Civilinė byla Nr. e2A-1422-580/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26442-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26.;

 (S)

2.6.3.; 2.10.2.; 2.6.10.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kazand“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kazand“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,  

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 35 338,78 Eur nuostolių, 1 060,16 Eur kompensuojamų palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad likviduota UAB „SitiBalt“ ir atsakovas
2016-05-04 sudarė krovinių pervežimo geležinkeliais sutartį Nr. 3745074 (toliau – Sutartis). Sutartimi atsakovas priėmė 35 669,421 kg, 6 068 dėžių, bendros 193 259,17 Eur vertės konditerijos gaminių krovinį (toliau – Krovinys), kurį įsipareigojo pervežti iš Panerių, Lietuvos Respublikoje, į Almatą, Kazachstano Respublikoje, vagonu Nr. 91876979LG (toliau – Vagonas). Atsakovui pristačius Krovinį į paskirties stotį nustatyta, kad  dingo 903 dėžės. Prarasto Krovinio vertė 35 338,78 Eur. LUAB „SitiBalt“ 2016-08-16 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido ieškovui iš reikalavimą į žalos atlyginimą. Ieškovas 2016-12-31 tarpusavio skolų suderinimo aktu atlygino Krovinio savininkui „Lira Invest Company“ Ltd. patirtus nuostolius. Ieškovas 2017-06-06 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Atsakovas 2017-06-14 raštu pranešė apie atsisakymą atlyginti žalą.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-14 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovo priteisė 35 338,78 Eur žalos, 1 060,16 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistų 36 398,94 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2017-07-14 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 389,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendė, kad atsakovas neįvykdė sutartinės prievolės atsiskaityti su ieškovu.

3.       Atsakovas prieštaravimuose prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

3.1.                      Krovinį į Vagoną pakrovė ir savo plombomis užplombavo pats Krovinio siuntėjas LUAB „Sitibalt“. Važtaraštyje buvo nurodytas Krovinio gavėjas TOO „Green House Best“. Vagonas 2016-05-07 buvo perduotas Latvijos geležinkeliams, o 2016-05-09 – Rusijos geležinkeliams. Perduodant Vagoną su Kroviniu atlikta išorinė Vagono ir plombų apžiūra. Pastabų negauta, todėl Vagono svoris netikrintas. Vagonas 2016-05-09 Sebežo, Rusijoje, geležinkelio stotyje, dalyvaujant vežėjo ir Sebežo muitinės bei pasienio tarnybos atstovams buvo atidarytas apžiūrai. Nuo vienos Vagono pusės buvo nuimtos tvarkingos siuntėjo plombos Nr. P822424, Nr. P822425, Nr. P22426 ir uždėtos muitinės plombos Nr. 7096200, Nr. 02700 bei vežime dalyvavusio vežėjo Rusijos geležinkelio plomba Nr. OXPA-1k1663857. Vagonas 2016-05-22 pristatytas į paskirties vietą. 2016-05-24 atliktas Krovinio komercinis patikrinimas ir nustatyta, kad 903 dėžės konditerijos gaminių dingo, bendra prarasto krovinio vertė 35 338,78 Eur. 2016-05-24 surašytas komercinis aktas Nr. A0002043. Patikrinimo metu nustatyta, kad Krovinys tvarkingas, be išorinių pažeidimų. Krovinio siuntėjas LUAB „Sitibalt“ 2016-09-16 pateikė atsakovui pretenziją dėl 35 338,78 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas 2017-02-21 pretenziją atmetė. Atsakovas 2017-06-06 gavo analogišką ieškovo pretenziją, tačiau jos nagrinėti nepriėmė, nes tokio turinio pretenzija jau buvo išnagrinėta;

3.2.                      Krovinio vežimas buvo vykdomas geležinkelių transportu tarptautiniu maršrutu, todėl nagrinėjama ginčui taikytinos 1951-11-01 Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (toliau – SMGS) nuostatos. SMGS 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pretenziją vežėjui turi teisę pareikšti krovinio siuntėjas arba krovinio gavėjas. SMGS 47 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinys gali būti pateiktas tik po pretenzijos pateikimo ir tik tam vežėjui, kuriam buvo pateikta pretenzija. Ieškovas nėra nei Krovinio siuntėjas, nei Krovinio gavėjas. SMGS 46 straipsnio 1 paragrafo 3 dalis (2015-07-01 redakcija, galiojusi reikalavimo teisės perleidimo metu) draudžia perleisti reikalavimo teisę. Turi būti taikomos ne nacionalinės teisės normos dėl reikalavimo teisės perleidimo, o tarptautinis susitarimas. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes pagal SMGS 48 straipsnio 1 paragrafo 2 punktą ieškiniai vežėjui gali būti pareiškiami per devynis mėnesius nuo krovinio išdavimo dienos. Krovinys gavėjui išduotas 2016-05-24, pretenzija vežėjui galėjo būti pateikta iki 2017-02-24, tačiau ieškovas ją pateikė 2017-06-06, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo Krovinio išdavimo dienos. Vagonas buvo techniškai tvarkingas, išorinių priėjimo prie Krovinio požymių nenustatyta, plombos nepažeistos, todėl vežėjas atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės pagal SMGS 39 straipsnio 4 paragrafo 3 punktą.

4.       Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo
2017-07-14 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad:

4.1.                      SMGS yra tarptautinis susitarimas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, turi būti ratifikuotas įstatymu. Pagal Tarptautinių sutarčių įstatymo 16 straipsnį, Užsienio reikalų ministerijos teikimu tarptautinės sutartys lietuvių kalba skelbiamos Europos Sąjungos oficialiame leidinyje, ir pranešimai dėl visų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimo, galiojimo, pakeitimo, laikino taikymo, sustabdymo, nutraukimo, prieštaravimo sutarties pakeitimui ar išlygomis skelbiami Teisės aktų registre ir įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. SMGS 2015-07-01 redakcija Teisės aktų registre nepaskelbta, todėl negalioja. Iki 2015-07-01 galiojusi SMGS redakcija nedraudė krovinio siuntėjui ar krovinio gavėjui perleisti reikalavimo teisės;

4.2.                      Sebežo mieste siuntėjo plombos buvo nuimtos ir Vagonas atidarytas dalyvaujant vežėjo, Sebežo muitinės bei pasienio tarnybos atstovams. Krovinys patikrintas ir Vagonas užplombuotas naujomis plombomis. Šią aplinkybę patvirtina 2016-05-09 atidarymo aktas. Krovinio paskirties vietoje Almatoje viena iš plombų buvo pažeista, tai patvirtina ekspertizės aktas. Nėra pagrindo vežėjo atleisti nuo civilinės atsakomybės. Dalis Krovinio buvo prarasta tuo metu, kai Krovinys buvo perduotas vežėjui, todėl pastarasis atsakingas už Krovinio išsaugojimą;

4.3.                      pagal SGMS 31 straipsnio 3 dalį senaties termino eiga pristabdoma, siuntėjui pareiškus pretenziją vežėjui. Senaties termino eiga tęsiasi nuo tos dienos, kai vežėjas pranešė pretenzijos pareiškėjui apie visos arba dalies jo pretenzijos atmetimą. Krovinio praradimas fiksuotas 2016-05-24, krovinio siuntėjas pareiškė atsakovui pretenziją 2016-08-10, atsakovas atsakė į pretenziją 2017-02-21. Ieškovas pakartotinai pretenziją pateikė 2017-06-06, atsakovas pretenziją atmetė 2017-06-14. Ieškinys teismui pateiktas 2017-07-03, t. y. nepraleidus devynių mėnesių ieškinio senaties termino, kadangi ieškinio senaties termino eiga buvo pristabdyta šešis mėnesius ir devyniolika dienų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 176 Eur vertimo išlaidų. Apylinkės teismas:

5.1.                      sprendė, kad ginčui taikytinos SMGS nuostatos, nes Krovinys buvo vežamas per kelias valstybes geležinkelio transportu. Lietuvos Respublika (krovinio siuntėjas) bei Kazachstanas (krovinio gavėjas) yra SMGS susitarimo dalyviai. Lietuvos Respublikoje SMGS nuostatos taikytinos nuo 1992-06-05, Vyriausybei pasirašius prisijungimo prie Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (toliau – OSJD, naudojamas organizacijos pavadinimo atitikmuo lotyniškais rašmenimis) dokumentus. Pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsnį šalis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl tarptautinės sutarties nesilaikymo. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.13 straipsnyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Sprendė, kad nacionalinės teisės normos negali prieštarauti SMGS nuostatoms, o esant nacionalinės teisės ir SMGS normų kolizijai, SMGS nuostatos turi prioritetą prieš nacionalinę teisę. SMGS 36 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu SMGS, taikomuose tarifuose ir Tarnybinėje SMGS instrukcijoje nėra reikiamų teiginių, taikomos nuostatos, kurias nustato atitinkamos šalies, kurios geležinkelis yra SMGS dalyvis, vidaus įstatymai ir taisyklės. Tai reiškia, kad SMGS nereglamentuoti klausimai turi būti sprendžiami pagal nacionalinės teisės normas. SMGS nereguliavo krovinio siuntėjo ar gavėjo reikalavimo perleidimo sandorių, tokia tvarka galiojo iki 2015-07-01. Nuo 2015-07-01 įsigaliojo nauja SMGS 46 straipsnio 1 paragrafo 3 dalies redakcija, pagal kurią reikalavimo teisės perleidimas tapo neleistinas. Sprendė, kad taikytina SMGS 46 straipsnio 1 paragrafo 3 dalis, pagal kurią pretenzijas ar ieškinį teisme vežėjui gali iškelti tik apibrėžtas subjektų ratas, t .y. Krovinio siuntėjas LUAB „Sitibalt“ ir Krovinio gavėjas TOO „Green House Best“. Susisiekimo ministerijos duomenimis, OSJD Transporto teisės komisijos SMGS klausimais 2014-06-06 posėdyje buvo suderintas SMGS kompleksinių pakeitimų ir papildymų projektas ir nustatyta šio pakeitimo įsigaliojimo data nuo 2015-07-01. Lietuvos atstovai OSJD 2014-06-06 pasitarime dalyvavo. SMGS nuostatos keičiamos ir papildomos SMGS 56 straipsnyje numatyta tvarka. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nurodė, kad nuo 2015-07-01 įsigaliojo nauja SMGS redakcija, kuri paskelbta viešai prieinamame OSJD organizacijos interneto tinklalapyje www.osjd.org. Nuoroda į SMGS pateikiama Susisiekimo ministerijos interneto tinklalapyje http://sumin.lrv.lt/lt/teisine-informacija/gelezinkeliu-transportas;

5.2.                      pagal SMGS 39 straipsnio 4 paragrafo 3 punktą, vežėjas nėra atsakingas už siuntėjo pakrauto į vagoną krovinio konteineriuose trūkumą, jeigu krovinys buvo išduotas gavėjui su tvarkingomis siuntėjo plombomis bei be išorinių prieigos prie krovinio požymių, kurie galėjo būti krovinio trūkumo priežastimis. Krovinį į Vagoną pakrovė ir savo plombomis užplombavo Krovinio siuntėjas LUAB „Sitibalt“, plombų pažeidimo nenustatyta. Sebežo geležinkelio stotyje 2016-05-09 Vagonas dalyvaujant vežėjo, Sebežo muitinės ir pasienio tarnybos atstovams buvo atidarytas apžiūrai, todėl nuo vienos vagono pusės buvo nuimtos tvarkingos siuntėjo plombos
Nr. P822424, Nr. P822425 ir Nr. P22426 bei uždėtos muitinės plombos Nr. 7096200, Nr. 02700 bei vežime dalyvavusio vežėjo Rusijos geležinkelio plomba
Nr. OXPA-1k1663857. Pagal SMGS 22 straipsnio 6 paragrafo 1 dalį vagono atidarymą, ITE arba ATS, siekiant atlikti pasienio, muitinės, sanitarinę, veterinarijos, fitosanitarinę ir kt. kontrolės rūšis įformina vežėjas, sudarydamas atidarymo aktą. Atidarymo
2016-05-09 aktas Nr. 721 administracinei kontrolei atlikti buvo surašytas, jame buvo nurodyti duomenys apie nuimtas ir uždėtas plombas. Pagal SMGS 22 straipsnio 7 paragrafą muitinės organų ar vežėjo tvarkingos plombos, uždėtos po pasienio, muitinės, sanitarinės, fitosanitarinės ir kitų kontrolės rūšių atlikimo, prilyginamos pirminėms uždėtoms plomboms. Krovinio paskirties vietoje 2016-05-24 surašytame Komerciniame akte fiksuota, kad Krovinys tvarkingas, išorinių pažeidimų nėra, tačiau dingo 903 dėžės konditerijos gaminių. Vagono durys iš vienos pusės buvo užplombuotos keturiomis plombomis, o pažeidus vieną kontrolinę švininę plombą, neįmanoma patekti į Vagono vidų, nepažeidus kitų trijų sveikų plombų. Iš viso Vagonas buvo užplombuotas devyniomis plombomis: penkios ant vienos pusės Vagono durų, o keturios ant kitos pusės. Negalima teigti, kad Krovinys prarastas dėl trečiųjų asmenų vagystės. Nenustatyta, kada Krovinys prarastas. To nepatvirtina ir Kazachstano policijos 2016-07-29 raštas;

