Civilinė byla Nr. e2-62-991/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06149-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4.; 2.6.39.2.5.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

sekretoriaujant Mortai Kungienei, Violetai Žalienei, Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau ir AB) „Lietuvos draudimas“ atstovei advokatei Ingridai Varanavičei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Baltijos ekspresas“ atstovams A. L. (A. L.) ir advokatui Linui Žukauskui,

atsakovui J. B. ir jo atstovei advokato padėjėjai Simai Ubei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Baltijos ekspresas“ ir J. B. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 9752,96 Eur išmokėtos draudimo išmokos, iš atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo J. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. vasario 17 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė transporto priemonių vilkiko „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginys ir kurio metu buvo padaryta žala stumdomiems vartams. Ieškovė paaiškino, kad ieškovė eismo įvykio metu buvo apdraudusi puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę. Kadangi dėl eismo įvykio kilimo buvo atsakingas būtent junginio, kuriame buvo ši puspriekabė, valdytojas, ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą. Ieškovė išmokėjo 9752,96 Eur draudimo išmoką. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas J. B., sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu vilkikas, nuosavybes teise priklausantis atsakovei UAB „Baltijos ekspresas“, nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovė nurodė, kad dėl šių priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ) 22 straipsniu, atsakovai turi pareigą solidariai atlyginti 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

3.       Atsakovė UAB „Baltijos ekspresas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškovės reikalavimą dėl 8819,24 Eur draudimo išmokos priteisimo taikyti ieškinio senaties terminą ir jį atmesti, o likusią ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad pripažįsta aplinkybes, jog jai nuosavybės teisėmis priklauso transporto priemonės – vilkikas DAF, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir krovininio automobilio priekaba Schmitz SCS 24/L – 13.62 BS C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jog ieškovės nurodytu laikotarpiu nurodytos transporto priemonės, vairuojamos atsakovės darbuotojo – vairuotojo ekspeditoriaus, atsakovo J. B. buvo reise, be kita ko Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Atsakovė pažymėjo, kad tik gavus 2022 m. kovo 22 d. ieškovės pretenziją jai tapo žinoma tai, kad jai priklausančių transporto priemonių, vilkiko ir priekabos junginys, vairuotas atsakovo J. B., 2021 m. vasario 17 d., apie 20.00, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. priekaba buvo kliudytas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas – stumdomi vartai. Atsakovė paaiškino, kad apie buvusį eismo įvykį, kurio metu trečiajam asmeniui buvo padaryta turtinė žala, atsakovo J. B. nebuvo informuota, ir apie pradėtą žalos sureguliavimo bylą informacijos neturėjo. Nurodė, kad dėl per ilgą laiką susiklosčiusio ne itin atsakingo jos darbuotojo atsakovo J. B. požiūrio į atliekamą darbą, tarp bendrovės ir darbuotojo atsakovo J. B. buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu pareigą apdrausti perduotą vairuoti transporto priemonę prisiėmė darbuotojas J. B.. Šiuo pagrindu eismo įvykio metu galiojo atsakovo J. B. ir ieškovės sudaryta puspriekabės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Tik gavus ieškovės pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo atsakovei tapo žinoma, kad atsakovo J. B. vairuotas vilkikas eismo įvykio metu nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų (valdytojų) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

5.       Atsakovė pažymėjo ir tai, kad ieškovė 2021 m. birželio 4 d. išmokėjo visą tuo metu žinomą žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui sumą – 8819,24 Eur ir įgijo šios draudimo išmokos sumos reikalavimo teisę atsakovams. Atsakovės vertinimu, ieškinį regreso tvarka atsakovams ieškovė privalėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 4 d., o reikalavimo išmokėtos draudimo išmokos sumai nepareiškusi per įstatymo nustatytą terminą, prarado šios draudimo išmokos sumos reikalavimo atsakovams teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.125 straipsnio normų pagrindu.

6.       Atsakovė nurodė, kad jos ir atsakovo J. B. veiksmų nesieja jungtinė veikla ar bendri veiksmai, atsakovų tarpusavyje ir atsakovų bei ieškovės nesieja paslaugų teikimo teisiniai santykiai, todėl solidarios atsakomybės prezumpcija netaikytina, tokiu atveju ieškovei tenka pareiga pagrįsti ir įrodyti pagrindų solidariajai atsakomybei taikyti, buvimą. Ieškinyje pati ieškovė nurodo galimus skirtingus jos reikalavimų atsakovams pagrindus: atsakovo J. B. atsakomybę prašoma taikyti sudarytos draudimo sutarties, iš kurios kilo ieškovės pareiga atlyginti žalą trečiajam asmeniui ir kurios pagrindu ieškovė įgijo galimą reikalavimo teisę atsakovui J. B., pagrindu, o atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ atsakomybę prašoma taikyti galimo delikto, dėl žalos, kilusios nevykdant pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pagrindu. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad žalos sureguliavimo byloje liko pakankamai daug prieštaringų detalių, kurių prieštaringumas ieškovei išmokant draudimo išmoką nebuvo pašalintas. Viena vertus, ieškovė pripažino ir nekėlė klausimų dėl nekilnojamojo turto sugadinimo eismo įvykio metu fakto ir sugadinimu padarytos žalos dydžio, tačiau iš su ieškiniu pateikto Eichsfeldo policijos inspekcijos patrulių tarnybos pranešimo apie eismo įvykį, eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė, priekaba, nepatyrė absoliučiai jokių apgadinimų. Be to, policijos pranešime nurodomos prieštaringos objektyviosios aplinkybės, dėl kurių kilo eismo įvykis, t. y. vienu atveju nurodoma, kad atsakovas J. B. persirikiuodamas apgadino automatinius metalinius stumdomus vartus ir neleistinai pasišalino iš įvykio vietos, kitu atveju nurodoma, kad atsakovas J. B. važiuodamas atbulas nesilaikė būtino atsargumo, dėl kurio įvyko eismo įvykis, taip pat į tai, kad transporto priemonė, galėjusi turėti kontaktą su metaliniais vartais, nepatyrė visiškai jokių apgadinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas J. B. galėjo nepajusti, nepamatyti transporto priemonės kontakto su metaliniais vartais, dėl ko jo nuvažiavimas iš įvardijamos įvykio vietos galėjo būti nesusijęs su atsakovo J. B. ketinimu išvengti galimos atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio, kas paneigia draudimo išmoką išmokėjusios ieškovės teisę reikšti regresinį reikalavimą tiesiogiai žalą padariusiems asmenims TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pilna apimtimi.

7.       Atsakovas J. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti ieškovės ieškinį esant ieškinio senačiai ir (ar) kitiems ieškinio netenkinimo pagrindams, o netenkinus 1 punkte nurodyto reikalavimo, spręsti dėl dalies draudiminės išmokos priteisimo iš atsakovo ieškovės naudai, priteisti atsakovui iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Atsakovas nurodė, kad dirba UAB „Baltijos ekspresas“ vairuotoju – ekspeditoriumi, vairavo šiai įmonei priklausančią transporto priemonę vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su krovininio automobilio priekaba Schmitz SCS 24/L – 13.62 BS C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2021 m. vasario 17 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), atsakovo vairuojamas vilkikas su priekaba sukėlė eisimo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala stumdomiems vartams. Apie tokį galimą sukeltą eismo įvykį ir padarytą žalą atsakovas nesuprato, nes, valdydamas sunkiasvorę transporto priemonę, tiesiog nepajuto galimo jos atsirėmimo į vartus ir tuo padaryto turto sugadinimo, todėl nieko nenutuokdamas, atsakovas išvažiavo iš eismo įvykio vietos ir nieko neinformavo apie eismo įvykį, nes nežinojo, kad toks įvyko. Tik vėliau atsakovas buvo sustabdytas Vokietijos policijos, sumokėjo 400 Eur baudą, tačiau visada manė, kad už kokį nors padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes vokiečių kalbos nesuprato, o vertėjo paslaugos jam suteiktos nebuvo.

9.       Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovė išmokėjo draudiminę išmoką InterEurope Germany AB Lietuvos draudimo atstovui per du kartus: 2021 m. birželio 4 d. ieškovė išmokėjo 8819,24 Eur sumą pagal 2021 m. gegužės 6 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 0084549-2103 (8090,01 Eur) ir 2021 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. 009750-2103 (729,23 Eur) bei 2021 m. spalio 6 d. likusią sumą 933,72 Eur pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. 013519-2103. Atsakovo nuomone, ieškovė įgijo teisę regresuoti po pirmos draudiminės išmokos, išmokėtos 2021 m. birželio 4 d., nes antrasis draudiminės išmokos mokėjimas buvo atliktas ne padengti nuostolius, turėtus dėl turto sugadinimo eismo įvykio metu, o siekiant padengti išlaidas inžinieriui bei juristui, todėl ieškovė ieškinį regreso tvarka atsakovams galėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 4 d., o reikalavimo išmokėtos draudimo išmokos sumai nepareiškus per įstatymo nustatytą terminą, prarado šios draudimo išmokos sumos reikalavimo atsakovams teisę CK 1.125 straipsnio normų pagrindu.

