Pranešėjas Bronius Valius                                                        Civilinė byla Nr. 2S-862-125/2013

Teisėja Diana Jakštienė                                                             Proceso Nr. 2-10-3-00098-2013-9

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:  

                                                                    106.8.3; 122.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų N. Š. ir P. Š. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-05 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų N. Š. ir P. Š. ieškinį atsakovei poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

ieškovai pateikė teismui ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu butų ir patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2012-12-03 protokolo 9 punktą, įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2012-12-03 butų ir patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole įrašyti, jog poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija balsavimu raštu priėmė nutarimą pritarti lauko aikštelės įteisinimui, nustatyti atsakovei 100 Lt baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-03-05 nutartimi, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 3 p., atsisakė priimti ieškovų ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str., nesutikdami su poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2012-12-03 protokolo 9 p., ieškovai, visų pirma, turėjo kreiptis į bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją arba ginčus nagrinėjantį asmenį ir tik nepavykus ginčo išspręsti ikiteismine tvarka, kreiptis į teismą. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai bandė ginčą spręsti ikiteismine tvarka, nepateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laikė, kad ieškovai turi galimybę pasinaudoti neteismine ginčo sprendimo tvarka ir dėl butų ir patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2012-12-03 protokolo 9 p. pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu kreiptis į poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų bendriją ir tik bendrijai atsisakius tenkinti prašymą dėl ginčo išsprendimo, kreiptis į teismą.

Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-05 nutartį. Nurodo, kad teismas tinkamai neišanalizavo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. įtvirtintų nuostatų ir viso įstatymo, todėl minėtas nuostatas taikė netinkamai ir nepagrįstai užkirto kelią ginti savo pažeistas teises teisme.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Taip pat CPK 5 str. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu ir tam, kad ši teisė būtų realizuota tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su ieškovų atskirojo skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai neišanalizavo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. įtvirtintų nuostatų ir viso įstatymo, todėl minėtas nuostatas taikė netinkamai ir nepagrįstai užkirto kelią ginti savo pažeistas teises teisme.

Minėto įstatymo 23 str., reglamentuojančio ginčų nagrinėjimą, 1 d. įtvirtinta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. To paties įstatymo 23 str. 2 d. numatyta, kad jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 d. nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 9 str. 5 d. nurodyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių VĮ Registrų centro pateiktų duomenų matyti, kad poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijoje nėra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų (b. l. 24­­–35). Atsižvelgiant į aptariamo įstatymo 9 str. 5 d. įtvirtintą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ši bendrija neprivalo sudaryti ginčų nagrinėjimo komisiją ar skirti ginčus nagrinėjantį asmenį, ji turi teisę pasirinkti, kaip elgtis. Bendrijos įstatuose nėra nustatyta ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka (b. l. 16–23). Vadinasi, poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija nėra pasirinkusi ir nustačiusi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tai reiškia, kad poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai turi būti sprendžiami teisme CPK numatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškovai, visų pirma, turėjo kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją arba ginčus nagrinėjantį asmenį ir tik nepavykus ginčo išspręsti ikiteismine tvarka, kreiptis į teismą, yra nepagrįsta, prieštarauja aptartoms įstatymo nuostatoms.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 str. 2 d. 3 p., nepagrįstai sprendė, kad ieškovai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ir neteisėtai atsisakė ieškinį priimti. Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina dėl joje padarytų proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.), ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-05 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas                                                                                                                      Bronius Valius