Civilinė byla Nr. e2A-2006-866/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13913-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.8
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GENBA FOOD“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „GENBA FOOD“ ieškinį atsakovui COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR veikiančiam per COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GENBA FOOD“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR veikiančio per COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialą (toliau – atsakovas) 15 010,25 Eur neišmokėtos draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2017 m. birželio 30 d. sudarė „Tradeliner“ sutartį Nr. 3000/17, pagal kurios sąlygas, atsakovas įsipareigojo apdrausti ieškovės skolų, kylančių iš pristatymų, kuriuos ieškovė atlieka draudimo sutarties laikotarpiu, neatsiskaitymo riziką ir išmokėti ieškovei grynosios skolos apdraustą procentinę dalį.
3. Pažymėjo, kad ieškovė įsigijo iš atsakovo šią papildomą draudimo apsaugą pagal „TopLiner“ parinktį. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. kovo 7 d. įsigijo papildomą „TopLiner“ draudimo apsaugą su 30 000 Eur „TopLiner“ limitu; laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. įsigijo papildomą „TopLiner“ draudimo apsaugą su 20 000 Eur „TopLiner“ limitu.
4. Nurodė, jog draudimo apsaugos 30 000 Eur „TopLiner“ limitui galiojimo laikotarpiu (nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. kovo 7 d.) ieškovė perdavė pirkėjui UAB „Archimega“ prekių pagal PVM sąskaitas–faktūras.
5. Teigė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. kovo 7 d. ieškovė perdavė pirkėjui prekių ir pirkėjas liko už jas skolingas ieškovei 19 426,04 Eur sumą. Draudimo apsaugos 20 000 Eur „TopLiner“ limitui galiojimo laikotarpiu (nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 5 d.) ieškovė perdavė pirkėjui prekių pagal PVM sąskaitas–faktūras. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. ieškovė perdavė pirkėjui prekių ir pirkėjas liko už jas skolingas ieškovei 17 252,02 Eur.
6. Nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovui prašymą draudimo išmokai gauti bendrai 36 678,06 Eur sumai. 2019 m. gruodžio 6 d. atsakovas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos, kuriuo nusprendė pripažinti 16 678,06 Eur nuostolį nedraustu, pripažinti draustu 20 000 Eur nuostolį, o įvertinus skolos išieškojimo mokesčius, grynosios skolos draudimo išmoka yra 16 116,02 Eur bei išieškojimo išlaidų draudimo išmoka 872,07 Eur. Ieškovė teikė atsakovui 2020 m. sausio 13 d. pretenziją dėl draudimo išmokos, tačiau atsakovas su pretenzija nesutiko.
7. Ieškovė paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal draudimo sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo apdrausti ieškovės skolų, kylančių iš pristatymų, kuriuos ieškovė atlieka draudimo sutarties laikotarpiu, neatsiskaitymo riziką ir išmokėti ieškovei grynosios skolos apdraustą procentinę dalį. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju aktuali yra draudimo sutarties „TopLiner“ parinktis, pagal kurią ieškovė įsigijo papildomą draudimo apsaugą. Šalių sudaryta draudimo sutartis yra prekinio kredito draudimo sutartis ir, kad draudimo rizika yra didelė, nepaneigia fakto, kad ši sutartis pagal esmę yra draudimo sutartis ir jai taikomos draudimo sutartį reglamentuojančios CK bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos.
8. Vertino, kad atsakovas netinkamai aiškina draudimo sutarties bendrąsias sąlygas bei draudimo sutarties „TopLiner“ parinkties sąlygas ir bando paneigti tikrąją draudimo sutarties šalių valią bei ketinimus. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutarties sąlygų aiškinimui taikyti draudimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.4. punktą. Teigė, kad jokia draudimo sutarties sąlyga ar parinktis, kuri būtų taikoma kredito sprendimams, nebus taikoma „TopLiner“ draudimui.
9. Ieškovei įsigyjant papildomą draudimo apsaugą pagal „TopLiner“ parinktį šalys negalėjo turėti ketinimo draudimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.4. punkto nuostatas taikyti „TopLiner“ parinkčiai ir pagal jas įvertinti „TopLiner“ suteikiamą draudimo apimtį. Priešingu atveju, lieka nesuprantama - kokiu tikslu „TopLiner“ parinkties sąlygose įtraukta 8 punkto išlyga ir kokiais atvejais ji taikoma, jeigu iškilus ginčui dėl „TopLiner“ parinkties esmės aiškinimo, šia išlyga nėra vadovaujamasi.
10. Nurodė, jog bendrųjų sąlygų 15 straipsnyje, nei draudimo sutarties tekste nėra apibrėžtos „einamasis įsiskolinimas“ ir „TopLiner“ draudimo apsauga“. Šalys niekada nesitarė dėl draudimo išmokos dydžio ribojimo ieškovei įsigyjant papildomą draudimo apsaugą pagal „TopLiner“ parinktį dviem vienas po kito einantiems laikotarpiams. Nurodė, kad atsakovui, kaip turinčiam verslo interesą pritraukti klientus, tenka pareiga parengti teisiškai apibrėžtas, aiškias ir suderinamas vienas su kitom draudimo sutarties sąlygas.
11. Vertino, kad draudimo sutarties pakeitimas - „Tradeliner” sutarties papildymas taip pat neįrodo, kad draudimo sutarties sąlygos nėra standartinės ir buvo dėl jų derėtasi. Draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 1.2. punkto turinys pagal savo esmę priskirtinas prie kiekvieno kliento pasirenkamų sąlygų, tačiau šių sąlygų pakeitimas/papildymas pagal kliento poreikius nedaro draudimo sutarties sąlygų individualiomis. Teigė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad ieškovės sudarytos draudimo sutarties sąlygos nėra standartinės ir su ieškove buvo sudarytos derybų būdu.
12. Atsakovas COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR veikiantis per COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialą atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
13. Pažymėjo, kad ieškovė netinkamai aiškina prekinio kredito draudimo esmę, todėl daro klaidingą išvadą apie draudimo išmokai taikomą kredito limitą. Netinkamai aiškina ir interpretuoja patį draudimo produktą, dėl kurio kyla ginčas. Pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta draudimo sutartis yra prekinio kredito draudimo sutartis, pagal kurią apdraudžiami neatsiskaitymai (skolos) už draudėjo pristatymus (prekes ir/ar paslaugas).
14. Nurodė, kad pagal draudimo sutarties (prekinio kredito draudimo sutarties) sąlygas draudėjo prašymu suteikiami kredito limitai (kredito sprendimai), kurie nustato maksimalią draustiną sumą, kuomet draudėjas dėl kontrahento (pirkėjo) neatsiskaitymo už pristatymus (prekes ir/ar paslaugas) patiria nuostolių. Kredito limito (kredito sprendimas) dydis gali būti pakeistas tiek draudiko, tiek draudėjo iniciatyva.
15. Pažymėjo, jog pasikeitus kredito limitui, esminę reikšmę, ar po naujojo kredito limito nustatymo atsiradusioms skoloms bus taikoma draudimo apsauga, turi kontrahento (pirkėjo) einamojo įsiskolinimo suminis dydis draudėjui. Vienu metu draudėjo kontrahento (pirkėjo) atžvilgiu gali galioti tik vienas kredito limitas (kredito sprendimas) ir kredito limitai (kredito sprendimai) negali būti sumuojami. Atitinkami išaiškinimai turi būti taikomi ir draudimo sutarties parinkties „TopLiner“ atveju, kadangi pagal šią parinktį taip pat suteikiama prekinio kredito draudimo apsauga.
16. Atsakovas nurodė, jog ieškovė neteisingai aiškina draudimo sutarties „TopLiner“ parinkties esmę. „TopLiner“ parinktis yra draudimo sutarties dalis, kurią gali pasirinkti pats draudėjas (ieškovė). „TopLiner“ parinktis taikoma tik draudėjo prašymu. „TopLiner“ parinkties atveju, lygiai taip pat kaip ir kredito sprendimo priėmimo atveju, nustatant, kokia suma už atliktus pristatymus būtų laikoma drausta, esminę reikšmę turi egzistuojantis kontrahento (pirkėjo) įsiskolinimas, o „TopLiner“ sumos negali būti sumuojamos. Bendrai neatsiskaitymų sumai viršijus ieškovės nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. pasirinktą 20 000 Eur „TopLiner“ sumą, ieškovės nuostoliai viršijantys 20 000 Eur negali būti laikomi draustinais.
17. Atkreipė dėmesį, kad ieškovei taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ieškovė yra verslininkė, kuri draudimo sutartį sudarė bei pasirinko taikyti „TopLiner“ parinktį, padedama jos naudai veikiančio draudimo tarpininko - ADBB „Kreditų draudimo brokeris“. Draudimo sutartis buvo sudaryta derybų, o ne prisijungimo būdu.
18. Atsakovas paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad prekinio kredito draudimo atveju apdraudžiami ne konkretūs draudėjo ir jo kontrahento (pirkėjo) sandoriai (pristatymai), o neatsiskaitymai pagal draudėjo pristatymus (neapmokėtos skolos to paties kontrahento (pirkėjo) atžvilgiu priimti skirtingi kredito sprendimai (kredito limito) nėra ir negali būti sumuojami.
19. Nurodė, jog vadovaujantis tuo, priešingai nei teigia ieškovė, aiškinant prekinio kredito draudimo teisinių santykių esmę, draudimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.4 punktą kaip ir kitomis draudimo sutarties nuostatomis gali ir turi būti remiamasi. Prekinio kredito draudimo atveju draudikui priėmus naują kredito sprendimą ir pasikeitus pagal pirminį kredito sprendimą nustatytam kredito limitui, esminę reikšmę, ar po naujojo kredito sprendimo priėmimo atsiradusioms skoloms bus taikoma draudimo apsauga, turi kontrahento (pirkėjo) einamojo įsiskolinimo suminis dydis draudėjui, o ne per atitinkamą laikotarpį buvę tarpiniai įsiskolinimai.
20. Pažymėjo, jog prekinio kredito draudimo atveju aplinkybę dėl draudimo išmokos mokėjimo apsprendžia ne tik tai, ar įvykis, dėl kurio kilo žala (nuostoliai), įvyko draudimo apsaugos taikymo laikotarpiu, bet ir tai, ar draudėjo kontrahento (pirkėjo) einamojo įsiskolinimo dydis pristatymo metu neviršijo kredito limito. Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo išmokėta mažesnė draudimo išmoka ne dėl nedraudžiamojo įvykio ar draudimo sutarties pažeidimo, o todėl, kad ieškovės pasirinkta „TopLiner“ suma (kredito limitas) buvo nepakankama visiems ieškovės nuostoliams kompensuoti.
21. Atkreipė dėmesį, kad „TopLiner“ parinkties 2 punkte nėra įtvirtina jokių sąvokų, kurios draudimo sutartyje nebūtų paaiškintos. Jeigu tam tikri žodžiai ar jų junginiai sutartyje nėra paaiškinti kaip tam tikros sąvokos, jie ir neturėtų būti laikomi specifinę reikšmę turinčiomis sąvokomis. Aplinkybė, jog tam tikri žodžiai ar jų junginiai TopLiner“ parinkties 2 punkto tekste yra paryškinti, tačiau draudimo sutartyje nepateiktas joks specialus šių žodžių ar jų junginių apibrėžimas, negali būti pagrindu išvadai, jog tokie žodžiai ar jų junginiai yra specifinę reikšmę turinčios sąvokos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nusprendė iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 5 567,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
23. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog ieškovės ir atsakovo sudaryta draudimo sutartis yra prekinio kredito draudimo sutartis, pagal kurią apdraudžiami neatsiskaitymai (skolos) už draudėjo pristatymus (prekes ir/ar paslaugas).
24. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nors šio ginčo atveju draudimo apsauga ieškovei buvo teikiama tik pagal „TopLiner“ parinktį, minėtas „TopLiner“ parinkties variantas yra „TopLiner“ parinkties dalis, kuriai taikomos tos pačios „TopLiner“ parinkties nuostatos. Atsižvelgiant į tai, tiek vienas „TopLiner“ parinkties variantas, tiek kitas variantas aiškinami vienodai.
25. Vertino, kad to paties kontrahento (pirkėjo) atžvilgiu priimti skirtingi kredito sprendimai (kredito limito) nėra sumuojami. Todėl priėjo prie išvados, jog prekinio kredito draudimo atveju draudikui priėmus naują kredito sprendimą ir pasikeitus pagal pirminį kredito sprendimą nustatytam kredito limitui, esminę reikšmę, ar po naujojo kredito sprendimo priėmimo atsiradusioms skoloms bus taikoma draudimo apsauga, turi kontrahento (pirkėjo) einamojo įsiskolinimo suminis dydis draudėjui, o ne per atitinkamą laikotarpį buvę tarpiniai įsiskolinimai, t. y. sprendžiant dėl to, ar draudėjo patirti nuostoliai bus draustini, prekinio kredito draudimas negali būti tapatinamas, pavyzdžiui, su turto, civilinės atsakomybės ar kitu draudimu, kadangi prekinio kredito draudimo atveju aplinkybę dėl draudimo išmokos mokėjimo apsprendžia ne tik tai, ar įvykis, dėl kurio kilo žala (nuostoliai), įvyko draudimo apsaugos taikymo laikotarpiu, bet ir tai, ar draudėjo kontrahento (pirkėjo) einamojo įsiskolinimo dydis pristatymo metu neviršijo kredito limito.
26. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad 2018 m. kovo 7 d. – 2018 m. balandžio 5 d. laikotarpiui 20 000 Eur „TopLiner“ suma (kredito limitas) buvo nustatyta ieškovės pasirinkimu, ir šiuo laikotarpiu patirti ieškovės nuostoliai būtų draustini visa apimtimi, jeigu nebūtų egzistavęs 19 426,04 Eur UAB „Archimega“ įsiskolinimas už 2018 m. vasario 6 d. – 2018 m. kovo 7 d.
27. Pažymėjo, jog atsakovui pagal draudimo sutarties nuostatas priėmus ribojantį kredito sprendimą (t. y. konkretaus draudėjo kontrahento (pirkėjo) atžvilgiu atsakovui atsisakius priimti teigiamą kredito sprendimą arba priėmus mažesnės sumos teigiamą kredito sprendimą nei prašė draudėjas), draudėjas turi galimybę kreiptis į atsakovą dėl draudimo apsaugos suteikimo pagal parinktį „TopLiner“. Vertino, kad TopLiner“ parinkties atveju kontrahento (pirkėjo) įsiskolinimo dydis yra svarbus, kadangi atsakovui priimant kredito sprendimą, draudėjo nurodyto kontrahento (pirkėjo) kreditingumą įvertina pats atsakovas (draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punktas), tuo tarpu parinkties „TopLiner“ atveju atsakovas minėto kreditingumo vertinimo neatlieka, todėl pats draudėjas (ieškovė) turi įsivertinti su kontrahentu (pirkėju) susijusią kreditingumo riziką ir, atitinkamai, pasirinkti „TopLiner“ sumą. Pirkėjo įsiskolinimui viršijus nustatytą „TopLiner“ sumą, šiam viršijimui nebus taikoma draudimo apsauga.
28. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovei pagal draudimo sutarties parinktį „TopLiner“ taikoma draudimo apsauga nebuvo apribota paskutinės ieškovės pasirinktos „TopLiner“ suma (20 000 Eur). Šiuo atveju didesnės apimties ieškovės nuostoliai nebuvo draustini, kadangi UAB „Archimega“ skola ieškovei 2018 m. kovo 7 d. – 2018 m. balandžio 5 d. laikotarpiui viršijo nustatytą „TopLiner“ sumą.
29. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė yra verslo subjektas, o sudarant draudimo sutartį (su „TopLiner“ parinktimi) buvo pasitelkusi draudimo profesionalą (draudimo tarpininką) - UADBB „Kreditų draudimo brokeris“. Teismas byloje nustatė, kad parinkties „TopLiner“ įtraukimą į draudimo sutartį inicijavo būtent ieškovė. Teismas pažymėjo, kad ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, užsiimančiam verslu, taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl ieškovė turėjo žinoti bei suprasti visas sudaromos draudimo sutarties sąlygas.
30. Nustatė, kad prašymai dėl „TopLiner“ sumų (kredito limitų) nustatymo pateikiami per atsakovo elektroninę sistemą „Cofanet“. Per šią sistemą pateikiant prašymą dėl „TopLiner“ sumos (kredito limito) nustatymo, draudėjas (prieš nurodant pageidaujamą „TopLiner“ sumą (kredito limitą)), papildomai informuojamas ir jam paaiškinama, jog: „Bendra draudimo apsaugos suma (kredito limitas ir (arba) „TopLiner“ draudimas) turėtų būti pakankama visai Jūsų neapmokėtai sumai padengti; į šią sumą turi būti įtrauktos einamosios neapmokėtos sumos, kurios dengiamos pagal Jūsų turimą kredito limitą (jeigu jį turite) ir papildomų pristatymų, kurie bus vykdomi „TopLiner“ draudimo apsaugos laikotarpiu, vertė“. Teismas taip pat nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė prašymus dėl „TopLiner“ sumų nustatymo pateikė per elektroninę sistemą „Cofanet“, todėl atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovas nenurodė ir nesupažindino su „TopLiner“ sąlygomis.
31. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys, kad ieškovė, sudarant sutartį, pasitelkė UADBB „Kreditų draudimo brokeris“, kuris rašte atsakovui nurodė, jog ieškovė ir brokeris su sutarties sąlygomis susipažino, sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos. Vertino, kad taisyklės, jose nustatytos sąlygos, ieškovei buvo tinkamai atskleistos, pasirašydama sutartį su jose nustatytomis sąlygomis ieškovė sutiko. Atsakovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jeigu ieškovei buvo neaiškios sutarties sąlygos, ji turėjo domėtis. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad abi šalys yra verslu užsiimantys subjektai, ieškovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
32. Teismo vertinimu, ieškinyje pateikiami argumentai, jog tam tikros draudimo sutarties nuostatos (draudimo sutarties „TopLiner“ parinkties 2 punkto nuostatos) yra neaiškios ir negali būti taikomos. Ieškovė nurodo, kad draudimo sutarties „TopLiner“ parinkties 2 punktas įtvirtina sąvokas, kurios draudimo sutarties sąlygose nėra apibrėžtos, todėl visi draudimo sutarties „TopLiner“ parinkties sąlygose esantys neaiškumai turi būti aiškinami ieškovės naudai. Nagrinėjamu atveju ieškovė išskiria žodžių junginius „einamasis įsiskolinimas“ ir „TopLiner“ draudimo apsaugos vertė“ bei nurodo, jog draudimo sutarties „TopLiner“ parinkties 2 punkte šie žodžių junginiai yra vartojami kaip sąvokos.
33. Nagrinėdamas draudimo sutarties 15 dalyje įtvirtintas „Sąvokos“ bei „TopLiner“ parinkties 9 punktą, teismas nustatė, kad „einamasis įsiskolinimas“ ir „TopLiner“ draudimo apsaugos vertė“ nėra apibrėžtos kaip sąvokos. Teismas vertino, jog šie žodžių junginiai yra vartojami pagal savo bendrinę reikšmę, o ne kaip sąvokos, kurių reikšmė nėra aiški. Todėl atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė
34. Apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „GENBA FOOD“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
35. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo apsaugos taikymo pagal du vienas po kito einančius polisus, pagal kuriuos iš pradžių galiojo 30 000 Eur draudimo apsauga, o šiai pasibaigus galiojo 20 000 Eur draudimo apsauga.
36. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pirkėjo įsiskolinimai iš pristatymų, vykdytų kiekvienu iš draudiminių laikotarpių, kai galiojo „TopLiner“ draudimo apsauga, yra drausti ir draudimo išmoka kiekvieno laikotarpio „TopLiner“ limito ribose turi būti išmokėta. Nurodo, jog šalys nesitarė, kad situacijoje, kai turint 30 000 Eur „TopLiner“ draudimo apsaugą ieškovė dar įsigyja 20 000 Eur „TopLiner“ draudimo apsaugą, draudimo išmoka pagal draudimo sutarties „TopLiner“ parinktį bus apribota paskutinės ieškovės įsigytos 20 000 Eur „TopLiner“ draudimo apsaugos limito suma.
37. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagal „TopLiner“ parinktį suteikiamą kredito limitą prilygino kredito sprendimui. Su tokiomis teismo išvadomis apeliantė nesutinka. Teigia, jog svarbu akcentuoti, kad pirmosios instancijos teismo argumentai sprendime grįsti neteisingu draudimo sutarties bendrųjų sąlygų interpretavimu, dėl ko skundžiamu sprendimu buvo paneigta tikroji draudimo sutarties šalių valia bei ketinimai.
38. Pastebi, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas draudimo sutarties bendrųjų sąlygų aiškinimas, kuris yra identiškas atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytam aiškinimui, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams.
39. Ieškovė pabrėžia, jog aplinkybė, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta draudimo sutartis yra prekinio kredito draudimo sutartis ir, kad draudimo rizika yra didelė, nepaneigia fakto, kad ši sutartis pagal esmę yra draudimo sutartis ir jai taikomos draudimo sutartį reglamentuojančios CK (be kita ko, CK 6.987 straipsnio nuostatos) bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) nuostatos tiek, kiek Draudimo įstatyme nėra numatyta kitaip.
40. Todėl apeliantės vertinimu, svarbu pabrėžti, kad ieškovė, sudarydama su atsakovu draudimo sutartį, tame tarpe, įsigydama papildomą draudimo apsaugą pagal „TopLiner“ parinktį užsitikrino, kad ieškovės nuostoliai bus atlyginti, įvykus draudiminiam įvykiui, t. y. esant pirkėjo įsiskolinimui.
41. Pažymi, kad draudimo apsauga ieškovei buvo teikiama tik pagal „TopLiner“ parinktį. Kadangi teigiamas atsakovo kredito sprendimas dėl pirkėjo nebuvo priimtas ir todėl draudimo apsauga pirkėjo atžvilgiu pagal draudimo sutartį neįsigaliojo, nagrinėjamu atveju aktuali yra būtent draudimo sutarties „TopLiner“ parinktis ir jos sąlygų aiškinimas, pagal kurią ieškovė įsigijo papildomą draudimo apsaugą.
42. Teigia, kad nagrinėjamu atveju esant aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintai „TopLiner“ parinkties sąlygai, kad jokia draudimo sutarties sąlyga ar parinktis, kuri būtų taikoma kredito sprendimams, nebus taikoma „TopLiner“ draudimui, ieškovės vertinimu, akivaizdu, kad ieškovei įsigyjant papildomą draudimo apsaugą pagal „TopLiner“ parinktį nei ieškovė neturėjo, nei atsakovas negalėjo turėti ketinimo draudimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.4. punkto nuostatas taikyti „TopLiner“ parinkčiai ir pagal jas įvertinti „TopLiner“ suteikiamą draudimo apimtį.
43. Priešingu atveju, anot apeliantės, lieka nesuprantama – kokiu tikslu „TopLiner“ parinkties sąlygose įtraukta 8 punkto išlyga ir kokiais atvejais ji taikoma, jeigu iškilus ginčui dėl „TopLiner“ parinkties esmės aiškinimo, šia išlyga nėra vadovaujamasi.
44. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog nors šio ginčo atveju draudimo apsauga ieškovei buvo teikiama tik pagal „TopLiner“ parinktį, minėtas „TopLiner“ parinkties variantas yra „TopLiner“ parinkties dalis, kuriai taikomos tos pačios „TopLiner“ parinkties nuostatos. Atsižvelgiant į tai, tiek vienas „TopLiner“ parinkties variantas, tiek kitas variantas aiškinami vienodai. Su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu ieškovė nesutinka.
45. Akcentuoja, kad „TopLiner“ parinkties sąlygose nėra aptarta kaip turi būti vertinama situacija, kai iš pradžių galioja viena „TopLiner“ draudimo apsauga, o šiai pasibaigus, klientas įsigyja kitą „TopLiner“ draudimo apsaugą. Pažymi, jog konkrečiu atveju papildomos draudimo apsaugos reikšmė dviem vienas po kito einantiems laikotarpiams negali būti aiškinama vienodai, kadangi susidarytų ieškovės atžvilgiu nesąžininga situacija, kai pirmuoju laikotarpiu apdrausta įsiskolinimo suma turi būti dar kartą draudžiama antruoju laikotarpiu, trečią kartą draudžiama trečiuoju laikotarpiu ir t.t. Todėl vertina, jog atitinkamai, nelogiška ir nesąžininga ieškovės atžvilgiu yra reikalauti pakartotinai susimokėti draudimo įmoką už jau apdraustą įsiskolinimą.
46. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas aiškindamas „TopLiner“ parinkties 2 punkto nuostatas, neatsižvelgia į aplinkybę, kad antruoju „TopLiner“ limito galiojimo laikotarpiu jau galiojo pirkėjo įsiskolinimų, atsiradusių iš ankstesniu laikotarpiu vykdytų pristatymų, draudimo apsauga ir nurodo, kad prekinio kredito draudimo atveju draudikui priėmus naują kredito sprendimą ir pasikeitus pagal pirminį kredito sprendimą nustatytam kredito limitui, esminę reikšmę, ar po naujojo kredito sprendimo priėmimo atsiradusioms skoloms bus taikoma draudimo apsauga, turi kontrahento (pirkėjo) einamojo įsiskolinimo suminis dydis draudėjui, o ne per atitinkamą laikotarpį buvę tarpiniai įsiskolinimai.