5.3.                      pagal SMGS 48 straipsnio 1 paragrafo 2 punktą ieškiniai vežėjui gali būti pareiškiami per devynis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo krovinio išdavimo. Ginčams dėl geležinkelio civilinės atsakomybės spręsti SMGS nustatyta privalomoji išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. TOO „Green House Best“ Krovinį gavo 2016-05-24. Pagal SMGS 47 straipsnio 1 paragrafą vežėjui turi būti pateikta pretenzija nuo krovinio išdavimo gavėjui dienos. Krovinio siuntėjas LUAB „Sitibalt“ 2016-08-10 pateikė atsakovui pretenziją, tačiau byloje nėra įrodymų, kad pretenzija būtų išsiųsta atsakovui. Krovinio siuntėjo 2016-09-19 pretenzijoje yra visos reikalingos atžymos apie jos įteikimą atsakovui, todėl šia pretenzija vadovaujamasi skaičiuojant ieškinio senaties terminą. LUAB „Sitibalt“ 2016-08-16 perleido ieškovui reikalavimą į žalos atlyginimą. LUAB „Sitibalt“ pretenziją vežėjui pateikė, kai jau buvo perleidęs reikalavimo teisę, arba 2016-08-16 reikalavimo teisių perleidimo sutartis surašyta atbuline data. Atsakovas atsakė į pretenziją 2017-02-21 LUAB „Sitibalt“ bankroto administratoriui. Pagal SMGS 46 straipsnio 7 paragrafą vežėjas privalo per 180 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos pateikti atsakymą. Atsakovas 2017-06-14 raštu informavo, kad pretenzija nepriimama nagrinėti. Pagal SMGS 48 straipsnio 3 paragrafą pretenzijos pateikimas stabdo galiojimo terminus ir atnaujinamas nuo tos dienos, kai vežėjas pranešė apie pilną pretenzijos atmetimą. Pakartotinis pretenzijos pateikimas tuo pačiu pagrindu nesustabdo galiojimo terminų, numatytų SMGS 48 straipsnio 1 paragrafo 2 punkte. Ieškinio senaties termino pradžia 2016-05-24, terminas tęsėsi iki 2016-09-19 (3 mėnesius 26 dienas) ir nuo 2017-02-21 iki 2017-07-03, ieškinio gavimo dienos (4 mėnesiai 12 dienų). Ieškinys teismui pateiktas po 8 mėnesių 8 dienų, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo
2017 m. gruodžio 6 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:

6.1.                      apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalių santykiams gali būti taikoma SMGS 2015-07-01 redakcija. SMGS pakeitimas neturi galios. SMGS Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigaliojo 1992-06-05, aktuali 2001-04-15 redakcija viešai paskelbta 2002-09-10. Šioje SMGS redakcijoje nenumatyti reikalavimo teisės perleidimo ribojimai. Reikalavimo teisės perleidimas pripažįstamas teismų praktikoje. Apylinkės teismas neįvertino SMGS 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos SMGS keitimo tvarkos, pagal kurią SMGS pakeitimai ir papildymai jų įsigaliojimui turi būti skelbiami pagal SMGS dalyvių vidaus taisykles. SMGS 2015-07-01 redakcija nepaskelbta SMGS Susitarimo 37 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. SMGS 2015-07-01 redakcija nebuvo oficialiai išversta į lietuvių kalbą. Teismas vadovavosi ne galiojančiu SMGS, o nuostatomis, įtvirtintomis dokumente „SMGS Susitarimo 2017-07-01 pakeitimas ir papildymas“ ir norminio teisės akto pakeitimo ir įsigaliojimo tvarką nustatė pagal tokiame pakeitime numatytą pakeitimo ir įsigaliojimo tvarką;

6.2.                      Atsakovas priėmė vežti Krovinį, todėl laikytina, kad siuntėjas įvykdė visus SMGS reikalavimus, o Sutartyje pateikti duomenys atitiko faktinius. SMGS 23 straipsnio 1 dalis numato, jog vežėjas atsako už nuostolį, kuris atsirado dėl viso arba dalies krovinio praradimo, masės trūkumo, krovinio sugadinimo, gedimo arba jo kokybės pablogėjimo dėl kitokių priežasčių per visą laiką nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo išdavimo galinėje stotyje. Jeigu kelyje arba galinėje stotyje patikrinus krovinį paaiškėja, kad važtaraštyje siuntėjo nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, tai atlikęs patikrinimą paskutinis vežėjas geležinkeliais, vadovaudamasis SMGS 18 straipsniu, turi įforminti komercinį aktą. Komerciniu aktu užfiksuotos aplinkybės rodo, kad Krovinio dalies trūkumas dėl trečiųjų asmenų neteisėto poveikio yra labiausiai tikėtina jo praradimo priežastis. Krovinio trūkumas galėjo atsirasti tik po Krovinio perdavimo atsakovui. Ekspertizės akte nurodyta, jog viena iš Vagono plombų buvo pažeista, o dalis pristatyto Krovinio buvo su akivaizdžiais pakuotės pažeidimais ir nebūdingais įprastam Krovinio išdėstymui palečių tarpais. Dėl Krovinio trūkumo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas dėl padariusio asmens nenustatymo. Krovinio pagrobimas buvo konstatuotas. Vežėjo geležinkeliais atsakomybė preziumuojama ir vežėjas privalo įrodyti atleidimo nuo atsakomybės sąlygas.

