 374,28 Eur, ir jų papildomai nekartoja.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjams priteistą išlaidų dydį už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose (956,19 Eur), pažymi, kad pirmosios instancijos teismas suklydo apskaičiuodamas prašomą priteisti išlaidų dydį ir netinkamai vadovavosi Rekomendacijose nustatytu koeficientu. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdžiai vyko laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. (2014 m. III ketvirtis – 2018 m. II ketvirtis). Įvertinus visus teismo posėdžių metu buvusius vidutinius mėnesinius bruto, vidutinis šių laikotarpių bruto buvo 805,65 Eur.  Posėdžiai, kuriuose dalyvavo pareiškėjų interesus atstovavęs advokatas A. I., vyko 14 val. 19 min. Už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus dydis yra 0,1 koeficiento (Rekomendacijų 8.19 punktas). Atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.19, 9, 10 punktus, teisėjų kolegija sprendžia, jog išlaidų, susijusių su atstovavimu teisme maksimali suma yra 1127,90 Eur (805,65 x 0,1 x 14).

Vertinant kokia patirtų išlaidų dalis turi būti priteista pareiškėjams, atsižvelgiama į CPK 93 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai 2016 m. gruodžio 14 d. patikslintame skunde prašė priteisti 218 949,43 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjams iš atsakovo priteista 150 841,87 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų, jas skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, patenkintų reikalavimų dalis sudaro 71 procentą (155 841,87*100/218 949,43).

Įvertinus už advokato teikiamas teisines paslaugas paskaičiuotą užmokesčio dydį bei ekspertizės atlikimo išlaidas, bendra bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 10 700,93 Eur. Patenkinus pareiškėjų skundo reikalavimus iš dalies (71 proc.), galimos priteisti sumos dydis mažintinas proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai, pareiškėjams priteisiant 7 597,66 Eur  bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. kiekvienam pareiškėjui po 3 798,83 Eur.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad į patenkintų reikalavimų dalį turi būti įskaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų, kadangi palūkanos yra mokamos nuo realiai priteistos sumos ir jos nėra konkreti piniginė išraiška, kurią reikalavo priteisti pareiškėjai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas suklydo vertindamas pareiškėjų prašomą priteisti išlaidų sumą, taip pat neatsižvelgė į Rekomendacijų 8.19, 10 punktus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir pareiškėjams iš atsakovo NŽT priteisti 7 597,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, kiekvienam pareiškėjui priteisiant po 3 798,83 Eur.   

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų N. S. ir T. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutartį pakeisti, padidinant pareiškėjams N. S. ir T. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, N. S. priteisiant 3 798,83 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 83 ct) ir T. S. priteisiant 3 798,83 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Romanas Klišauskas

                                        Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius