Civilinė byla Nr. e2-867-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00619-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2361-934/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei Muitinės kriminalinei tarnybai dėl sprendimo įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių statyba“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Versina“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Muitinės kriminalinės tarnybos 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. rašte nurodyto sprendimo dėl sutarties nutraukimo vykdymą ir sprendimo įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo bei įpareigoti atsakovę informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT) apie vykstantį teisminį ginčą, kad VPT pašalintų informaciją iš savo internetinės svetainės.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė supaprastintą pirkimą „Administracinio pastato, esančio Žalgirio g. 127, Vilniuje, rekonstravimo darbai“ (toliau – Pirkimas). Pirkimo laimėtoju buvo pripažinta jungtinės veiklos pagrindu veikiančių subjektų grupė, kurią sudarė UAB „Versina“, vykdanti partnerio funkcijas, ir UAB „Telšių statyba“ (toliau – trečiasis asmuo). 2017 m. kovo 20 d. atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė rangos darbų sutartį Nr. 6R-10 (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutartyje nurodyti darbai turėjo būti atlikti per 23 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo pagal grafiką (iki 2018 m. kovo 31 d.), Rangos sutarties vertė – 1 207 580 Eur. Dėl atsakovės techninėje dokumentacijoje nustatytos klaidos, darbų terminas buvo pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., o galutinis statybos rangos darbų terminas (atliktų darbų baigiamųjų dokumentų parengimas) buvo pratęstas iki 2019 m. vasario 27 d. Trečiasis asmuo iki nustatyto termino statybos rangos darbų neatliko, nes atsakovė neperdavė visų Pirkimo objekto patalpų, esančių Žalgirio g. 127, Vilniuje.
4. Atsakovė 2019 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kurį patikslinusi prašė iš trečiojo asmens priteisti 7 113,50 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3162-1101/2020 atsakovės ieškinį tenkino, o Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-863-565/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė, vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi, 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) įtraukė ieškovę ir trečiąjį asmenį į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
5. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai įtraukė ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes Rangos sutartis per nustatytą terminą nebuvo įvykdyta ne dėl ieškovės ir trečiojo asmens kaltės, o dėl atsakovės neteisėto veikimo (neperduodant viso Objekto), todėl atsakovė nepagrįstai įtraukė ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nes atsakovė sprendimą įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą priėmė vadovaujantis įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi (nutarties 4 punktas), taip pat pati ieškovė nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatytas faktas, jog trečiasis asmuo vėlavo atlikti statybos rangos darbus.
8. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių esmę, pažymėjo, kad atsakovė yra biudžetinė įstaiga, todėl nėra pagrindo abejoti, kad patenkinus ieškinį, turtinės žalos atlyginimas ieškovei būtų apsunkintas ar neįmanomas.
9. Teismas pažymėjo, kad taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, galbūt nepatikimam tiekėjui sudaroma galimybė nevaržomai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, sudaryti sutartis, kurios taip pat gali būti netinkamai vykdomos. Tokiu būdu galima grėsmė ne tik perkančiųjų organizacijų tinkamam viešųjų pirkimų įvykdymui, bet ir viešojo intereso, t. y. visuomenės suinteresuotumo efektyviu ir teisės aktų reikalavimus atitinkančiu viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu, pažeidimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, taip pat prašo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas peržengė preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo ribas ir pasisakė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovė galėjo būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.
10.2. Teismas neįvertino, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą, o taikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apribotos galimybės ieškovei realiai apginti pažeistas teises. Ieškovė dar iki teismo sprendimo priėmimo bus patyrusi didžiules neigiamas pasekmes, nes negali dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir dėl to patiria nuostolius.
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Nepagrįsti skundo argumentai, kad ieškovė dėl atsakovės Sprendimo patiria nuostolius, nes negali dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Ieškovei nėra atimta teisė toliau dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 8 dalimi ieškovei nėra sukeliamos neigiamos pasekmės ir ji galės dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose.
11.2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones kils grėsmė ne tik perkančiųjų organizacijų tinkamam viešųjų pirkimų įvykdymui, bet ir viešojo intereso pažeidimui.
2. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo jį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
12.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes ieškovė ieškinio reikalavimus suformulavo aiškiai, pateikė ieškinio pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Taip pat teismas peržengė preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo ribas ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė į nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įtraukta pagrįstai.
12.2. Įtraukus ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą jos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose yra apribojamos, nes ji gali iš jų būti pašalinta vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktu, todėl toks atsakovės priimtas Sprendimas kelią grėsmę ieškovės veiklos tęstinumui bei gali lemti finansinius sunkumus.
3. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. liepos 2 d. buvo gautas ieškovės prašymas priimti naujus įrodymus – VPT 2021 m. liepos 1 d. išvadą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Versina“ pelno – nuostolių ataskaitų išrašą. Šiais įrodymais apeliantė siekia įrodyti aplinkybes, kad netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė patirs nuostolius. Taip pat apeliantė 2021 m. liepos 2 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – VPT 2021 m. liepos 1 d. išvadą. Apeliantės vertinimu, VPT išvada patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nepagrįstai įvertinęs preliminarų ieškinio pagrįstumą.
7. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Kadangi apeliantei būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado įvertinus skundžiamos nutarties argumentaciją, apeliantės su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai (UAB „Versina“ pelno – nuostolių ataskaitų išrašas) pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis), tačiau VPT 2021 m. liepos 1 d. išvada jau yra byloje, todėl nėra pagrindo priimti šio įrodymo į bylą pakartotinai.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014).
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
11. Nagrinėjamu atveju teisminis ginčas kyla iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
12. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neegzistuoja abi nurodytos sąlygos. Apeliantės teigimu, egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Taigi, šioje nutartyje pasisakytina dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
13. Savo reikalavimus apeliantė grindžia įrodinėdama, kad atsakovė nepagrįstai įtraukė apeliantę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes Rangos sutartis nebuvo įvykdyta per nustatytą terminą išimtinai dėl atsakovės neteisėto veikimo, t. y. atsakovei neperleidžiant Objekto apeliantei ir trečiajam asmeniui (rangovui), kuris atliko statybos rangos darbus.
14. Pažymėtina, kad pagal proceso teisės normas ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą), tačiau jam nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, nes teismas kiekvienu atveju sprendžia, kokias teisės normas taikyti, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi.
15. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) nepagrįstas, o atsakovės nurodomi argumentai, neleidžia vertinti apeliantės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.
Dėl apeliantės įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą
17. Apeliantė prašo sustabdyti atsakovės sprendimo įtraukti apeliantę į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą, iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, taip pat įpareigoti atsakovę informuoti VPT apie vykstantį teisminį ginčą ir įpareigoti išbraukti apeliantę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo.
18. Kaip matyti iš apeliantės pateiktų duomenų, atsakovė 2021 m. gegužės 25 d. raštu informavo apeliantę, kad atsakovė kreipėsi į VPT ir nuo 2021 m. gegužės 24 d. apeliantė įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
19. Pagal VPĮ nuostatas apeliantė ginčo nagrinėjimo metu negali būti įtraukiama į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje VPT nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją. Tiekėjo įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą tokiu atveju yra pagrindas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą.
20. VPĮ 91 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas: 1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo – nuo VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos; 2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos.
21. Apeliantė teigia, kad didelę jos pajamų dalį sudaro būtent viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių vykdymas, todėl jos įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą neišnagrinėjus šalių ginčo padarytų žalos apeliantei.
22. Lietuvos apeliacinis teismas situacijose, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas vienašališkai nutraukti viešųjų pirkimų būdu sudarytą sutartį ir įtraukti ieškovą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra nurodęs, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintos ieškovo grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį galimybės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo atveju, nes ieškovas būtų netekęs galimybių dalyvauti iki tokio sprendimo priėmimo vykusiuose viešuosiuose pirkimuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-236/2020; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-330/2021).
23. Taigi laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdomas sprendimo įtraukti apeliantę į nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdymas, šiuo atveju turi būti taikomos, siekiant užkirsti kelią galimos žalos apeliantei atsiradimui. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas nepažeistų atsakovės interesų, priešingai – apsaugotų atsakovę nuo pareigos atlyginti apeliantei žalą, negalint dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir netenkant pajamų. Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kad tiekėjui, apskundus pirkimo vykdytojo sprendimą nutraukti sutartį, jis į nepatikimų tiekėjų sąrašą negali būti įtraukiamas. Tiekėjui ginčijant pirkimo sutarties nutraukimą, pirkimo vykdytojas apie teisminį ginčą informuoja VPT ir paprašo tokį tiekėją išbraukti iš nepatikimų tiekėjų sąrašo, jei tiekėjas jau buvo įtrauktas į šį sąrašą (https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/nepatikimi-tiekejai-ir-melagiai-viesuosiuose-pirkimuose).
24. Atsižvelgiant į tokį VPT išaiškinimą (nutarties 33 punktas), laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis pirkimo vykdytoja (šiuo atveju – atsakovė) įpareigojama informuoti VPT apie vykstantį teisminį ginčą, šiuo atveju taip pat taikytinos (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas nepagrįstai netaikė apeliantės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdyti sprendimo įtraukti apeliantę į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įpareigoti atsakovę informuoti VPT apie vykstantį teisminį ginčą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“, juridinio asmens kodas 180346182, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti – sustabdyti atsakovės Muitinės kriminalinės tarnybos sprendimo, kuriuo ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Versina“ nuo 2021 m. gegužės 24 d. įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įpareigoti atsakovę Muitinės kriminalinę tarnybą informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie vykstantį teisminį ginčą.
Teisėja Danguolė Martinavičienė