7.       Atsakovas prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. galutinį sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad:

7.1.                      reikšti pretenziją, taip pat ir ieškinį, turi teisę tik Krovinio siuntėjas LUAB „Sitibalt“ arba Krovinio gavėjas TOO „Green House Best“. Apeliantas nėra vežimo sutarties šalis, todėl neturi teisės reikšti ieškinį. SMGS 46 straipsnio 1 paragrafo 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo teisės perleidimas neleidžiamas. Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo teisės perleidimo pagrįstumo taikytinos SMGS nuostatos. 2015-07-01 SMGS redakcija nepaskelbta teisės aktų registre. Esant nacionalinės teisės ir SMGS normų kolizijai, SMGS turi prioritetą prieš nacionalinę teisę. Tarptautinio susitarimo nepaskelbimas teisės aktų registre negali pateisinti SMGS nuostatų nevykdymo. Krovinio siuntėjas pats užpildė SMGS važtaraštį. Nuo 2015-07-01 galiojanti važtaraščio forma skiriasi nuo galiojusios iki 2015-07-01. Krovinio siuntėjas 2016-05-04 užpildė naujos formos važtaraštį, todėl Krovinio siuntėjui buvo žinoma, kad vežimo metu galiojo nauja SMGS redakcija. Siuntėjas tuo pripažino 2015-07-01 SMGS redakcijos taikymą;

7.2.                      nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl krovinio trūkumo atsakovas atsakingas pagal SMGS 39 straipsnio 4 paragrafo 3 punktą. Aiškinant SMGS 39 straipsnio 4 paragrafo 3 punkte įtvirtintą vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindą, būtina nustatyti kad vagonas gavėjui atiduotas su nepažeistomis plombomis; vagonas atiduotas be išorinių priėjimo prie krovinio požymių. Komercinis aktas surašytas atlikus Krovinio, Vagono ir plombų patikrinimą. Kazachstano policijos 2016-07-29 raštas nepatvirtina fakto, jog Krovinys buvo pagrobtas jam esant vežėjo žinioje. Iš rašto turinio neaišku, apie kokį tyrimą kalbama, nenurodyta įvykio data bei krovinio rūšis. Vagonas į Kazachstano geležinkelio stotį atvyko užplombuotas devyniomis plombomis, iš kurių penkios buvo ant vienos pusės vagono durų, o keturios buvo ant kitos pusės vagono durų. Komerciniame akte ir Ekspertizės akte nurodyta, kad viena kontrolinė švininė plomba galėjo būti pažeista, tačiau pažeidimas negalėjo būti durų atidarymo ir patekimo į Vagoną priežastimi. Atidarant Vagono duris būtų pažeistos ir kitos plombos. Ekspertizės akte nurodyta, kad Krovinio trūkumo priežastį galima būtų nustatyti tik ištyrus plombas, o Krovinio pakuočių pažeidimus galėjo sukelti dėžių slinkimas nuo palečių transportavimo metu. Vagono plombos užtikrino krovinio saugumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10.       Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo galutinio sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl atliekant tarptautinį pervežimą geležinkeliais padarytos žalos, pasireiškusios dalies Krovinio praradimu, atlyginimo. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka nepaskelbtos SMGS redakcijos taikymo bei vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų.   

Dėl faktinių aplinkybių

11.       Apeliaciniame procese neginčijamos apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad UAB „SitiBalt“ (įmonė likviduota) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016-05-04 sudarė krovinių pervežimo geležinkeliais sutartį Nr. 3745074, pagal kurią atsakovas priėmė ir įsipareigojo vagonu Nr. 91876979LG pervežti 35 669,421 kg, 6 068 dėžių, bendros 193 259,17 Eur vertės konditerijos gaminių iš Panerių, Lietuvos Respublika, į Almatą, Kazachstano Respublika. Krovinio siuntėjas yra LUAB „Sitibalt“, krovinio gavėjas – TOO „Green House Best“. Atsakovui Krovinį pristačius į paskirties stotį buvo nustatyta, kad dalis Krovinio – 903 dėžės, dingo, bendra prarasto Krovinio vertė sudarė 35 338,78 Eur. 2016-05-24 komerciniu aktu ir 2016-05-26 Ekspertizės aktu nustatytas Krovinio trūkumas. LUAB „SitiBalt“ 2016-08-16 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido ieškovui UAB „Kazand“ iš Vežimo sutarties kylantį reikalavimą į žalos atlyginimą iš atsakovo. Ieškovas 2016-12-31 tarpusavio skolų suderinimo aktu atlygino savininkui dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius bei 2017-06-06 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Atsakovas 2017-06-14 raštu pretenzijos nepriėmė nagrinėti.

Dėl tarptautinės sutarties pakeitimo galiojimo ir reikalavimo teisės perleidimo

12.       Nagrinėjamas ginčas kilo dėl vežėjo atsakomybės už krovinio, gabento pagal SMGS važtaraštį, praradimo. Tokie santykiai reguliuojami 1951 m. lapkričio 1 d. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimu (SMGS). SMGS 1 straipsnyje apibrėžia, kad susitarimas nustato tiesioginius tarptautinius geležinkelio vežimus, vežant nurodytų šalių geležinkeliais. Lietuvos Respublika ir Kazachstano Respublika yra SMGS dalyvės.