10.       Atsakovas pažymėjo, kad jis neturėjo pareigos drausti transporto priemonę, priklausančią atsakovei UAB „Baltijos ekspresas“, nes už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Atsakovas J. B. naudojo ginčo transporto priemonę išimtinai atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ interesams, t. y. jo veiklai vykdyti ir gauti iš to ekonominę naudą. Šios transporto priemonės priklauso UAB „Baltijos ekspresas“, atsakovas J. B. yra tiesioginiame subordinaciniame pavaldume UAB „Baltijos ekspresas“, todėl nekvestionuotina, jog šias transporto priemones turėjo apdrausti atsakovė UAB „Baltijos ekspresas“ ir prisiimti su tuo susijusius įsipareigojimus. Kadangi atsakovė UAB „Baltijos ekspresas“ šios prievolės tinkamai neįvykdė, jai tenka su tuo susijusios teisinės pasekmės, pvz. atlyginti išmokėtą draudiminę išmoką. Be to, atsakovas J. B. pažymėjo, jog jokio susitarimo tarp atsakovų, kaip atsiliepime nurodo atsakovė UAB „Baltijos ekspresas“, neva, atsakovas J. B. savo lėšomis turėtų drausti juridiniam asmeniui (savo darbdaviui) priklausantį turtą – niekada nebuvo ir negalėjo būti, nes atsakovas J. B. nėra parėmęs jokių teisių į atsakovei UAB „Baltijos ekspresas“ priklausančias transporto priemones. Priekaba buvo apdrausta atsakovo J. B. vardu būtent atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ iniciatyva ir jos lėšomis, tik nurodant atsakovo J. B. duomenis, galimai siekiant sumažinti kainą, mokamą už draudimą. Pačiame priekabos draudime, poliso gavime ir su tuo susijusiame procese atsakovo J. B. nedalyvavo, už tai buvo atsakinga atsakovė UAB „Baltijos ekspresas“. Atsakovas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti draudiminę išmoką solidariai iš atsakovų, remdamasi skirtingais pagrindais, t. y. deliktu – atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ neapdraudimu jam priklausančios transporto priemonės ir atsakovo J. B. pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, kas reiškia draudimo sutarties pažeidimą, tačiau tokia atsakomybė neturėtų būti taikoma abiejų atsakovų atžvilgiu, nes tik atsakovė UAB „Baltijos ekspresas“, būdama transporto priemonių savininkė, privalėjo laiku ir tinkamai šias transporto priemones apdrausti, o neapdraudus – neišleisti į eismą. Jei vis dėlto būtų nuspręsta priteisti draudiminę išmoką, atsakovas paaiškino, kad jos suma turėtų būti ne tokia, kokią nurodė ieškovė ieškiniu. Atsakovo teigimu, tokiu atveju turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.5 punktą, numatantį, jog jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 (dvidešimt) procentų išmokėtos draudimo išmokos – jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas.

11.       Ieškovės atstovė advokatė Ingrida Varanavičė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Palaikė ieškinyje bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir argumentus.

12.       Atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ atstovai A. L. ir advokatas Linas Žukauskas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

13.       Atsakovės atstovas advokatas Linas Žukauskas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Paaiškino, kad 8819,24 Eur reikalavimui abiejų atsakovų atžvilgiu turėtų būti taikomas senaties terminas, atsakovai nebuvo informuoti, kad reikalaujama tik dalinio apmokėjimo ir dar bus kitų mokėjimų žalai atlyginti tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad atsakovas J. B. neinformavo atsakovės apie eismo įvykį, pats atsakovas J. B. turėjo pareigą pagal susitarimą su atsakove UAB „Baltijos ekspresas“ apdrausti visą transporto priemonę, tačiau buvo apdrausta tik priekaba, o vilkikas ne, todėl atsakovė UAB „Baltijos ekspresas“ negali būti laikoma kalta dėl atsiradusios žalos. Atsakovė, nežinodama apie eismo įvykį, neturėjo galimybės dalyvauti žalos nustatymo procese, atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, mano, kad žala nepagrįsta, nebuvo būtina gaminti naujus vartus. Taip pat nurodė, kad šiuo atveju, kadangi atsakovų atsakomybė kildinama iš skirtingų pagrindų, negali būti taikoma atsakovų solidari atsakomybė.