47. Nurodo, jog teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad 2018 m. kovo 7 d. – 2018 m. balandžio 5 d. laikotarpiui 20 000 Eur „TopLiner“ suma (kredito limitas) buvo nustatyta ieškovės pasirinkimu, ir šiuo laikotarpiu patirti ieškovės nuostoliai būtų draustini visa apimtimi, jeigu nebūtų egzistavęs 19 426,04 Eur pirkėjo įsiskolinimas už 2018 m. vasario 6 d. – 2018 m. kovo 7 d. Su tokiomis teismo išvadomis nagrinėjamoje situacijoje apeliantė nesutinka.
48. Pakartotinai pažymi, jog „TopLiner“ draudimas nelaikomas kredito sprendimu. Taip pat teigia, jog draudimo sutartyje nėra apibrėžta „einamojo įsiskolinimo“ sąvokos reikšmė, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju šios sąvokos reikšmė turi esminę reikšmę sprendžiant kam taikoma pagal „TopLiner“ parinktį teikiama draudimo apsauga.
49. Nurodo, jog iš cituojamo teismo paaiškinimo, akivaizdu, kad ir teismas aiškindamas „TopLiner“ parinkties sąlygas, kontrahento (pirkėjo) einamajam įsiskolinimui suteikė esminę reikšmę, tačiau šios sąvokos reikšmės būtent nagrinėjamos situacijos kontekste (kai pirkėjo įsiskolinimams, atsiradusiems iš ankstesniu laikotarpiu vykdytų pristatymų, galiojo draudimo apsauga) neanalizavo ir neatskleidė. Todėl apeliantės vertinimu, liko neaiški sąvokos „TopLiner“ draudimo apsaugos vertė“ reikšmė. Nurodo, jog teismas nepagrįstai apsiribojo konstatavimu, kad žodžių junginiai „einamasis įsiskolinimas“ ir „TopLiner“ draudimo apsaugos vertė“ yra vartojami pagal savo bendrinę reikšmę, o ne kaip sąvokos, kurių reikšmė nėra aiški.
50. Apibendrindama ieškovė nurodo, jog nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kai ieškovė, pirmajam laikotarpiui įsigijusi „TopLiner“ draudimo apsaugą 30 000 Eur limitui ir iš šio laikotarpio vykdytų pristatymų atsiradusiems įsiskolinimams 19 426,04 Eur sumai turėdama draudimo apsaugą, šiuos įsiskolinimus antrajam laikotarpiui turi vėl drausti. Taigi, ieškovė įsigijusi „TopLiner“ draudimo apsaugą 20 000 Eur limitui ir už tai dar ir susimokėjusi 830 Eur mokestį, negauna draudimo apsaugos dėl to, kad iš pirmojo laikotarpio kilusios draustos sumos neapdraudė dar kartą.
51. Nurodo, jog „TopLiner“ parinkties sąlygose nesant išaiškinimo kaip turi būti vertinama situacija, kai iš pradžių galioja viena „TopLiner“ draudimo apsauga, o šiai pasibaigus, klientas įsigyja kitą „TopLiner“ draudimo apsaugą, bei „TopLiner“ parinktyje įtvirtinus sąvokas paryškintu šriftu, kurių reikšmės nėra paaiškintos, vienareikšmiškai galima teigti, kad „TopLiner“ parinkties sąlygos, ypatingai 2 punkto, išdėstytos neaiškiai. Be to, dalį „TopLiner“ parinkties sąlygų pateikiant atsakovo elektroninėje sistemoje „Cofanet“ ypatingai mažu šriftu, akivaizdu, kad toks informacijos pateikimas apsunkina turinio suvokimą.
52. Teigia, jog nagrinėjamu atveju negali būti ir nebuvo paneigtas faktas, kad „TopLiner“ parinkties sąlygas parengė būtent atsakovas, minėtos parinkties tekstas yra standartinis, jo keisti ieškovė neturėjo galimybių. Pažymi, jog nors atsakovas nurodė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta derybų būdu ir siekiant, kad draudimo sutartis labiausiai atitiktų ieškovės poreikius, į draudimo sutartį buvo įtraukta ne tik „TopLiner“ parinktis, bet ir „Lankstaus tariamo nemokumo laikotarpio“ parinktis bei atliktas draudimo sutarties pakeitimas, tačiau pažymi, kad nei vienas iš šių dokumentų nepatvirtina, kad ieškovė turėjo galimybę derėtis dėl draudimo sutarties sąlygų ir atitinkamai dėl jų derėjosi.
53. Pažymi, kad tiek „TopLiner“, tiek „Lankstaus tariamo nemokumo laikotarpio“ parinktys yra standartinės, kas reiškia, kad tai nėra individualiai pagal ieškovės poreikius vienkartiniam ieškovės naudojimui rengiamos draudimo sutarties sąlygos. Šias parinktis pasiūlė pats atsakovas kaip siūlomo prekinio kredito draudimo produkto dalį, tačiau jų sąlygos šalių nebuvo derinamos. Nurodo, jog ieškovė pasirinko „TopLiner“ ir „Lankstų tariamo nemokumo laikotarpį“ kaip atskiras parinktis, tačiau pagal standartines šiose parinktyse išdėstytas turinio sąlygas.
54. Tai, kad „TopLiner“ sąlygos yra standartinės, apeliantės vertinimu, patvirtina atsakovo su atsiliepimu pateiktas „Cofanet“ sistemos naudojimo vadovas dėl „TopLiner“ parinkties. Pažymi, kad draudimo sutarties pakeitimas – „Tradeliner“ sutarties Nr. 3000/17 papildymas taip pat neįrodo, kad draudimo sutarties sąlygos nėra standartinės ir buvo dėl jų derėtasi. Šiuo pakeitimu šalys tik susitarė praplėsti draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 1.2. punktą, įtraukiant papildomą valstybę – Šveicariją.
55. Akcentuoja, kad draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 1.2. punkto turinys pagal savo esmę priskirtinas prie kiekvieno kliento pasirenkamų sąlygų, tačiau šių sąlygų pakeitimas/papildymas pagal kliento poreikius nedaro draudimo sutarties sąlygų individualiomis.
56. Pabrėžia, kad aplinkybė, jog šalys sudarė prekinio kredito draudimo sutartį, ar, kad parinkties „TopLiner“ įtraukimą į draudimo sutartį inicijavo pati ieškovė (su kuo ieškovė nesutinka, kadangi pati „TopLiner“ parinktis kaip draudimo produktas buvo pasiūlytas atsakovo) bei, kad ieškovė yra juridinis asmuo ir jai taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nepaneigia aplinkybės, kad pagal prekinio kredito draudimo sutartį draudikas (atsakovas) perėmė iš draudėjo (ieškovės) nuostolių atsiradimo riziką. Nurodo, kad atsakovo vykdoma profesinė veikla yra būtent rizikos draudimas, o ieškovei ir atsakovui sudarius prekinio kredito draudimo sutartį, ieškovė, sumokėjusi draudimo įmokas, pagrįstai tikėjosi gauti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui.
57. Be to, teigia, kad draudimo brokeris UADBB "Kreditų draudimo brokeris" draudimo sutarties „TopLiner“ parinkties sąlygas interpretavo ir suprato taip, kaip jas supranta ieškovė, todėl akivaizdu, kad buvo atskleistas tikrasis ieškovės ketinimas įsigyjant draudimo apsaugą pagal „TopLiner“ parinktį o taip pat ir draudimo brokerio tikrasis draudimo sutarties „TopLiner“ parinkties suvokimas. Dėl ko, apeliantės vertinimu, neabejotina, kad būtent tokia linkme draudimo brokerio ir buvo aiškinamos „TopLiner“ parinkties sąlygos ieškovei.
58. Apibendrindama apeliantė pažymi, kad skundžiamo sprendimo turinys aiškiai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, ieškovės vertinimu, sutarties aiškinimo rezultatas nagrinėjamu atveju paremtas subjektyviais atsakovo argumentais bei sąlygų aiškinimu. O vien atsakovo argumentų atkartojimas sutarties sąlygų tyrime nėra pakankamas ir neužtikrina sutarties sąlygų aiškinimo objektyvumo ir išsamumo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies (ieškovės) naudai.
59. Teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas negalėjo padaryti išvados, kad sutarties sąlygos ieškovei buvo tinkamai atskleistos, kadangi ir pats atsakovas kilus ginčui dėl draudimo išmokos, pripažino, kad „TopLiner“ parinktyje nėra paaiškinama, kaip bus vertinama situacija, kuomet iš pradžių galiojus didesnei „TopLiner“ draudimo apsaugai, šiai pasibaigus klientas nusipirks mažesnę.