13.       Tarp šalių kilo ginčas dėl byloje taikytinos SMGS redakcijos. SMGS yra paskelbtas Lietuvos Respublikos teisės aktų registre, paskelbimo data nurodyta 2002-09-10, paskelbimo Nr. 88-3773. Iki šiol teisės aktų registre skelbiama 1998-01-01 SMGS redakcija su iki 2000-12-01 gautais pakeitimais bei papildymais, nurodyta, jog susitarimas lietuvių kalba galioja nuo 2001-04-15. Teisės aktų registre pažymėta, jog nėra galiojančių suvestinių redakcijų. Susisiekimo ministerijos 2017-10 rašte nurodyta, jog SMGS Lietuvos Respublikoje taikomas nuo 1992-06-05, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu buvo pasirašyti prisijungimo dokumentai.

14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 SMGS pripažintas tarptautinės sutarties statusas ir nurodyta, jog Lietuva turi pareigą laikytis SMGS susitarimo nuostatų, spręsdama dėl klausimų, patenkančių į šio susitarimo reguliavimo sritį. Pripažinus SMGS tarptautine sutartimi, sutarties pakeitimų galiojimo klausimams spręsti taikytinos Tarptautinių sutarčių įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 13 straipsnis nurodo, jog Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis gali būti pakeista ar papildyta remiantis tarptautinės teisės normomis bei šio įstatymo II skyriuje nustatyta tvarka, jeigu pačioje tarptautinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatomis jos pakeitimams ar papildymams įsigalioti sutarties šalių pritarimas nėra būtinas (įsigaliojimas pagal nutylėjimą), sprendimas dėl tokių pakeitimų ar papildymų tikslingumo priimamas šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka. 

15.       Teisės aktų registre publikuojamos SMGS redakcijos 37 straipsnis nurodo, jog SMGS pakeitimai ir papildymai skelbiami spaudoje pagal SMGS dalyvių vidaus taisykles. Skelbiant pakeitimus bei papildymus turi būti nurodyta jų įsigaliojimo data. Pakeitimai ir papildymai turi būti paskelbti spaudoje ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki jų įsigaliojimo. Minimame straipsnyje nustatyta pakeitimų priėmimo tvarka, kad pasiūlymai pateikiami OSJD Komitetui, SMGS dalyviams, teikiami svarstyti. Pakeitimų ir papildymų įsigaliojimo datą nustato OSJD Komitetas, išskyrus pakeitimus, kurie padaryti vadovaujantis šio straipsnio 6 paragrafu. Tokia tarptautinės sutarties keitimo tvarka nereikalauja atskiro sutarties dalyvių pritarimo dėl pakeitimų įsigaliojimo, todėl laikytina įsigaliojimu pagal nutylėjimą. Tokia išvada patvirtinama Susisiekimo ministerijos 2017-10 raštu, kuriame paaiškinta, jog 2014-06-06 OSJD Transporto teisės komisijos SMGS klausimais posėdyje buvo suderintas SMGS kompleksinių pakeitimų ir papildymų projektas ir nustatyta šio pakeitimo įsigaliojimo data nuo 2015-07-01. Lietuvos Respublika prieštaravimų pagal Tarptautinių sutarčių įstatymo 4 straipsnio 4 dalį nepareiškė, todėl laikoma, kad SMGS pakeitimai turi būti taikomi Lietuvos Respublikoje.

16.       Ieškovas apeliuoja, jog SMGS 37 straipsnis įpareigoja SMGS dalyves paskelbti pakeitimus spaudoje. Nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikoje SMGS pakeitimai buvo skelbiami, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga SMGS pakeitimų įsigaliojimui, kadangi sutarties tekste pakeitimų įsigaliojimas nesiejamas su pakeitimų paskelbimu. Aiškiai nurodyta, jog įsigaliojimo datą nustato OSJD komitetas. Tokia nuostata nereiškia, jog pakeitimų nepaskelbusiose SMGS dalyvėse šie pakeitimai neįsigalioja.

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-21 Teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-14 pažymi, jog Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įsigaliojusi Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, reiškia, kad įsigaliojusios tarptautinės sutarties nesilaikymas ir nevykdymas negali būti grindžiamas vidaus (nacionalinės) teisės normomis, reguliuojančiomis vidaus (nacionalinės) teisės aktų skelbimą ir įsigaliojimą. Patvirtinta, kad teismai pagrįstai taiko įsigaliojusias, tačiau Valstybės žiniose nepaskelbtas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. 1969 m. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės 26 straipsnis taip pat nurodo, jog kiekviena galiojanti sutartis yra privaloma jos dalyviams ir turi būti sąžiningai vykdoma. Tos pačios konvencijos 27 straipsnis nustato, kad tarptautinės sutarties dalyvis negali remtis savo vidaus teisės nuostatomis siekdamas pateisinti sutarties nevykdymą.