14.       Atsakovės atstovas A. L. nurodė, kad atsakovas J. B. buvo UAB „Baltijos ekspresas“ darbuotojas. Rašytinio susitarimo dėl J. B. pareigos apdrausti valdomas transporto priemones nebuvo, tačiau, kadangi J. B. buvo ne kartą padaręs eismo įvykius, draudimo kaina buvo padidėjusi, ir, kad būtų pigiau, draudimo sutartis buvo sudaryta J. B. vardu. Kas apmokėjo draudimo įmoką, negalėjo nurodyti, galimai pats J. B. iš darbdavio kortelės, kuri buvo skirta darbuotojo reikmėms komandiruočių metu. Pažymėjo, kad išmokėta žala tretiesiems asmenims nepagrįstai didelė, nebuvo būtinybės keisti visus vartus.

15.       Atsakovas J. B. ir jo atstovė advokato padėjėja Sima Ubė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16.       Atsakovas J. B. paaiškino, kad jis buvo komandiruotėje Vokietijoje, vakare stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje ir atvažiavo policijos pareigūnai, kurie liepė pasiimti dokumentus ir vykti kartu. Važiuojant pravežė pro vietą, kurioje jis apsisukinėjo su transporto priemone, jis patvirtino policijos pareigūnams, kad pro čia važiavo. Nuvykus į policiją, jam buvo liepta susimokėti 400 Eur, policijos pareigūnai nuvežė jį iki bankomato, kad galėtų pasiimti grynųjų pinigų. Atsakovas nurodė, jog pagalvojo, kad jis pažeidė kažkokias kelių eismo taisykles, gal pravažiavo ar sustojo, kur draudė kelio ženklai, todėl susimokėjo baudą. Pažymėjo, kad buvo vakaras, tamsu, buvo daug sniego, tikrai nepajautė, kad kažkur įvažiavo ar atsirėmė, t. y. kad padarė kažkokį eismo įvykį. Paaiškino, kad išlipo iš transporto priemonės pažiūrėti, ar dar gali pasistumti atgal. Nurodė, kad darbdavio UAB „Baltijos ekspresas“ atstovas žodžiu paklausė, ar gali sudaryti drausimo sutartį jo vardu, nes dėl buvusių kitų eismo įvykių buvo didelės draudimo įmokos. Atsakovas sutiko, kad sutartis būtų sudaryta jo vardu, nežinojo, kad taip negalima, tačiau darbdavys sudarinėjo draudimo sutartis, mokėjo draudimo įmokas.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo J. B. 2020 m. gruodžio 18 d. sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 01/670975215, kuria apdrausta transporto priemonės (krovininio automobilio priekabos) SCHMITZ SCS 24/L - 13.62 BS C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d.

18.       Eichsfeldo policijos inspekcijos patrulių tarnybos 2021 m. vasario 23 d. pranešime apie eismo įvykį Miulhauzeno prokuratūrai bei eismo įvykio protokole nurodyta, jog 2021 m. vasario 17 d. 20.00 val. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (vilkikas) DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė (vilkiko priekaba) Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios UAB „Baltijos ekspresas“, vairuojamos J. B., sukėlė eismo įvykį, kurio metu vairuotojas J. B. persirikiuodamas apgadino automatinius metalinius stumdomus vartus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, buvo sumokėta 400 Eur dydžio vykdymo garantija. Nurodomi nukentėję asmenys – H. K. ir „Die Continentale Geschaeftsstelle“, apgadinti stumdomi vartai, žala 13677,34 Eur.

19.       InterEurope AG 2021 m. gegužės 6 d. ieškovei išrašė sąskaitą Nr. 008549-2103 7750,01 Eur sumai, paskirtis – į draudimą neįtrauktos išlaidos, turtinė žala, policijos pranešimas, kitos išlaidos ekspertui. InterEurope AG 2021 m. gegužės 31 d. ieškovei išrašė sąskaitą Nr. 009750-2103 729,23 Eur sumai, paskirtis – juristų išlaidos. InterEurope AG 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovei išrašė sąskaitą Nr. 013519-2103 933,72 Eur sumai, paskirtis – kitos išlaidos inžinieriui, juristų išlaidos.

20.       Ieškovė 2021 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 21369797 pervedė 8819,24 Eur sumą InterEurope Germany AB Lietuvos draudimas atstovui. Ieškovė 2021 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 22531596 pervedė 933,72 Eur sumą InterEurope Germany AB Lietuvos draudimas atstovui.

21.       Ieškovė 2021 m. kovo 18 d. raštu Dėl papildomos informacijos kreipėsi į atsakovą J. B., prašydama užpildyti pridedamą pranešimą apie 2021 m. vasario 17 d. eismo įvykį, įvykusį Vokietijoje, kuriame dalyvavo transporto priemonė SCHMITZ SCS 24/L - 13.62 BS C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

22.       Ieškovė 2021 m. birželio 21 d. raštu kreipėsi į atsakovą J. B., prašydama jai grąžinti išmokėtą 8819,24 Eur dydžio draudimo išmokos sumą. Ieškovė 2021 m. spalio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovą J. B., prašydama jai grąžinti išmokėtą 933,72 Eur dydžio draudimo išmokos sumą.