60. Anot apeliantės, net aplinkybė, kad ji buvo pasitelkusi draudimo brokerį, neeliminuoja atsakovo pareigos parengti aiškias ir nedviprasmiškas draudimo sutarties sąlygas. Teigia, jog atsakovui, kaip turinčiam verslo interesą pritraukti klientus, tenka pareiga parengti teisiškai apibrėžtas, aiškias ir suderinamas vienas su kitom draudimo sutarties sąlygas.
61. Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kaip viršijančios maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį, negali būti laikomos pagrįstomis ir yra aiškiai per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą išlaidas sumažino iki sumos, kuri vis tiek viršija maksimalų rekomendacijose nustatytą teisinės pagalbos išlaidų dydį.
62. Atsakovas COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR veikiantis per COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialą atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
63. Nurodo, jog iš esmės visa apeliaciniame skunde ieškovo dėstoma pozicija šiuo atveju apsiriboja tik pirmosios instancijos teismo ir atsakovo argumentų neigimu bei deklaratyviu tvirtinimu, kad draudimo sutarties („TopLiner“ parinkties) sąlygos yra neaiškios.
64. Akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog draudimo sutartis yra prekinio kredito draudimo sutartis.
65. Nurodo, jog sprendžiant dėl tarp prekinio kredito draudimo sutarties šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinio, prioritetiškai turi būti vadovaujamasi sudarytos prekinio kredito draudimo sutarties sąlygomis. Atsakovo vertinimu, Draudimo įstatyme ar CK nėra įtvirtinta jokio teisinio reglamentavimo, kuris specifiškai būtų skirtas prekinio kredito draudimo teisiniams santykiams.
66. Teigia, jog prekinio kredito draudimo atveju draudikui priėmus naują kredito sprendimą ir pasikeitus pagal pirminį kredito sprendimą nustatytam kredito limitui, esminę reikšmę, ar po naujojo kredito sprendimo priėmimo atsiradusioms skoloms bus taikoma draudimo apsauga, turi kontrahento (pirkėjo) einamojo įsiskolinimo suminis dydis draudėjui, o ne per atitinkamą laikotarpį buvę tarpiniai įsiskolinimai, t. y. sprendžiant dėl to, ar draudėjo patirti nuostoliai bus draustini, prekinio kredito draudimas negali būti tapatinamas, pavyzdžiui, su turto, civilinės atsakomybės ar kitu draudimu, kadangi prekinio kredito draudimo atveju aplinkybę dėl draudimo išmokos mokėjimo apsprendžia ne tik tai, ar įvykis, dėl kurio kilo žala (nuostoliai), įvyko draudimo apsaugos taikymo laikotarpiu, bet ir tai, ar draudėjo kontrahento (pirkėjo) einamojo įsiskolinimo dydis pristatymo metu neviršijo kredito limito.
67. Pažymi, jog aiškinant „TopLiner“ parinkties, kuri yra draudimo sutarties dalis, turinį, turi būti atsižvelgiama į prekinio kredito draudimo esmę ir prigimtį.
68. Atkreipia dėmesį, jog net, jeigu aiškinant prekinio kredito draudimo teisinius santykius nebūtų remiamasi draudimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.4 punktu ir kitomis draudimo sutarties nuostatomis, ieškovės ir atsakovo teisės ir pareigos šiuo atveju nepasikeistų, t. y. didesnė draudimo išmoka nei atsakovas išmokėjo ieškovei nebūtų mokama, kadangi „TopLiner“ parinktyje nustatytas analogiško pobūdžio reguliavimas, pagal kurį „TopLiner“ sumos negali būti sumuojamos ir apdraudžiami ne konkretūs draudėjo ir jo kontrahento (pirkėjo) pristatymai, o neatsiskaitymai.
69. Teigia, jog apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog pagal prekinio kredito draudimo sutartį draudikas (atsakovas) perėmė iš draudėjo (ieškovės) nuostolių atsiradimo riziką, todėl ieškovė, sudarydama su atsakovu draudimo sutartį, bei pasirinkdama „TopLiner“ parinktį užsitikrino, kad ieškovės nuostoliai bus atlyginti, įvykus draudiminiam įvykiui.
70. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju dalis ieškovės patirtų nuostolių pagal draudimo sutarties ir „TopLiner“ parinkties sąlygas nepateko į „TopLiner“ parinkties draudimo apsaugos apimtį, todėl draudimo išmoką dėl šių nuostolių ieškovei pagrįstai buvo atsisakyta mokėti.
71. Teigia, jog ieškovė iš esmės nepasisako, kokios konkrečios draudimo sutarties („TopLiner“ parinkties) nuostatos skundžiamame sprendime interpretuotos netinkamai ir kaip jos turėtų būti interpretuotos. Anot atsakovo, ieškovė savo apeliaciniame skunde tik kartoja, koks turėtų būti galutinis šio ginčo rezultatas (vertinimas) – mokama ieškovės prašoma draudimo išmoka, tačiau atsakovo vertinimu, tai nėra teisinis (ar faktinis) pagrindas, patvirtinantis ieškovės pozicijos pagrįstumą.
72. Teigia, jog draudimo sutartyje ir „TopLiner“ parinktyje buvo aiškiai ir detaliai išdėstytos draudimo sąlygos, ieškovas su šiomis sąlygomis sutiko bei patvirtino, jog jos jam yra suprantamos, todėl atsakovo įsitikinimu, darytina išvada, jog tokios draudimo sutarties sąlygos atitiko ieškovės valią ir tikruosius ketinimus.
73. Pažymi, jog atsakovui pagal draudimo sutarties nuostatas priėmus ribojantį kredito sprendimą (t. y. konkretaus draudėjo kontrahento (pirkėjo) atžvilgiu atsakovui atsisakius priimti teigiamą kredito sprendimą arba priėmus mažesnės sumos teigiamą kredito sprendimą nei prašė draudėjas), draudėjas turi galimybę kreiptis į atsakovą dėl draudimo apsaugos suteikimo pagal parinktį „TopLiner“.
74. Teigia, jog „TopLiner“ parinkties teikiama draudimo apsauga gali būti taikoma tiek kartu su pagal kredito sprendimą suteikta draudimo apsauga, tiek atskirai (t. y. galima dvejopa situacija, pavyzdžiui: 1) draudėjas kreipiasi dėl 80 000 Eur kredito sprendimo priėmimo, tačiau atsakovas, įvertinęs pirkėjo kreditingumą, priima teigiamą kredito sprendimą 50 000 Eur sumai, todėl draudėjas papildomai kreipiasi dėl 30 000 Eur „TopLiner“ sumos suteikimo; 2) draudėjas kreipiasi dėl 80 000 Eur kredito sprendimo priėmimo, tačiau atsakovas, įvertinęs pirkėjo kreditingumą, atsisako priimti teigiamą kredito sprendimą, todėl draudėjas kreipiasi dėl 80 000 Eur „TopLiner“ sumos suteikimo).
75. Nurodo, jog draudimo apsauga taikoma tik tiems pristatymams (skoloms) konkrečiam pirkėjui, kurio įskolinimas draudėjui pristatymo metu neviršija priimto kredito sprendimo ir „TopLiner“ kredito limito arba „TopLiner“ kredito limito (jei nėra priimto teigiamo kredito sprendimo, nustatančio tam tikrą kredito limitą).
76. Pažymi, jog draudėjas, siekdamas gauti reikiamą draudimo apsaugos apimtį, turi atsižvelgti į esamą pirkėjo įsiskolinimą iki įsigalioja „TopLiner“ draudimo apsauga, o „TopLiner“ parinkties atveju taikomos visos draudimo sutarties sąlygos, kurios neprieštarauja „TopLiner“ parinkties nuostatoms.
77. Atsakovo įsitikinimu, vadovaujantis tuo, „TopLiner“ parinktis yra sudėtinė draudimo sutarties dalis, pagal kurią teikiamas tokio paties pobūdžio prekinio kredito draudimas kaip ir tuo atveju, kuomet draudimo sutartyje nustatyta tvarka priimamas kredito sprendimas. Todėl „TopLiner“ parinkties atveju nustatant, kokia suma už atliktus pristatymus būtų laikoma drausta, lygiai taip pat kaip ir kredito sprendimo priėmimo atveju, esminę reikšmę turi egzistuojantis kontrahento (pirkėjo) įsiskolinimas.
