Nr. 3P-1412/2019

                        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19663-2018-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 13 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo.

Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnį ir 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalis, nepagrįstai taikė CK 6.9301 bei 1.80 straipsnius. Teismas neteisingai kvalifikavo užskaitymo aktą, nepagrįstai taikė tokio sandorio pažeidimo ir negaliojimo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino užskaitymo aktą, išsamiai nevertino akto turinio esmės, struktūros, rekvizitų ir kitų detalių, iš kurių akivaizdu, jog skolos įskaitymas atliktas vienašale UAB „Širmulis“ valia. Kasacinio teismo formuojama praktika leidžia pranešimui apie skolos įskaitymą naudoti bet kokios formos ir turinio dokumentus, jei tik jie pakankamai informatyvūs. Šiuo atveju buvo nukrypta nuo šios praktikos užskaitymo aktą vien dėl jo pavadinimo ir skolininko parašo jame buvimo traktavus kaip dvišalę įskaitymo sutartį. Ieškovė pati jokio mokėjimo neatliko, dėl to ir CK 6.9301 straipsnio pažeisti apskritai negalėjo. Parašas ant užskaitymo akto tėra jos patvirtinimas, kad kreditorės UAB „Širmulis“ pateikti skaičiai skoloms suderinti yra teisingi, o tai svarbu buhalterinės apskaitos kontekste. Tai, kad ginčijamas dokumentas vadinasi tarpusavio skolų suderinimo (užskaitymo) aktu, nedaro jo pagrindu atlikto įskaitymo dvišaliu sandoriu. Iš rašto struktūros yra akivaizdu, jog jis sudarytas UAB „Širmulis“, o UAB „Demeta“ tik pasirašo, sutikslinusi skaičius savo buhalterijoje. Kasacinio teismo praktika nepaneigia tokio užskaitos akto kaip vienos iš galimų formų skolininkui informuoti dėl atliekamo skolos įskaitymo pagal CK 6.131 straipsnį. Teismo sprendime faktiškai pripažįstama, kad skolininkės UAB „Demeta“ finansinė būklė skolos įskaitymo metu atitiko nemokumo sąvoką, todėl teismai nepagrįstai netaikė CK 6.140 straipsnio ir nepagrįstai sprendė, kad įskaitymas negalimas.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Susipažinusi su atsakovės kasaciniu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. Todėl pateiktą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teisėjų atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.        

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

                                                                                                                          Sigita Rudėnaitė

                                                                                                                          Gediminas Sagatys