23.       Ieškovė 2022 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į atsakovę UAB „Baltijos ekspresas“, prašydama jai grąžinti išmokėtą 9752,96 Eur dydžio draudimo išmokos sumą.

Dėl ieškinio senaties taikymo

24.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai, nesutikdami su ieškovės ieškiniu, prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė teigia, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

25.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).

26.       Nagrinėjamoje byloje draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, t. y. ieškovė, reiškia regresinį reikalavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusiam asmeniui (draudėjui) TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies pagrindu bei tuo pagrindu, kad dalis transporto priemonės sąstato, t. y. vilkikas, nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, t. y. neįvykdžius TPVCAPDĮ 4 straipsnyje numatytų pareigų. Taigi ieškovės reiškiamas reikalavimas kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių ir tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

27.       Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Ši norma taikoma ir tais atvejais, kai draudikas reiškia regresinį reikalavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusiam asmeniui (draudėjui). Todėl, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią tokiam draudiko reikalavimui, būtina nustatyti pagrindinės prievolės įvykdymo momentą.

28.       Įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą. Draudimo išmoka, mokama nukentėjusiam asmeniui (ar trečiajam asmeniui, padengusiam nukentėjusiajam visą žalą ar jos dalį), yra skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Taigi, transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties esmė ir prigimtis lemia, kad pagrindinė draudiko prievolė pagal šią sutartį yra draudiko pareiga, remiantis draudimo sutarties sąlygomis, išmokėti draudimo išmoką, kompensuojančią nuostolius, atsirandančius iš žalos atlyginimo prievolės. Tai reiškia, kad pagrindinė draudiko prievolė pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį bus laikoma įvykdyta, nukentėjusiam asmeniui (ar trečiajam asmeniui, padengusiam nukentėjusiajam visą žala ar jos dalį) išmokėjus draudimo išmoką.

29.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 4 dalies nuostatą civilinėje byloje, kurioje draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, regreso tvarka siekė išieškoti dalį išmokėtos draudimo išmokos iš draudėjo, yra konstatavęs, kad situacijoje, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo išmoką išmokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Tokios pozicijos dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai reiškiamas regresinis reikalavimas priteisti draudimo išmoką, sumokėtą dėl užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio, skaičiavimo (t. y. nuo draudimo išmokos išmokėjimo) laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014).

30.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 4 dalies nuostatą civilinėje byloje, kurioje žalą dalimis atlyginęs draudikas reiškė atgręžtinį reikalavimą kitam už žalą solidariai atsakingam draudikui, nurodė, kad pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį ieškinio senaties termino pradžia siejama su pagrindinės prievolės, bet ne jos dalies, įvykdymo momentu. Kasacinis teismas išaiškino, kad draudikas, pagrindinę prievolę įvykdęs dalimis, siekdamas pareikšti regresinį reikalavimą kitam atsakingam draudikui, remdamasis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, tai turi padaryti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo arba atsiskaitymo su draudimo išmoką išmokėjusiu korespondentu (jeigu prievolę nukentėjusiam asmeniui įvykdė draudiko patikėtinis kitoje valstybėje) dienos. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad toks aiškinimas neužkerta kelio draudimo išmoką sumokėjusiam draudikui reikšti atgręžtinio reikalavimo po kiekvienos jos dalies sumokėjimo, tačiau to daryti jo neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 2021 m. lapkričio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021).

31.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad InterEurope AG 2021 m. gegužės 6 d. ieškovei išrašė sąskaitą Nr. 008549-2103 7750,01 Eur sumai, paskirtis – į draudimą neįtrauktos išlaidos, turtinė žala, policijos pranešimas, kitos išlaidos ekspertui. InterEurope AG 2021 m. gegužės 31 d. ieškovei išrašė sąskaitą Nr. 009750-2103 729,23 Eur sumai, paskirtis – juristų išlaidos. InterEurope AG 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovei išrašė sąskaitą Nr. 013519-2103 933,72 Eur sumai, paskirtis – kitos išlaidos inžinieriui, juristų išlaidos. Ieškovė 2021 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 21369797 pervedė 8819,24 Eur sumą InterEurope Germany AB Lietuvos draudimas atstovui. Ieškovė 2021 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 22531596 pervedė 933,72 Eur sumą InterEurope Germany AB Lietuvos draudimas atstovui. Pastebėtina, kad visos ieškovei pateiktose sąskaitose nurodytos išlaidos yra susijusios su ginčo eismo įvykiu padaryta žala bei jos administravimu užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, formuojamą kasacinio teismo praktiką, įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovei ieškinio senaties terminas reikalavimams pareikšti prasidėjo nuo paskutinės sumos sumokėjimo draudimo išmoką išmokėjusiam korespondentui, t. y. nuo 2021 m. spalio 6 d. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė su ieškiniu atsakovams kreipėsi į teismą 2022 m. spalio 3 d.