18.       Esant tokioms teisės aktų nuostatoms bei teismų išaiškinimams, konstatuojama, kad SMGS turi būti taikoma pagal galiojančias šios sutarties redakcijas, nepriklausomai nuo to, ar SMGS pakeitimai yra paskelbti teisės aktų registre. Atkreiptinas dėmesys, jog Susisiekimo ministerijos tinklapyje duodama nuoroda į OSJD tinklapį, kuriame skelbiama tik tuo metu galiojanti SMGS redakcija. Tarptautinė sutartis Lietuvos Respublikoje nėra tinkamai skelbiama, kadangi negalima pasiekti konsoliduotų SMGS redakcijų pagal jų galiojimo datas. Tokia padėtis prieštarauja Tarptautinių sutarčių įstatymo 16 straipsnio nuostatai, jog Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teikimu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys (...) ir pranešimai dėl visų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimo, galiojimo, pakeitimo, laikino taikymo, sustabdymo, nutraukimo, prieštaravimo sutarties pakeitimui ar išlygoms skelbiami Teisės aktų registre. Net ir teisės akto pažeidimo nustatymas nesudaro pagrindo Lietuvos Respublikos teritorijoje netaikyti galiojančios tarptautinės sutarties redakcijos, kai Lietuvos Respublika nėra priėmusi jokių išlygų dėl šių pakeitimų įsigaliojimo.

19.       Nuo 2015-07-01 galiojančios SMGS redakcijos 46 straipsnio 1 dalis draudžia reikalavimo teisės perleidimą. Kadangi LUAB „SitiBalt“ 2016-08-16 reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria UAB „Kazand“ buvo perleistas iš Vežimo sutarties kylantį reikalavimą į žalos atlyginimą, buvo sudaryta galiojant imperatyviai teisės normai, numatančiai draudimą atlikti tokį veiksmą, tai toks sandoris yra niekinis ir negalioja 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. iš atsakovo. CK 1.13 straipsnyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos (CK 1.125 straipsnio 11 dalis). Apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad esant nacionalinės teisės ir SMGS susitarimo normų kolizijai, šis turi prioritetą prieš nacionalinę teisę.  

Dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės

20.       Ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vežėjas atleistinas nuo atsakomybės SMGS 39 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal šį punktą vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, kai siuntėjo į vagoną pakrautas krovinys buvo perduotas gavėjui su nepažeistomis siuntėjo plombomis, o taip pat nesant išorinių prieigos prie krovinio požymių, kurie galėjo būti krovinio trūkumo priežastimi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad krovinį į Vagoną pakrovė ir savo plombomis užplombavo siuntėjas. Ši aplinkybė apeliaciniame procese neginčijama, tačiau ieškovas prašo įvertinti, jog Krovinio trūkumas atsirado pervežimo geležinkeliais metu, kai Krovinys buvo atsakovo žinioje bei pripažinti, jog priimdamas Krovinį vežti atsakovas patvirtino važtaraštyje nurodytus faktus, tarp kurių ir Krovinio svoris ir kiekis.

20.       Byloje nustatyta, kad Krovinio pristatymo vietoje Almatoje surašytame 2016-05-24 Komerciniame akte Nr. A 0002043 fiksuota, jog siuntėjo krovinys buvo tvarkingas, išorinių pažeidimų neturi, tačiau rasta 903 dėžės konditerijos gaminių mažiau nei nurodyta važtaraštyje. Iš vienos vagono pusės nuimta: rakinimo ir plombavimo prietaisas „Nuker Garant KZCH 15“ su kontroline žyma 8868463, 1 švininė plomba su kontroline žyma .027.. ir 1 plomba „Rusijos FMT 10“ su kontroline žyma 7096200, nuo apatinio plombavimo prietaiso nuimtas rakinimo ir plombavimo prietaisas „SKC OCHRA-1 5“ su kontroline žyma RŽD K1663857. Iš kitos pusės nuo svirties nuimtas rakinimo ir plombavimo prietaisas „Varta Universal M“ su kontroline žyma P822422, nuo apatinio plombavimo prietaiso nuimtas rakinimo ir plombavimo prietaisas „Varta Universal M“ su kontroline žyma P822421, 1 švininė plomba su kontroline žyma FMT 02700 ir 1 plomba „Rusijos FMT 15“ su kontroline žyma 0507607. Ant kontrolinės ausytės yra 1 rakinimo ir plombavimo prietaisas „Varta Universal M“ su kontroline žyma P822423. 2016-05-26 Ekspertizės akte nurodyta, jog ant vienų vagono durų uždėtos 5 plombos su atspaudais „Varta Universal M LG-24 P822421, ?822422, ?822423, „Rusijos FMT 15“ 0507607, švininė plomba FMT 02700 – be vientisumo pažeidimo. Ant kitų durų uždėtos 4 plombos su atspaudais: „RŽD K1663857“, „Nuker Garant KZCH (15)“ 8868463, „Rusijos FMT 10“ 7096200 ir 1 švininė plomba „FMT 02700“ – su pažeistu plombos vientisumu (metalinė viela perpjauta, susukta kartu su plomba „Rusijos FMT 10“ 7096200). Taip pat byloje patvirtinta, jog 2016-05-09 Vagonas buvo perduotas Rusijos geležinkeliams ir 2016-05-09 Sebežo (Rusija) geležinkelio stotyje dalyvaujant vežėjo, Sebežo muitinės, pasienio tarnybos atstovams buvo atidarytas apžiūrai, nuo vienos vagono pusės nuimant tvarkingas siuntėjo plombas Nr. P822424, P822425, P22426 ir uždedant muitinės plombas Nr. 7096200, 02700 bei vežime dalyvavusio vežėjo – Rusijos geležinkelio plomba (OCHRA-1k1663857). Tai patvirtina 2016-05-09 Atidarymo aktas. Pagal SMGS 22 straipsnio 7 dalį muitinės organų ar vežėjo tvarkingos plombos, uždėtos po pasienio, muitinės, sanitarinės, fitosanitarinės kontrolės ir kitų kontrolės rūšių atlikimo prilyginamos pirminėms uždėtoms plomboms.

21.       Vežėjo atleidimui nuo atsakomybės taikant SMGS 39 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindą turi būti nustatoma, jog krovinys perduotas su nepažeistomis plombomis, o taip pat jog nėra išorinių prieigos prie krovinio požymių. Tiek Komercinis aktas, tiek Ekspertizės aktas paneigia, jog būtų išorinių prieigos prie Krovinio požymių, tačiau patvirtina, kad viena plomba „FMT 02700“, kuri buvo uždėta po patikrinimo Sebežo muitinėje, buvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dėl šios plombos pažeidimo patekti į Vagoną nebuvo įmanoma, nes Vagono durys iš vienos pusės buvo užplombuotos keturiomis plombomis, ir pažeidus tik kontrolinę plombą patekimas į Vagono vidų negalimas. Apeliaciniame skunde nėra pateikiami konkretūs argumentai, kad ši teismo išvada neteisinga. Patekimo galimybę prašoma vertinti pagal tai, jog dalies krovinio pakuotė buvo pažeista. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu detaliai aiškino krovinio plombavimo tvarką. Ieškovo samprotavimas dėl galimo pateikimo yra grindžiamas pasekme, kurios atsiradimui gali būti daug priežasčių. Ekspertizės akte konstatuota, jog pakuotės pažeidimo priežastimi galėjo būti dėžių slinkimas nuo palečių transportavimo metu. Norėdamas patvirtinti patekimo į Vagoną galimybę ieškovas turėjo pateikti išvadą dėl geležinkelio vagonų plombavimo vykdymo ir plombų paskirties ir prašyti teismo šią aplinkybę tirti. Kadangi ieškovas nagrinėjamai aplinkybei dėmesio neskiria, vadovaujantis rungtyniškumo principu, sprendžiama, kad teismo išvada dėl patekimo į Vagoną negalimumo nėra paneigta.

22.       Ieškovo pozicija, jog priimdamas krovinį pagal važtaraštį vežėjas tuo patvirtina krovinio komplektiškumą ir svorį, neatitinka SMGS nuostatų. SMGS 14 straipsnio 1 dalis nustato, jog važtaraštis patvirtina vežimo sutarties sudarymą. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad neteisingi važtaraščio duomenys neįtakoja vežimo sutarties galiojimo. SMGS 23 straipsnio 1 dalis suteikia vežėjui teisę, tačiau jo neįpareigoja tikrinti, ar siuntėjas laikosi vežimo sąlygų ir, ar siuntinys atitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytus duomenis. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad vežėjas nedalyvavo pakraunant krovinį. Kadangi vežėjas neturi pareigos tikrinti krovinio atitikimo važtaraščio duomenims ir realiai to neatliko ginčo vežime, nėra pagrindo išvadai, kad priimdamas krovinį vežėjas patvirtina krovinio būklę.

23.       Negalima sutikti su teiginiu, jog krovinio pagrobimas buvo konstatuotas Kazachstano teisėsaugos institucijų raštu. Almatos vidaus reikalų valdybos 2016-07-29 raštu tik konstatuojama, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nurodytą straipsnį. Iš rašto negalima nustatyti pagal kokį teisės aktą ir dėl kokio nusikaltimo vykdomas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pakankamas faktui dėl Krovinio pagrobimo nustatyti.

21.       Tuo remiantis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės SMGS 39 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu. Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas bylinėjimosi išlaidų neturėjo, o ieškovo išlaidos neatlyginamos, nes jo apeliacinis skundas atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsniu,

n u t a r i a :

ieškovo UAB „Kazand“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai        Loreta Bujokaitė

        Vidas Stankevičius

        Jūra Marija Strumskienė