78. Pažymi, jog „TopLiner“ parinkties atveju kontrahento (pirkėjo) įsiskolinimo svarba yra netgi dar didesnė, kadangi atsakovui priimant kredito sprendimą, draudėjo nurodyto kontrahento (pirkėjo) kreditingumą įvertina pats atsakovas, tuo tarpu parinkties „TopLiner“ atveju atsakovas minėto kreditingumo vertinimo neatlieka, todėl pats draudėjas (ieškovas) turi įsivertinti su kontrahentu (pirkėju) susijusią kreditingumo riziką ir, atitinkamai, pasirinkti „TopLiner“ sumą. Pirkėjo įsiskolinimui viršijus nustatytą „TopLiner“ sumą, šiam viršijimui nebus taikoma draudimo apsauga.
79. Taigi atsakovo vertinimu, ieškovės pozicija, jog pirkėjo įsiskolinimai iš pristatymų, vykdytų kiekvienu iš draudiminių laikotarpių, kai galiojo „TopLiner“ draudimo apsauga, yra drausti ir draudimo išmoka kiekvieno laikotarpio „TopLiner“ limito ribose turi būti išmokėta, yra nepagrįsta.
80. Nagrinėjamu atveju, atsakovo teigimu, ieškovės kontrahento UAB „Archimega“ atžvilgiu teigiamas atsakovo kredito sprendimas nebuvo priimtas, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl draudimo apsaugos pagal draudimo sutarties parinktį „TopLiner“ suteikimo. Ieškovės prašymu ir pasirinkimu atsakovas laikotarpiui nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. kovo 7 d. dėl ieškovės kontrahento UAB „Archimega“ nustatė 30 000 Eur „TopLiner“ kredito limitą, o vėliau, ieškovei pasikeipus dar kartą, laikotarpiui nuo 2018 m kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. atsakovas ieškovės prašymu ir pasirinkimu nustatė 20 000 Eur „TopLiner“ kredito limitą.
81. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo teigimu, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. kovo 7 d. ieškovės patirti 19 426,04 Eur nuostoliai pagal „TopLiner“ parinktį laikytini draustais. Pažymi, jog net jeigu UAB „Archimega“ už šio laikotarpio pristatymus apskritai nebūtų atlikusi jokių mokėjimų, visas 26 447,73 Eur nuostolis būtų laikomas draustu, kadangi šiam laikotarpiui ieškovės pasirinkta „TopLiner“ parinkties suma siekė 30 000 Eur, be to, pagal ieškovės pateiktus duomenis, pristatymų metu UAB „Archimega“ įsiskolinimo ieškovei neturėjo.
82. Tačiau pažymi, kad ieškovei laikotarpiui nuo 2018 m kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. pasirinkus 20 000 Eur „TopLiner“ sumą, bei UAB „Archimega“ nesumokėjus ieškovei 19 426,04 Eur už minėtu ankstesniu laikotarpiu pateiktus pristatymus, draustais ieškovės nuostoliais šiuo atveju papildomai laikytina tik 573,96 Eur (20 000 Eur - 19 426,04 Eur). Nurodo, jog šiuo atveju didesnės apimties ieškovės nuostoliai nėra draustini, kadangi UAB „Archimega“ skola Ieškovui 2018 m kovo 7 d. - 2018 m. balandžio 5 d. laikotarpiui viršijo nustatytą „TopLiner“ sumą (20 000 Eur). Teigia, jog jeigu ieškovė nebūtų kreipųsis dėl 20 000 Eur „TopLiner“ sumos, taikytina draudimo apsauga šiuo atveju būtų buvusi mažesnė (19 426,04 Eur).
83. Pažymi, jog atsižvelgiant į pateiktų pristatymų sumas 26 447,73 Eur ir 17 252,02 Eur, ieškovė, siekdama visiškos prekinio kredito draudimo apsaugos, laikotarpiui nuo 2018 m kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 5 d., turėjo pasirinkti ne mažesnę nei 43 700 Eur (26 447,73 Eur + 17 252,02 Eur) „TopLiner“ sumą.
84. Teigia, jog ieškovė galėjo pasirinkti ir mažesnę „TopLiner“ sumą, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, tačiau tokiu atveju jai teko prisiimti riziką, kad UAB „Archimega“ tinkamai neatsiskaitys už ankstesniu laikotarpiu, t. y. 2018 m. vasario 6 d. - 2018 m. kovo 7 d. pristatymus, ir 20 000 Eur „TopLiner“ suma bus nepakankama ieškovės nuostoliams dėl 2018 m. kovo 7 d. - 2018 m. balandžio 5 d. atliktų pristatymų apsaugoti.
85. Atkreipia dėmesį, jog jeigu UAB „Archimega“ už 2018 m. vasario 6 d. - 2018 m. kovo 7 d. laikotarpio pristatymus su ieškove būtų tinkamai atsiskaičiusi (t. y. nebūtų egzistavęs minėtas 19 426,04 Eur įsiskolinimas), o už 2018 m kovo 7 d. - 2018 m. balandžio 5 d. laikotarpio pristatymus neatsiskaičiusi, visi pastarojo laikotarpio ieškovės nuostoliai (17 252,02 Eur) būtų laikomi draustais.
86. Teigia, jog išdėstytos aplinkybės ir argumentai kartu patvirtina, jog ieškovės teiginiai, kad situacija, kai pirmuoju laikotarpiu apdrausta įsiskolinimo suma turi būti dar kartą draudžiama antruoju laikotarpiu, trečią kartą draudžiama trečiuoju laikotarpiu ir t. t., yra nepagrįsti. Priešingai nei nurodo ieškovė, pagal „TopLiner“ parinktį ta pati suma dar kartą neturi būti drausta, draudėjo pasirinkimu (siekiant galimos plačiausios apimties draudimo apsaugos), kiekvienu iš TopLiner“ parinkties draudimo apsaugos galiojimo laikotarpių turi būti apdraudžiami draudėjo kontrahento (pirkėjo) einamieji įsiskolinimai. Kokie konkretūs einamieji įsiskolinimai egzistuoja ir, kokia „TopLiner“ suma turi būti pasirinkta, kiekvienu atveju nustato ir sprendžia išimtinai draudėjas (kadangi būtent draudėjas gali kontroliuoti kontrahentų einamųjų įsiskolinimų dydį). Jeigu „TopLiner“ parinktis būtų aiškinama taip, kaip tą daro ieškovė ir „TopLiner“ sumos būtų sumuojamos (sudedamos), atsakovui (draudikui) tektų prisiimti neproporcingo dydžio draudimo riziką.
87. Nurodo, jog priešingai nei teigia ieškovė, situacija, kuomet dviem vienas po kito einantiems laikotarpiams nustatomos „TopLiner“ sumos, „TopLiner“ parinktyje yra sureguliuota draudimo sutarties „TopLiner“ parinkties 2 punkte. Jame, atsakovo vertinimu, aiškiai atskleista, kad visais atvejais pasirenkant „TopLiner“ sumą (draudėjui prašant suteikti draudimo apsaugą pagal „TopLiner“ parinktį) turi būti atsižvelgiama į pirkėjo einamąjį įsiskolinimą prieš įsigaliojant „TopLiner“ draudimo apsaugai ir šis einamasis įsiskolinimas neturi viršyti pasirinktos „TopLiner“ draudimo apsaugos sumos, t. y. nepriklausomai nuo to, ar draudimo apsaugą pagal „TopLiner“ parinktį atitinkamo kontrahento (pirkėjo) atžvilgiu prašoma nustatyti pirmą ar po jo einančius kartus, draudėjas turi įsivertinti, koks yra šio konkretaus kontrahento (pirkėjo) einamasis įsiskolinimas.
88. Paaiškina, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta draudimo sutartis ir papildomai, ieškovės pageidavimu, laikotarpiais 2018 m. vasario 6 d. - 2018 m. kovo 7 d. bei 2018 m kovo 7 d. - 2018 m. balandžio 5 d., suteikta draudimo apsauga pagal „TopLiner“ parinktį. Tačiau draudimo apsaugos pagal „TopLiner“ parinktį suteikimas keliems skirtingiems laikotarpiams nėra naujų (atskirų) draudimų polisų išdavimas (draudimo sutarčių sudarymas). „TopLiner“ parinktis yra draudimo sutarties dalis, kurią kaip papildomą draudimo paslaugą gali pasirinkti draudėjai, t. y. nepriklausomai nuo to, kiek kartų (keliems skirtingiems laikotarpiams) draudėjas pasirinktų draudimo apsaugos pagal TopLiner“ parinktį taikymą, atskiri draudimo teisiniai santykiai nesukuriami.