32.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimais atsakovams nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo atmesti visus ar dalį ieškovės reikalavimų atsakovams tuo pagrindu, kad praleistas ieškinio senaties terminas.

Dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo

33.       Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 9752,96 Eur dydžio išmokėtą draudimo išmoką. Nurodo, kad atsakovė UAB „Baltijos ekspresas“ pažeidė savo kaip transporto priemonių junginio savininkės pareigą apdrausti visą transporto priemonių junginį – apdrausta tik vilkiko priekaba, pats vilkikas neapdraustas, o atsakovas J. B., kuris sudarė draudimo sutartį ir apdraudė kitai atsakovei priklausančią transporto priemonę, pažeidė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pasišalino iš eismo įvykio. Atsakovai su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.  

34.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. vasario 17 d. 20.00 val. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (vilkikas) DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė (vilkiko priekaba) Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios UAB „Baltijos ekspresas“, vairuojamos J. B., sukėlė eismo įvykį, kurio metu vairuotojas J. B. persirikiuodamas apgadino automatinius metalinius stumdomus vartus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, jog atsakovas J. B. 2021 m. vasario 17 d. eismo įvyko padarymo metu buvo atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ darbuotojas, eismo įvykį padarė atlikdamas darbo funkcijas, su darbdaviui, t. y. atsakovei UAB „Baltijos ekspresas“, priklausančia transporto priemone (vilkikas) DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė (vilkiko priekaba) Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

35.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

36.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

37.       Tarp šalių kyla ginčas dėl pareigos apdrausti transporto priemonę (vilkiką) DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę (vilkiko priekabą) Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskirstymo. TPVCAPDĮ 4 straipsnyje įtvirtinta transporto priemonės savininko pareiga sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Už draudimo sutarties sudarymą atsakingi asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis).

38.       Atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ atstovas A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas J. B. buvo UAB „Baltijos ekspresas“ darbuotojas. Nurodė, kad tik J. B. vairuodavo transporto priemonių junginį, su kuriuo buvo padarytas ginčo eismo įvykis. Rašytinio susitarimo dėl J. B. pareigos apdrausti valdomas transporto priemones nebuvo, tačiau, kadangi J. B. buvo ne kartą padaręs eismo įvykius, draudimo kaina buvo padidėjusi, ir, kad būtų pigiau, draudimo sutartis buvo sudaryta J. B. vardu. Kas apmokėjo draudimo įmoką, negalėjo nurodyti, galimai pats J. B. iš darbdavio kortelės, kuri buvo skirta darbuotojo reikmėms komandiruočių metu. Atsakovas J. B. teismo posėdyje nurodė, kad darbdavio UAB „Baltijos ekspresas“ atstovas žodžiu paklausė, ar gali sudaryti drausimo sutartį jo vardu, nes dėl buvusių kitų eismo įvykių buvo didelės draudimo įmokos. Atsakovas sutiko, kad sutartis būtų sudaryta jo vardu, nežinojo, kad taip negalima, tačiau darbdavys sudarinėjo draudimo sutartis, mokėjo draudimo įmokas.

39.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 18 d. sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 01/670975215, kuria apdrausta transporto priemonės (krovininio automobilio priekabos) SCHMITZ SCS 24/L - 13.62 BS C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. Sutartyje draudėju nurodytas atsakovas J. B., draudikas ieškovė AB „Lietuvos draudimas“. Pažymėtina, kad minėtoje draudimo sutartyje 7.1. punkte nurodyti draudėjo atsakovo J. B. rekvizitai, 7.2. draudiko ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ rekvizitai, 7.3. sutartį sudariusio asmens atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ rekvizitai. Be to, prie 7.1. punkto papildomai įrašyta, jog draudėjas visada yra savininkas, tuo atveju, kai transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos) ar išperkamosios (veiklos) nuomos sutartį – draudėjas yra transporto priemonės naudotojas pagal šią sutartį. Analogiško nuostatos yra TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas J. B. naudojo atsakovei UAB „Baltijos ekspresas“ priklausantį transporto priemonių junginį, kuriuo buvo padarytas ginčo eismo įvykis, kitu nei darbo teisinių santykių pagrindu. Būtina įvertinti ir tai, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas J. B. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. sausio 6 d. buvo nedarbingume dėl nelaimingo atsitikimo buityje, tuo tarpu įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 01/670975215 buvo sudaryta 2020 m. gruodžio 18 d.

40.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių ir jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, jog labiausiai tikėtina, kad 2020 m. gruodžio 18 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 01/670975215, kuria buvo apdrausta viena dalis transporto priemonių junginio – vilkiko priekaba, buvo sudaryta atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“, nurodant atsakovo J. B. duomenis. Duomenų apie tai, kad atsakovė UAB „Baltijos ekspresas“ apdraudė kitą transporto priemonių junginio dalį – vilkiką, byloje nėra, taigi atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatytą pareigą transporto priemonės savininkui apdrausti transporto priemonę.

41.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiems asmenims nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDĮ (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“ AC-31-1).

42.       Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl draudimo išmokos grąžinimo už didesnio pavojaus šaltiniu padarytos žalos atlyginimą. Kaip jau minėta, tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovas J. B. 2021 m. vasario 17 d. eismo įvyko padarymo metu buvo atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ darbuotojas, eismo įvykį padarė atlikdamas darbo funkcijas, su darbdaviui, t. y. atsakovei UAB „Baltijos ekspresas“, priklausančiu transporto priemonių junginiu (vilkiku ir vilkiko priekaba). Darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Darbdavys, priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė, – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016)). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007).

43.       CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas J. B. savavališkai, be darbdavio UAB „Baltijos ekspresas“ žinios paėmė transporto priemonių junginį, priešingai, šalys ir jų atstovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovas J. B. naudojo atsakovei UAB „Baltijos ekspresas“ priklausančiu transporto priemonių junginiu darbo funkcijoms atlikti, darbdavio UAB „Baltijos ekspresas“ nurodymu ir pavedimu.

44.       CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.

45.       Nagrinėjamu atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieškovė. Kadangi skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

46.       TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia.

47.       TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Iš esmės analogiškas reguliavimas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 punkte.

48.       Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 23 punktas).

49.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas; sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 27 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2023).

50.       Atsakovas J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jis buvo komandiruotėje Vokietijoje, vakare stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje ir atvažiavo policijos pareigūnai, kurie liepė pasiimti dokumentus ir vykti kartu. Važiuojant pravežė pro vietą, kurioje jis apsisukinėjo su transporto priemone, jis patvirtino policijos pareigūnams, kad pro čia važiavo. Nuvykus į policiją, jam buvo liepta susimokėti 400 Eur, policijos pareigūnai nuvežė jį iki bankomato, kad galėtų pasiimti grynųjų pinigų. Atsakovas nurodė, jog pagalvojo, kad jis pažeidė kažkokias kelių eismo taisykles, gal pravažiavo ar sustojo, kur draudė kelio ženklai, todėl susimokėjo baudą. Pažymėjo, kad buvo vakaras, tamsu, buvo daug sniego, tikrai nepajautė, kad kažkur įvažiavo ar atsirėmė, t. y. kad padarė kažkokį eismo įvykį. Paaiškino, kad išlipo iš transporto priemonės pažiūrėti, ar dar gali pasistumti atgal.

51.       Byloje pateiktas Eichsfeld policijos inspekcijos eismo įvykio protokolas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. vasario 17 d. 20.00 val. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (vilkikas) DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė (vilkiko priekaba) Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios UAB „Baltijos ekspresas“, vairuojamos J. B., sukėlė eismo įvykį, kurio metu vairuotojas J. B. persirikiuodamas apgadino automatinius metalinius stumdomus vartus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, buvo sumokėta 400 Eur dydžio vykdymo garantija. Protokole nurodytame kaltinime bei administracinės teisės pažeidimo aprašyme nurodyta, kad važiuodamas atbuline eiga nesilaikė būtino ypač didelio atsargumo, įvyko eismo įvykis. Nurodomi nukentėję asmenys – H. K. ir „Die Continentale Geschaeftsstelle“, apgadinti stumdomi vartai, turtinė žala 15000 Eur. Kitame bylos įraše nurodyta, kad įvykio vietoje buvo liudytojai T.B. ir M. H., kurie pranešė apie įvykusį eismo įvykį ir užfiksavo transporto priemonės valstybinius numerius. Šiame bylos įraše taip pat nurodyta, kad J. B. vokiečių ir anglų kalbomis buvo paaiškinta apie kaltinimą baudžiamajame procese, J. B. prisipažino. Liudytojo T.B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad 2021 m. vasario 17 d. 20.00 val. sunkvežimis įvažiavo į vartus, tai pastebėjo ir nufotografavo, po to, kai vairuotojas išlipo ir pamatė padarytą žalą, vėl nuvažiavo ir pasišalino iš įvykio vietos. Byloje pridėtos policijos pareigūnų darytos apgadintų vartų bei transporto priemonės fotonuotraukos. Liudytojas M. H. pateikė USB atmintinę su vaizdo įrašu. M., policijos pareigūnas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog vaizdo įrašuose matyti, kad į eismo įvykyje nukentėjusiosios šalies įvažiavimą atbuline eiga įvažiuoja vilkikas. 19:57 val. (kameros laiku) matosi, kaip puspriekabė judėdama atgal atsitrenkia į metalinius vartus ir išstumia juos iš laikiklių. Tada sunkvežimis pavažiuoja kelis metrus į priekį ir sustoja. Vairuotojas išlipa iš transporto priemonės ir nueina prie apgadintos tvoros, tada apžiūri priekabos galinę dalį. Netrukus po to transporto priemonės vairuotojas su vilkiku pasišalina iš eismo įvykio vietos. Naudojant kitokį fotoaparato nustatymą (2 kamera), smūgis aiškiai girdimas. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, jų visumą, teismas pripažįsta, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo J. B. pateiktus paaiškinimus, kurie laikytini gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas J. B. turi ilgametę transporto priemonių vairavimo patirtį.

52.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas J. B. važiuodamas transporto priemonių junginiu atbuline eiga, atsirėmė į automatinius vartus, juos apgadino, ir niekam nepranešęs apie įvykusį eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas pažymi, kad pagal eismo įvykio aplinkybes, atsakovo J. B. turimą vairavimo patirtį, vertinant pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą, atsakovas J. B. turėjo ir galėjo suprasti, jog įvyko eismo įvykis ir apie jį atsakovas turi pranešti atsakingiems asmenims.

53.       Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys, transporto priemonės savininkas, t. y. atsakovė AB „Baltijos ekspresas“, teisės aktų pagrindu laikytina didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, į tai, kad byloje įrodyta, jog atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ darbuotojas atsakovas J. B. padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, laikytina, jog nagrinėjamu atveju įrodyti atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ neteisėti veiksmai.

54.       Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, taip pat nurodo, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį visais atvejais turi įrodyti ieškovas (CK 6.249 straipsnio1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas). Todėl atitinkamai atsakovams nepakanka kritikuoti ieškovės atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, atsakovai taip pat nagrinėjamu atveju turi teikti savo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus arba įrodymus, galinčius paneigti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes.

55.       Atsižvelgiant į tai, kad abu atsakovai tik savo paaiškinimais ginčijo ieškovės nurodomos išmokėtos draudimo išmokos, t. y. žalos dydį, įvertinus ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, gautus iš Vokietijoje žalą administravusio juridinio asmens, pripažintina, jog ieškovės prašoma priteisti 9752,96 Eur dydžio žala yra įrodyti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o atsakovai įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes, byloje nepateikė.

56.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai kasacinio teismo praktikai, teismas pripažįsta, jog ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ atsakomybei taikyti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ 9752,96 Eur draudimo išmoką pagrįstas ir tenkintinas. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo J. B. draudimo išmoką nepagrįstas ir atmestinas, nenustačius atsakovo J. B. visų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų. 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

57.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti draudimo išmoką tenkintinas tik atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ atžvilgiu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

58.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei formuojamą kasacinio praktiką, pripažįsta, kad ieškovės ieškinys iš dalies pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ priteistina 9752,96 Eur išmokėta draudimo išmoka, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita ieškinio dalis atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

59.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

60.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 786,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 219 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 455,58 Eur atstovavimo išlaidos, 112,23 Eur dokumentų vertimo išlaidos. Atsakovas J. B. patyrė 1730 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovė UAB „Baltijos ekspresas“ patyrė 1140 Eur atstovavimo išlaidų.

61.       Kadangi ieškovės ieškinys atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ atžvilgiu tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 219 Eur žyminis mokestis, 455,58 Eur atstovavimo išlaidos, 112,23 Eur dokumentų vertimo išlaidos, iš viso 786,81 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovo J. B. atžvilgiu atmestinas, atsakovui J. B. iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1730 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62.       Teismas šioje byloje patyrė 26,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas visiškai atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ atžvilgiu, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ 9752,96 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt du eurus 96 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9752,96 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 96 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 786,81 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 1730 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atsakovui J. B..

Priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ 26,60 Eur (dvidešimt šešis eurus 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                 Neringa Ruibytė-Karimžanova