Civilinė byla Nr. e2-958-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00259-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veiktra“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Ius Lt“ įgalioto asmens G. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties, kuria netenkintas bankroto administratorės mažosios bendrijos „Ius Lt“ įgalioto asmens G. M. skundas atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Veiktra“ dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo Nr. 1 „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ dalies panaikinimo, suinteresuotas asmuo – R. T.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Veiktra“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Ius Lt“. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 24 d.
2. 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas patvirtino BUAB „Veiktra“ 6 000 Lt be PVM sumą, skirtą administravimo išlaidoms apmokėti nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, paliekant bankroto administratorės įgaliotam asmeniui teisę šias lėšas paskirstyti savo nuožiūra.
3. 2015 m. kovo 16 d. nutartimi teismas bendrovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinės bylos Nr. eB2-653-856/2017).
4. 2017 m. sausio 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas panaikino BUAB „Veiktra“ 2016 m. gruodžio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ ir šį klausimą perdavė nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo. Teismas nustatė, kad pirmuoju darbotvarkės klausimu bankroto administratorės įgaliotas asmuo pateikė nutarimo projektą – patvirtinti bendrą 6 638,18 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki išregistravimo iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Juridinių asmenų registro. Kreditorių susirinkimas nutarė netvirtinti bendros 6 638,18 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatos.
5. Remdamasis 2016 m. rugpjūčio 16 d. BUAB „Veiktra“ bankroto administratorės veiklos ataskaitos duomenimis, teismas nustatė, kad bankroto proceso metu patirtos ir dar planuojamos patirti administravimo išlaidos sudaro 7 408,18 Eur, iš jų: buhalterinės paslaugos – 304,10 Eur, teisinės išlaidos – 770 Eur, automobilių transportavimo išlaidos – 579,24 Eur, automobilių saugojimo išlaidos – 865,59 Eur, automobilių priežiūros ir remonto išlaidos – 4 006,33 Eur, ryšio, kanceliarinės išlaidos – 110,00 Eur, kuro išlaidos – 136 Eur, VĮ Registrų centras paslaugos – 46,92 Eur, skelbimai dėl turto pardavimo – 90,00 Eur, dokumentų archyvavimo išlaidos – 500 Eur. Bankroto administratorė pateikė teismui įrodymus – komercinį pasiūlymą dėl dokumentų tvarkymo, PVM sąskaitas faktūras, remonto sąmatas, negyvenamų patalpų nuomos sutartį, patvirtinančius, kad BUAB „Veiktra“ dokumentų sutvarkymui ir perdavimui saugoti reikalinga 500 Eur suma, kad automobilio „Subaru Forester“ remonto darbai kainavo
   4 006,33 Eur ir 231,69 Eur, automobilių transportavimo išlaidos sudarė 2000 Lt (579,24 Eur), teisinės išlaidos – 770 Eur, ryšių, kanceliarinės išlaidos – 110 Eur, kuro sąnaudos – 500 Eur, buhalterinės paslaugos pagal sutartį už 2014 m. 09-11 mėn. – 1050 Lt (304,10 Eur), VĮ „Regitra“ išlaidos – 11,30 Eur, už negyvenamųjų patalpų nuomą automobilių laikymui – 65 Lt (18,83 Eur) vienam automobiliui.
6. Teismas sprendė, kad bankroto administratorės nurodytos išlaidos yra būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti, neviršija 2016 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 145 nustatytų bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių, tokios išlaidos atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, todėl jos yra laikytinos administravimo išlaidomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 str. 3 d. prasme.
7. 2017 m. kovo 2 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Veiktra“ bankroto administratorės MB „Ius Lt“ įgaliotas asmuo G. M. pateikė Šiaulių apygardos teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. vasario 20 d. BUAB „Veiktra“ kreditorių susinkime priimto nutarimo Nr. 1 „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ dalį, kuria nepatvirtintos šios išlaidos: 865,59 Eur išlaidos už transporto priemonių saugojimą, 579,24 Eur išlaidos už įmonės automobilių transportavimą, 4 006,33 Eur išlaidos už automobilio „Subaru Forester“ remontą, viso: 5 451,16 Eur, šį klausimą išspręsti iš esmės ir patvirtinti nurodytas bankroto administravimo išlaidas; priteisti BUAB „Veiktra“ iš kreditoriaus R. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. vasario 20 d. pakartotinio BUAB „Veiktra“ kreditorių susirinkimo metu pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimas. Kreditoriai dalį administravimo išlaidų patvirtino: 304,10 Eur išlaidas už buhalterines paslaugas, 46,92 Eur išlaidas už Valstybės įmonės VĮ „Registrų centras“ paslaugas, 11,30 Eur už VĮ „Regitra“ paslaugas, 144,81 Eur kuro išlaidas, 110,00 Eur ryšio ir kanceliarines išlaidas, 500,00 Eur išlaidas už archyvavimo paslaugas, 81,72 Eur išlaidas už skelbimus, viso: 1 198,85 Eur. Tačiau 865,59 Eur išlaidos už transporto priemonių saugojimą, 579,24 Eur išlaidos už įmonės automobilių transportavimą,
   4 006,33 Eur išlaidos už automobilio „Subaru Forester“ remontą, viso 5 451,16 Eur, nebuvo patvirtintos.
9. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad kreditoriams buvo pateikti pirminiai dokumentai dėl patirtų išlaidų, taip pat buvo pateikti paaiškinimai, kodėl šios išlaidos buvo būtinos įmonės bankroto procese.
10. Bankroto byloje pateikti duomenys, kad įmonė nuosavybės teise turėjo tris transporto priemones (šiuo metu dvi, nes viena buvo parduota). Buvo patirtos išlaidos dėl šių transporto priemonių išmuitinimo, gabenimo į Vilnių (jos buvo laikomos Šiaulių muitinės sandėliuose), saugojimo, tvarkymo ir t. t. Taip pat buvo organizuojamas jų pardavimas, talpinami skelbimai į mokamus internetinius tinklalapius. Nurodytos išlaidos buvo būtinos, todėl jas patyrusi administratorė turi teisę į jų atlyginimą.
11. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. sausio 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad visos bankroto administratorės išlaidos (tos pačios išlaidos buvo nurodomos ir prieš tai buvusiame kreditorių susirinkime) yra būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti, neviršija 2016 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 145 nustatytų bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių, atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, todėl laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. Todėl 2017 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas dėl dalies administravimo išlaidų netvirtinimo yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.
12. Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
13. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad prieš BUAB „Veiktra“ kreditorių susirinkimą 2017 m. vasario 10 d. pateikė pareiškėjui rašytinį prašymą iki susirinkimo elektroniniu paštu pateikti jam dokumentus, kad jis galėtų įvertinti prašomų patvirtinti išlaidų pagrįstumą, tačiau prašytų dokumentų negavo.
14. Kreditorių susirinkimo metu bankroto administratorės įgaliotas asmuo nurodė, kad 579,24 Eur išlaidos buvo patirtos BUAB „Veiktra“ transporto priemones pergabenant iš Šiaulių į Vilnių, tačiau sutarties su UAB „Didneriai“ dėl automobilių transportavimo įgaliotas asmuo nepateikė. Suinteresuotam asmeniui susisiekus su UAB „Didneriai“ transporto skyriumi, jam buvo paaiškinta, kad bendrovė tokių paslaugų neteikia, daužtų automobilių pervežimais neužsiima, nes neturi tam pritaikytų transporto priemonių.
15. Kreditorių susirinkimo metu įgaliotas asmuo, jo paprašius pateikti 865,59 Eur sąskaitą ir sutartį dėl automobilių saugojimo, sąskaitos nepateikė ir paaiškino, kad tokios sąskaitos dar nėra, kol automobiliai tebėra neišvežti. Įgaliotas asmuo pateikė 2014 m. rugsėjo 15 d. tarp UAB „Maldis“ ir MB „Ius Lt“ sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2014/09/, pagal kurią transporto priemonės turi būti saugomos negyvenamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau į suinteresuoto asmens klausimą, kodėl automobiliai realiai buvo laikomi atviroje aikštelėje UAB „MBAuto Group“, adresu (duomenys neskelbtini), (suinteresuotas asmuo teigia tai matęs), o ne patalpose, nurodytose sutartyje, įgaliotas asmuo neatsakė. Taip pat įgaliotas asmuo nurodė, kad dabar automobiliai yra (duomenys neskelbtini), ir jam neįdomu, kam priklauso aikštelės, kur jie saugomi. Suinteresuoto asmens nuomone, iš įgaliotojo asmens pateiktų dokumentų ir paaiškinimų negalima suprati, kas saugojo automobilius, kelis automobilius saugojo (minėtoje Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 2014/09/ numatytas dviejų automobilių saugojimas, nors buvo perimti trys automobiliai) ir kokia prašomų 865,59 Eur išlaidų kilmė.
16. Įgaliotas asmuo, paprašius jo pateikti informaciją dėl 4 006,33 Eur automobilio „Subaru Forester“ remonto išlaidų ir jas pagrįsti, nurodė, kad remontuoti automobilį nusprendė dėl prastos jo būklės ir norėjo kreditorius nustebinti. Šias išlaidas įgaliotas asmuo grindė UAB „MBAuto Group“ 2015 m. spalio 1 d. sąskaita ir 2015 m. spalio 27 d. sąmata. Įgaliotas asmuo nurodė, kad jam nebuvo žinoma, kad UAB „MBAuto Group“ dirbo buvęs UAB „Veiktra“ direktorius E. K., negalėjo paaiškinti, kodėl sąskaita išrašyta anksčiau nei sudaryta sąmata. Taip pat įgaliotas asmuo nepaaiškino, kodėl išlaidos dėl automobilio remonto pateiktos tvirtinti tik dabar, jei automobilio remontas atliktas 2015 m.
17. Suinteresuoto asmens nuomone, automobilis „Subaru Forester“ nebuvo remontuojamas, nes 2014 m. rugsėjo 20 d. (po bankroto bylos bendrovei iškėlimo), 2016 m. rugsėjo 22 d. automobiliui buvo atliktos techninės apžiūros, išduotos techninės apžiūros kortelės. 2014 m. rugsėjo 20 d. techninės apžiūros metu fiksuota automobilio rida buvo 48 320 km, o 2016 m. rugsėjo 22 d. techninės apžiūros metu rida buvo jau 80 218 km. Nurodyta aplinkybė reiškia, kad automobilis, kuris turėjo būti realizuotas kreditorių reikalavimų patenkinimui, buvo eksploatuojamas bankroto administratorės. Per du metus buvo nuvažiuota 31 898 km, dėl ko automobilio vertė krenta ir mažėja galimybė jį parduoti.
18. Suinteresuotas asmuo mano, kad bankroto administratorės įgaliotas asmuo piktnaudžiauja savo įgaliojimais, 2015 m. spalio 1 d. sąskaita ir 2015 m. spalio 27 d. sąmata yra galimai suklastoti dokumentai, dėl ko jis kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą. Įtarimus stiprina aplinkybė, kad UAB „MBAuto Group“ dirba buvęs bendrovės direktorius E. K., kuris 2016 m. gegužės 24 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Veiktra“ didelės vertės turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir nusikalstamo bankroto.
19. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančiais dokumentais nepagrindė ginčijamų išlaidų būtinumo, kad būtų galima patikrinti, ar šios išlaidos buvo realiai patirtos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

20. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi skundo netenkino.
21. Teismas, įvertinęs bankroto administratorės įgalioto asmens pateiktą UAB „Didneriai“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRA0035543 2000 Lt (579,24 Eur) sumai, pritarė kreditorių susirinkime nurodytoms aplinkybėms ir konstatavo, kad minėta PVM sąskaita faktūra neįrodo automobilių transportavimo paslaugų suteikimo, nes joje nenurodyta, kas buvo vežama, kokiu maršrutu, kokiu atstumu, o nurodytas kiekis (viena transporto priemonė), neatitinka bankroto administratorės įgalioto asmens nurodytų aplinkybių, kad buvo vežamos transporto priemonės (ne viena). PVM sąskaitoje faktūroje nėra pardavėjo UAB „Didneriai“ sąskaitą išrašiusio asmens parašo, taip pat antspaudo. Teismo nuomone, bankroto administratorės įgaliotas asmuo nepateikė teismui leistinų įrodymų, patvirtinančių transportavimo išlaidas 579,24 Eur sumai, todėl jo prašymo šioje dalyje netenkino.
22. Teismo vertinimu, nustatyta aplinkybė, jog BUAB „Veiktra“ transporto priemonės nelaikomos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 2014/09/ nurodytose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) todėl nėra pagrindo transporto priemonių saugojimo išlaidas (865,59 Eur) pripažinti pagrįstomis. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo nei teismui, nei kreditorių susirinkimui įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas, nepateikė, todėl ši jo prašymo dalis laikytina neįrodyta ir nepagrįsta.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankroto administratorės sprendimas remontuoti transporto priemonę „Subaru Forester“ dėl prastos jos būklės ir siurprizo kreditoriams pateikimo, neturint kreditorių pritarimo, negali būti pagrindas pripažinti šias remonto išlaidas pagrįstomis. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo nepateikė įrodymų, kad transporto priemonė „Subaru Forester“ buvo tokios prastos būklės, kad buvo būtina ją remontuoti, tuo labiau, kad minėtos transporto priemonės techninė apžiūra buvo atlikta 2014 m. rugsėjo 20 d., netrukus po bankroto bylos iškėlimo (2014 m. liepos 11 d.). Teismo vertinimu, kreditorių susirinkimas pagrįstai nepatvirtino transporto priemonės „Subaru Forester“ remonto išlaidų 4066,33 Eur sumai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 5 451,16 Eur BUAB „Veiktra“ bankroto procese patirtas administravimo išlaidas.
25. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. UAB „Didneriai“ išrašyta PVM sąskaita faktūra atitinka visus tokiems dokumentams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis), joje nurodyti visi privalomi rekvizitai, taip pat matyti, kokia ūkinė operacija buvo atlikta. PVM sąskaitoje faktūroje neprivalo būti nurodyti duomenys apie tai, kas buvo vežama, kokiu maršrutu, kokiu atstumu, kaip nurodo teismas nutartyje. Teismo konstatuota aplinkybė, jog sąskaitoje nurodytas gabentų transporto priemonių kiekis, neatitinka bankroto administratorės įgalioto asmens nurodytų aplinkybių, kad buvo vežamos transporto priemonės (ne viena), taip pat neatitinka faktinių aplinkybių – sąskaitoje nurodytas ne vežtų transporto priemonių kiekis, o tai, kiek paslaugų buvo užsakyta ir suteikta, t. y. kad buvo užsakyta ir suteikta viena paslauga transportuoti BUAB „Veiktra“ priklausančias visas tris transporto priemones. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, PVM sąskaitos faktūros apskritai neprivaloma pasirašyti.
2. Faktas, jog šiuo metu transporto priemonės yra saugomos ne Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 2014/09 (toliau – Sutartis) nurodytu adresu, neatleidžia BUAB „Veiktra“ apmokėti už faktiškai jai suteiktas paslaugas.
3. Pirmą kartą patvirtinti transporto priemonių saugojimo išlaidas kreditorių buvo prašoma 2016 m. rugpjūčio mėn. kreditorių susirinkime, tačiau klausimas nuolat buvo nukeliamas, todėl šiuo atveju šis klausimas buvo svarstomas pakartotinai remiantis 2016 m. rugpjūčio mėn. duomenimis. Kadangi nuomos mokestis turėjo būti sumokamas pasibaigus nuomos santykiams (Sutarties 4.2 p.), o tuo metu jie dar nebuvo pasibaigę, todėl nebuvo galimybės pateikti sąskaitos faktūros. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė byloje esančių įrodymų, vadovavosi tik kreditoriaus nurodyta aplinkybe, jog šiuo metu (t. y. 2017 m. vasario mėn.) transporto priemonių buvimo vieta yra pasikeitusi ir nepagrįstai priėmė nutartį, kuria nepatvirtintos transporto priemonių laikymo ir saugojimo išlaidos.
4. Ne kartą visiems kreditoriams buvo teikta informacija, jog transporto priemonė „Subaru Forester“ yra daužta, jos būklė labai bloga: transporto priemonė buvo apsivertusi, sumaitotas korpusas, išdaužti langai ir t. t. Kreditoriai susirinkimuose tvirtindavo šios transporto priemonės pardavimo kainą ženkliai didesnę nei tuo metu buvo tikroji jos vertė. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į tai, ir siekdamas kaip įmanoma didesnės naudos kreditoriams, priėmė sprendimą dėl šios transporto priemonės remonto atlikimo. Dėl to, jog ši transporto priemonė buvo suremontuota, išaugo jos vertė. Šį faktą patvirtina tai, jog automobilis 2017 m. kovo 27 d. buvo parduotas iš varžytynių už 5 450 Eur sumą. Jeigu automobilis nebūtų suremontuotas, jo vertė būtų atitikusi metalo laužo supirkimo kainą. Akivaizdu, jog dėl tokių bankroto administratorės įgalioto asmens veiksmų tiek įmonė, tiek jos kreditoriai patyrė naudą.

26. Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. T. prašo atskirąjį skundą atmesti.
27. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Jei BUAB ,,Veiktra" automobiliai (iš viso bankroto administratorė perėmė tris automobilius – ,,Honda CRV" 2004 m., ,,Suzuki Sx4" 2008 m., ,,Subaru Forester" 2010 m.) buvo pervežti kaip krovinys, jų pervežimą galėjo atlikti tik licencijuota įmonė, pervežimas turėjo būti apskaitytas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka – turėjo būti išrašyta ne tik PVM sąskaita faktūra, bet ir važtaraštis, kuriame būtų nurodytas vežėjas, vežėjo transporto priemonės duomenys, duomenys apie krovinį ir pan. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo nepateikė tokių dokumentų, kurie būtų aiškūs ir pakankami įvertinti, kad vyko bendrovės automobilių pervežimas, kad pervežimą atliko būtent UAB „Didneriai“, todėl šios pervežimo išlaidos (579,24 Eur) ir nebuvo patvirtintos kaip nepagrįstos.
2. Aplinkybė, kad bendrovės automobiliai nėra saugomi pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2014/09/ reiškia, jog nuomos santykiai baigėsi ir sąskaita už nuomos mokesčio sąskaitą jau turėjo būti pateikta.
3. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo automobilio „Subaru Forester“ remonto būtinumo ar tikslingumo klausimo kreditoriams svarstymui niekada nebuvo pateikęs ir pritarimo remontuoti šį automobilį nėra gavęs. Be to, automobilis „Subaru Forester“ buvo daužtas, tačiau buvo suremontuotas dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo bei jo perdavimo bankroto administratorei MB „Ius Lt“. Buvo pilnai surinktas automobilio salonas, kėbului trūko tik bagažinės dangčio stiklo, galinio šoninio stiklo ir galinių žibintų, priekinis bamperis nebuvo pritvirtintas, bet buvo automobilio salone. Automobilis galėjo būti parduotas ir tokios būklės, bet bankroto administratorė ilgą laiką nesiėmė priemonių jam parduoti, nes pats juo naudojosi ir pardavė tik 2017 m. kovo 27 d.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
29. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas bankroto administratorės įgalioto asmens skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalies, kuria nepatvirtinta dalis administravimo išlaidų, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
30. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – Pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą kopiją, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimo kopiją, tris transporto priemonės „Subaru Forester“ fotonuotraukas, kuriuos prašo prijungti prie bylos bei vertinti sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, suinteresuoto asmens naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji dokumentai buvo išsiųsti pareiškėjui susipažinti, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo pateikta nebuvo.
32. Įmonės bankrotas – kolektyvinis procesas, kurio metu sprendžiami ne pavienių, bet visų įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų klausimai, derinami skirtingi kreditorių interesai, ieškant protingos ir teisingos jų pusiausvyros. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.
34. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „Veiktra“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Ius Lt“. 2014 m. liepos 24 d. ši nutartis įsiteisėjo. 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi teismas patvirtino 6 000 Lt be PVM sumą, skirtą administravimo išlaidoms apmokėti nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, paliekant bankroto administratorės įgaliotam asmeniui teisę šias lėšas paskirstyti savo nuožiūra. 2015 m. kovo 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino bendrovę bankrutavusia ir likviduotina. 2016 m. gruodžio 13 d. BUAB „Veiktra“ kreditorių susirinkime buvo atsisakyta patvirtinti administratorės pateiktą bendrą 6 638,18 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą (buhalterinės paslaugos, kuro, pašto, VĮ Registrų centro ir kt.) nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki išregistravimo iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro. Šį kreditorių susirinkimo nutarimą bankroto administratorės įgaliotas asmuo skundė pirmosios instancijos teismui. 2017 m. sausio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino BUAB „Veiktra“ 2016 m. gruodžio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ ir šį klausimą perdavė nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo.
36. 2017 m. vasario 20 d. pakartotinio BUAB „Veiktra“ kreditorių susirinkimo metu pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimas. Kreditoriai dalį administravimo išlaidų patvirtino: 304,10 Eur išlaidas už buhalterines paslaugas, 46,92 Eur išlaidas už VĮ Registrų centras paslaugas, 11,30 Eur už VĮ Regitra paslaugas, 144,81 Eur už išlaidas kurui, 110,00 Eur ryšių ir kanceliarines išlaidas, 500,00 Eur išlaidas už archyvavimo paslaugas, 81,72 Eur išlaidas už skelbimus, viso: 1 198,85 Eur. Tačiau 865,59 Eur išlaidos už transporto priemonių saugojimą, 579,24 Eur išlaidos už įmonės automobilių transportavimą, 4 006,33 Eur išlaidos už automobilio „Subaru Forester“ remontą, viso 5 451,16 Eur, nebuvo patvirtintos. Dėl nepatvirtintos administravimo išlaidų dalies bankroto administratorės MB „Ius Lt“ įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą su skundu.
37. ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Būtent kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimas ar nutraukimas, įmonės likvidavimas ar taikos sutarties sudarymas, administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus ataskaitų tvirtinimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
38. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta pareiga pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudaroma pavedimo sutartis, kurioje nustatomas administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Taigi ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą. Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – ap­sau­go­ti ne­mo­kaus sko­li­nin­ko kre­di­to­rių tei­ses ir in­te­re­sus, t. y. sie­kia­ma pa­ten­kin­ti vi­sų kre­di­to­rių in­te­re­sus, kar­tu – už­tik­rin­ti ir ne­mo­kaus sko­li­nin­ko in­te­re­sus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
39. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus; atitinkamai kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui atlikti administravimo procedūras ir netrikdyti bankroto bylos nagrinėjimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
40. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas, pagal kurį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009).
41. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, pagal kurią administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pakeitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis nustatymo tvarka ir toliau palikta kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tokia teismo nutartis pripažįstama galutine ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tuo atveju, jeigu pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma yra ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Ši teismo nutartis taip pat yra galutinė ir neskundžiama.
42. 2015 m. spalio 15 d. priimto ĮBĮ 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1962 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad ĮBĮ 36 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2016 m. gegužės 1 d., o 5 dalis – kad šio įstatymo nuostatos taikomos bankroto procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Paminėto įstatymo 5 dalies formuluotės lingvistinis, loginis bei sisteminis aiškinimas patvirtina, kad naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio taikymui aktualus įmonės bankroto proceso – bankroto procedūrų visumos, pradžios momentas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2013-381/2016). Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Veiktra“ bankroto procedūros buvo pradėtos 2014 m., todėl joms nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija netaikytina.
43. Pirmosios instancijos teismas tiek nagrinėdamas pirmąjį bankroto administratorės įgalioto asmens skundą dėl 2016 m. gruodžio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo (2017 m. sausio 30 d. nutartis), tiek antrąjį skundą dėl 2017 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl šiam ginčui spręsti taikytinos ĮBĮ 36 straipsnio redakcijos nepasisakė ir klaidingai sprendė, kad šiuo atveju taikoma procesinių sprendimų priėmimo metu galiojanti paminėto straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. gegužės 1 d.
44. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti teismo iniciatyva išspręsti BUAB „Veiktra“ administravimo išlaidų patvirtinimo klausimą, nes pagal šiam ginčui taikytinas ĮBĮ 36 straipsnio anksčiau galiojusios redakcijos nuostatas tokia prerogatyva suteikta tik kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).
45. Kita vertus, šios nutarties 41-44 punktuose apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės nepaneigia pareiškėjo teisės ginčyti kreditorių susinkime priimto nutarimo Nr. 1 „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ dalį, kuria nepatvirtintos šios išlaidos: 865,59 Eur išlaidos už transporto priemonių saugojimą, 579,24 Eur išlaidos už įmonės automobilių transportavimą, 4 006,33 Eur išlaidos už automobilio „Subaru Forester“ remontą, viso: 5 451,16 Eur.
46. 2017 m. vasario 20 d. BUAB „Veiktra“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 duomenimis 2017 m. vasario 20 d. buvo svarstomas klausimas „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“. Protokole nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 13 d. kreditorių susirinkime kreditoriai priėmė nutarimą netvirtinti bankroto administratorės pasiūlyto nutarimo dėl administravimo išlaidų patvirtinimo. Kadangi, bankroto administratorei pateikus skundą, bankroto bylą nagrinėjantis teismas minėtą nutarimą panaikino ir šį klausimą perdavė nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo, todėl bankroto administratorės įgaliotas asmuo pakartotinai svarstymui teikė nutarimo projektą dėl 6 638,18 Eur administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. 2017 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo metu kreditorių balsais, kurių finansinių reikalavimų suma yra 57 924 Eur, kas sudaro 98,73 proc. pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų, buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata tik
    1 198,85 Eur sumai, o dėl nepatvirtintos dalies išlaidų – 5 451,16 Eur, kurios administratorės teigimu jau buvo faktiškai patirtos, bankroto adminitratorės įgaliotas asmuo pateikė teismui skundą.
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmasis kreditorių susirinkimas gali teisingai nustatyti administravimo išlaidų sąmatą tik įvertinęs konkrečius duomenis apie tokių išlaidų poreikį ir galimus dydžius. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, teikiančiam tokių išlaidų poreikį kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti įmonės būklės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams – už elektrą, sunaudotą vandenį, šildymą ir t. t.). Kreditorių susirinkimo nutarime dėl būsimų įmonės administravimo išlaidų tvirtinimo turi būti nustatytos atskiros išlaidų rūšys ir jų dydžiai. Tai gali būti padaryta tiek tvirtinant atskiras išlaidų rūšis į ateitį visam įmonės bankroto procesui tvirta suma, tiek ir periodinėmis sumomis, pavyzdžiui, mėnesiui ir pan. Kreditorių pasirinkimui dėl atskirų išlaidų rūšių būdo gali būti reikšmingi ne tik šių rūšių ypatumai, bet ir duomenys apie galimų ginčų tarp kreditorių, skolininkų ir įmonės kiekį bei sudėtingumą, bankroto proceso trukmę, turimo turto sudėtį, likvidumą, jo išlaikymo kaštus, darbuotojų poreikį bei kiti. Įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriame nenustatyti konkretūs administravimo išlaidų rūšių dydžiai (pavyzdžiui, būtų nutarta jas tvirtinti pagal faktą), sukeltų teisinį neaiškumą, galėtų užvilkinti bankroto procesą dėl kilsiančių ginčų dėl atskirų administravimo išlaidų dydžio. Pagal administratoriaus pateiktus ir pagrįstus paskaičiavimus kreditorių susirinkimas patvirtina visų rūšių administravimo išlaidas a priori, bet ne post factum ir remdamasis patvirtinta išlaidų sąmata administratorius vykdo bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011).
48. Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės administratorius turi bendradarbiauti su kreditorių susirinkimu. Kadangi administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), tai šias išlaidas administratorius turi naudoti atsakingai ir taupiai. Kilus abejonių, ar tam tikros išlaidos galės būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos, administratorius turėtų kreiptis į kreditorių susirinkimą, siekdamas gauti kreditorių pritarimą ir tik tada spręsti, ar prisiimti atitinkamas išlaidas, o prireikus prašyti patikslinti (papildyti) administravimo išlaidų sąmatą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2011).

Dėl atsisakymo patvirtinti išlaidų sąmatos dalį pagrįstumo

49. Teismų praktikoje nuosekliai formuojama nuostata dėl bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo bendradarbiavimo būtinumo, sprendžiant administravimo išlaidų poreikio, dydžio, pagrįstumo klausimus. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nenurodė priežasties, kodėl BUAB „Veiktra“ priklausančios transporto priemonės turėjo būti gabenamos iš Šiaulių į Vilnių, atgabenus – saugomos ir parduodamos Vilniuje, taip pat nepagrindė, kodėl dėl nurodytų transporto priemonių tokios realizavimo schemos bei tam reikalingų išlaidų dydžio nesikreipė pritarimo į kreditorių susirinkimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokiu atveju, neturėdamas kreditorių susirinkimo pritarimo ir savarankiškai spręsdamas dėl administravimo išlaidų būtinumo ir dydžio, bankroto administratorė prisiėmė atitinkamas išlaidas savo iniciatyva ir rizika.
50. Pradiniame skunde pirmosios instancijos teismui bei atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad 579,24 Eur išlaidos susidarė, BUAB „Veiktra“ priklausančias transporto priemones – ,,Honda CRV" 2004 m., ,,Suzuki Sx4" 2008 m., ,,Subaru Forester" 2010 m. gamybos, pergabenant iš Šiaulių į Vilnių, nes jos buvo laikomos Šiaulių muitinės sandėliuose. Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje bankroto byloje esančioje 2016 m. rugpjūčio 16 d. Veiklos ataskaitoje (3 dalyje „Įmonės turtas“) pareiškėjas yra nurodęs, jog „kadangi įmonės veikla buvo prekyba naudotais automobiliais, patikrinus viešus registrus buvo rasti trys lengvieji automobiliai. Du iš jų, t. y „Honda CRV“ 2004 m. laidos bei „Suzuki Sx4“ 2008 m. laidos jau treti metai buvo įvežti į Lietuvą ir saugomi muitinės sandėlyje. Taip pat rastas „Subaru Forester“ 2010 m. laidos, kuris, anot buvusio direktoriaus, priklauso BUAB „Veiktra“.“ Pareiškėjo teigimu, kadangi transporto priemonės buvo blogos būklės ir sava eiga judėti negalėjo, jis buvo priverstas kreiptis dėl šių transporto priemonių atgabenimo į Vilnių paslaugų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė patvirtina, kad transporto priemonės „Honda CRV“ bei „Suzuki Sx4“ galėjo būti atgabentos iš Šiaulių į Vilnių. Šią aplinkybę patvirtina ir 2017 m. vasario 20 d. BUAB „Veiktra“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 nurodyta aplinkybė, kad du sudaužyti automobiliai buvo laikomi UAB „MBAuto Group“, ką patvirtina pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo. Tačiau administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl nurodytų transportavimo išlaidų poreikio bei dydžio pareiškėjas į kreditorių susirinkimą nesikreipė. Be to, 2016 m. gruodžio 13 d. BUAB „Veiktra“ Kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 duomenimis buvo nutarta pardavinėti transporto priemones, nustatant pradinę pardavimo kainą: „Honda CRV“ – 1 500 Eur, o „Subaru Forester“ – 5 000 Eur tinklalapyje evaržytynes.lt, kainą mažinant 10 proc., nepardavus kas mėnesį. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad buvo pardavinėjamos ne trys, o dvi transporto priemonės per tinklalapyje evaržytynes.lt esančią informacinę sistemą, kurioje sudarytos sąlygos gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių ir bankroto administratorių vykdomose elektroninėse varžytynėse ir valstybės bei savivaldybių turto pardavimo elektroniniuose aukcionuose. Pažymėtina ir tai, jog sprendimas dėl automobilių pardavimo priimtas tik praėjus daugiau nei dviem metams nuo jų atgabenimo į Vilnių datos (2014 m. rugsėjo 11 d.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 579,24 Eur transportavimo išlaidos, nesant kreditorių susirinkimo pritarimo, nebuvo būtinos, neatitinka protingumo ir bankroto proceso ekonomiškumo principų bei įmonės ir kreditorių interesų. Rūpestingas ir atidus turto administratorius tokiu atveju imtųsi realizuoti transporto priemones jų buvimo vietoje, mažiausiais kaštais ir nedelsdamas, nes transporto priemonės net ir nenaudojamos nuvertėja.
51. Kita vertus, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 579,24 Eur išlaidas už transportavimą apeliantas grindė tik UAB „Didneriai“ bankrutavusiai bendrovei pateikta 2014 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TRA0035543. Minėtoje 2016 m. rugpjūčio 16 d. Veiklos ataskaitoje pareiškėjas yra nurodęs, kad Šiaulių muitinės sandėliuose buvo laikomi du automobiliai – „Honda CRV“ bei „Suzuki Sx4“, tačiau automobilio „Subaru Forster“ buvimo vietos iki jo perėmimo pareiškėjas nėra nurodęs. Tuo tarpu teismui pateiktuose skunduose bankroto administratorės įgaliotas asmuo tvirtina, kad buvo transportuojami ne du, o trys automobiliai. Tačiau iš minėtos PVM sąskaitos faktūros galimybių nustatyti, kiek automobilių buvo gabenama, nėra. Nurodoma, kad suteikta viena transportavimo paslauga. Atsižvelgiant į tai, kad transportavimas – tai žmonių ar krovinių perkėlimas (gabenimas) iš vienos vietos į kitą, o nagrinėjamu atveju, buvo transportuojami automobiliai, PVM sąskaita faktūra nėra pakankamas dokumentas įrodantis konkrečių transporto priemonių transportavimo faktą. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas numato, kad gabenant krovinius, važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas (29 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei krovinio vežimo sutarties, nei važtaraščio nepateikė. Be to, įrodymų, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta UAB „Didneriai“, pareiškėjas taip pat nepateikė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad bankroto administratorės įgaliotas asmuo nepateikė teismui ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių 579,24 Eur dydžio transportavimo išlaidų faktą.

52. 2017 m. vasario 20 d. BUAB „Veiktra“ kreditorių susirinkimo metu taip pat buvo atsisakyta patvirtinti 865,59 Eur išlaidas už transporto priemonių saugojimą. Transporto priemonių saugojimo faktui patvirtinti pareiškėjas pateikė 2014 m. rugsėjo 15 d. tarp UAB „Maldis“ ir MB „Ius Lt“ sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2014/09/. Pažymėtina, kad bankroto administratorės įgaliotas asmuo sąskaitos nurodytai sumai už suteiktas transporto priemonių saugojimo paslaugas nepateikė bei teismui pateiktame atskirajame skunde nurodė, jog pirmą kartą patvirtinti šias išlaidas kreditorių buvo prašoma 2016 m. rugpjūčio mėnesį vykusiame kreditorių susirinkime, kuomet nuomos santykiai tarp sutarties šalių nebuvo pasibaigę. Tačiau ir 2017 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo metu, kai nuomos santykiai jau buvo pasibaigę, nei sąskaita už nuomos paslaugas, nei šios paslaugos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti. Minėta, kad įrodymų, jog bankroto administratorės įgaliotas asmuo dėl šių transporto priemonių saugojimo išlaidų būtų kreipęsis į kreditorių susirinkimą, byloje taip pat nėra. Tokiu būdu kreditorių susirinkimui nebuvo sudarytos sąlygos nuspręsti dėl turimo įmonės turto administravimo bankroto procedūroje būdo ir kaštų.
53. 2014 m. rugsėjo 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2014/09/ duomenimis pareiškėjas įsipareigojo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), naudoti trijų automobilių, netinkančių eksploatuoti, saugojimui (Sutarties 3.1. punktas). Tuo tarpu Sutartyje nustatyta nuomos mokesčio suma per mėnesį 130 Lt be PVM yra mokama tik už du automobilius, nes nurodyta, jog nuomininkas už patalpų nuomą nuomotojui moka po 65 Lt už vieną automobilį per mėnesį (Sutarties 4.1. punktas). Be to, nors pareiškėjas teigia, kad 865,96 Eur suma susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. už 23 mėnesius (23 mėn. x 130 Lt = 2990 Lt, t. y. 865,96 Eur), tačiau, kaip minėta, nei sąskaitos už patalpų nuomą, nei dokumento, patvirtinančio šių paslaugų apmokėjimą, kreditorių susirinkimui ir/ar teismui nepateikta. Atsižvelgiant į pareiškėjo patvirtinimą, kad šiuo metu automobiliai yra saugomi atviroje aikštelėje UAB „MBAuto Group“, adresu (duomenys neskelbtini), aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kiek automobilių ir kokiu laikotarpiu buvo saugomi nuomojamose patalpose, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo prašymas dėl 865,59 Eur išlaidų priteisimo yra nepagrįstas įrodymais.
54. Kreditorių susirinkimas taip pat atsisakė patvirtinti 4 006,33 Eur išlaidas automobilio „Subaru Forester“ remontui. 2017 m. vasario 20 d. BUAB „Veiktra“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokole Nr. 6 užfiksuota, jog kreditoriams niekada nebuvo pateiktas svarstyti klausimas dėl automobilio remonto tikslingumo, automobilis buvo remontuojamas negavus kreditorių susirinkimo pritarimo. Pareiškėjas nurodo, kad, siekdamas kiek įmanoma didesnės naudos kreditoriams, priėmė sprendimą dėl šios transporto priemonės remonto atlikimo. Pažymėtina, kad nurodytas automobilio remonto išlaidas apeliantas grindė 2015 m. spalio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SF 00003388 bei 2015 m. spalio 27 d. remonto sąmata Nr. mb599. Suinteresuoto asmens į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad BUAB „Veiktra“ priklausantį automobilį „Subaru Forester“ remontuoti reikėjo. Tačiau byloje esanti 2014 m. rugsėjo 20 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 700-0090918 patvirtina, kad po bankroto bylos UAB „Veiktra“ iškėlimo (2014 m. liepos 11 d.) automobilis buvo tinkamas eksploatuoti. Tuo remiantis daroma išvada, kad jis buvo suremontuotas dar iki 2015 m. spalio 1 d. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, dėl kokų priežasčių buvo reikalingas pakartotinis automobilio remontas 2015 m. spalio mėnesį.
55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąmata – tai būsimų sąnaudų, išlaidų apskaičiavimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, grįsdamas automobilio remonto išlaidas pateikė 2015 m. spalio 27 d. sąmatą, tuo tarpu už šį remontą pateikta PVM sąskaita faktūra yra 2015 m. spalio 1 d., t. y. sąmata, kurioje nurodomas būsimų išlaidų dydis, šiuo atveju yra pateikta vėliau nei už atliktus remonto darbus išrašyta PVM sąskaita faktūra. Nurodyta aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti šių dokumentų patikimumu.
56. Byloje esančios 2016 m. rugsėjo 22 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 010-0334775 duomenimis nustyta, kad nurodytai datai automobilio rida buvo 80 218 km, tuo tarpu minėtos 2014 m. rugsėjo 20 d. Techninės apžiūros rezuktatų kortelės (ataskaitos) duomenimis automobilio „Subaru Forester“ rida buvo 48 320 km. Teismas, spręsdamas išlaidų dėl automobilių saugojimo išlaidų pagrįstumo klausimą, akcentavo, kad pareiškėjo sutarto mokesčio už nuomos paslaugas suma yra tik už du automobilius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad automobilis „Subaru Forester“ ne tik buvo suremontuotas iki 2014 m. rugsėjo 20 d., bet juo taip pat buvo nuolat naudojamasi, ką patvirtina 2016 m. rugsėjo 22 d. užfiksuota žymiai padidėjusi automobilio rida.
57. Pareiškėjas atskirajame skunde teismui teigia, kad suremontavus automobilį „Subaru Forester“ išaugo jo vertė, todėl 2017 m. kovo 27 d. jis buvo parduotas iš varžytynių už 5 450 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto administravimui skirtas lėšas administratorius turi naudoti ekonomiškai, jų nešvaistyti, bei stengtis jų be reikalo nenaudoti. Bankroto administratorius turi veikti išimtinai įmonės ir jos kreditorių, o ne savo interesais. Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Atsižvelgiant į tai, jog automobilio remonto išlaidos sudarė 4 006,33 Eur, o automobilis buvo parduotas tik už
    5 450 Eur, tokie pareiškėjo argumentai dėl išaugusios automobilio vertės ne tik vertintini kritiškai, bet kartu tai įrodo, jog remonto išlaidos neatitinka protingumo ir bankroto proceso ekonomiškumo principo bei įmonės ir kreditorių interesų, kas paneigia pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie naudos siekimą kreditoriams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog kreditorių susirinkimas pagrįstai nepatvirtino transporto priemonės „Subaru Forester“ remonto išlaidų
    4 006,33 Eur sumai.
58. Remdamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, rėmėsi šiam ginčui netaikytina 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, tačiau tai nepaneigia teisėtos teismo išvados, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra ir tai nekeičia klausimo išnagrinėjimo teisinio rezultato.
59. Nepatenkinus atskirojo skundo, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
60. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

       Teisėjas                                                                                          Artūras Driukas