Civilinė byla Nr. e2-2690-431/2020

     Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00267-2020-4

                                                 Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Konsultacijų meistras“ ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas nurodė, kad atsakovas M. B. buvo UAB „Konsultacijų meistras“ akcininkas ir vadovas nuo 2015-08-05. Atsakovas nėra įvykdęs įstatyme numatyto įpareigojimo - neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, dėl ko bankroto administratorius neturi galimybės patikrinti įmonės sandorių, nustatyti tikslios bankroto priežasties, tikslaus nemokumo atsiradimo momento. Teismas 2019-08-20 nutartimi nutarė įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įmonės vadovui apie bankroto bylos iškėlimą buvo žinoma, kadangi jis pats pateikė atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Taip pat 2019-11-19 bei 2020-02-19 bankroto administratorius el.paštu, kuris nurodytas LR Juridinių asmenų registre ir kuriuo naudojasi vadovas, išsiuntė reikalavimus vykdyti teismo nutartį ir perduoti įmonės turtą bei dokumentus. Įmonės turtas bei įmonės dokumentai neperduoti iki šiol. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam gali kilti civilinė atsakomybė - vadovas privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d., 6.245 str. 4 d.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, kad įmonės vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto, kuris paskutinio įmonės balanso duomenimis 2018-12-31 viršijo teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonė patyrė žalą, lygią visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai, t.y. 26 286,20 EUR, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Byloje priimtinas sprendimas už akių. Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 285 straipsnis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Atsakovai, kuriems teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, nepateikė teismui atsiliepimo, ieškovas ieškiniu prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks teismui paruošiamojo dokumento.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. 

Įmonės nemokumas apibrėžtas Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., kuriame nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šio straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Įmonės administracijos vadovas specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo LR CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (LR CK 2.87 str. 7 d.).

Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7. nuostatą, bendrovės vadovas privalo savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nustato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 str. 2 d. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis (2003 12 18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija, galiojusi iki 2013-01-01), ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais arba su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Konsultacijų meistras“ bankroto bylą. M. B. yra įmonės akcininkas ir buvo vadovu nuo 2015-08-05 iki bankroto bylos iškėlimo.

Vilniaus apygardos teismas nutartyje, kuria UAB „Konsultacijų meistras“ iškelta bankroto byla, konstatavo, kad įmonė VĮ Registrų centrui yra pateikusi balansą už 2018 metus, kurio duomenimis įmonės turtas sudarė 36695 Eur, pagrindinę dalį sudarė trumpalaikis turtas- 26215 Eur, ilgalaikis turtas - materialus turtas 10422 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 56005 Eur, iš jų mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 46872 Eur. Remiantis VĮ Regitra duomenimis įmonė registruota transporto priemonės Peugeot Partner valdytoja, pirmosios registracijos data 2017-01-26.

BUAB „Konsultacijų meistras“ bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 26 286,20 Eur sumoje.

Įmonės vadovo civilinė atsakomybė taikoma nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Nustačius neteisėtus veiksmus, įmonės vadovo kaltė preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia (LR CK 6.248 str. 1 d.). Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala, be kita ko, yra turto netekimas, negautos pajamos, o 2 dalyje - jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.246 str. 1 d. reglamentuojama, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas buvo vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl visi anksčiau nurodyti juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyti reikalavimai taikomi ir jam (LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d.). Vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p. nuostata, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimo ir jos tikslų įgyvendinimą. Šio straipsnio dalies 11 p. nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja, kad ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą.

Kadangi atsakovas nevykdė įstatymu nustatytos pareigos tinkamai organizuoti UAB „Konsultacijų meistras“ buhalterinę apskaitą, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir neperdavė jų bankroto administratoriui, laikytina, kad tokie jo veiksmai yra neteisėti LR CK 6.246 str. 1 d. nuostatos prasme. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) neužtikrino tinkamo UAB „Konsultacijų meistras“ buhalterinės apskaitos organizavimo, dokumentų saugojimo, atitinkamai jų neperdavė bankroto administratoriui, todėl vertintina, kad patvirtintų kreditorinių reikalavimų BUAB „Konsultacijų meistras“ bankroto byloje dydžio suma neteisėtai buvo sumažintas BUAB „Konsultacijų meistras“ turtas, apribotos įmonės kreditorių galimybės tenkinti savo finansinius reikalavimus bankroto procese ir tai yra tiesioginiai atsakovo neteisėtų veiksmų padariniai.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais, darytina išvada, kad UAB „Konsultacijų meistras“ buvęs vadovas M. B. savo neteisėtais veiksmais, pažeisdamas įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, padarė įmonei ir jos kreditoriams 26 286,20 Eur žalos (nuostolių) ir privalo ją atlyginti. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 285 -287 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :  

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti BUAB „Konsultacijų meistras“ iš M. B. 26 286,20 Eur žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas M. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau - pareiškimas). Pareiškime turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, pareiškimo ir priedų kopijos.

Ieškovas BUAB „Konsultacijų meistras“ turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                       Laima Gerasičkinienė