89. Teigia, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, kad pats atsakovas pripažino, jog „TopLiner“ parinkties sąlygose nėra aptarta kaip turi būti vertinama situacija, kai iš pradžių galioja viena „TopLiner“ draudimo apsauga, o šiai pasibaigus, draudėjas įsigyja kitą „TopLiner“ draudimo apsaugą. Atsakovas atsakyme ieškovei išsamiai paaiškino, kad „TopLiner“ parinkties sumos negali būti sumuojamos (sudedamos), o aiškinant „TopLiner“ parinkties turinį turi būti atsižvelgiama į draudimo sutarties nuostatas, kurios atskleidžia prekinio kredito draudimo esmę ir prigimtį.
90. Pažymi, jog TopLiner“ parinkties 2 punkte nėra įtvirtinta jokių sąvokų, kurios draudimo sutartyje nebūtų paaiškintos. Jeigu tam tikri žodžiai ar jų junginiai sutartyje nėra paaiškinti kaip tam tikros sąvokos, jie ir neturėtų būti laikomi specifinę reikšmę turinčiomis sąvokomis (t. y., jeigu būtų siekta atitinkamiems žodžiams ar jų junginiams suteikti specifinę reikšmę, tai ir būtų padaryta). Aplinkybė, jog tam tikri žodžiai ar jų junginiai TopLiner“ parinkties 2 punkto tekste yra paryškinti, tačiau draudimo sutartyje nepateiktas joks specialus šių žodžių ar jų junginių apibrėžimas, negali būti pagrindu išvadai, jog tokie žodžiai ar jų junginiai yra specifinę reikšmę turinčios sąvokos. Taigi šie žodžiai ar jų junginiai, atsakovo įsitikinimu, turėtų būti aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę.
91. Nurodo, jog „einamasis“ reiškia, jog sprendžiant dėl draudimo apsaugos apimties turi būti atsižvelgiama į visus draudėjo kontrahento įsiskolinimus draudėjui, įskaitant tuos įsiskolinimus, kurie buvo prieš įsigaliojant „TopLiner“ draudimo apsaugai. Jeigu „TopLiner“ parinktis būtų aiškinama taip, kaip nurodo ieškovė, „TopLiner“ parinkties 2 punkte negalėtų būti nurodyta, kad turi būti atsižvelgiama į einamąjį įsiskolinimą prieš įsigaliojant „TopLiner“ draudimo apsaugai.
92. Nurodo, jog ieškovės teiginių, jog einamasis įsiskolinimas turi būti vertinamas tam laikotarpiui, kuriam yra suteiktas kredito limitas pagal „TopLiner“ draudimo apsaugą, nepagrįstumą, taip pat patvirtina, atsakovo elektroninėje sistemoje „Cofanet“, per kurią draudėjai teikia prašymus dėl „TopLiner“ sumų (kredito limitų) nustatymo, draudėjams papildomai pateikiama informacija. Per šią sistemą pateikiant prašymą dėl „TopLiner“ sumos (kredito limito) nustatymo, draudėjas (prieš nurodant pageidaujamą „TopLiner“ sumą (kredito limitą)), papildomai informuojamas ir jam paaiškinama, jog bendra draudimo apsaugos suma (kredito limitas ir (arba) TopLiner draudimas) turėtų būti pakankama visai neapmokėtai sumai padengti; į šią sumą turi būti įtrauktos einamosios neapmokėtos sumos, kurios dengiamos pagal turimą kredito limitą (jeigu jis yra) ir papildomų pristatymų, kurie bus vykdomi TopLiner draudimo apsaugos laikotarpiu, vertė.
93. Pažymi, jog priešingai nei teigia ieškovė, atsakovo elektroninėje sistemoje „Cofanet“ pateikiamas minėtas papildomas informavimas apie tai, kad draudėjui renkantis „TopLiner“ sumą, turi būti atsižvelgiama į einamąjį kontrahento įsiskolinimą, nėra pateikiamas mažu šriftu. Ši informacija pateikiama gerai įskaitomu bei tokio paties dydžio šriftu, kaip ir užrašai „Suma“ bei „Trukmė (30 - 90 dienų)“, ties kuriais draudėjas įrašo pageidaujamą „TopLiner“ sumą ir „TopLiner“ draudimo apsaugos laikotarpį.
94. Nurodo, jog parinkties „TopLiner“ įtraukimą į draudimo sutartį inicijavo būtent ieškovė, draudimo sutartis (įskaitant „TopLiner“ parinktį) nebuvo sudaryta ieškovei prisijungiant prie draudimo sutarties. Nagrinėjamu atveju, atsakovo teigimu, draudimo sutartis (įskaitant „TopLiner“ parinktį) buvo sudaryta derybų būdu, abiem šalims derinant draudimo sutarties parinktis bei sąlygas – siekiant, kad draudimo sutartis labiausiai atitiktų ieškovės poreikius, į draudimo sutartį buvo įtraukta ne tik „TopLiner“ parinktis, bet ir „Lankstaus tariamo nemokumo laikotarpio“ parinktis. Be to, 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovės pageidavimu buvo atliktas draudimo sutarties pakeitimas, pagal kurį draudimo sutartis buvo papildyta ieškovės pageidaujamomis sąlygomis.
95. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra verslo subjektas, kuris sudarant draudimo sutartį (su „TopLiner“ parinktimi) buvo pasitelkęs draudimo profesionalą (draudimo tarpininką) - UADBB „Kreditų draudimo brokeris“, kuris patvirtino, jog draudimo sutarties sąlygos ieškovei (jos darbuotojams) pasirodė aiškios ir suprantamos.
96. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-520-553/2011 pateiktais išaiškinimais negalima vadovautis, nes nagrinėjamos bylos ir minėtos bylos ratio decidendi nesutampa.
97. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, jog ieškovė šioje byloje siekia tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusius prekinio kredito draudimo teisinius santykius nesąžiningai interpretuoti išimtinai sau naudinga linkme, todėl atsakovo pasirinkimas pasinaudoti savo teise, jog šios bylos (ginčo) esmę papildomai būtų galima atskleisti žodinio proceso tvarka bei papildomų rašytinių paaiškinimų pateikimas, neturėtų būti vertinamas kaip atsakovo nesąžiningas prisidėjimas prie bylinėjimosi išlaidų padidėjimo. Pažymi, kad ieškovės teiginiai apie nepagrįstai per dideles bylinėjimosi išlaidas yra atmestini kaip nepagrįsti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
98. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
99. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
100. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas draudimo išmokos neišmokėjimo pagal draudimo sutarties parinktį „TopLiner“ pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
101. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė 2017 m. birželio 30 d. „Tradeliner“ sutartį Nr. 3000/17. Draudimo sutarties galiojimo metu ieškovė kreipėsi dėl draudimo apsaugos suteikimo pagal draudimo sutarties parinktį „TopLiner“ ir parinktį „Lankstaus tariamo nemokumo laikotarpis“. Šiuo atveju, ginčas kilo dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal draudimo sutarties parinktį „TopLiner“.
102. Nustatyta, kad ieškovės prašymų pagrindu, pagal draudimo sutarties parinktį „TopLiner“ buvo priimti sprendimai dėl pirkėjo kredito limito poliso Nr. 840603000, dėl ieškovės kontrahento (pirkėjo) UAB „Archimega“, kuriais buvo suteikti kredito limitai: laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. kovo 7 d. buvo suteikta 30 000 Eur „TopLiner“ suma (kredito limitas); laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. buvo suteikta 20 000 Eur „TopLiner“ suma (kredito limitas).
103. Nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu draudimo išmokai gauti, kuriame nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2018 m. kovo 26 d. pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras UAB „Archimega“ ieškovei neapmokėjo 36 678,06 Eur sumos.
104. Bylos duomenimis, atsakovas priėmė 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 118.00256/3 (21213) „Dėl draudimo išmokos“, pagal kurį pripažino 16 678,06 Eur nuostolį nedraustu; pripažino draustu 20 000 Eur nuostolį (draudimo išmoka: 20 000 Eur x 90 proc. = 18 000 Eur; skolos išieškojimo mokesčiai: 39 150,05 Eur x 4,5 proc. = 1761,75 + 21 proc. = 2131,72 Eur; grynosios skolos draudimo išmoka: 18 000 Eur – 1883,98 Eur = 16 116,02 Eur; bei išieškojimo išlaidų draudimo išmoka: 1761,75 Eur x 90 proc. x 0,55 = 872,07 Eur).
105. Nustatyta, jog atsakovui nepatenkinus ieškovės 2020 m. sausio 13 d. pretenzijoje nurodytų reikalavimų, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo.
Dėl tarp šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo
106. Kredito draudimo sutartys Draudimo įstatyme priskirtos didelės draudimo rizikos sutartims (Draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad didelės rizikos draudimo sutarties atveju preziumuojama didesnė negu įprasta draudžiamojo įvykio tikimybė, ši aplinkybė lemia poreikį draudimo sutartyje išsamiai aptarti rizikos valdymo ir paskirstymo klausimus bei nustatyti atitinkamas sutarties šalių interesų apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2013).
107. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad sutarties laisvės principas kredito draudimo, konkrečiai – prekinių kreditų draudimo atveju šios kategorijos draudimo sutarčių (angl. Credit insurance arba Trade credit insurance) atveju, turi būti suprantamas plačiau – ir draudikas, ir draudėjas yra savo srities profesionalai, sudarę itin rizikingą sutartį, išimtinai susijusią su verslu. Šiose sutartyse draudikui ypač svarbu, kad draudėjas savo įsipareigojimus vykdytų laiku ir tinkamai, nes priešingu atveju pirkėjo (prekių gavėjo) nemokumo rizika galėtų tapti tokia didelė, kad draudikas būtų nepajėgus ją prisiimti. Šiuo atveju svarbu įvertinti visų prekinių kreditų draudimo sutarties sąlygų visumą (taisyklių konstrukciją, pateiktų terminų apibrėžtis, pan.), taip pat atsižvelgti į pirmiau nurodytą prekinių kreditų draudimo teisinį kontekstą ir taip atskleisti tikrąją šalių valią bei kvalifikuoti automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2013).
108. Prekinio kredito draudimo sutartimi paprastai yra draudžiamos neapmokėtos skolos, kai neatsiskaitymo tiesioginė ir vienintelė priežastis yra draudėjo pirkėjo „komercinė rizika“, atsiradusi dėl finansinių sunkumų, t. y. pirkėjo nemokumo ir jo finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Tokiu atveju draudikas pagal draudimo sutarties sąlygas kredito limitą suteikia konkrečios draudimo sutarties pagrindu ir individualiai konkrečiam draudėjo pirkėjui. Būtent dėl to šiose sutartyse draudikui ypač svarbu, kad draudėjas savo įsipareigojimus vykdytų laiku ir tinkamai, nes priešingu atveju pirkėjo (prekių gavėjo) nemokumo rizika galėtų tapti tokia didelė, kad draudikas būtų nepajėgus ją prisiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013).
109. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta sutartis yra laikytina prekinio kredito draudimo sutartis, bei pagal galiojantį teisinį reguliavimą sprendžiant dėl prekinio kredito draudimo sutarties šalių teisių ir pareigų prioritetiškai turi būti vadovaujamasi prekinio kredito draudimo sutarties sąlygomis (Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 90 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013). Taigi, Draudimo įstatymas ginčo teisinius santykius reguliuoja tiek, kiek nereguliuoja sudarytos prekinio kredito draudimo sutarties nuostatos.
Dėl draudimo sutarties parinkties „TopLiner“ esmės
110. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirkėjo įsiskolinimai iš pristatymų, vykdytų kiekvienu iš draudiminių laikotarpių, kai galiojo „TopLiner“ draudimo apsauga, yra drausti ir draudimo išmoka kiekvieno laikotarpio „TopLiner“ limito ribose turi būti išmokėta. Nurodo, jog šalys nesitarė, kad situacijoje, kai turint 30 000 Eur „TopLiner“ draudimo apsaugą ieškovė dar įsigyja 20 000 Eur „TopLiner“ draudimo apsaugą, draudimo išmoka pagal draudimo sutarties „TopLiner“ parinktį bus apribota paskutinės ieškovės įsigytos 20 000 Eur „TopLiner“ draudimo apsaugos limito suma.
111. Įvertinusi nagrinėjamu atveju aktualios draudimo sutarties nuostatas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog prekinio kredito draudimo atveju apdraudžiami ne konkretūs draudėjo ir jo kontrahento (pirkėjo) sandoriai (pristatymai), o neatsiskaitymai pagal draudėjo pristatymus.
112. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog prekinio kredito draudimo atveju draudikui priėmus naują kredito sprendimą ir pasikeitus pagal pirminį kredito sprendimą nustatytam kredito limitui, esminę reikšmę, ar po naujojo kredito sprendimo priėmimo atsiradusioms skoloms bus taikoma draudimo apsauga, turi kontrahento (pirkėjo) einamojo įsiskolinimo suminis dydis draudėjui, o ne per atitinkamą laikotarpį buvę tarpiniai įsiskolinimai. Taigi, ieškovės pozicija dėl papildomos 20 000 Eur „TopLiner“ draudimo apsaugos yra nepagrįsta, nes įsigydama draudimo parinktį ieškovė turėjo įvertinti ne sandorių (pristatymų/užsakymų) su kontrahentu sumą, o neatsiskaitymų už juos riziką, be kita ko, įvertinant, neatsiskaitymą pagal ankstesnį kredito sprendimą. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju didesnės apimties ieškovės nuostoliai nebuvo draustini, kadangi UAB „Archimega“ (kontrahento) skola ieškovei 2018 m. kovo 7 d. – 2018 m. balandžio 5 d. laikotarpiu viršijo nustatytą „TopLiner“ sumą.
113. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaip teisingai paminėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė, būdama verslo subjektas, naudojosi profesionalaus draudimo eksperto (draudimo tarpininko) paslaugomis, taigi, jai yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, ieškovė, norėdama įsigyti draudimo sutarties parinktį „TopLiner“ pati turėjo imtis veiksmų ir užpildyti prašymą atsakovo interneto svetainėje, kurioje ieškovė pažymėjo, jog jai visos „TopLiner“ parinkties nuostatos jai yra aiškios ir suprantamos. Spręstina, jog ieškovė, sudarydama draudimo sutartį ir pasirinkdama papildomas parinktis naudojosi draudimo profesionalo paslaugomis, todėl galėjo ir turėjo išsiaiškinti visų draudimų sutarties sąlygų turinį.
Dėl procesinės bylos baigties
114. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
115. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
116. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
117. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra viršijančios maksimalų rekomendacijose nustatytą bylinėjimosi išlaidų dydį, sumažino jas, tačiau ieškovės vertinimu, vis tiek priteisė per viršijančias maksimalų rekomendacijose nustatytą teisinės pagalbos išlaidų dydį.
118. Nustatyta, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 16 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas detalizavo, jog prašomą priteisti 8433,70 Eur sumą sudaro: atsiliepimo į ieškinį rengimas (6534 Eur); tripliko rengimas (1294,70 Eur); paaiškinimų byloje rengimas ir pasiruošimas teismo posėdžiui bei atstovavimas teismo posėdyje (605 Eur).
119. Vadovaujantis rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – rekomendacijos), numatytų maksimalių priteistinų dydžių nuostatomis, už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (rekomendacijų 8.2 punktas); už dubliką, tripliką – 1,5 (rekomendacijų 8.3 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (rekomendacijų 8.19 punktas). Taigi, maksimalūs priteistini dydžiai už atsakovo patirtas teisines išlaidas yra: už atsiliepimą į ieškinį – 3396,5 Eur; už tripliką – 2097,8 Eur; už vieną pasirengimo bylos nagrinėjimui ir atstovavimo teismo posėdyje valandą – 138,1 Eur.
120. Teisėjų kolegija vertina, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas papildomų paaiškinimų nagrinėjamoje byloje neteikė, šios bylinėjimosi išlaidos negali būti laikytinos realiai patirtomis. 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdis pirmosios instancijos teisme truko 1 val., atsakovo atstovui nedetalizavus pasiruošimo bylos nagrinėjimui ir atstovavimui trukmės spręstina, jog pasiruošimas taip pat truko 1 val., todėl pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 4 967,4 Eur (3 396,5 Eur + 1 294,70 Eur + 138,1 Eur + 138,1 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
121. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės atsakovo naudai.
122. 2020 m. gruodžio 7 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovas nurodo, jog patyrė 2178 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija AA Nr. 0553 kopija, sąskaitos apmokėjimą patvirtinančiu mokėjimo nurodymu, jo duomenimis sąskaita apmokėta 2020 m. gruodžio 7 d.).
123. Vadovaujantis rekomendacijų nuostatomis, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija numatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (rekomendacijų 8.11 punktas: 1398,5 Eur x 1,3), todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina maksimalių priteistinų sumų ribose (1818,05 Eur).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GENBA FOOD“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti 2020 m. spalio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme – priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GENDA FOOD“, juridinio asmens kodas 302206532, atsakovo COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR veikiančio per COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialą, juridinio asmens kodas 300156205, naudai 4 967,4 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GENDA FOOD“, juridinio asmens kodas 302206532, atsakovo COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR veikiančio per COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialą, juridinio asmens kodas 300156205, naudai 1818,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė